Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Ž. S., K. S., S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-734-921/2021 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams Ž. S., K. S. ir S. S. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovės reikalavimai dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai yra susiję su apeliacine tvarka vertinamu sprendimu (t. y. ar apeliantės savalaikiai teikia deklaracijas) ir gauti po teismo sprendimo priėmimo bei neabejotinai žinomi apeliantėms, teisėjų kolegija juos priima (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

16. Nustatyta, kad butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė ir atsakovė Ž. S. 2006 m. sausio 19 d. sudarė Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. GS-2-62 (toliau – nuomos sutartis). Atsakovei Ž. S. ir jos šeimos nariams nuomos sutarties pagrindu buvo suteiktos valdyti ir naudotis gyvenamosios patalpos, esančios adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys bendro naudojimo patalpų (virtuvė, vonia, koridorius) ir 2/3 dalys ūkio patalpos, esančios namo rūsyje. Nuomos sutartimi atsakovė Ž. S. įsipareigojo: 1) pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas (12 paskutinių mėnesių) (2.1 punktas); 2) <...> gyvenamąsias, pagalbines ir bendrojo naudojimo patalpas naudoti tik pagal paskirtį (2.2 punktas); 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (2.3. punktas). Šiuo metu bute gyvena atsakovė Ž. S. ir jos pilnamečiai vaikai S. S. ir K. S.

17. Ieškovė prašė nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus Ž. S., K. S. ir S. S. iš gyvenamųjų patalpų, bendrojo naudojimo patalpų ir patalpos namo rūsyje, esančių adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos, kadangi atsakovai nemoka mokesčių už komunalines paslaugas, neteikia laiku turto ir pajamų deklaracijų, patalpas naudoja ne pagal tiesioginę jų paskirtį. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

18. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, nutraukė su atsakovais nuomos sutartį ir iškeldino juos iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, remdamasis trimis pagrindais: 1) atsakovai daugiau nei tris mėnesius nevykdo pareigos mokėti mokesčius už komunalines paslaugas; 2) atsakovai nevykdo pareigos įstatymų nustatytu terminu pateikti turto, įskaitant pajamas, deklaracijas; 3) atsakovai naudoja gyvenamąsias patalpas ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

19. Apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose formuojamos teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

21. Pažymėtina, kad sprendžiant šį ginčą būtina įvertinti, ar nuomos sutarties nutraukimas ir apeliantų iškeldinimas iš buto nepažeis apeliantų teisių į būsto neliečiamybę.

22. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Popov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2014 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Lemo ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 3925/10 par. 44). EŽTT praktikoje pripažįstama, jog Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Minėtoje byloje EŽTT vertino, kad ilgalaikis antisocialinis nuomininkų ir jo šeimos narių elgesys pateisina nuomos sutarties nutrukimą ir nuomininkų iškeldinimą.

23. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai: <...> 4) asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (<...>) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka; 5) kitais Civiliniame kodekse numatytais atvejais.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

25. Nustatęs pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi, teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 straipsnis, 6.39–6.40 straipsniai). Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

26. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas (Konstitucinio teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas, 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).

27. Byloje nėra ginčo, kad apeliantų įsiskolinimas už komunalines paslaugas pastoviai didėja ir yra: 1) UAB „Kauno butų ūkis 372,61 Eur (2021 m. sausio 31 d.); 2) AB „Kauno energija“ 9 640,64 Eur (2021 m. vasario mėn.); 3) UAB „Kauno švara“ 499,88 Eur (2021 m. vasario 28 d.); 4) UAB „Kauno vandenys“ 1 939,48 Eur (2020 m. gruodžio 31 d.). Viso nustatytas apeliantų įsiskolinimas už komunalines paslaugas yra net 12 452,61 Eur. Šie įsiskolinimai yra susidarę daugiau kaip už 10 metų, jie nuolat didėja (išskyrus nežymų sumažėjimą po ieškovės ieškinio pateikimo teismui (2020 m. gegužės 20 d.)), t. y. apeliantai nuolat, sistemingai nemoka komunalinių mokesčių. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai dėl objektyvių priežasčių nemoka jiems priskaičiuotų mokesčių. Kaip matyti, apeliantai yra sveiki, pilnamečiai, darbingi asmenys, tačiau nedirba (S. S. įsidarbino nuo 2021 m. kovo mėn.) ir nesiekia mažinti esamų įsiskolinimų (priteistų) bei mokėti einamuosius mokesčius. S. S. įsidarbinimas prieš pat teismo sprendimo priėmimą nekeičia fakto, jog apeliantai nevykdė savo įsipareigojimų ieškovei pagal nuomos sutartį. Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad Ž. S., siekdama mažinti įsiskolinimus, susitarė su ieškove, kad mokesčiai AB „Kauno energija“ ir UAB „Kauno vandenys“ būtų mokami iš jai priklausančios socialinės pašalpos (Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 61-16-69 Dėl socialinės pašalpos ir išmokų vaikams teikimo nepinigine forma (toliau – įsakymas)). Priešingai, nei teigia apeliantai, ši aplinkybė patvirtina faktą, jog ieškovė neturi kitų galimybių įtakoti apeliantus mažinti vis didėjančius įsiskolinimus, todėl buvo priimtas minėtas įsakymas po 20 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio pervesti AB „Kauno energija“ ir UAB „Kauno vandenys“ būsto šildymo, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų skoloms padengti. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nežymiai sumažinti įsiskolinimai AB „Kauno energija“ ir UAB „Kauno vandenys“ yra pasekmė priimto įsakymo, o ne apeliantų geranoriško siekio ir pastangų juos sumažinti. Taip pat nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad K. S. dar mokosi ir neturi galimybių dirbti. K. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IVD gimnazinėje klasėje pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą (kaip pats nurodė, pamokos prasideda nuo 15 val.), todėl neabejotinai turi galimybę dirbti ir tuo pačiu mokytis.

28. Taigi, 27 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantai nesant objektyvių priežasčių, kurios galėtų pateisinti itin ilgą laiką sistemingą komunalinių mokesčių nemokėjimą, nevykdo nuomos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, kas sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį ir juos iškeldinti iš nuomojamos patalpos (CK 6.611 straipsnis).

29. Vertinant kitą nuomos sutarties nutraukimo pagrindą (atsakovai nevykdo pareigos įstatymų nustatytu terminu pateikti turto, įskaitant pajamas, deklaracijas), nustatyta, kad apeliantai pripažįsta, jog neteikė laiku turto ir pajamų deklaracijų, tačiau mano, kad toks pažeidimas yra neproporcingas taikomai sankcijai – nuomos sutarties nutraukimui ir iškeldinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nuomos sutartyje (nuomos sutarties 2.1 punktas), tiek Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (šios nutarties 23 punktas) numatyta apeliantų pareiga teikti (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas, o jų neteikimas laiku yra savarankiškas pagrindas nutraukti nuomos sutartį, nepriklausomai nuo to, ar apeliantai atitinka paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo numatytus reikalavimus asmenims, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą. Be to, kaip pagrįstai ieškovė nurodė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, svarbu, ar pateiktose deklaracijose atsispindi faktinė apeliantų turtinė padėtis (ar yra nurodomas visas turimas turtas ir gaunamos pajamos). Nagrinėjamu atveju apeliantė S. S. savo metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2020 metus nenurodė pajamų, kurias gaudavo iš Užimtumo tarnybos (patvirtina 2020 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. P-14-2020-665, kurioje nurodoma, kad jai nuo 2020-07-13 paskirta darbo paieškos išmoka, suma 200,31 Eur), kas tik patvirtina, kad apeliantė nesiekia tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, deklaracijas teikia formaliai, nuslepiant gautas pajamas.

30. Teisėjų kolegija sutinka, kad šios nutarties 29 punkte nurodyti pažeidimai turi būti vertinami proporcingumo aspektu, tačiau jie negali būti vertinami atsietai nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių (aplinkybių visumos), t. y. nuo apeliantų elgesio bendrai. Gali būti, kad atskiri apeliantų pažeidimai, įsipareigojimų nevykdymai ir nesudarytų pagrindo nutraukti nuomos sutartį, tačiau jų visuma gali leisti spręsti, jog yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį, nepažeidžiant proporcingumo principo.

31. Vertinant kitą nuomos sutarties nutraukimo pagrindą (atsakovai naudoja gyvenamąsias patalpas ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi), teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

32. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

33. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2014 m. rugsėjo 10 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. birželio 14 d. ir 2020 m. kovo 30 d. gavo anoniminius skundus apie apeliantų netinkamą elgesį (bute prekiaujama alkoholiu, rūkalais, kvaišalais, bute ir kieme renkasi daug triukšmingų, nepažįstamų asmenų, namo kiemas paverstas landyne, keliamas triukšmas vakarais, naktimis ir pan.). Taip pat nustatyta, kad apeliantės Ž. S. ir S. S. bute nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gruodžio 18 d. laikė ir platino narkotines medžiagas (2015 m. spalio 6 d. nuosprendis), t. y. gyvenamąsias patalpas naudojo ne pagal paskirtį. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ir vėliau tiek Ž. S. (2016 m. bausta pagal ANK 180 straipsnį), tiek S. S. (2018 m. sausio 31 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, BK 140 straipsnio 1 dalis; 2020 m. bausta pagal 488 straipsnio 1 d.) bei K. S. (2017 m. baustas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį; 2018 m. ANK 71 straipsnio 1 dalis; 2020 m. birželio 19 d. priimtas nuosprendis, BK 284 straipsnis; 2020 m. spalio 26 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, BK 259 straipsnio 1 dalis) vykdė administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas. Policijos registruojamų įvykių registre nuo 2014 m. adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) (apeliantų bute), buvo užregistruoti šeši pranešimai dėl narkotinių medžiagų.

34. Nutarties 33 punkte nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai savo elgesiu tikėtinai sudaro neįmanomas sąlygas kitiems daugiabučio namo gyventojams greta gyventi, taip pat ir tai, kad atsakovės Ž. S. ir S. S. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gruodžio 18 d. gyvenamąsias patalpas naudojo ne pagal paskirtį.

35. Apeliantų nurodomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai tokie kaip: ieškovė ilgą laiką ignoravo apeliantų pažeidimus, padarytus 2014 m. – 2015 m.; liudytojos A. B. ir D. K. patvirtino, kad jos aptvėrė kiemą „stop“ juosta, kad kieme susirinkdavo pabendrauti ne tik apeliantai, kad nėra žinoma, kas į kiemą sunešė senus baldus, - nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, juo labiau, jog teismas išsamiai motyvavo savo sprendimą, kodėl nesirėmė šių apeliantų nurodomų liudytojų parodymais.

36. Apibendrindama aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (bendrą apeliantų elgesį ilgą laiką), nustatęs net tris nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį ir apeliantus iškeldinti iš jiems išnuomotų gyvenamųjų patalpų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į apeliantų elgesį, į tai, kad jie visi pilnamečiai, sveiki, darbingi asmenys, nėra jokio pagrindo abejoti, jog taikytas ribojimas yra neproporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta netinkama pusiausvyra.

37. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.