Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

1.15. Ieškovas buvo susiformavęs teisėtą lūkestį įgyti butą nuosavybės teise, investavo daugiau nei 15 000,00 Eur, tikėdamasis, jog tokia suma bus sumažinta buto pardavimo kaina. Jeigu būtų žinojęs, jog niekada negalės įsigyti buto, jis niekada nebūtų investavęs lėšų į buto remontą.

2.1. Savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ieškovas ieškinyje prašo pripažinti sutarties 4.4, 4.5 papunkčių sąlygas negaliojančiomis, tačiau nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis teismas turėtų spręsti dėl šių sąlygų negaliojimo. Ieškovas nesiremia konkrečia ginče taikoma teisės norma, todėl atsakovei dalinai lieka neaišku, nuo ko gintis.

2.2. Ieškovas visais nuomos santykių laikotarpiais neginčijo sutarčių sudarymo su atsakove fakto, sutarčių pobūdžio, neginčijo nei vienos iš nuomos sutarčių sąlygų. Į bylą teikiami rašytinai įrodymai patvirtina, kad ieškovas savanoriškai pateikdavo atsakovei savo turtą pagrindžiančius duomenis (2011 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2021 m., 2022 m. metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pridedamos). Taip pat atsakovei teikdavo duomenis, pagrindžiančius sutuoktinės TAR1 darbo užmokestį, VĮ „Registrų centras“ pažymas, patvirtinančias, kad ieškovas ir jo sutuoktinė neturi nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus.

2.3. Iki to momento, kol atsakovė Raseinių rajono savivaldybė 2024 m. gruodžio 30 d. atsisakė ieškovui parduoti pagal sutartį nuomojamą ginčo butą, visų su atsakove pasirašytų nuomos sutarčių sąlygos buvo priimtinos ir aiškios, ieškovas niekada nekėlė jo teisių pažeidimo klausimo, neginčijo reikalavimų pateikti jo pajamas ir turtą patvirtinančius duomenis ir pan.

2.4. Nuostatos sudarytos pagal savivaldybės būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą, kuri yra sudėtinė Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TS-181 patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo dalis.

2.5. Priešingai nei nurodo ieškovas, jam visais nuomos santykių laikotarpiais buvo teikiama visa reikalinga informacija, skirtingu metu dirbusių administracijos darbuotojų bendraujama betarpiškai. Pažymėtina, kad duomenų, jog atsakovė Raseinių rajono savivaldybė nebūtų atsakiusi į bent kokį ieškovo paklausimą ar prašymą, ieškovas nepateikia.

2.6. Nuomos sutarčių tekstą sudaro vos keli lapai, tekstas yra aiškus ir suprantamas, jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė įtikinėjo ieškovą sudaryti nuomos sutartis, nesuteikė laiko su jų turiniu susipažinti, ieškovas į bylą nepateikia.

2.7. Aplinkybę, jog ieškovas pagal sutartį moka žymiai mažesnę nei kad rinkoje egzistuojančią kainą, patvirtina butų nuomos (duomenys neskelbtini) mieste skelbimai, kurie rodo, kad, pavyzdžiui, 2 kambarių, 34 kv. m buto nuoma (duomenys neskelbtini) mieste yra vertinama 250,00 Eur, 1 kambario butų nuoma vertinama 250-270,00 Eur per mėnesį, tuo tarpu, ieškovas pagal sutartį už dviejų kambarių, 53,86 kv. m ploto buto nuomą iki šios dienos atsakovei moka vos 141,11 Eur.

2.8. Sistemiškai aiškinant PBĮIĮ ir Raseinių rajono savivaldybėje taikomo Aprašo nuostatas, matyti, kad ginčijamos Sutarties 4.4, 4.5 punktuose numatyti reikalavimai Ieškovui kasmet deklaruoti turtą ir pajamas į Sutarties tekstą yra įtraukti vadovaujantis atitinkamomis PBĮIĮ ir Aprašo nuostatomis. Vadovaujantis šiuo reguliavimu, asmenys turi pareigą teikti atsakovei turto ir pajamų deklaracijas tiek tais atvejais, kai socialinis būstas yra nuomojamas socialinio būsto sąlygomis, taip pat ir tais atvejais, kai būstas yra nuomojamas savivaldybės būsto sąlygomis. Abejais atvejais asmenų turtas ir pajamos negali viršyti įstatyme nustatytų dydžių, o tokius dydžius viršijus, atsakovė turi teisę iškeldinti savivaldybės būstus nuomojančius asmenis iš patalpų.

2.11. Atsakovė į bylą teikia paties ieškovo pasirašytus 2022 m. balandžio 18 d., 2023 m. balandžio 20 d., 2023 m. rugpjūčio 14 d. prašymus savivaldybei pratęsti būsto nuomos sutartį, kadangi ieškovas neturi galimybės atlaisvinti būsto, kito gyvenamojo būsto neturi.

2.12. Aprašo 33 punkte įtvirtina imperatyvi nuostata, kad savivaldybės tarybai priėmus sprendimą socialinį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis, savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma savivaldybės vienerių metų laikotarpiui.

2.13. PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punkto lingvistinis aiškinimas nenustato pareigos parduoti ginčo turtą jo nuomininkui – ieškovui. PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies normos taikymas susijęs tik su nuomininko gyvenimo nuomojamame būste trukme ir savivaldybei yra palikta diskrecijos teisė nuspręsti dėl nuomojamo būsto (ne)pardavimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovui buvo geranoriškai sudaryta galimybė išsinuomoti savivaldybei priklausantį butą, nesukelia atsakovei pareigos jį parduoti pagal PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

2.14. Tais atvejais, kai savivaldybei priklausantis būstas buvo nuomojamas kaip socialinis būstas, vėliau sutartį pakeičiant į savivaldybės būsto nuomos, taip pat įrašant tokį būstą į savivaldybės būsto fondo sąrašą, vien tik dėl aplinkybės, kad savivaldybė priima sprendimą socialinį būstą terminuotam laikotarpiui išnuomoti kaip savivaldybės būstą, dėl tokio sprendimo ginčo butas socialinio būsto statuso nepraranda, todėl savivaldybei nekyla pareiga nuomininkui parduoti savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Savivaldybės būstas, nuomojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms, negali būti parduodamas ar kitaip perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn (PBĮIĮ 14 straipsnio 6 dalis) (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-699-372/2024).

2.19. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 10 d. atvyko į savivaldybės administraciją ir pateikė prašymą kuriame nurodė, jog prašo pakeisti socialinio būsto numos sutartį į savivaldybės būsto nuomos, sutartį kadangi iki gegužės 1 d. nepateikė turto ir pajamų deklaracijos.

2.20. Ieškovas įrodinėja, jog remonto darbus pradėjo vykdyti nuo 2019 m., taip pat kartu su ieškiniu teikia foto nuotraukas, kuriomis įrodinėja būste atlikto remonto faktą. Tačiau viena vertus, iš šių nuotraukų neįmanoma nustatyti, kada jos yra atliktos, t. y nėra galimybių nustatyti, ar ieškovas remonto darbus atliko nuo 2019 m., kita vertus, net ir tuo atveju, jei remonto darbai buvo atlikti po 2019 m., atsakovė laikosi pozicijos, jog visi ieškovo atlikti remonto darbai, kuriuos jis atliko per gyvenimo bute metus, galėjo būti ir buvo skirti tam, kad būtų išlaikoma buto būklė.

2.21. 2019 m. rugpjūčio 28 d. savivaldybės būsto nuomos sutarties 4.8 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis daryti einamąjį remontą, kai nuomotojas, patikrinęs būsto būklę ir palyginęs su būsto perdavimo-priėmimo akte apibūdinta būsto būkle perdavimo nuomininkui metu sprendžia, kad šis remontas yra būtinas. Kitais atvejais, nuomininkas pats sprendžia, ar jam daryti einamąjį remontą. Pagal sutarties 4.9 punktą norėdamas pagerinti būstą turi gauti rašytinį nuomotojo leidimą, kuriame gali būti aptariama pagerinimo apimtis, pagerinimo atlikimo terminas, pagerinimui panaudotų lėšų atlyginimo sąlygos. Analogiškos nuostatos buvo numatytos 2022 m. gegužės 9 d. savivaldybės būsto nuomos sutartyje bei ginčijamoje sutartyje.

2.22. Ieškovas nepateikia jokios informacijos jog atsakovės leidimas/sutikimas ieškovui remontuoti butą būtų išduotas. Atsakovės vertinimu, ieškovas atliko visus remonto darbus savo nuožiūra, jų nederino su atsakove, tokiu būdu akivaizdžiai prisiimdama riziką, kad jai už šiuos darbus ateityje nebus kompensuojama. Ir tuo labiau, veikdamas savanoriškai, neturėjo pagrįsto lūkesčio tikėtis, jog dėl atliktų remonto darbų turės prioritetą išsipirkti būstą.

2.23. Teiginiai, jog į remontą investavo 15 000,00 Eur taip pat neparemti jokiais rašytiniais įrodymais, ieškovas nepateikia nei vienos sąskaitos-faktūros ar kvito, patvirtinančio investicijas.

3.1. Savo nesutikimą grindė tuo, kad sudaro sutartį, kurios forma ir joje numatytos sąlygos yra patvirtintos savivaldybės tarybos sprendimu. Neturi galimybės keisti sutarties nuostatų, nes, kaip minėta, nėra subjektas, kuris gali spręsti dėl nuomos teisinių santykių turinio.

3.2. Savo valia 4.4 ir 4.5. papunkčių sąlygų negali pakeisti, nes tai pažeistų imperatyvias teisės aktų nuostatas. Dėl tokių sutarties sąlygų pakeitimo sprendimą galėtų priimti tik savivaldybė.

3.3. UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ neturi savarankiškos teisės spręsti dėl nuomos sutarties sudarymo, jos nutraukimo, sutarties sąlygų, kurios yra nustatytos imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, keitimo, taip pat dėl savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, todėl ieškinys atsakovės atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

3.4. Tuo atveju, jei nuomininko pajamos ir turto vertė viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 11 str. 2 d. nustatytus dydžius, savivaldybė turi teisę nepratęsti sudarytos savivaldybės būsto nuomos sutarties. Dėl šios priežasties sutartyje yra įtvirtintos nuostatos dėl nuomininko pareigos deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas), o Aprašo 34 p. nuostatos dalis yra pažodžiui įtvirtina Sutarties 4.5. papunktyje.

3.5. Tai, kad sutartyje numatyta pareiga deklaruoti turtą nelemia, kokio pobūdžio sutartis yra sudaryta – socialinio ar savivaldybės būsto.

3.6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. 1 d. numatyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Akivaizdu, jog šalys galėjo susitarti dėl ginčijamų sutarties nuostatų, kurios neprieštarauja numatytam teisiniam reglamentavimui, todėl jų pripažinti negaliojančiomis ieškinyje nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

3.7. Kadangi prašymas dėl nurodytų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis turėtų būti atmestas, atitinkamai neturi būti tenkinamas prašymas pakeisti sutarties 18.2.3. papunkčio sąlygą.

3.8. Aiškinant paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 str. 2 d. normos formuluotę, kurioje nurodyta, kad „savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami savivaldybės būstai“, matyti, jog savivaldybę turi teisę, bet ne pareigą parduoti išnuomotą butą.

3.9. Raseinių rajono savivaldybė šiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais ir lygiomis teisėmis su kitais asmenimis, jai galioja sutarties laisvės principas.

4. Ieškovas IES1 pateiktame dublike savo reikalavimus išdėstytus ieškinyje palaikė ir nurodė tokius pagrindinius argumentus:

4.1. Pažymėjo, kad reikalavimą formuoja remdamasis, be visa ko, CK 1.90 straipsniu – sandoris sudarytas dėl suklydimo. Tik teismas gali nustatyti tikrąjį teisinį pagrindą, tuo tarpu ieškovas itin plačiai ir detaliai nurodė faktines bylos aplinkybes.

4.2. Atsakovei laikant, jog visi nuomininkai, nepriklausomai nuo nuomos sutarties sąlygų, privalo teikti deklaracijas, nurodžius, jog sutinka pakeisti buto nuomos sutarties sąlygas iš socialinio būsto į ne socialinį būstą, net nekyla abejonių, jog ieškovas visiškai pagrįstai laikė, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. butą nuomoja ne socialinio būsto sąlygomis.

4.3. 2025 m. gruodžio 30 d. buvo gautas atsakovės atsakymas, kuriame nurodoma, jog nėra pagrindo butą parduoti, kadangi jis yra nuomojamas socialinio būsto sąlygomis. Taigi, tampa nebeaišku, kokiu pagrindu butas, kuris turėjo būti išnuomotas ne socialinio būsto sąlygomis, vėl tapo nuomojamas socialinio būsto sąlygomis.

4.4. Apie tai, kad ieškovas neturėjo pareigos tikrinti būstų nuomos kainas viešuosiuose internetiniuose tinklapiuose, aiškintis, ar mokamas nuomos mokestis atitinka rinkos kainą ir jeigu ne, dėl kokių priežasčių.

4.5. Nesutinka, kad asmenys turi pareigą teikti turto ir pajamų deklaracijas tiek kai socialinis būstas yra nuomojamas socialinio būsto sąlygomis, tiek kai būstas yra nuomojamas savivaldybės būsto sąlygomis, kadangi neliktų jokio skirtumo tarp nuomos sutarties, sudarytos socialinio būsto sąlygomis, ir nuomos sutarties, sudarytos ne socialinio būsto sąlygomis.

4.6. Paramos būstui įsigyti įstatymo aiškinamajame rašte itin aiškiai nurodoma, dėl kokių priežasčių buvo nustatytas nuomos sutarties sąlygų pakeitimas ir kokių rezultatų buvo siekiama.

4.7. Ieškovui buvo leista butą nuomotis ne socialinio būsto sąlygomis, kas reiškia, jog jam jokios kompensacijos neturėjo būti taikomos, be to, ieškovas nebeteko teisės į socialinį būstą.

4.8. Šalių valia buvo toliau tęsti buto nuomos santykius – kaip matyti iš nuomos sutarties turinio, nuomos sutartis turėjo baigtis 2024 m. birželio 1 d., tačiau nei atsakovės, nei pats ieškovas neatsisakė toliau vykdyti nuomos sutarties sąlygų, ieškovas toliau liko gyventi bute.

4.9. Sprendimas nesutikti parduoti buto buvo priimtas ne tiesiog dėl tos priežasties, jog nuomotojas nenori parduoti buto, o dėl tos priežasties, jog ieškovas neva neatitinka įstatymų nuostatų, jog galėtų butą įsigyti. Taigi, nors atsakovei įstatymas suteikė diskrecijos teisę nuspręsti, ar jis pageidauja turtą parduoti, atsakovė tokia diskrecijos teise nepasinaudojo – iš sprendimo turinio akivaizdu, jog jeigu atsakovė būtų nustačiusi, jog butas nuomojamas ne socialinio būsto sąlygomis, būtų buvęs priimtas priešingas sprendimas. Nustačius, jog sprendimas priimtas netinkamu pagrindu, yra pagrindas sprendimą panaikinti.

4.10. Ieškovas sutiko pakeisti buto nuomos sutarties sąlygas iš socialinio būsto į ne socialinio būsto, kadangi atsakovės darbuotojai nurodė, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. yra įsigaliojęs Paramos būstui įsigyti įstatymas, kurio pagrindu asmenims, kurie nuomojasi atsakovei nuosavybės teise priklausantį būstą ne socialinio būsto sąlygomis, suteikiama teisė po 5 metų nuo tokios sutarties sudarymo dienos įsigyti nuomojamą būstą už rinkos kainą, įvertinus nuomininkų investicijas. Jeigu atsakovės darbuotojai nebūtų nurodę tokios informacijos, nebūtų sutikęs keisti sutarties sąlygų, kadangi, šiai dienai tokių sąlygų egzistavimas tik pablogina ieškovo padėtį.

4.11. Nors Raseinių rajono savivaldybė teigia, jog jos darbuotojai niekada neteigė ir negalėjo teigti, kad jis turės galimybę išsipirkti savivaldybei priklausantį turtą“, tačiau šias aplinkybes paneigia UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ kartu su atsiliepimu pateikti rašytiniai dokumentai – 2018 m. balandžio 10 d. ieškovas pateikė prašymą leisti išsipirkti butą, kadangi jame gyveno jau ilgiau nei dešimt metų, tuo tarpu Raseinių rajono savivaldybė pateikė atsakymą, jog butas turi socialinio būsto statusą, todėl prašymas negali būti tenkinamas, o „<...> galima išsipirkti tik tuos būstus, kurie turi Savivaldybės būsto statusą ir jame gyvenama penkerius metus“, remiantis tuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas ir sutiko sudaryti būtent savivaldybės būsto nuomos sutartį laikydamas, jo po penkerių metų butą galės išsipirkti, dėl ko po penkerių metų pateikė prašymą parduoti butą. Ieškovas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuomos sutarties sudarymo dienos, teikdamas įvairaus pobūdžio prašymus, nurodydavo, jog, kai ateis nustatytas terminas, pageidaus butą įsigyti, tačiau atsakovė niekada per visą laikotarpį nėra atsakiusi ieškovui, jog negalės įgyvendinti tokio noro, taip toliau kurdamas teisėtą lūkestį, jog ieškovas turės teisę po penkerių metų butą įsigyti.

4.12. Byloje nėra keliamas ginčas dėl buto pardavimo, todėl vertinti, ar yra pagrindas parduoti butą, nėra bylos dalykas. Ieškovas šiuo ieškiniu nereikalauja atlyginti jo investicijų, ieškovas tik nurodo aplinkybes, dėl kurių jis sutiko sudaryti nuomos sutartį kitomis sąlygomis bei dėl kokių aplinkybių jis atliko remonto darbus.

5. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybė pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

5.1. Nurodė, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose reiškiamais argumentais neįrodo jokio CK bendrojoje dalyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomi motyvai nesuponuoja išvados, kad sudarydamas ginčo sutartį ieškovas kokiu nors būdu būtų suklydęs dėl esminių sandorio faktų.

5.2. Sandorio sudarymo metu atsakovė dar nebuvo priėmusi sprendimo atsakyti parduoti būstą. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų (be ieškovo subjektyvių paaiškinimų) nėra galimybės nustatyti, jog buto išpirkimas būtų buvusi esminė sąlyga, dėl kurios šalys sudarė ginčo ar bet kurią kitą sutartį, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad ieškovas šiuo aspektu galėjo suklysti.

5.3. Identiškos sąlygos, susijusius su turto ir pajamų deklaravimu, buvo numatytos ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. bei 2022 m. gegužės 9 d. savivaldybės būsto nuomos sutartyse. Ieškovas jų niekad neginčijo, niekad nekėlė jos ar atskirų sutarties nuostatų pagrįstumo klausimo, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė būtų įtikinėjusi sudaryti sutartis, grasinusi ieškovui. Ieškovas naudojosi galimybe gyventi savivaldybės būste tol, kol jam tai buvo patogu.

5.4. Ieškovas neatitinka nei vieno kriterijaus, dėl kurio ieškovui apskritai turėtų nuomoti jam savivaldybės būstą. Ieškovas neatitinka nei vieno iš požymių, numatytų Aprašo 5 punkte. Taip pat neatitinka nei vieno iš kriterijų, numatytų Aprašo 32 punkte. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovui savivaldybės būstas buvo išnuomotas Aprašo 34 punkto sąlygomis, kuriose aiškiai yra numatyta, jog savivaldybės būstas tokiems asmenims nuomojamas siekiant suteikti laiko asmenis savo išgalėmis pasirūpinti būstu bei numatant, kad tokia sutartis negali būti pratęsiama neribotą laiką (sutartis sudaroma ne ilgiau nei dviejų metų laikotarpiui).

5.5. Nei atsakovė, nei atsakovė UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ šioje byloje neprašė taikyti ieškinio senaties instituto.

5.6. Ieškovui būstas nuomojamas pagal Aprašo 36 punktą, pagal kurį, šiuo atveju, savivaldybės būstas rinkos kainomis nuomojamas ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui, su asmeniu sudaroma nauja savivaldybės terminuota vienerių metų būsto nuomos sutartis. Ginčo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka, įskaitant sąlygą, kad sutartis yra sudaryta terminuotai, todėl ši sąlyga tapo šalims privaloma.

5.7. Atsisakymas parduoti būstą nėra nukreiptas prieš ieškovą – atsakovė, naudodamasi savo diskrecijos teise, atsisako parduoti butą, kadangi visos savivaldybės mastu turi siekį išsaugoti savivaldybės būstus savo žinioje, tokiu būdu stengdamasi „išlaviruoti“ tarp įstatymo numatytų funkcijų teikti paramą to reikalaujantiems ir savivaldybės gyventojų realių poreikių paramai gauti.

5.8. Tikroji priežastis dėl ko su ieškovu buvo sudaryta savivaldybės būsto nuomos sutartis buvo ta, kad ieškovas laiku atsakovei neteikė turto ir pajamų deklaracijų, tačiau akivaizdžiai tikrai ne ieškovo ir atsakovės „susitarimas“ jam leisti išsipirkti būstą.

5.9. Vertinant 2018 m. balandžio mėnesio atsakymo turinį matyti, kad atsakymas buvo bendro pobūdžio, nebuvo išsamiai analizuojamos visos aplinkybės, kurios lemia atsakymą leisti parduoti turtą, tiesiog nurodomos esminės pagal to meto faktą buvusios sąlygos, draudžiančios butą parduoti. Nei šiame atsakyme, nei jokiuose kituose atsakovės pareiškimuose nebuvo nurodoma, kad ieškovas galės nusipirkti butą, todėl ieškovui pagrįstas lūkestis dėl būsto išpirkimo negalėjo kilti.

5.10. Ieškovas du kartus kreipėsi į savivaldybę ir jam du kartus buvo atsisakyta parduoti butą. Atsakovė nedviprasmiškai išreiškė savo poziciją – butas ieškovui nebus parduodamas.

6. UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

6.1. Papildomai nurodė, kad savivaldybė turi pareigą vertinti asmenų turtinę padėtį sudarant ir savivaldybės būsto nuomos sutartis. Tuo atveju, jei nuomininko pajamos ir turto vertė viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 11 str. 2 d. nustatytus dydžius, savivaldybė turi teisę nepratęsti savivaldybės būsto nuomos sutarties. Dėl šios priežasties sutartyje yra įtvirtintos nuostatos dėl nuomininko pareigos deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas).

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR1 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinio reikalavimus patenkinti.

7.1. Nurodė, kad visiškai sutinka su ieškinyje nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, ir gali patvirtinti, kad nuo 2008 m. sausio šeimai buvo neterminuotai suteiktas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau dėl šio buto IES1 sudarė nuomos sutartis socialinio būsto nuomos sąlygomis. Buto nuomos sutartis 2019 m. pakeista į savivaldybės būsto nuomos sutartį. Šis sutarties pakeitimas buvo atliktas atsakovės darbuotojų iniciatyva, kadangi buvo žadama jog sudarius naujos redakcijos buto nuomos sutartį, ieškovas su šeima galės išsipirkti nuomojamą butą, jo pardavimo kainą mažinant į butą investuota suma.

7.2. Pažymėtina, kad ieškovas IES1 nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuomos sutarties sudarymo dienos, bendraudamas su Raseinių rajono savivaldybės darbuotojais visuomet pabrėždavo, kad sueis 5 metų terminas, pageidaus butą įsigyti. Per visą laikotarpį Raseinių rajono savivaldybės darbuotojai nėra atsakę, jog mūsų šeima negalės šio buto įsigyti.

7.3. Abu su vyru po 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuomos sutarties sudarymo dienos atliko buto kapitalinio remonto darbus, tokiu būdu investavo į šio buto remontą, iš viso apie 15 000,00 Eur. Jeigu būtų žinoję, kad šio buto negalės įsigyti, į remonto darbus nebūtų tiek investavę.

9. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinio reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir tretysis asmuo paprasčiausiai buvo apgauti. Butas užpiltas buvo tris kartus. Bute ne kartą buvo atliekamas ir elektros instaliacijos keitimas, buvo iškilusi būtinybė. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pagal kvalifikaciją supranta, kad reikalingas remontas, būtina keisti ir laidus. Šiandien kelia abejonių ir savivaldybės pozicija. Kilęs ginčas buvo dėl draudimo išmokos, kad išmoka draudimo išmokėta ieškovui. Mano, kad savivaldybė išnaudojo, žadėjo, kad butą galės privatizuoti. Ieškovas tikėjo, kad butą įsigis, savo lėšomis keitė langus, atliko kitus statybos darbus. Sutartyse vis tiek buvo įtrauktos socialinio būsto nuomos sąlygos, o butas iš socialinio būsto sąrašų buvo išbrauktas. Atsakovų sąmoningas elgesys klaidino ieškovą, jo teisėti lūkesčiai, motyvai investuoti į būstą buvo skatinami. Buvo daromas paprastasis remontas, ne kapitalinis. Gana didelė investicija į būstą, grindų apšiltinimas, dėjimas, darbai. Ieškovas į bylą pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis grindžia, jog atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmai, išaiškinimas, jog poreikis pakeisti socialinio buto nuomos sutartį į savivaldybės būsto nuomos sutartį kyla iš valios ateityje leisti ieškovui būstą išsipirkti, sukūrė teisinę situaciją, davė pagrindą tokiam ieškovo teisiniam lūkesčiui susiformuoti. Tačiau, kaip paaiškėjo, ieškovas buvo suklaidintas, todėl ko yra pagrindas atitinkamas nuomos sutarties sąlygas pripažinti negaliojančiomis ir jas pakeisti. Būtent Raseinių rajono savivaldybės administracijos pateikta informacija, susijusi su Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d., reglamentuojančios savivaldybės būstų už rinkos kainą, paskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, civiliame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę, pardavimą, 5 p., pagal kurį gali būti parduodami savivaldybės būstai, nuomai ir ne socialinio būsto nuomos sąlygomis, ir kuriose nuomininkai išgyvenę ne trumpiau nei penkerius metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas, nuostatų įgyvendinimą, ir nulėmė ieškovo valią dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Priešingu atveju, ieškovas nebūtų sutikęs keisti nuomos sutarties ir investuoti į būsto remontą. Paminėto teisinio reglamentavimo tikslai ir taikymo sąlygos, paaiškintos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo aiškinamojo rašto 8 p., kuriame nurodoma, kad dėl išaugusių pajamų ir turto asmenims, šeimoms, praradusioms teisę į socialinio būsto nuomą, pageidaujant, socialinio būsto nuomos sutartis gali būti pakeista į būsto nuomos sutartį rinkos kainomis, taip pat, sudaromos galimybės būstą privatizuoti už rinkos kainą. 2 p. numatoma, kad savivaldybės tarybai suteikiama teisė priimti sprendimą dėl asmenų šeimų, kurie dėl išaugusių pajamų ir įgyto turto prarado teisę į socialinio būsto nuomą, pageidavimu, nuomojamo būsto nuomą tęsti nuomos kaina, kuri nustatoma vadovaujantis civiliniu kodeksu. Taip pat sudaromos galimybės būstą įsigyti už rinkos kainą. Įsigyjant arba nuomojant rinkos kainomis savivaldybės būstus, kurie nenaudojami kaip socialinis būstas, mažės priverstinių iškeldinimų, o gautos lėšos bus naudojamos savivaldybių socialinių būstų fondo plėtrai. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad ši nuostata sudarys sąlygas racionaliau laikyti, naudoti savivaldybės būstus ir jais disponuoti, nes dauguma būstų, kurie išnuomoti, yra seni ir juos reikia atnaujinti, modernizuoti. Tačiau leidus juos parduoti, kartu būtų sprendžiama socialinio būsto problema, nes savivaldybės gautas pajamas galėtų naudoti socialinių būtų fondo plėtrai, t. y. už gautas lėšas galėtų įsigyti, atstatyti naujus savivaldybės būstus, kurie būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis. Ieškovo pagrįstas įsitikinimas, jog nuomos sutarties keitimas dėl savivaldybės būsto teisinio statuso, yra iš esmės susijęs su Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu reikalavimu ir ieškovo teise ateityje išsipirkti būstą, atitinkamai yra ginčijamas tiek lingvistiniu pačios nuomos sutarties aiškinimu, tiek proceso šalių bendradarbiavimu. Nuomos sutarties įžanginėje dalyje yra nurodoma, jog yra sudaroma ne socialinio, bet savivaldybės būsto nuomos sutartis. Be kita ko, raštiškame atsakyme, pateiktame į ieškovo 2018 m. balandžio 10 d. prašymą leisti išsipirkti butą, atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad butas turi socialinio būsto statusą, todėl prašymas negali būti tenkinamas. Galima išsipirkti tik tokius būstus, kurie turi savivaldybės būsto statusą ir jame gyvenama penkerius metus. Ieškovas buvo akivaizdžiai įsitikinęs, kad sudaryta nuomos sutartis yra ne dėl socialinio, bet dėl laisvo savivaldybės būsto. Juolab ieškovas vėlesniais sistemingais rašytiniais prašymais deklaravo savo aiškią valią dėl buto išsipirkimo, o atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija tokios valios nepaneigė. Šiame kontekste visiškai nesutiktina su Raseinių rajono savivaldybės administracijos pozicija, jog remiantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis, asmenys turi pareigą teikti turto ir pajamų deklaracija tokiais atvejais, kai būstas yra nuomojamas savivaldybės būsto sąlygomis. Viena vertus, toks aiškinimas panaikintų atskirtį tarp savivaldybės būsto ir socialinio būsto, kadangi visos sąlygos iš esmės būtų vienodos ir nebeliktų galimybės nustatyti, kokiomis sąlygomis būstas nuomojamas. Antra vertus, tai prieštarautų įstatymo leidėjo aiškinamajai valiai ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d. 5 p. turinio prasmei. Nurodyta įstatymo pareiga teikti turto ir pajamų deklaraciją kildinama asmenims, kurie turi teisę į socialinio būsto nuomą, nuomos kompensaciją. Ieškovui leista butą nuomotis ne socialinio būsto sąlygomis, kas iš esmės reiškia, kad jokios kompensacijos ieškovo atžvilgiu negalėjo būti taikomos, tuo labiau, ieškovui netekus teisės į socialinį būstą. Raseinių rajono savivaldybės administracija teikia paaiškinimus, kad ieškovas prarado savo statusą remiantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TS-181 patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu, neatitinka nei vieno kriterijaus ir nepatenka į sąrašą subjektų, kurie galėtų pretenduoti į savivaldybės būsto nuomą. Šiuo aspektu, atsižvelgiant į Raseinių rajono savivaldybės administracijos gynybinę poziciją, akivaizdžiai egzistuoja aiškus prieštaravimas tarp taikomų savivaldybės teisės aktų nuostatų ir susiklosčiusios teisinės situacijos. Sprendžiant iš aprašo 34 ir 36 punktų turinio, maksimalus nuomos terminas asmeniui nuomotis savivaldybės būstą rinkos kainomis yra treji metai. Ieškovo atveju, savivaldybės būstas nuomojamas daugiau kaip penkerius metus. Tačiau dėl tokios situacijos buvimo Raseinių rajono savivaldybės administracija įgyvendinimo savivaldybės teisės aktų nuostatų pažeidimų neįžvelgė. Šios aplinkybės tik pagrindžia ieškovo deklaruotą poziciją, kad nuomos sutarties sąlygų esminio pakeitimo paskirtis yra suteikti butui savivaldybės būsto statusą, tikslu ieškovui ateityje jį išsipirkti. Tokios pozicijos negali paneigti ir kiti Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsikirtimai, jog ieškovas moka mažesnę nei rinkos nuomos kainą ir savaime turėjo suprasti, kad savivaldybės leidimas gyventi savivaldybės bute lengvatinėmis sąlygomis yra susijęs su ieškovo gaunamų pajamų ir turto dydžiu. Ieškovas apie tokias aplinkybes niekada nebuvo informuotas ir jų nežinojo. Tuo labiau, neturėjo pareigos tikrinti būsto nuomos kainas viešuose internetiniuose tinklalapiuose, aiškintis, ar ieškovo mokamas nuomos mokestis atitinka rinkos kainas, jeigu ne – dėl kokių priežasčių. Raseinių rajono savivaldybės administracija yra buto savininkė ir nustato nuomos kainas. Ieškovas mokėjo tokią kainą, kokią nurodė Raseinių rajono savivaldybės administracija. Todėl jokios reikšmės ieškovo įsitikinimui, jog sudaryta savivaldybės būsto, o ne socialinio buto nuomos sutartis, ši aplinkybė neturėjo. Priešingai nei teigia Raseinių rajono savivaldybės administracija, šalių nuomos teisinių santykių tęstinį pobūdį indikuoja šalių bendradarbiavimas. Nuomos sutarties terminas turėjo baigtis 2024 m. birželio 1 d., tačiau nei atsakovai, nei pats ieškovas neatsisakė ginčijamos nuomos sutarties sąlygų. Ieškovas toliau liko gyventi bute, mokėjo nuomos mokestį, o Raseinių rajono savivaldybės administracija nuomos mokestį priėmė, jo negrąžino, nesikreipė reikalaudama išsikelti iš buto, ieškovas toliau vykdė nuomininko, o Raseinių rajono savivaldybės administracija nuomotojo pareigas. Argumentai, jog civilinio kodekso 6.481 str. turinys nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi ginčas byloje kilo dėl viešosios nuosavybės objekto – savivaldybės būsto, todėl byloje vyraujantiems teisiniams santykiams taikytinos viešosios teisės normos, neeliminuoja civilinio kodekso nuostatų taikymo. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija santykiuose tarp proceso šalių veikia dvejopu statusu – ir kaip viešojo administravimo funkcijas atliekanti institucija, ir kaip savarankiška civilinių santykių dalyvė, atitinkamai ginčuose tarp šalių taikomos civilinio kodekso nuostatos, įskaitant civilinio kodekso 6.481 str. Ginčydamas tarybos 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo teisėtumą, ieškovas pirmiausiai pažymi, kad nekelia reikalavimo dėl buto pardavimo, todėl visi Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsikirtimai, susiję su ieškovo investicijomis į buto remontą ir tokių aplinkybių nepakankamu įrodinėjimu, atsižvelgiant į ieškovo suformuotas ieškinio nagrinėjimo ribas, neturi teisinės reikšmės. Savivaldybės sprendimas nėra pagrįstas teisiniais motyvais ir neatitinka tarp šalių susiklosčiusios faktinės situacijos. Ieškovo išdėstyti argumentai suponuoja akivaizdžią išvadą, jog nuo 2019 metų šalys susitarė butą nuomoti ne socialinio būsto sąlygomis. Tuo tarpu ginčijamas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimas nepritarti buto pardavimui yra ginčijamas būtent tuo aspektu, jog butas yra nuomojamas socialinio būsto sąlygomis. Raseinių rajono savivaldybės administracijos triplike nurodomos priežastys lėmusios savivaldybės sprendimą nepritarti buto pardavimui iš esmės koreliuoja ir atliepia ieškovo poziciją, jog buto pirkimo – pardavimo sandorių sudarymas susidariusioje situacijoje iš esmės leistų tiesiogiai įgyvendinti vieną iš savivaldybės deklaruojamų tikslų – aprūpinti socialiai remtinas šeimas socialiniais būstais, kadangi už rinkos kainą perleidus butą ieškovui, Raseinių rajono savivaldybės administracija už gautą piniginę sumą galėtų įgyti kitą nuosavybę ir ją paskirti socialiai remtinoms šeimoms. Remiantis išdėstytu, byloje esančiomis aplinkybėmis, susirašinėjimu, dokumentais, patvirtinančiais, kad buvo patenkintas ieškovo pranešimas, valia buvo išreikšta.

10. Trečiasis asmuo TAR1 prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2008 m. sausio 21 d. pasirašė sutartį dėl socialinio būsto, buvo ne problematiški nuomininkai, stengėsi teikti deklaracijas laiku, stengėsi savo lėšomis tvarkyti ir namo laiptinę, ir aplinką, niekada neturėjo įsiskolinimų. Nuo pat pradžios sakė tvarkytis, nes nėra lėšų, keiskitės remontuokitės, pinigus grąžins. 2019 metais pasikeitė statusą į savivaldybės būstą. LUD2 patarė pasikeisti sutartį dėl išsipirkimo. Kiekvienais metais rašydavo prašyme, kad pratęstų sutartį, kad leistų kiekvienais metais išsipirkti, ne tik 2019 metais. Pažadą gavo, teiravosi. 2021 metais buvo nuėję prasitęsti sutarties, viena iš darbuotojų paminėjo, kad turėjo šansą privatizuoti būstą, bet nebuvo informuoti, kad turi galimybę išsipirkti. Apie išsipirkimą pradėjo galvoti 2015-2017 metais, domėjosi, kad pragyvenus dešimt metų yra galimybę išsipirkti. Nuo 2019 metais kiekvienais metais prašydavo išsipirkti. LUD2 parekomendavo pakeisti sutartį, dėl galimybės išsipirkti negarantavo. Suteikė viltį, kad galės išsipirkti. Tiksliai įrodymų apie investicijas neturi, buvo apiplėšimo faktas. Esminis faktas – darbai padaryti. 2018 metais buvo apiplėšta, iki grindų tvarkymo. Kvitus lyg tais dėjosi, tiesiog dalis kažkur pasimetė. Draudimo išmoka buvo išmokėta gal 2021 metais. Butas buvo tris kartus aplietas. Pridaryta nuostolių, nukrito dalis lubų, virtuvėje nukrito lempa. Nebuvo pasakyta, kad bus atsisakyta parduoti butą. Vieną kartą gavo draudimo išmoktą, tik 600,00 Eur. Butas buvo atsisakytas parduoti, nes didelės eilės. Ėjo pas merą ir administracijos direktorių, siūlė (duomenys neskelbtini) nupirkti būstą, su galimybe, kad leistų parduoti būstą, kad galėtų nupirkti bet kokį butą, kad galėtų keisti.

12. Atsakovės UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ atstovė advokato padėjėja Eglė Gedvilė prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jų nuomone, į bylą atsakovu įtraukti nepagrįstai. UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ įtrauktos dėl to, kad pasirašė nuomos sutartį, tačiau butą valdo patikėjimo teise. Visus klausimus sprendžia savivaldybė, savininko funkcijas įgyvendina savivaldybių tarybos. Sutarties forma yra pavyzdinė, UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ pavedama pasirašyti sutartį. Nuostatų nekeičia, dėl jų nesidera. Neturi savarankiškos teisės spręsti dėl sudarymo, nutrauko, dėl turto pardavimo. Ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Byla atsirado, kai taryba priėmė sprendimą neleisti išsipirkti buto. Mano, kad reikalavimai atsirado dėl klaidingo supratimo. Butas nuomojamas nuo 2008 metų, pradžioje buvo socialinio būsto, nuo 2019 m. savivaldybės būsto nuomos sutartis. Ieškovas ir trečiasis nurodė, kad nekilo abejonių, kad buvo sudaryta savivaldybės būsto nuomos sutartis. Konkrečios nuostatos yra patvirtintos tipinėje sutartyje, remiantis įstatymu. Aprašo 36 punktu numatyta, kad sudarant tiek socialinio būsto, tiek savivaldybės būsto nuomos sutartį, savivaldybė turi pareigą tikrinti. Jų manymu reikalavimas panaikinti nuostatas yra nepagrįstas. Iš ieškovo duotų parodymų, ieškovas suprato, kad sudaryta savivaldybės būsto nuomos sutartis, jokių abejonių jam nekilo. Dėl savivaldybės tarybos sprendimo, iš turinio matyti, kad atsisakyta, jog būstas reikalingas teikti viešąsias paslaugas. sprendimas aiškus, motyvuotas. Dėl draudimo išmokos išmokėjimo aplinkybės nebuvo žinomos, to nebuvo procesiniuose dokumentuose.

14. Liudytoja LUD3 nurodė, kad dalyvavo procese, ėjo dėl išsipirko, dėl visko, visur girdėdavo, kad reikia pereiti į savivaldybės būstą, kad socialinis būstas neparduodamas. Lankėsi pas merą, administracijos direktorių, gaila ir darbo, ir pinigų. Nežino, kodėl nustatė, kad neparduos, labai gaila. Ji buvo namo atstovė, visur dalyvavo, prisidėdavo. Ieškovas mokėdavo mokesčius, niekada nevėluodavo. Kad galės išsipirkti sakydavo H.H., paskui LUD2, buvo ir pas administracijos direktorių F.F., E.E., kiek kartų buvo pas merą. Prašė išsipirkti rinkos kaina, tikrai sakė išsipirks, neišmes, sakė, kad socialiniai būstai nuostolius neša. Galėtų leisti išsipirkti. Butas buvo tris kartus užpiltas. Buvo atvažiavę iš butų ūkio, nupaveikslavo, nepasiklausė, ar reikia pagalbos. Meras sakė, kad galės išsipirkti. Buvo pas LUD2, jis sakė, kad leis išsipirkti. Ieškovo šeima susitvarkė duris, langus balkoną. Pas LUD2 buvo 2019 metais, kada buvo prašoma sutarties, ji dalyvavo. Sakė, kad leis pagyvenus tuos penkis, kad galės išsipirkti.

15. Liudytoja LUD1 nurodė, kad gali pasakyti, kada ieškovo šeimai gavus butą, butas buvo labai apleistas. Tvarkėsi, įdėjo labai daug lėšų, netgi tekdavo ir talkininkauti. Visada dirbo su viltimi, kad butą išsipirks, kadangi valdžia tikrai žadėjo. To tikėdamiesi tvarkėsi, praėjus kažkiek metelių, gavo įspėjimą, kad negali socialinio būsto parduoti, gali tik savivaldybės. Sutiko pereiti į savivaldybės būstą. Kiek žino, kalbėjo su LUD2, kada gali pereiti į savivaldybės būstą, kad galės po penkių metų išsipirkti. Visi ašarose, kadangi neleidžia išsipirkti būsto, kad negali parduoti, kad nesusitvarkė dokumentų, ir jiems skaudžiai įstrigo, kad turi išsikeldinti iš būsto. Pradėjo ieškoti teisybės, būstas buvo du kartu apipiltas. Kiek žino, tikrai matė, kad butas buvo neremontuotas, lėšų savivaldybė remontams ar kam neduoda. Butą remontavosi nuo pat pradžių.

17. 2008 m. sausio 21 d. tarp ieškovo ir Raseinių rajono savivaldybės buvo sudaryta aptariamo buto savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 5, kuria nurodytas butas buvo išnuomotas ieškovui bei suteikta teisė bute gyventi ieškovo šeimos nariams. Tarp tų pačių šalių dėl to paties buto vėliau buvo sudaryta 2010 m. gruodžio 27 d. savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 112, 2014 m. kovo 3 d. savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir 2015 m. liepos 28 d. socialinio būsto nuomos sutartis Nr. A-55.

18. 2018 m. balandžio 10 d. ieškovas IES1 pateikė prašymą leisti išsipirkti butą, nes jame gyveno jau ilgiau, nei 10 metų.

32. Pirmosios savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo metu (2019 m. rugpjūčio 28 d.) galiojusios Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos (redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 25 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d.) numatė, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas (24 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojanti aptariamo įstatymo redakcija (25 straipsnio 2 dalies 5 punktas) numato tapačias sąlygas turto pardavimui, t. y. savivaldybės tarybos diskrecijos teisę parduoti arba neparduoti būsto būstą net jeigu ir būstas buvo nuomojamas savivaldybės būsto sąlygomis ir ilgiau nei penkerius metus.