Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal admi­nistracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teis­mo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarimo M. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodek­so (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda už tai, kad jis nuo 2017 m. birželio mėn. vidurio, tiksli diena nenustatyta, 8 val. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. 17 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, statybvietėje, J. P. nelegaliai leido dirbti pagalbiniu darbininku. J. P. darbas buvo orga­ni­zuojamas darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. M. V. darbuotojui J. P. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Vals­ty­bi­nio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. M. V., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu ir neužtikrindamas, kad visi įmonėje dirbantys dar­buotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 4 dalies bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įsta­tymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nors byloje nėra surinkta pa­ti­kimų įrodymų, jog J. P. dėl būtinųjų darbo sąlygų tiesiogiai bendravo su admi­nis­tracinėn atsakomybėn traukiamu M. V., tačiau tai nešalina nei susitarimo fakto, nei realaus darbo fakto, nei įdarbinimo taisyklių nesilaikymo fakto.Apeliaciniame skunde M. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose numatytų administracinio teisės nusižengimo įvykio ir sudėties.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nutarime nenurodė priežasčių, kodėl atmeta ir nesivadovauja J. P. ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 28 d. sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); dėl kokių priežasčių šios sutarties pa­grindu J. P. negalėjo teikti paslaugų įmonei; kodėl J. P. teiktos pas­laugos traktuojamos kaip nelegalus darbas, o ne civiliniai šalių santykiai. Šios abejonės ir neaiškumai byloje nėra pašalinti, 2017 m. birželio 28 d. sudarytas susitarimas ir jo reikšmė šalių santykiams iš esmės neanalizuota. Paslaugų sutartimi nebuvo siekiama maskuoti ar pri­dengti nelegalaus darbo, 2017 m. birželio 28 d. paslaugų sutartis buvo pasirašyta, o J. P. individualią veiklą įregistravo ir pažymą įmonei pateikė apytiksliai savaitė iki Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo. Iš šių faktinių aplinkybių akivaizdu, jog šalys buvo sutarusios dėl paslaugų - valymo darbų atlikimo nuo 2017 m. birželio 29 d. Teis­mas byloje nenustatė ir neanalizavo, ar šalis siejo pavaldomo santykiai; ar asmuo pakluso nustatytai darbo tvarkai; kieno rizika ir priemonėmis asmuo veikė; kaip buvo mokamas už­mo­kestis; ar buvo atliekama tęstinio pobūdžio funkcija ar iš anksto apibrėžta užduotis. Šių aplinkybių nustatymas yra būtinas, siekiant atriboti nelegalų darbą nuo civilinių santykių.Skunde nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu, liudytojų pagalba buvo nustatyta, jog šalis siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai. J. P. 2018 m. vasario 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbo savarankiškai, pats nuspręsdavo, kada atvykti ir išvykti iš ob­jekto, dirbo savo priemonėmis ir rizika, atsiskaitymas turėjo būti po darbų atlikimo – ob­jekto išvalymo, nepaklauso nustatytai darbo tvarkai, nors ir buvo pageidavimas, kad dirbtų nuo 8 val. iki 17 val. Šios J. P. nurodytos aplinkybes atitinka civilinės sutarties po­žymius. M. V. 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir V. J. 2017 m. liepos 4 d. paaiškinimai patvirtina, jog pažeidimo nustatymo metu J. P. vykdė in­di­vi­dua­lią veiklą, atliko kitus valymo darbus. Teismas nutarime mini, jog mūrijimo, pastolių mon­tavimo ar išmontavimo, kasimo darbai nėra priskiriami „kitai valymo veiklai“, kurią buvo įregistravęs J. P.. Teismo išvadą, jog J. P. vykdė minimus dar­bus, byloje paneigė liudytojai J. P., M. V. ir V. J., to negalėjo nurodyti byloje apklaustas policijos pareigūnas. Tų aplinkybių nesimato byloje esančiose fotonuotraukose, videoįraše.Skunde taip pat teigiama, jog J. A., kerštaudamas dėl prieš jį pradėto ikiteis­mi­nio tyrimo, kreipėsi į pažįstamą inspektorių dėl tyrimo dėl nelegalaus darbo pradėjimo. Liudytojas D. D. pirmą kartą byloje apklaustas 2017 m. rugpjūčio 14 d. Institucijos atstovas jokių veiksmų įmonės atžvilgiu tuo metu neatliko. Tikėtina, jog šį asmenį Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnui nurodė J. A.. Paaiškinime liudytojas D. D. nurodo, jog kreipėsi į VDI Kauno teritorinį skyrių dėl to, kad buvęs darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo galutinai neatsiskaitė. Valstybinė darbo ins­pekcija nenagrinėja darbo ginčų. J. A., D. D. ir institucijos ats­to­vo parodymais byloje teismas remiasi ir grindžia apelianto kaltę, tuo tarpu kitų liudytojų J. P., M. V. ir V. J. parodymus atmeta. Liudytojai J. P., M. V. ir V. J. nurodė, jog nusižengimą tyręs pareigūnas juos spaudė, grasino, siekdamas, kad šie teiktų kitokius parodymus. Aplinkybė, jog J. P. 2017 m. liepos 4 d. paaiškinime nurodo, jog dirba ban­do­muo­ju laikotarpiu, nereiškia nelegalaus darbo fakto. Dėl institucijos atstovo spaudimo J. P. situaciją apibūdino netiksliai. Teismas J. P. paaiškinime nurodyta są­voką „dirbau“ priskyrė darbo santykiams, tačiau asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, gali šia sąvoka vartoti tiek darbui pagal individualią, tiek darbui pagal darbo sutartį api­bū­dinti. Aplinkybė, jog J. P. be tikslo teikti paslaugas, įregistravo individualią veik­lą, kurios pagrindu jam kiltu papildomos mokestinės prievolės (mėnesinė PSD įmoka, GPM deklaracijos pateikimas), tačiau save laikė darbuotoju, prasilenkia su logika. Paaiš­ki­ni­me paminėtas bandomasis laikotarpis taip pat gali reikšti tiek susitarimą išsibandyti pagal paslaugų sutartį, tiek ban­do­mąjį laikotarpį DK prasme.Aplinkybė pagrindžianti, jog teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų J. A. ir D. D. parodymais yra tai, jog šie asmenys objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo dar iki J. P. santykių su įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžios ir neturėjo galimybių žinoti bylai reikšmingas aplinkybes. J. P. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo teikti paslaugas birželio mėn. pabaigoje. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ar D. D. nurodomos aplinkybės apie J. P. darbą buvo jo darbo pas D. D. metu ar jam dir­bant vienam, D. D. neatvykus į objektą; ar dirbant pas apeliantą įmonėje metu. Vertinant nustatytą faktinę aplinkybę, jog D. D. dirbo tik iki 2018 m. birželio 21 d., akivaizdu, jog jam galėjo būti žinomos aplinkybes tik apie J. P. darbą D. D. įmonėje, o šios darbo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.