- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-1034-826/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01842-2026-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, AB "Klaipėdos energija"
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6550-944/2026 pagal pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolės SUA3 veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti 2026 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. S-26-5-6481 ir įpareigoti antstolę grąžinti visas lėšas, nurašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnyje nustatytas ribas už visą laikotarpį nuo 2025 m. liepos mėn. Nurodė, kad buvo pažeistas imperatyvus CPK 736 straipsnis, kadangi išieškojimas buvo vykdomas iš šalpos pensijos ir antstolė atsisako grąžinti lėšas, o ji buvo palikta be jokių pragyvenimo lėšų, tai prieštarauja socialinės valstybės principui ir sukelia skolininkei skurdą bei tiesioginę grėsmę sveikatai. Antstolė 2026 m. vasario 18 d. patvarkymu Nr. S-26-5-7193 pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad vadovaujasi Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – ir Instrukcija), kurios 100 punkte aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. 101 punkte nurodoma, kad, jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju skolininkė nesidomėjo vykdymo eiga, per įstatyme nustatytus terminus nesikreipė į antstolės kontorą dėl nurašytų lėšų grąžinimo, neteikė jokių įrodymų apie areštuotų lėšų kilmę, todėl turi prisiimti visas vykdymo procese kylančias neigiamas pasekmes dėl pasyvaus savo teisių gynimo. Nors lėšos iš sąskaitos nurašomos nuo 2025 m. liepos mėn., tačiau skolininkė į antstolę kreipėsi tik 2026 m. vasario 10 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo pirmojo piniginių lėšų nurašymo. Be to, akcentuojama, kad antstolei nebuvo žinoma apie tai, kad skolininkei buvo paskirta ir mokama šalpos pensija, šios informacijos nebuvo ir Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, kurią antstolė prieš areštuodama banko sąskaitas, vadovaudamasi Instrukcija, privalo patikrinti. Atkreipė dėmesį, kad šalpos pensija skolininkė nepasinaudojo per einamuosius mėnesius nuo 2025 m. liepos mėn. iki 2026 m. sausio mėn., todėl sukaupta pensijos suma pagrįstai laikoma santaupomis, į kurias gali būti nukreipiamas išieškojimas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas įvertinęs vykdomosiose bylose esančius duomenis padarė išvadą, kad antstolė taikydama pareiškėjos banko sąskaitų areštus vadovavosi CPK 689 ir 739 straipsnių nuostatomis. Teismas atkreipė dėmesį, jog CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Išanalizavęs vykdomosiose bylose esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas pritarė antstolės 2026 m. vasario 11 d. patvarkyme nurodytoms išvadoms apie tai, kad skolininkė privalėjo laiku pateikti antstolei duomenis, pagrindžiančius gaunamų į banko sąskaitą lėšų kilmę. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad antstolė 2026 m. vasario 11 d. patvarkymu, įvertinusi kartu su skundu skolininkės pateiktus duomenis, informavo, kad atskiru patvarkymu banko sąskaitai, į kurią gaunama šalpos pensija, bus nustatyta neišieškoma piniginių lėšų suma, taip apsaugant skolininkės interesus. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė pareiškėjos procesinių teisių pažeidimų, padarė išvadą, kad antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja PRS1 (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, įpareigoti ją grąžinti visas neteisėtai nurašytas lėšas ir panaikinti neteisėtą neigiamą sąskaitos likutį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 739 straipsnio nuostatas ir padarė tikrovės neatitinkančias išvadas dėl pareiškėjos pasyvumo.
Pažymėjo, jog antstolė dar 2026 m. vasario 11 d. patvarkymu patvirtino žinanti apie pareiškėjos gaunamų lėšų socialinę kilmę, tačiau sąmoningai jas nusavino. Tai, kad pareiškėja dėl antstolės nustatytų techninių apribojimų negalėjo matyti lėšų likučio ir jomis pasinaudoti, nepanaikina šių lėšų teisinio imuniteto.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi antstolės teiginiais apie pareiškėjos „pasyvumą“. Pareiškėja į antstolę SUA3 kreipėsi dar 2025 m. rugsėjį. Antstolė SUA3 tyčia nuslėpė informaciją apie pareiškėjos teises. Pareiškėja buvo suklaidinta valstybės įgalioto asmens, todėl vėlesnis dokumentų pateikimas yra tiesioginė antstolės neteisėto neveikimo pasekmė.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad lėšos tapo „santaupomis“. Atkreipė dėmesį, jog visais laikotarpiais antstolė lėšas nurašydavo praėjus vos 1–3 dienoms po jų gavimo. Pareiškėja nespėdavo jomis pasinaudoti ne dėl „poreikio nebuvimo“, o dėl to, kad lėšos buvo nusavinamos anksčiau nei asmuo fiziškai spėdavo jas paimti.
Antstolė suformavo neigiamą likutį sąskaitoje, į kurią mokamos tik socialinės išmokos. Tai pažeidžia proporcingumo principą ir palieka asmenį be jokių pragyvenimo lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n s t at u o j a:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė įrodymus – 2026 m. vasario 10 d. el. laiško ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) pažymų kopijas, antstolės 2026 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. S-26-5-6481, banko sąskaitos išrašo kopiją, 2025 m. rugsėjo mėn. susirašinėjimo su antstoliais J. P. ir SUA3 kopijas (ekrano nuotraukas), banko programėlės ekrano nuotrauką, antstolės patvarkymus Nr. S-26-5-7193 ir Nr. S-26-5-13130. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir nuspręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Spręsdamas pareiškėjos pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliantė nesuformulavo. Apeliantės teikiami įrodymai – antstolės 2026 m. vasario 11 d. patvarkymas Nr. S-26-5-6481, 2026 m. vasario 18 d. patvarkymas Nr. S-26-5-7193, banko programėlės ekrano nuotrauka (rodomas 0,00 Eur likutis), VSDFV pažymos apie gaunamas pajamas (nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. vasario 9 d.) – jau yra civilinėje byloje Nr. 2YT-6550-944/2026, taigi sudaro šios apeliacine tvarkos nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą. Pareiškėjos teikiamas antstolės 2026 m. kovo 31 d. patvarkymas Nr. S-26-5-13130 dėl pareiškėjos 2026 m. kovo 30 d. el. laiško, banko sąskaitos programėlės duomenys apie 2026 m. kovo mėn. iš sąskaitos nurašomas lėšas (atskirojo skundo priedas ,,pašalpos dalies nurašymą kovo mėn.“) nėra susiję su šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiuos kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti. Kartu su atskiruoju skundu pateiktais 2025 m. rugsėjo mėn. susirašinėjimo su antstoliais duomenimis, banko sąskaitos išrašu (atskirojo skundo priedai Nr. 3 ir 4) apeliantė grindžia savo atskirojo skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, ginčo dalyką, siekdamas tinkamai nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad ginčas būtų išspręstas teisingai, apeliantės pateiktus įrodymus (banko sąskaitos išrašą ir susirašinėjimo su antstoliais duomenis) priima, kad, esant būtinybei, galėtų juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) informacija ir civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės SUA3 žinioje yra vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtos atitinkamai pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2 560,65 Eur (8 841,50 Lt) skolos ir 5 proc. palūkanų ir 2016 m. liepos 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-8621-911/2015 dėl 741,47 Eur skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkės PRS1 išieškotojai akcinei bendrovei (toliau – ir AB) ,,Klaipėdos energija“, taip pat vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį Nr. 2-6038-144 dėl skolininkės PRS1 priverstinio turto pardavimo išieškotojai AB SEB bankui (skolos dydis – 219 525,92 Eur).
Antstolė 2025 m. liepos 18 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-5-28335, kuriuo, vadovaudamasi CPK 689 straipsnio 1 dalimi, nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų skolininkės sąskaitų (priverstinai nurašoma suma – 323 694,17 Eur) ir atšaukė ankstesnius nurodymus. Laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 18 d. iki 2026 m. sausio 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais antstolė paskirstė iš skolininkės išieškotas pinigines lėšas. Antstolės kontoroje 2026 m. vasario 10 d. el. paštu gauta skolininkės pretenzija ir reikalavimas grąžinti lėšas, ja skolininkė nurodė, kad nuo 2025 m. liepos mėn. iki reikalavimo pateikimo iš skolininkės banko sąskaitos nurašomos gaunamos šalpos pensijos, pareikalavo grąžinti visas nurašytas lėšas, nustatyti laisvai disponuojamų lėšų sumą, padengti įsiskolinimą bankui dėl neigiamo lėšų likučio sąskaitoje (vykdomosios bylos (toliau – v. b.) Nr. (duomenys neskelbtini) tomas 2, bylos lapas (toliau – b. l.) 29).
Antstolė 2026 m. vasario 11 d. patvarkymu dėl skolininkės pretenzijos Nr. S-26-5-6481 skolininkės pretenzijos netenkino, patvarkė negrąžinti skolininkei iš jos išieškotas pinigines lėšas, nepadengti susidariusio įsiskolinimo bankui, informuoti skolininkę, kad atskiru patvarkymu banko sąskaitai bus nustatyta neišieškoma piniginių lėšų suma (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), tomas 2, b. l. 42–43). Skolininkė pateikė 2026 m. vasario 12 d. skundą dėl antstolio veiksmų prašydama antstolės 2026 m. vasario 11 d. patvarkymą panaikinti. Antstolė 2026 m. vasario 18 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti teismui. Skundžiama 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 739 straipsnio nuostatas, padarė netinkamas išvadas dėl pareiškėjos pasyvumo. Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos banko sąskaitoje buvusios lėšos tapo santaupomis, nes lėšos nurašytos greičiau, nei pareiškėja galėjo jomis pasinaudoti.
Apeliacinės instancijos teismas, teisės taikymo aspektu patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo su apeliantės argumentais sutikti.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, pagal CPK 624 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Nebaigtinis priverstinio vykdymo priemonių sąrašas įtvirtintas CPK 624 straipsnio 2 dalyje. Šios dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos priemonės – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis.
Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Tačiau, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir asmenų su negalia reikmenis. Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 668 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pagal CPK 739 straipsnio nuostatas, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai (straipsnio 6 punktas); vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą (straipsnio 10 punktas).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog išieškojimą antstolė nukreipė į skolininkės pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, o ne į konkrečią skolininkei priklausančią ar jai mokamą pajamų rūšį.
Žemesnės instancijos teismas
Išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis tvarką reglamentuoja CPK 689 straipsnio nuostatos. Išieškojimas iš tokių skolininko lėšų vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis) antstoliui pateikiant kredito ar kitai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 689 straipsnio 7 dalies nuostatas, nurodymą pateikęs antstolis, nustatęs, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.
Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 100 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka (Instrukcijos 101 punktas). Nors nurodytose nuostatose yra įtvirtinta skolininko teisė, o ne pareiga antstoliui pateikti duomenis apie skolininko sąskaitose esančių (į sąskaitas patenkančių) lėšų kilmę, tačiau kartu yra įtvirtintos tokios teisės neįgyvendinimo teisinės pasekmės – tokios lėšos išmokamos išieškotojams.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 51 punktas).
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkės pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. Tokia priverstinio vykdymo priemonė yra įtvirtinta vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės aktų nuostatose (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktai). Išieškojimas iš skolininkės lėšų, esančių banko sąskaitose, vykdomas antstolės 2025 m. liepos 18 d. privalomojo nurodymo pagrindu. Skolininkė privalomojo nurodymo per įstatymo nustatytą terminą neskundė ir neginčijo (CPK 510 straipsnis, 512 straipsnis). Privalomojo nurodymo pagrindu iš skolininkės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2025 m. liepos mėn. iki 2026 m. vasario mėn. buvo nurašomos lėšos, kurios vykdymo procese paskirstytos antstolės priimtais išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais. Vykdomosiose bylose duomenų, leidžiančių manyti, jog iki skolininkės 2026 m. vasario 10 d. pretenzijos pateikimo antstolei SUA3 buvo žinoma ar turėjo būti žinoma iš skolininkės sąskaitos nurašomų lėšų kilmė, nėra pateikta. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad antstolė, taikydama pareiškėjos banko sąskaitų areštus, vadovavosi CPK 689 ir 739 straipsnių nuostatomis, teisės taikymo ir aiškinimo klaidos šios bylos kontekste nepadarė, todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 739 straipsnio nuostatas, nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
Skolininkas yra vykdymo proceso dalyvis, dėl kurio veiksmų (neveikimo; savanoriškai neatsiskaičius su išieškotoju) apskritai kyla poreikis pradėti priverstinį teismo sprendimo ir (ar) kito vykdomojo dokumento vykdymą. Skolininkas vykdymo procese turi tam tikras teises (CPK 643 straipsnis), tarp jų – skųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, ir pareigas (CPK 644 straipsnis), tarp jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, taip pat yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 52 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-79/2007). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, remdamasis kasacinio teismo praktika, kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl pareiškėjos pasyvumo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys sudaro pagrindą matyti, jog skolininkė nebuvo pakankamai aktyvi įgyvendindama savo teises ir pareigas vykdymo procese. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog piniginės lėšos iš skolininkės vardu atidarytos banko sąskaitos buvo reguliariai nurašomos nuo 2025 m. liepos mėn., tačiau byloje nėra duomenų, jog skolininkė iki 2026 m. vasario 10 d. pretenzijos pateikimo kreipėsi į antstolę dėl vykdymo procese išieškomų lėšų, teikė įrodymus apie nurašomų lėšų kilmę.
Apeliantė, tvirtindama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi antstolės teiginiais apie pareiškėjos pasyvumą, kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2025 m. rugsėjo mėn. susirašinėjimo su antstoliais SUA3 ir J. P. duomenis. Nurodė, jog, priešingai nei antstolis J. P., antstolė SUA3 nuslėpė informaciją apie pareiškėjos teises, pareiškėja buvo suklaidinta, todėl dokumentų nepateikimas buvo antstolės neteisėto neveikimo pasekmė.
Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjos pateikti duomenys apeliantės argumentų, jog antstolė SUA3 pažeidė skolininkės teises (CPK 643 straipsnis), nepatvirtina. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2025 m. rugsėjo mėn. susirašinėjimo su antstoliais J. P. ir SUA3 duomenis (el. paštu iš antstolių gautų atsakymų ekrano nuotraukas), tačiau iš pateiktų duomenų nėra aiškus pareiškėjos kreipimosi į antstolę SUA3 turinys (dėl ko pareiškėja kreipėsi į antstolę, koks buvo pareiškėjos klausimas, į kurį pateiktas konkretus atsakymas). Apeliantė pateikė susirašinėjimo su antstole medžiagos ištrauką, kurią įvertinus, nėra pagrindo manyti, jog antstolė šios bylos kontekste pareiškėjai aktualios informacijos nepateikė ar ją nuslėpė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog skolininkė savo teisės pateikti antstolei duomenis apie gaunamų lėšų kilmę tinkamai neįgyvendino dėl, anot pareiškėjos, antstolės neteisėto neveikimo, taip pat nėra pakankami nuspręsti, jog antstolė pareiškėjai aktualios informacijos neatskleidė ar ją nuslėpė.
Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išieškojimą iš skolininkės antstolė vykdo nuo 2013 metų, antstolės žinioje yra trys vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininkės. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog skolininkė buvo kviečiama atvykti į antstolės kontorą, vykdymo procese antstolės priimti patvarkymai skolininkei siunčiami, skolininkė turėjo (ir turi) galimybę susipažinti su vykdomųjų bylų duomenimis, teikti antstolei prašymus, skundus dėl atliekamų vykdymo veiksmų, skolininkės prašymus antstolė nagrinėja CPK nustatyta tvarka (CPK 613 straipsnis). Taigi objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog antstolė pažeidžia CPK 643 straipsnio nuostatas, byloje nėra. Be to, skundžiamu 2026 m. vasario 11 d. patvarkymu antstolė, gavusi duomenis apie skolininkės gaunamų, į jos vardu atidarytą banko sąskaitą pervedamų lėšų kilmę ir tai pagrindžiančius įrodymus, nurodė nustatysianti neišieškomų lėšų sumą, taip apsaugodama skolininkės interesus. Iš skolininkės pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų (banko programėlės ekrano nuotraukos ir kt.) matyti, jog skolininkės banko sąskaitai, į kurią pervedamos šalpos pensijos lėšos, yra nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma (468 Eur), kurią per mėnesį skolininkė gali naudoti.
Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sutikti su antstolės argumentais, jog šiuo konkrečiu atveju skolininkė vykdymo procese buvo pasyvi įgyvendindama savo teises. Atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.
Apeliantė, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos banko sąskaitoje buvusios lėšos tapo santaupomis. Nurodo, jog lėšos nurašytos greičiau, nei pareiškėja galėjo jomis pasinaudoti.
Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išvadų apie pareiškėjos banko sąskaitoje esančių lėšų kilmę, t. y. to, kad banko sąskaitoje buvusios lėšos tapo santaupomis, nepadarė. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius duomenis, nustatė, kad antstolė 2025 m. liepos 18 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 18 d. iki 2026 m. sausio 27 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus, kuriais paskirstė išieškotas lėšas. Taip pat nustatė, kad skolininkė antstolei 2026 m. vasario 10 d. pateikė pretenziją dėl išieškotų lėšų grąžinimo ir duomenis apie gaunamų lėšų kilmę, nurodė, kad antstolė 2026 m. vasario 11 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir nusprendė negrąžinti skolininkei iš jos išieškotų lėšų, informavo, kad atskiru patvarkymu skolininkės banko sąskaitai bus nustatyta neišieškoma piniginių lėšų suma. Pirmosios instancijos teismas antstolės veiksmus vertino CPK 689 ir 739 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo aspektu, pasisakė dėl skolininkės aktyvumo vykdymo procese ir skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų atmetė nenustatęs, kad antstolė būtų pažeidusi vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Taigi skolininkės banko sąskaitose esančių lėšų, kurių skolininkė nenaudojo, kilmės ir pobūdžio pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl to nepasisakė.
Pastabėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų argumentų dėl skolininkės banko sąskaitoje buvusių lėšų vertinimo, šių lėšų pripažinimo (nepripažinimo) santaupomis nenurodė ir skundo dėl antstolio veiksmų šiomis aplinkybėmis negrindė. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas apeliantės teiginių dėl klaidingo santaupų vertinimo nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.
Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, jog nukreipdama išieškojimą į skolininkės pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, antstolė taikė įstatyme numatytas priverstinio vykdymo priemones, skolininkei neįgyvendinus teisės per Instrukcijoje nustatytą terminą pateikti antstolei duomenis apie nurašomų lėšų kilmę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo atveju antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, veikė pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus. Padaręs šią išvadą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų
Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl to Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsisakyti priimti pareiškėjos PRS1 su atskiruoju skundu pateiktus papildomus įrodymus, išskyrus 2025 m. rugsėjo mėn. susirašinėjimo su antstoliais duomenis ir banko sąskaitos išrašo kopiją (atskirojo skundo priedai 3 ir 4).