Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-505-821/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-09-02
Bylos Nr.: eA-505-821/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01703-2024-2
Bylos rūšis: Administracinė byla

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Egidijus Šileikis
Atsakovas: VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
Trečiasis asmuo: Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, VšĮ Krikščionių medicinos centras
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Kategorijos

29.8Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa

Administracinė byla Nr. eA-505-821/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01703-2024-2 Procesinio sprendimo kategorija 29.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 2 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga Krikščionių medicinos centras, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija, Projekto vykdytojas, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliu – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2024 m. kovo 25 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03 (toliau – ir Sprendimas) 3 dalies „Informacija apie pažeidimą“ 3.4 papunkčio dalį „IV. Sprendimas dėl pažeidimo“, kurioje nurodyta, kad „Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 str. 2 d. nuostatą, kadangi Tiekėjas pateikė, o Perkančioji organizacija nepagrįstai kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdama esmines Pirkimo dokumentų sąlygas.“; 2) panaikinti Sprendimo 3 dalies „Informacija apie pažeidimą“ 3.4 papunkčio dalį „V. Sprendimas dėl finansinės korekcijos“, kurioje nurodyta, kad „taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 38 659,50 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 9 664,88 Eur, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei (pvz., dėl atliekamų Sutarties keitimų).“; 3) panaikinti Sprendimo 4 dalį „Sprendimas dėl nustatyto pažeidimo“, kurioje nurodyta, kad „Pažeidimas nustatytas. Pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas; Susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį.“; 4) panaikinti Sprendimo 2024 m. kovo 19 d. priedą Nr. 2023-SF/2-468 „Grąžintinos lėšos“; 5) palikti galioti Sprendimo 3 dalies „Informacija apie pažeidimą“ 3.4 papunkčio III dalies teksto dalį, prasidedančia antrašte „Dėl Laidavimo rašte nustatytos įsipareigojimų užtikrinimo apimties“ ir palikti galioti Sprendimo dalį „IV. Sprendimas dėl pažeidimo“, kurioje nurodyta, kad „Kitoje pažeidimo dalyje, kuri susijusi su sutarties įvykdymo užtikrinimo laiduojamos sumos mažinimu, pažeidimas nėra nustatomas.“.

Pareiškėjas nurodė, kad Ministerija nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. vykdė projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-610-02-0001 „Gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, paslaugų prieinamumo gerinimas“ (toliau – ir Projektas), kuris vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.1.3-CPVA-V-610 „Kraujotakos sistemos ligų gydymo ir diagnostikos paslaugų infrastruktūros gerinimas“. Projektui buvo skirta 2 767 221,00 Eur suma. Projekto metu įkurti ir aprūpinti įranga dvidešimt devyni nauji širdies nepakankamumo kabinetai, aprūpinant juos reikiama infrastruktūra bei sudarant galimybę paslaugas teikiantiems kardiologams ir bendrosios praktikos slaugytojams tobulinti kvalifikaciją, užtikrinant asmens sveikatos priežiūros antrinio ir (ar) tretinio lygio ambulatorinių kardiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu; Projekto vykdytojas – Ministerija, partneriai – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medicinos namai šeimai“, UAB „Signata“, UAB „Kardiologijos ir reabilitacijos klinika“, VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinika, UAB SK Impeks Medicinos diagnostikos centras (pakeistas pavadinimas į UAB „Hila“), VšĮ Krikščionių medicinos centras; priemonės įgyvendinimą administruoja Ministerija ir Agentūra.

Pareiškėjas paaiškino, kad Ministerija, įgyvendindama Projektą, įvykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Ultragarsinės diagnostikos prietaisų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Vykdant Projektą viešojo pirkimo būdu Ministerija įgijo įrangos (širdies ir kraujagyslių tyrimams skirtus ultragarsinės diagnostikos prietaisus, vieneto kaina 38 659,50 Eur) už bendrą sutarties kainą – 773 190,00 Eur, taip pat įgijo šešis vienetus ultragarsinės diagnostikos prietaisų, skirtų kitoms perkančiosioms organizacijoms, Projekto partneriams. Pagal Ministerijos konsoliduotą pirkimą visi Projekto partneriai, įskaitant VšĮ Krikščionių medicinos centrą, su laimėjusiu tiekėju UAB „Tradintek“ (toliau – ir Tiekėjas, Laimėtojas) pasirašė pirkimo sutartis, kurios kiekvienos vertė 38 659,50 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM).

Pareiškėjas nurodė, kad Agentūrai atliekant Projekto dokumentų vertinimą, Projekto vykdytojo prašymu Tiekėjas pateikė draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (toliau – ir Draudikas) 2022 m. gruodžio 27 d. išduotą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 99524 (toliau – ir Laidavimo raštas). Agentūra kaip pažeidimą nustatė šiame rašte įtrauktas sąlygas, kad „Jums tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, įsipareigojame, gavę Jūsų vadovo raštišką pagrįstą reikalavimą, kai Draudėjas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, sumokėti Jūsų nurodytą sumą, atitinkančią patirtų tiesioginių nuostolių dydį dėl Draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau ne didesnę nei Draudėjo pagal Sutartį neįvykdytų prievolių vertė, neviršijant bendros 1 932,98 EUR (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt du eurai 98 ct) draudimo sumos“; taip pat, kad „Draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal Sutartį bei jos neįvykdymą dėl neįveikiamos jėgos (Force Majeure) aplinkybių.“ (toliau – ir Ginčijamos sąlygos). Nors įtarimas buvo pareikštas ir dėl Laidavimo rašte nurodytos sąlygos, kad „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį suteiktų paslaugų sumai.“, tačiau atsakovas Sprendime pažeidimo dėl Laidavimo rašte nustatytos galimybės mažinti laiduojamą sumą nenustatė. Atsakovas, vertindama, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes Tiekėjas pateikė, o VšĮ „Krikščionių medicinos centras“ (toliau – ir Perkančioji organizacija) nepagrįstai kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdama esmines Pirkimo dokumentų sąlygas, kuriose nėra numatytos išimties, jog sutarties įvykdymo užtikrinime gali būti numatytas tik tiesioginių nuostolių atlyginimas, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo konstatavo minėtus VPĮ pažeidimus ir taikė 25 procentų finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 38 659,50 Eur (pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 9 664,88 Eur).

Pareiškėjas teigė, kad Agentūros išvada, jog buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostata, negali būti vertinama kaip teisinga, nes ji prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Agentūra prieš Pirkimą buvo pareiškėjo informuota, kad Projekto vykdytojo vaidmuo, įsigyjant turtą Projekte, bus dvejopas: ir kaip perkančiosios, ir kaip įgaliotos perkančiosios organizacijos. Taip pat Agentūra 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2022/2-3107 buvo pateikusi pritarimą Projekto vykdytojo prašymui pakeisti Projekto sutartį, įtraukiant naujus partnerius, tarp jų ir VšĮ Krikščionių medicinos centrą. VšĮ Krikščionių medicinos centras, būdamas Perkančiąja organizacija, 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikė Projekto vykdytojui sutikimą pasirašyti sutartį ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. įgaliojimą atlikti Pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo. Įgaliojimo apimtis aiškiai nustatė Projekto vykdytojo kompetencijos, o kartu ir atsakomybės ribas Pirkime. Iki sutarties sudarymo Projekto vykdytojui atlikus Pirkimo procedūras, informacija apie laimėjusį Tiekėją ir sutarties projektas buvo pasirašyti bei išsiųsti Perkančiajai organizacijai. Tuo pareiškėjo, kaip Projekto vykdytojo, vaidmuo Pirkimo procedūrose tiek, kiek tai susiję su Projekto partnerio atlikto pirkimo pagal Projektą vykdymu, pasibaigė (VPĮ 83 str. 2 d.). Šiuo atveju Projekto partneris (VšĮ Krikščionių medicinos centras), o ne Projekto vykdytojas (Ministerija), sudarė viešojo pirkimo sutartį su laimėjusiu Tiekėju. Projekto partneris, o ne Projekto vykdytojas, vertino ir priėmė sprendimus dėl sutarties sąlygų vykdymo, įskaitant, bet neapsiribojant, sutarties įvykdymo užtikrinimo priėmimu. Projekto vykdytojas Laidavimo rašto nevertino ir sprendimo dėl sutarties sudarymo / nesudarymo nepriėmė, nes tam neturėjo jokių įgaliojimų. Draudiko išduotą Laidavimo raštą, vykdydamas sutarties reikalavimus, po sutarties pasirašymo Tiekėjas teikė ne pareiškėjui, o jau tiesiogiai kitai sutarties šaliai – Projekto partneriui. Projekto vykdytojui, jo paties prašymu, buvo pateiktas tik Pirkimo rezultatas – 2022 m. gruodžio 19 d. pasirašyta pirkimo sutartis Nr. PPS20221219-01 (toliau – ir Sutartis).

Pareiškėjo vertinimu, Agentūra neįvertino Projekto vykdytojo ir Projekto partnerio statuso, kompetencijos ir įgaliojimų, kvalifikuojant veiksmus kaip pažeidimą, ir atsakomybės už šiuos veiksmus, todėl vien šiuo pagrindu Sprendimo išvada dėl nustatyto pažeidimo ir jį galbūt padariusio subjekto vertintina kaip neobjektyvi ir nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog jis, kaip Projekto vykdytojas, vykdydamas pavestas funkcijas, Pirkimo procedūrų metu pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus ir VPĮ 86 straipsnio 2 dalį. Projekto vykdytojas Pirkimo metu nebuvo gavęs Laidavimo rašto ir pagal jam suteiktą kompetenciją jo nevertino. Tiekėjas pareigą pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą per Pirkimo dokumentuose nurodytą terminą įvykdė laiku. Tiekėjas Perkančiajai organizacijai pateikė Draudiko Laidavimo raštą reikalaujamai sumai.

Pareiškėjas nurodė, kad Laidavimo rašto, kaip tinkamo ir pakankamo, vertinimas galimas tik įvertinus jo atitiktį Sutarčiai ne tik formos, bet ir turinio prasme. Perkančioji organizacija Pirkime Sutarties įvykdymo užtikrinimui iškėlė vertės (sumos) reikalavimą savo galimiems nuostoliams atlyginti, todėl įvertinusi visas Sutarties sąlygas ir Tiekėjo įsipareigojimus pagal Sutartį bei pateiktą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, priėmė pastarąjį kaip tinkamai užtikrinantį Sutarties įvykdymą. Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra tik vienas iš nukentėjusios šalies pažeistų teisių gynimo būdų. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad tinkamu Sutarties įvykdymo užtikrinimu Pirkime Perkančioji organizacija laiko banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą. Akivaizdi ir įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė yra ta, kad savo prigimtimi šie sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai yra labai skirtingi, tačiau Perkančioji organizacija, įvertinusi Pirkimo objekto specifiką ir rizikas bei neperžengdama jai nustatytų diskrecijos ribų, abu šiuos būdus įvertino kaip lygiaverčius, tinkamus ir pakankamus Pirkimui. Pasiūlymų vertinimo etape, nepriklausomai nuo to, kokių sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių reikalaujama pagal paskelbto pirkimo dokumentus, sutarties įvykdymo užtikrinimo įrodymų banko garantija ar draudimo bendrovės išduotu laidavimo raštu iš dalyvių nėra reikalaujama iki pat sutarties sudarymo dienos, nes šie dokumentai nėra pasiūlymo dalis. Ši pareiga kyla tik tuo atveju ir tik tam tiekėjui, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu pirkime ir kuriam siūloma sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju, jei, perkančiosios organizacijos manymu, pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas būtų netinkamas, teisę reikalauti, kad tiekėjas pakeistų pastarąjį tinkamu perkančioji organizacija turi visą sutarties vykdymo laikotarpį. Akivaizdu, kad tokios pozicijos vertinimo metu laikėsi ir pačios Agentūros darbuotojai, kai vertinant Projekto ir Pirkimo dokumentus teikė pastabas ir reikalavimus bei pasiūlymus Projekto vykdytojui. Dokumentų vertinimo procese 2023 m. birželio–liepos mėnesiais Perkančiosios organizacijos buvo prašoma, esant galimybei, pateikti patikslintus sutarčių vykdymo užtikrinimus Pirkime, todėl atsakovas Perkančiosios organizacijos veiksmų nevertino kaip pažeidimo pasiūlymų vertinimo procese, ar pažeidimo, kuriam esant pirkimo Sutartis apskritai negalėjo būti sudaryta ir Pirkimas nutrauktas. Iš Perkančiosios organizacijos buvo prašoma pateikti retrospektyviai galiojančius ištaisytus sutarčių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, ką Perkančioji organizacija ir padarė, todėl pažeidimai nebuvo nustatyti. Šie sutarčių įvykdymo užtikrinimų pakeitimai buvo galimi ir Agentūros buvo priimti kaip tinkami.

Pareiškėjas dėl taikytos finansinės korekcijos paaiškino, kad pasiūlymus antrai Pirkimo daliai ,,Širdies ir kraujagyslių tyrimams skirti ultragarsinės diagnostikos prietaisai“ pateikė trys tiekėjai: UAB ,,Tradintek“, UAB ,,Graina“ ir Lietuvos ir Šveicarijos UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“, tačiau, atsižvelgiant į ekspertų vertinimus ir vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, UAB ,,Graina“ ir Lietuvos ir Šveicarijos UAB ,,Hospitex Diagnostics Kaunas“ pasiūlymai buvo atmesti, nes pasiūlyta įranga neatitiko techninėje specifikacijoje nustatytų reikalaujamų parametrų reikšmių, o ne dėl Pirkimo sąlygų, kurios būtų kaip nors susijusios su Sutarties įvykdymo užtikrinimu. Agentūros pažeidimo tyrimo metu ir vėliau Sprendime nebuvo nustatyta „diskriminuojančių reikalavimų“, dėl kurių būtų buvę atmesti tiekėjų pasiūlymai arba tokie diskriminaciniai reikalavimai Agentūros nebuvo įvardinti. Sutarties įvykdymo užtikrinimo iš dalyvių nėra reikalaujama iki pat sutarties sudarymo. Be to, tai, kad ginčo objektu tapusi situacija nėra ir negali būti prilygintina VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir tai, kad šiuo atveju pažeidimai, jei jie būtų pripažinti, nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų sukelti VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas pasekmes (kai turi būti pradedamos naujos varžymosi procedūros dėl esamo Pirkimo objekto), patvirtina ir Agentūros elgesys pažeidimo tyrimo metu, kai pažeidimo tyrimo metu dėl galiojančių Pirkimo sutarčių įvykdymo užtikrinimų pakeitimų nebuvo nustatyta pažeidimų. Šiuo atveju Agentūra, net ir nustačiusi, jos vertinimu, padarytus pažeidimus, finansinę korekciją, jos dydį (25 proc.) pritaikė nepagrįstai ir formaliai, neįvertinusi individualiai tam būtinų visų reikšmingų aplinkybių. Be to, finansinė korekcija nėra būtina ir kiekvienu atveju privaloma kiekvieno pažeidimo tyrimo dalis – nesant finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui pažeidimas nėra nustatomas.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Laidavimo rašto turinys, kuriame įtrauktos Ginčijamos sąlygos, neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes Pirkimo sąlygose nėra numatytos išimties, jog sutarties įvykdymo užtikrinime gali būti numatytas tik tiesioginių nuostolių atlyginimas, todėl pateiktas Sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo apimti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių atlyginimą bei Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma numatytą laikotarpį turėjo būti nekintanti, t. y. 5 procentai nuo bendros Sutarties kainos su PVM. Agentūra įtarė, kad Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo dokumentų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuriame nustatytos palankesnės sąlygos Laimėtojui, galbūt pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Atsakovo teigimu, Projekto vykdytojas Pirkimo dokumentuose išviešinęs sąlygą (Viešojo pirkimo sutarties projekto specialiųjų sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 5.2 p.) ir įtraukęs į Pirkimo sutartį, jog Sutarties įvykdymo užtikrinimu pirkėjui bus atlyginti nuostoliai, nesudaro prielaidų manyti, kad tiekėjai, susipažinę su Pirkimo sąlygomis, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad negautos pajamos ar kiti netiesioginiai nuostoliai turėjo būti įskaitomi į nuostolius. Pirkimo sąlygomis numatyta, kad susidarius tam tikrai delspinigių sumai, Perkančioji organizacija turi pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Laidavimo raštu ne tik, kad nebuvo numatyta mokėti netiesioginius nuostolius, tačiau ir atsisakyta išmokėti delspinigių, baudų ir kitokias sumas dėl Sutarties pažeidimų. Toks Laidavimo rašto turinys neatitinka Pirkimo sąlygų turinio.

Atsakovo vertinimu, Projekto vykdytojo nurodomos aplinkybės dėl laikymosi Agentūros pateikiamų rekomendacijų, faktinės Sutarties vykdymo aplinkybės, nesusijusios su netiesioginių nuostolių atlyginimo įtvirtinimu, Sutarties vykdymo prognozės ir išlaidų kategorizavimas Projekte, negalėjo būti vertinamos kaip pažeidimą eliminuojančios aplinkybės. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti ir nepaneigiantys Sprendimu nustatyto pažeidimo ir su tuo susijusios nustatytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos.

Atsakovas pažymėjo, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis yra grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Sprendimas, kaip administracinis aktas, yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas paaiškino, kad pagal Projekto sutarties nuostatas atsakingu už Projekto įgyvendinimą ir lėšų tinkamą įsisavinimą yra Projekto vykdytojas. Šiuo atveju prižiūrėti Projekto partnerio įsipareigojimus pagal Projekto sutarties nuostatas turėjo Projekto vykdytojas (pareiškėjas), kiek tai susiję su Sutarties vykdymo teisėtumu pagal VPĮ. Projekto vykdytojui pagal Projekto sutartį tenka atsakomybė ir pareiga pasiekti Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus, be to, ir pareiga administruoti Projekto lėšas.

Atsakovo vertinimu, dalis pareiškėjo skunde nurodomų argumentų yra nesusiję su šio ginčo objektu, nes jais pareiškėjas įrodinėja diskrecijos teisę Pirkimo sąlygose pasirinkti konkretų Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nustatytas pažeidimas yra dėl to, jog Laidavimo raštas, t. y. konkretus Sutarties įvykdymo užtikrinimas, neatitiko visų Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai apibrėžtų reikalavimų, keliamų Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui. Pirkimo sąlygose buvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, kad be kitų Pirkimo sąlygose apibrėžtų reikalavimų, Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi atitikti šias Pirkimo sąlygas, t. y. Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktį ir 6.3 papunktį. Remiantis Pirkimo sąlygomis ir Laidavimo raštu, galima daryti išvadą, kad Laidavimo rašte apibrėžta nuostata, jog Draudėjas yra atsakingas už tiesioginių nuostolių atlyginimą, neatitinka Specialiųjų sąlygų 5.2 papunkčio aiškiai ir konkrečiai apibrėžto įpareigojimo atlyginti nuostolius, neapsiribojant vien tik tiesioginiais nuostoliais; Laidavimo rašte apibrėžta nuostata, jog Draudikas neatsako už delspinigių ir baudų, priskaičiuotų pagal Sutartį, mokėjimą, neatitinka Specialiųjų sąlygų 6.3 papunkčio, aiškiai ir konkrečiai apibrėžiančio, jog, jei Pirkimo sutarties vykdymo metu apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 procentus bendros Sutarties kainos, pareiškėjas gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu.

Atsakovo teigimu, aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos Pirkimo sąlygos, t. y. Specialiųjų sąlygų 5.2 ir 6.3 papunkčiai, negalėjo būti keičiamos, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog laiku pateikus netinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą buvo laikytasi Pirkimo sąlygų. Remiantis Pirkimo sąlygų nuostatomis, Tiekėjui nepateikus tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo, jis turėjo būti laikomas atsisakiusiu sudaryti Sutartį ir atsižvelgiant į tai, kad daugiau pasiūlymų nebuvo gauta, Pirkimo procedūros turėjo būti laikomos pasibaigusiomis (VPĮ 29 str. 2 d. 6 p.). Vykdant naują pirkimą, laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas tiekėjas, todėl nepagrįstas ir neteisėtas Sutarties projekto sąlygų faktinis modifikavimas yra esminis. Faktinės Pirkimo aplinkybės patvirtina, kad nebuvo pateiktas tinkamas Sutarties įvykdymo užtikrinimas, taigi Sutartis neįsigaliojo.

Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas, Perkančiajai organizacijai priėmus Pirkimo sąlygų neatitinkantį Laidavimo raštą, pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, todėl Agentūra pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą. Taip pat Agentūra, spręsdama dėl 25 procentų dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatytų gairių (toliau – ir Gairės) nuostatomis. Atsakovo vertinimu, taikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui, nustatytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Ministerija skundą.

Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog Sutartį pasirašė ir vykdė Projekto partneris – VšĮ „Krikščionių medicinos centras“, Pirkimo vykdytoju buvo pareiškėjas. Pagal Projekto sutarties nuostatas atsakingu už Projekto įgyvendinimą ir lėšų tinkamą įsisavinimą yra Projekto vykdytojas. Projekto partneriui nebuvo perleisti įsipareigojimai pagal Projekto sutartį ir Agentūra nesudarė tiesioginės atsakomybės susitarimų su Projekto partneriu. Šiuo atveju prižiūrėti Projekto partnerio įsipareigojimus pagal Projekto sutarties nuostatas turėjo Projekto vykdytojas, kiek tai susiję su Sutarties vykdymo teisėtumu pagal VPĮ. Šiuo atveju vykdant Pirkimą Projektinėms veikloms įgyvendinti, pareiškėjui esant Projekto vykdytojui, o Sutartį su Tiekėju sudariusiai VšĮ „Krikščionių medicinos centras“ esant Perkančiąja organizacija, ir jai (VšĮ „Krikščionių medicinos centras“) netinkamai įvykdžius Sutartį, asmeniu, pažeidusiu VPĮ nuostatas pagal Projekto sutartį, laikomas Projekto vykdytojas, nes jam pagal Projekto sutartį tenka atsakomybė ir pareiga pasiekti Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus, be to, ir pareiga administruoti Projekto lėšas. Pareiškėjas neįrodė, kad VPĮ reglamentavimas šalina jo atsakomybę ar paneigia pareigas, nustatytas Projekto sutartyje, kai Projekto vykdytojo įsipareigojimų pagal Projekto sutartį VPĮ nereguliuoja.

Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygose buvo apibrėžta, jog be kitų Pirkimo sąlygose apibrėžtų reikalavimų, Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi atitikti šias Pirkimo sąlygas, t. y. Specialiųjų sąlygų 5.2 ir 6.3 papunkčius. Sutarties įvykdymo užtikrinime privalėjo būti numatyta, kad jeigu Laimėtojas nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį arba juos vykdo netinkamai, Sutarties įvykdymo užtikrinimu bus atlyginami nuostoliai, kurie nebus apribojami tik tiesioginiais nuostoliais (Specialiųjų sąlygų 5.2 p.). Taip pat Sutarties įvykdymo užtikrinime turėjo būti apibrėžta nuostata, jog tuo atveju, jei Pirkimo sutarties vykdymo metu apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 procentų bendros Sutarties kainos, pareiškėjas gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu (Specialiųjų sąlygų 6.3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Pirkimo sąlygomis ir Laidavimo raštu, darė išvadą, kad Laidavimo rašte apibrėžta nuostata, jog Draudėjas yra atsakingas už tik tiesioginių nuostolių atlyginimą, neatitinka Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktyje aiškiai ir konkrečiai apibrėžto įpareigojimo atlyginti nuostolius, neapsiribojant vien tik tiesioginiais nuostoliais; Laidavimo rašte apibrėžta nuostata, jog Draudikas neatsako už delspinigių ir baudų, apskaičiuotų pagal Sutartį, mokėjimą, neatitinka Specialiųjų sąlygų 6.3 papunkčio, aiškiai ir konkrečiai apibrėžiančio, jog, jei Pirkimo sutarties vykdymo metu apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 procentus bendros Sutarties kainos, pareiškėjas gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu.

Teismas pažymėjo, kad VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Tai yra imperatyvus įpareigojimas, taigi perkančioji organizacija neturi diskrecijos teisės laisvai spręsti, ar reikalauti iš pirkimą laimėjusio dalyvio sutarties įvykdymo užtikrinimo, ar ne. Toks VPĮ įpareigojimas nėra savitikslis. Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra priemonė, kurią privalo nustatyti perkančioji organizacija tam, kad būtų užtikrintas tinkamas viešojo pirkimo sutarties (į)vykdymas ir kompensuoti galimi nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėtą jos nutraukimo atvejį. VPĮ nedraudžia perkančiajai organizacijai reikalauti, kad sutartis būtų užtikrinta, jai priimtina prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje pateikiamas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, nustatant, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas: netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ir kitais sutartyje numatyti būdais. Pirkimo sąlygose apibrėžtas įpareigojimas pateikti konkretų Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nagrinėjamo Pirkimo atveju, banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą (Specialiųjų sąlygų 5.1 p.) buvo įgyvendintas Laimėtojui pateikiant Laidavimo raštą. Taigi, VPĮ įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas, reikalauti iš pirkimą laimėjusio dalyvio pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, turi būti įgyvendintas ne tik perkančiajai organizacijai apibrėžiant konkrečią (-ias) prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę (-es) ir pirkimo laimėtojui ją / jas pateikiant, bet ir pirkimo sąlygose apibrėžiant konkrečius reikalavimus, keliamus pasirinktai sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonei (-ėms), kurias pirkimo laimėtojas privalo taip pat įgyvendinti, pateikiant šias sąlygas atitinkantį (-čius) sutarties įvykdymo užtikrinimą (-us). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad perkančiosios organizacijos privalo tiksliai laikytis paskelbtų pirkimo dokumentų. Tikslus paskelbtų viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) laikymasis reiškia, jog perkančiosioms organizacijoms neleidžiama, įskaitant, bet neapsiribojant, itin laisvai interpretuoti savo suformuluotas aiškias viešojo pirkimo sąlygas, nes taip iš esmės gali būti pakeistas sąlygų turinys.

Teismo vertinimu, Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, ignoruodama savo paties reikalavimus sudarė išskirtines sąlygas vienam Pirkimo dalyviui – UAB „Tradintek“, sudaryti Sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta. Potencialūs tiekėjai, rengdami pasiūlymus ir nustatydami pasiūlymo kainą, vertino visus Projekto vykdytojo viešai paskelbtus reikalavimus, tarp jų ir būsimos sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamus reikalavimus: užtikrinimo vertei, galimas rizikas ir iš jų išplaukiančius neigiamus padarinius, jų poveikį pasiūlymo kainai ir pan. Taigi, Projekto vykdytojas, Pirkimą laimėjusio dalyvio naudai pakeisdama Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, keliamus Sutarties įvykdymo užtikrinimui, neabejotinai pažeidė kitų potencialių tiekėjų teisėtą lūkestį į skaidrų ir lygiateisį Pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygų nuostatomis, Tiekėjui nepateikus tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo, jis turėjo būti laikomas atsisakiusiu sudaryti Sutartį ir, atsižvelgiant į tai, kad daugiau pasiūlymų nebuvo gauta, Pirkimo procedūros turėjo būti laikomos pasibaigusiomis (VPĮ 29 str. 2 d. 6 p.). Vykdant naują pirkimą, laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas tiekėjas, todėl toks nepagrįstas ir neteisėtas Sutarties projekto sąlygų faktinis modifikavimas, yra laikomas esminiu. Faktinės Pirkimo aplinkybės patvirtina, kad siekiant, jog Sutartis įsigaliotų, nebuvo įgyvendinta viena iš dviejų būtinų sąlygų – nepateiktas tinkamas Sutarties įvykdymo užtikrinimas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Sutartis įsigaliojo. Teismas vertino, kad Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai, tarp kurių ir reikalavimai sutarties įvykdymo užtikrinimui, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jų privalo laikytis visi Pirkime dalyvaujantys asmenys: tiek Tiekėjai, tiek ir pati Perkančioji organizacija.

Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju Sutartis buvo pasirašyta, tačiau ji neįsigaliojo, nes nebuvo išpildyta jos įsigaliojimui būtina sąlyga, teismas sprendė, kad Perkančioji organizacija privalėjo vertinti, jog UAB „Tradintek“ atsisakė sudaryti Sutartį ir siūlyti kitam dalyviui sudaryti Pirkimo sutartį, taip, kaip numatyta VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje. Kadangi šiuo atveju pasiūlymą pateikė tik vienas dalyvis, todėl, esant poreikiui, Perkančioji organizacija turėjo organizuoti naują Pirkimą. Nagrinėjamu atveju Perkančiajai organizacijai priėmus Pirkimo sąlygų neatitinkantį Laidavimo raštą, pareiškėjas, kaip Projekto vykdytojas, pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teismas sprendė, kad Agentūra, taikydama 25 procentų dydžio finansinę korekciją, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. Teismas nenustatė pagrindų sumažinti finansinę korekciją ar jos apskritai neskirti, nes nustatytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis.

III.

Pareiškėjas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas priimtas neįvertinus pareiškėjo skunde pateiktų argumentų ir įrodymų, teismo sprendimas grindžiamas iš esmės tik atsakovo pozicija. Teismas neįsigilino į skunde išsamiai išdėstytas aplinkybes dėl ginčo objekto ir kitų aplinkybių, neišnagrinėjo visų faktinių klausimų, dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, neatskleista bylos esmė.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčas tarp Perkančiosios organizacijos ir Agentūros kilo dėl pateikto Laidavimo rašto turinio. Pareiškėjas nesutinka su Agentūros išvada, kuriais pritarė teismas, kad Perkančioji organizacija, spręsdama dėl Tiekėjo pateikto sutarties įvykdymo užtikrinimo – Laidavimo rašto – priėmimo, neturėjo ir / ar negalėjo vertinti jo atitikties Sutarčiai turinio prasme. Įvertinus Sutarties sąlygas, tiesioginių nuostolių atlyginimas nagrinėjamu atveju buvo tinkamas, nes netiesioginiai nuostoliai Perkančiajai organizacijai negalėjo susidaryti. Perkančioji organizacija Pirkime Sutarties įvykdymo užtikrinimui iškėlė vertės (sumos) reikalavimą savo galimiems nuostoliams atlyginti, todėl įvertinusi visas Sutarties sąlygas ir Tiekėjo įsipareigojimus pagal Sutartį bei pateiktą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, priėmė pastarąjį kaip tinkamai užtikrinantį Sutarties įvykdymą. Sutartyje buvo aiškiai apibrėžta, kad Tiekėjas privalo pristatyti visas prekes, o Perkančioji organizacija su Tiekėju atsiskaitys už visas pristatytas prekes, tuo atveju, jeigu tiekėjas nepristatys ir neinstaliuos visų prekių bei neapmokys darbuotojų, jis neįvykdys savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl neatsiras jokių prielaidų mažinti laiduojamą sumą jos nevykdymo atveju. Draudimo bendrovė Laidavimo raštą išdavė ne tik remdamasi šiai draudimo rūšiai patvirtintomis bendromis draudimo sąlygomis, tačiau ir jai pateiktos konkrečios Sutarties nuostatomis.

Pareiškėjo teigimu, teismas sprendime nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 papunktyje buvo įtvirtintas sąrašas Sutarties šalių teisių gynimo būdų, tarp kurių, įskaitant, bet neapsiribojant, buvo numatyta teisė – reikalauti atlyginti nuostolius, reikalauti sumokėti delspinigius, pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, nutraukti Sutartį. Taigi, Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra tik vienas iš nukentėjusios šalies pažeistų teisių gynimo būdų. Sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas yra kompensuoti Perkančiosios organizacijos bent minimalius nuostolius tam tikra pinigų suma, tačiau šio dokumento panaudojimas neatleidžia Tiekėjo nuo visų įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį įvykdymo visa apimtimi.

Pareiškėjas nesutinka, kad ginčo objektu tapusi situacija prilyginama VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams, kai viešąjį pirkimą laimėję tiekėjai nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, nes nagrinėjamu atveju tokį dokumentą Tiekėjas Perkančiajai organizacijai pateikė laiku, o Perkančioji organizacija, įvertinusi jį pagal Pirkimo dokumentus, jį priėmė kaip tinkamą. Kita vertus, Perkančiajai organizacijai įvertinus, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis nepateikė Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo (Specialiųjų sąlygų 5.2 p., 6.3 p.), pareiškėjo nuomone, Perkančioji organizacija privalėtų pirmiausia prašyti jį patikslinti, o ne vertinti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį, pirkimą laikyti pasibaigusiu ir organizuoti naują pirkimą.

Pareiškėjas pažymi, kad pasiūlymų vertinimo etape, nepriklausomai nuo to, kokių sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių reikalaujama pagal paskelbto pirkimo dokumentus, sutarties įvykdymo užtikrinimo įrodymų (banko garantija ar draudimo bendrovės išduotu laidavimo raštu) iš dalyvių nėra reikalaujama, nes šie dokumentai nėra pasiūlymo dalis. Ši pareiga kyla tik tuo atveju ir tik tam tiekėjui, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu pirkime ir kuriam siūloma sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju, jei, Perkančiosios organizacijos manymu, pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas būtų netinkamas, Perkančioji organizacija visą sutarties vykdymo laikotarpį turi teisę reikalauti, kad laimėjusiu pripažintas tiekėjas pakeistų pastarąjį tinkamu. Tokios pozicijos vertinimo metu laikėsi ir atsakovas, kai vertinant Projekto ir Pirkimo dokumentus teikė pastabas ir reikalavimus bei pasiūlymus Perkančiajai organizacijai. Teismas šių aplinkybių sprendime nevertino.

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl taikytos finansinės korekcijos, kurios teismas nepanaikino, nurodo, kad Pirkimo objektas nebuvo aktualus visai ES rinkai; finansinė korekcija taikyta tik remiantis Gairėse nustatyta analogija, nors tiesiogiai Gairėse finansinė korekcija neįvardinta; ginčo objektu tapusi situacija nepagrįstai prilygintina VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodytiems atvejams; pažeidimo tyrimo metu ir vėliau Sprendime nebuvo nustatyta „diskriminuojančių reikalavimų“, dėl kurių būtų buvę atmesti tiekėjų pasiūlymai; Agentūros parengtas aprašas „Sutarties įvykdymo užtikrinimas“, kuriame įtvirtintos Agentūros pateiktos rekomendacijos dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų rengimo ir vertinimo, buvo parengta jau po Pirkimo procedūrų įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad Sutarties įvykdymo užtikrinime privalėjo būti numatyta, jog, jeigu Laimėtojas nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį arba juos vykdo netinkamai, Sutarties įvykdymo užtikrinimu bus atlyginami nuostoliai, kurie nebus apribojami tik tiesioginiais nuostoliais (Specialiųjų sąlygų 5.2 p.). Taip pat Sutarties įvykdymo užtikrinime turėjo būti apibrėžta nuostata, jog tuo atveju, jei Pirkimo sutarties vykdymo metu apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 procentų bendros Sutarties kainos, pareiškėjas gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu (Specialiųjų sąlygų 6.3 p.).

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, Perkančioji organizacija, Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustačiusi visiems tiekėjams reikalavimus būsimos pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, vėliau privalėjo pati jais vadovautis, kitaip būtų paneigtas vienodo požiūrio principas arba Pirkimo sąlygos būtų taikomos selektyviai, kai Perkančioji organizacija taikytų, pavyzdžiui, tik vertės reikalavimą, arba vertintų, kad nuostolių neatsirado, jeigu Sutartis apskritai neįvykdyta. Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo sąlygų reikalavimai turi būti įgyvendinami visą laiką, nuo pareigos jį pateikti atsiradimo momento iki išnykus Sutarties įvykdymo užtikrinimo objektui (pasibaigus Sutarčiai), o ne subjektyviai suvokiant viešųjų pirkimų reguliavimo taikymo pabaigą sudarius Sutartį. Nors sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo pažeidimus galima ištaisyti sutarties vykdymo metu, tačiau tai nereiškia, kad pateikus netinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą nėra padaromi pažeidimai ankstesnėje, Pirkimo procedūrų pabaigos stadijoje, sudarant sutartį.

Atsakovas pažymi, kad šalių sutartyje sulygta nuostata dėl nuostolių atlyginimo yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Tiekėjas privalėjo kompensuoti visus nuostolius pateiktame sutarties įvykdymo užtikrinime. Priešingu atveju, būtų paneigtas nuostolių atlyginimo Laidavimo raštu tikslas ir funkcija – skatinti šalis tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles ir atlyginti kreditoriaus nuostolius dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Laidavimo rašto vertė pati savaime neužtikrina visų nuostolių atlyginimo, nes ta verte galimi atlyginti tik tiesioginiai nuostoliai, taigi iš esmės ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo panaudojimo galimybės sumažėja. Susiejus prekių pristatymą su draudimo sumos mažėjimu, taip pat buvo iškreiptas Laidavimo rašto turinys, kai draudimo suma turėjo būti vienoda nuo visos Sutarties kainos visą Sutarties galiojimo laikotarpį.

Atsakovas teigia, kad pagal VPĮ nuostatas, pateikus netinkamo turinio Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, Perkančioji organizacija galėjo kreiptis į Tiekėją dėl šio dokumento patikslinimo arba Tiekėjui, atsisakius pateikti tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, vertinti, kad Tiekėjas atsisakė sudaryti Sutartį, taigi pažeidimas tokiu atveju turėjo būti užkardytas Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo momentu.

Atsakovas dėl finansinės korekcijos taikymo nurodo, kad teismas sprendime vadovavosi tiek naujausia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, tiek atsižvelgė į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, jo sunkumą bei įvertino konkurencijos lygio, skaidrumo, lygiateisiškumo veiksnius. Teismo sprendime finansinė pataisa nemažinta ir palikta tokio dydžio, kuris yra veiksmingas, proporcingas ir atgrasantis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2024 m. kovo 25 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03 dalių pagrįstumo ir teisėtumo.

Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kaip Projekto vykdytojas, vykdydamas tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Ultragarsinės diagnostikos prietaisų pirkimas“, antroje Pirkimo dalyje, kai buvo perkami širdies ir kraujagyslių tyrimams skirti ultragarsinės diagnostikos prietaisai, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 d. nuostatą, nes Perkančiojo organizacija (VšĮ „Krikščionių medicinos centras“) priėmė iš Pirkimą laimėjusio tiekėjo (UAB „Tradintek“) draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2022 m. gruodžio 27 d. laidavimo draudimo raštą Nr. AT 99524 kartu su draudimo liudijimu Nr. 710-451-99524, kuriame (Laidavimo rašte) Draudiko atsakomybė apribojama tik tiesioginių nuostolių atlyginimu, nurodant, kad „Jums tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, įsipareigojame, gavę Jūsų vadovo raštišką pagrįstą reikalavimą, kai Draudėjas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, sumokėti Jūsų nurodytą sumą, atitinkančią patirtų tiesioginių nuostolių dydį dėl Draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau ne didesnę nei Draudėjo pagal Sutartį neįvykdytų prievolių vertė, neviršijant bendros 1 932,98 EUR (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt du eurai 98 ct) draudimo sumos“; taip pat Laidavimo rašte nurodyta, kad „Draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal Sutartį bei jos neįvykdymą dėl neįveikiamos jėgos (Force Majeure) aplinkybių.“

Nors Agentūra buvo pareiškusi įtarimą pareiškėjui ir dėl Laidavimo rašte nurodytos sąlygos, kad „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį suteiktų paslaugų sumai“, tačiau atlikus pažeidimo tyrimą ir priėmus Sprendimą pažeidimas dėl Laidavimo rašte nustatytos galimybės mažinti laiduojamą sumą nebuvo nustatytas.

Agentūra Sprendime vertino, kad pateikto Laidavimo rašto turinys neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes Pirkimo sąlygose nėra numatytos išimties, jog Sutarties įvykdymo užtikrinime gali būti numatytas tik tiesioginių nuostolių atlyginimas, todėl pateiktas Sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo apimti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių atlyginimą. Taip pat Pirkimo sąlygose nebuvo numatytas atsisakymas išmokėti delspinigius, baudas ir kitokias sumas dėl Sutarties pažeidimo, todėl Laidavimo rašto sąlyga, kad Draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal Sutartį bei jos neįvykdymą, dėl neįveikiamos jėgos (Force Majeure) aplinkybių, neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų.

Agentūra darė išvadą, kad Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo dokumentų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą (Laidavimo raštą), kuriame nustatytos palankesnės sąlygos Laimėtojui, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus ir VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatą. Agentūra, atsižvelgusi į tai, kad Perkančioji organizacija sudarė Sutartį su Tiekėju, kuris pateikė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nors turėjo atmesti Laimėtojo pasiūlymą ir iš naujo organizuoti Pirkimą, į tai, kad buvo vykdytas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, kuris aktualus visai ES rinkai, kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė devyni tiekėjai, pasiūlymus Pirkime pateikė tik trys iš jų, o tinkamą pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, todėl minimali konkurencija Pirkime nebuvo užtikrinta, taip pat į tai, kad už nustatytą pažeidimą yra numatyta vieninga korekcija, nusprendė taikyti pareiškėjui 25 procentų finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 38 659,50 Eur (pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 9 664,88 Eur).

Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatytu pažeidimu ir taikyta finansine korekcija, su skundu kreipėsi į teismą, teigdamas, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta jokių sąlygų ir nuostatų, dėl kurių tam tikri potencialūs tiekėjai būtų nepagrįstai eliminuojami iš viešojo pirkimo proceso, nebuvo nustatyta sąlygų, palankių tik tam tikram subjektui; Tiekėjas pareigą pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą per Pirkimo dokumentuose nurodytą terminą įvykdė laiku; Pirkimo dokumentuose (Specialiųjų sąlygų 5.1 p.) buvo nurodyta, kad tinkamu Sutarties įvykdymo užtikrinimu Pirkime Perkančioji organizacija laiko banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą, todėl Perkančioji organizacija, įvertinusi Pirkimo objekto specifiką ir rizikas bei neperžengdama jai nustatytų diskrecijos ribų, abu šiuos būdus įvertino kaip lygiaverčius, tinkamus ir pakankamus Pirkimui; Perkančioji organizacija Pirkime Sutarties įvykdymo užtikrinimui iškėlė vertės (sumos) reikalavimą savo galimiems nuostoliams atlyginti; apmokėjimas Tiekėjui būtų vykdomas tik pristačius visas prekes pagal Sutartį, o jų nepristačius – nekiltų ir neigiamos pasekmės;

Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra tik vienas iš nukentėjusios šalies pažeistų teisių gynimo būdų; tuo atveju, jei, Perkančios organizacijos manymu, pateiktas Sutarties įvykdymo užtikrinimas būtų netinkamas, teisę reikalauti, kad Tiekėjas pakeistų pastarąjį tinkamu Perkančioji organizacija turi visą Sutarties vykdymo laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su Agentūros Sprendime išdėstyta pozicija ir konstatuodamas ginčijamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi skunde išdėstytos pozicijos dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino skunde nurodytų argumentų, teismas sprendimą grindė iš esmės tik atsakovo pateikta pozicija; įvertinus Sutarties sąlygas, tiesioginių nuostolių atlyginimas nagrinėjamu atveju buvo tinkamas, nes netiesioginiai nuostoliai Perkančiajai organizacijai negalėjo susidaryti; Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra tik vienas iš nukentėjusios šalies pažeistų teisių gynimo būdų, Sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas yra kompensuoti Perkančiosios organizacijos bent minimalius nuostolius tam tikra pinigų suma, tačiau šio dokumento panaudojimas neatleidžia Tiekėjo nuo visų įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį įvykdymo visa apimtimi; ginčo objektu tapusi situacija nepagrįstai prilyginama VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams, nes Perkančiajai organizacijai įvertinus, jog Pirkimą laimėjęs dalyvis nepateikė Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo (Specialiųjų sąlygų 5.2 p., 6.3 p.), pareiškėjo nuomone, Perkančioji organizacija privalėtų pirmiausia prašyti jį patikslinti, o ne vertinti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį, pirkimą laikyti pasibaigusiu ir organizuoti naują pirkimą; tuo atveju, jei, Perkančiosios organizacijos manymu, pateiktas Sutarties įvykdymo užtikrinimas būtų netinkamas, Perkančioji organizacija visą Sutarties vykdymo laikotarpį turi teisę reikalauti, kad laimėjusiu pripažintas tiekėjas pakeistų pastarąjį tinkamu; finansinė korekcija pritaikyta nepagrįstai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

V.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje Agentūra Sprendime nustatė, kad pareiškėjas, kaip Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes Tiekėjas pateikė, o Perkančioji organizacija nepagrįstai kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą (Laidavimo raštą), tuo iš esmės nustatydama palankesnes sąlygas Laimėtojui ir pakeisdama esmines Pirkimo dokumentų sąlygas.

VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.) įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia (be kita ko) reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (Įstatymo 35 str. 4 d.) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2294-520/2021; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-460-624/2023).

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją; laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (VPĮ 17 str. 3 d.). Pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017; kt.).

ESTT 2017 m. balandžio 5 d. prejudicinio sprendimo, priimto byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, bylos Nr. C-298/15 (toliau – ir Prejudicinis sprendimas), 70 punkte išaiškinta, kad iš ESTT jurisprudencijos matyti, jog vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C 368/10, 55 p. ir 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo Enterprise Focused Solutions, C 278/14, 27–29 p.). Vis dėlto tuo remiantis negalima daryti išvados, kad bet koks pirkimo sąlygų keitimas jau paskelbus apie pirkimą iš esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis (žr. Prejudicinio sprendimo 71 p.).

Perkantysis subjektas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (pagal analogiją žr. 2012 m. kovo 29 d. sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C 599/10, 40 p.); šiam subjektui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos (žr. Prejudicinio sprendimo 72–73 p.).

Prejudicinio sprendimo 74–76 punktuose nurodyta, jog šis reikalavimas reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Antra, šis reikalavimas reiškia, kad apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat, kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuoti ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus. Pažymėtina teismų praktikoje šie kriterijai įvardijami kaip Borta kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-258-378/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirmasis Borta kriterijus turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai), t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado; daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius (žr., pvz., 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-258-378/2017 37 p.).

Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose buvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, kad be kitų Pirkimo sąlygose apibrėžtų reikalavimų, Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi atitikti šias Pirkimo sąlygas, t. y. Sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 5.2 ir 6.3 papunkčius – Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktis nustatė, kad jeigu Tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį arba juos vykdo netinkamai, Pirkėjas įgyja teisę kreiptis į įstaigą, išdavusią Sutarties įvykdymo užtikrinimą, dėl sumokėjimo pagal Pirkėjo pateiktą reikalavimą. Įstaiga, išdavusi Sutarties įvykdymo užtikrinimą, privalo atlyginti Pirkėjo nuostolius pagal pareikalavimą (neviršijant garanto (ar laidavimo) sumos); Specialiųjų sąlygų 6.3 papunktyje nurodyta, kad jei apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 procentus bendros Sutarties kainos, Pirkėjas, prieš tai raštu įspėjęs Tiekėją, gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo.

Šiuo atveju Laidavimo rašte apibrėžta sąlyga, jog „Jums tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, įsipareigojame, gavę Jūsų vadovo raštišką pagrįstą reikalavimą, kai Draudėjas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, sumokėti Jūsų nurodytą sumą, atitinkančią patirtų tiesioginių nuostolių dydį dėl Draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau ne didesnę nei Draudėjo pagal Sutartį neįvykdytų prievolių vertė, neviršijant bendros 1 932,98 EUR (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt du eurai 98 ct) draudimo sumos“, kuri iš esmės reiškia tai, kad Draudėjas yra atsakingas tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą, neatitinka Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktyje apibrėžto įpareigojimo atlyginti nuostolius, neapsiribojant vien tik tiesioginiais nuostoliais; o Laidavimo rašte apibrėžta nuostata, jog „Draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal Sutartį bei jos neįvykdymą dėl neįveikiamos jėgos (Force Majeure) aplinkybių“, neatitinka Specialiųjų sąlygų 6.3 papunkčio, jog, jei Pirkimo sutarties vykdymo metu apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 procentus bendros Sutarties kainos, pareiškėjas gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu.

Teisėjų kolegija, aptartų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir ESTT pateikiamų teisės aiškinimų kontekste įvertinusi Pirkimo sąlygų pakeitimus (šios nutarties 59–60 p.), sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Perkančioji organizacija, priimdama Pirkimo sąlygų neatitinkantį Laidavimo raštą, kuriame ne tik, kad nebuvo numatyta mokėti netiesioginius nuostolius, tačiau ir atsisakyta išmokėti delspinigius, baudas ir kitokias sumas dėl Sutarties pažeidimų, pakeitė nustatytas Pirkimo sąlygas, nes toks Laidavimo rašto turinys neatitinka Pirkimo sąlygų turinio ir Laidavimo rašte nustatytos sąlygos yra palankesnės būtent Pirkimą laimėjusiam Tiekėjui, t. y. kad Agentūra pagrįstai nustatė viešųjų pirkimų pagrindinių principų (VPĮ 17 str. 1 d.) – lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimą, taip pat VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad sudarant Sutartį pagal minėtą Laidavimo raštą nebuvo pakeistos esminės Sutarties sąlygos, tokios kaip Sutarties dalykas, kaina, apmokėjimo sąlygos ir tvarka, sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminas, kurios paprastai laikomos pagrindinėmis sąlygomis, lemiančiomis tiekėjų apsisprendimą dalyvauti pirkime (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-943-624/2026). Taigi individualios pažeidimo savybės, nustatyto pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi būti tinkamai įvertinti.

Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Agentūros formaliai, neįvertinus individualiai visų reikšmingų aplinkybių taikytos finansinės korekcijos ir jos neproporcingumo, pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013) nustatyta, jog pažeidimas – bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui (2 str. 36 p.). Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą (143 str. 1 d.). Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą (143 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 išaiškino, kad finansinio koregavimo mechanizmas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma. Visų pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas. Antra, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo. Pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; ir, trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. VPĮ principai, kurių laikymasis užtikrina ir tarptautinės svarbos viešojo pirkimo atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms bei bendriesiems principams, gali būti atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo vertinimo bei nustatymo pagrindas ir atitinkamai pripažinus pažeidimą, – pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo.

ESTT jurisprudencijoje pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatavimo aspektu pažymima, jog „pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žalos Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui (žr., pvz., 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov, C-175/23, ECLI:EU:C:2024:853, 27 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-39-789/2026 yra pasisakiusi, jog tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo pagal Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnį ir PAFT 307 punktą, turi būti nustatyta, kad ūkio subjekto padarytas viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimas padarė arba galėjo padaryti žalos Europos Sąjungos biudžetui. Pažymėtina, kad nors tokiu atveju nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio dydžio, žalos atsiradimo galimybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti pagrįsta ir individualizuota, analizuojant konkretaus viešojo pirkimo konkurencinę aplinką, pavyzdžiui, nustatant tiekėjų dalyvavimo galimybes ir aktyvumą, konkurencijos realumą, taip pat tai, kokiu būdu viešųjų pirkimų pažeidimas galėjo paveikti atitinkamo fondo lėšų panaudojimą, iškreipti konkurenciją, lemti mažiau ekonomiškai naudingo pasiūlymo pasirinkimą, įvertinant tikėtiną pirkimo rezultatą, jei pažeidimas nebūtų padarytas, ir pan. Vien formalus viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimo konstatavimas, neatskleidžiant jo (galimo) poveikio Europos Sąjungos biudžetui, t. y. nepagrindus žalos Sąjungos biudžetui, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir taikyti finansinę korekciją.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad finansinė korekcija buvo skirta atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei įvertinus su pažeidimu susijusias aplinkybes (nurodytas Sprendime): buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu, kuris aktualus visai Europos Sąjungos rinkai; kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė devyni tiekėjai, pasiūlymus Pirkime pateikė tik trys iš jų, o tinkamą pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, todėl minimali konkurencija Pirkime nebuvo užtikrinta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, nustatydamas taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį ir visas reikšmingas aplinkybes, o tai leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo pritarti skundo argumentams dėl korekcijos netaikymo ar jos mažinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nei Agentūra Sprendime, nei pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenurodė, ar buvo padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Agentūros Sprendimo turinį, konstatuoja, kad jame nėra argumentų, pagrindžiančių VPĮ nuostatų pažeidimo poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas daryti išvadą, kad Agentūra, spręsdama dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos, laikė nustatytą VPĮ normų pažeidimą automatiškai darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui, tuo nesilaikydama Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto nuostatų. Kaip minėta, finansinė korekcija gali būti taikoma tik pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, t. y. visų trijų būtinųjų jo sąlygų, nustatymo atveju.

Teisėjų kolegija, pasisakydamas dėl Gairių taikymo apimties ir intensyvumo, pažymi, kad ESTT yra nurodęs, jog nėra draudžiama, kad pirminis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, bet nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą (žr., pvz., ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław–Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 49 p.). Vadinasi, net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra įtvirtinta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023; 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025). Teisėjų kolegijos vertinimu, finansinis koregavimas turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą. Nagrinėjamu atveju atsakovas, taikydamas finansinę korekciją pagal Gairėse nustatytą analogiją, tinkamai neatsižvelgė į individualias nustatyto pažeidimo savybes, nepagrindė, kad parinkta 25 procentų finansinė korekcija yra tokio dydžio, kuri būtų suderinama su tikslais, keliamais taikant finansinio poveikio priemones už padarytus pažeidimus vykdant viešuosius pirkimus.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačiusi ir nepagrindusi visų pažeidimui konstatuoti būtinų sąlygų, Agentūra neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos ir ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą Agentūros Sprendimą, kaip neatitinkantį imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Dėl šios priežasties atskiras Sprendimu parinktos finansinės korekcijos proporcingumo vertinimas nagrinėjamu atveju yra perteklinis ir nebeturi teisinės reikšmės bylos procesinei baigčiai, todėl nėra atliekamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju konstatavus, jog ginčijamas Agentūros Sprendimas nėra pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis dėl finansinės korekcijos taikymo pareiškėjui ir jį panaikinus, pradėto pažeidimo tyrimo procedūra lieka neužbaigta. Užbaigusi minėtą procedūrą, Agentūra dėl to turės priimti naują sprendimą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, naikintinas neteisingai pritaikius materialiosios teisės normas, ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir Agentūros Sprendimas panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 25 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT03 Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Iveta PelienėRičardas PiličiauskasEgidijus Šileikis