Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad tiksliai negali prisiminti kada tai buvo, praėjo daug laiko, galėjo būti tos datos, kurios nurodytos kaltinamajame akte, rašė V. I., kad paskolintų pinigų. Iš konteksto paėmė tas žinutes, kur buvo juokaujama. Reikėjo pinigų, rašė, kad paskolintų ir viskas. Ką konkrečiai rašė, negali prisiminti, praėjo daug laiko. Iš dalies buvo juodas humoras, nebuvo grasinimas. Yra pažįstami nuo vaikystės, nukentėjusysis žinojo, kad bendrauja grubiau, negalvojo, kad jis nueis ir parašys pareiškimą. Norėjo pasiskolinti. Policija neištraukė tų žinučių, kur parašyta „prašau, paskolink man pinigų“. Nei vienos žinutės ten nėra, o tyrime tai buvo, kadangi skolinti pinigai, pasiskolino pinigų. Norėjo pasiskolinti 150-250 Eur. Iš dalies sutinka, kad skolinosi pas nukentėjusįjį pinigus. Pirma paskolino 50 Eur vieną dieną, paskui kitą dieną 50 Eur, bet tai neminima to byloje. Kur buvo grasinamos žinutės, tai tų pinigų nepervedė, bet, kur skolino pinigus, tai pervedė. Iš pradžių jis skolino tuos pinigus. Naudojosi „Messenger“, užsivadinęs kontaktą savo vardu ir pavarde, pridėjęs savo nuotrauką. Su V. I. yra kaimynai, pažįstami. Žinutes rašė jam ir prieš tai. Paskolino pinigų, reikėjo pinigų. Jis pervedė. Neatsimena, ką jam rašė, dėl kokių aplinkybių reikia pinigų. Ką nurodė žinutėse neatsimena, praėjo daug laiko. Gal tėvas numirė, gal nenumirė. Paskolintų pinigų nesugrąžino. Gražins pinigus. Žinutės gal ir gali išgąsdinti, rašė nakties metu. Po šitų žinučių rašymo, nukentėjęs daugiau jokių pinigų nepervedė. Nurodė A. V. sąskaitą, kadangi paties sąskaita areštuota antstolių. Tėvas leisdavo naudotis savo sąskaita kartas nuo karto. Pinigus, kuriuos V. I. pervedė prieš tai, pervedė į tėvo sąskaitą. Dėl V. I. pervestų pinigų tėvas nežinojo, pasiėmė tėvo kortelę ir ja naudojosi. Kaltę pripažįsta, siuntė visas žinutes, grasino, nevertė jo pervesti pinigus. Rašydamas tas žinutes turėjo omenyje, kad pinigų paskolintų.

Nukentėjusysis V. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. spalio 15 d. parašė M. V. ar gali paskolinti pinigų, nes tėvui blogai kažkas yra, dar nepaminėjo, kas. Visos tos žinutės yra, priekaištų dėl to skolinimo neturi. Paskolino kaltinamajam 20-30-40-50 Eur. Sakė, kad reikia vežti į (duomenys neskelbtini) vėl kažkas blogai, nežinojo, kad tai melas, galvojo gal tikrai. Kitą dieną parašė, kad vėl blogai, veža į (duomenys neskelbtini), reikia vaistų, vėl reikia pinigų. Vėl paskolino. Tos žinutės yra, neprisimena tiksliai, bet žodžiu, kad mirė, reikia pinigų jau greitai. Susiskambino vaizdo žinute, sako, vesk pinigus, nieks tavęs neapgaudinėja. Pervedė 100 Eur, iš viso 240 Eur per tas dvi dienas. Vakare važiavo į (duomenys neskelbtini) ir parašė jo broliui, jis parašė, kad tėvui viskas gerai. Išaiškėjo tas melas ir parašė, kad jis apgaudinėja. Naktį antrą valandą atsikėlė į tualetą ir pamatė žinutes, pradėjo skaityti. Ten kažkas su kalėjimu buvo žinučių pradžia, daug „praskrolino“, neskaitė, išjungė telefono garsą. Ryte atsikėlė 7.40 val., perskaitė visas tas žinutes ir išsigando jo tų minimų chuliganų, kad atvažiuos ir reikalaus tų pinigų. Žino šitą dalyką, kad jeigu perves, tai dar tiktai sumos augs, prašys dar ir dar. Kodėl pervedė tuos pinigus, tai imponavo paties tėvo mirtis, žino, ką reiškia netektis, suprato, kad reikia padėti. Pagailo to tėvo, galvojo atiduos, žinutėse rašė, kad pinigus tuos grąžins. Žino, kad dirba jo mama, pinigus grąžins po laidotuvių. Dėl šito nekaltina jo, kad jis skolinosi, kažkada atiduos. Bet, kad jis pradėjo rašinėti grasinamai, tas labai išgąsdino. Buvo bemiegės naktys, kaip gyventi ir žinoti, ar jo grasinimai tušti, ar ne tušti. Pradžią pamatė 2 val., kad jau policija ten, su narkotikais jį rado, vesk pinigus ar kažkas tokio. Pamatė, nekreipė dėmesio, nieko neatrašinėjo. Visas žinutes pamatė, perskaitė ryte iš naujo 7.40 val., užblokavo jį, kad nerašinėtų, nesusisiektų. Nežino, kiek jis ten turi vadinamų pažįstamų, mažai jų ir matęs. Tie grasinimai iš pradžių atrodė kaip juokeliai, bet paskui prasidėjo: atvažiuos (duomenys neskelbtini) „dalbajobai“, tau bus blogai. Tai labai paveikė. Paskutiniai ten tie, kur vesk pinigus, čia atvažiuoja ir visa kita. Pirminiai, kad kalėjime pakiš narkotikų – galvojo, kad juokauja dėl narkotikų pakišimo, pats nevartojantis. Iš pradžių dar nieko buvo, nuleido juokais, galvojo gal rašo išgėręs, neatrašė užblokavo jį. Išgąsdino būtent, kad kažkas atvažiuos, kad nelaimių nutinka ir panašiai. Pinigų nepervedė. Žinutėse pinigų buvo reikalaujama įvairiai, ne vienodos sumos buvo. Apklausose visas aplinkybes, kurias žinojo, nurodė. Banko sąskaitoje taip pat matyti, kad pinigus vedė. Kreipėsi į policiją pirmadienį, po grasinimų. Po įvykio su M. V. buvo susitikę stotyje, neatsiprašė. Dėl paskolintų pinigų sakė, kad užsigrybaus – grąžins, gal užsidirbs.

2025 m. spalio 21 d. protokole – pareiškime V. I. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 16 d. 20 val. iki 2025 m. spalio 17 d. 08 val. M. V. jį vertė pervesti pinigus į jo nurodytą banko sąskaitą, grasindamas prieš jį panaudoti fizinį smurtą ir jo atžvilgiu paskleisti melagingą informaciją (1 t., b. l. 11-20).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 21 d. apklaustas nukentėjusysis V. I. parodė, kad 2025 m. spalio 15 d. apie 13.10 val. per programėlę Messenger pažįstamas M. V. jam parašė žinutę. M. V. pažįsta, nes jis yra jo tėvo J. I. kaimynas. Su juo pradėjo susirašinėti. Kadangi anksčiau praktiškai su juo nebendravo, todėl paklausė ko jam iš jo reikia? M. parašė, kad jo tėvas labai serga, jį ištiko epilepsijos priepuolis, todėl reikalingi pinigai gydymui, paprašė paskolinti jam pinigų. Iš pradžių paprašė paskolinti 40 Eur, kuriuos prašė pervesti į jo tėvo A. V. sąskaitą. Kadangi tiek M., tiek jo tėvas jam yra pažįstami, todėl nedvejodamas sutiko jiems padėti ir iš savo sąskaitos (nurodytas numeris) į A. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 30 Eur. Po atlikto pinigų pervedimo M. vėl parašė, kad reikia daugiau pinigų, sakydamas, kad galimai trūks susimokėti už taksi. Kelių minučių laikotarpiu padarė tris pervedimus iš savo banko sąskaitos į A. V. banko sąskaitą: 30, 10 ir 20 Eur sumomis. Sekančią dieną M. V. per Messenger programėlę vėl jam parašė, kad mirė jo tėvas, todėl reikia jo lavoną parvežti laidojimui, paprašė dar paskolinti pinigų. Patikėjęs juo, per tris kartus tą pačią dieną, tai yra 2025 m. spalio 16 d., į M. nurodytą sąskaitą pervedė 50, 30 ir 100 Eur sumomis. Po minėtų pinigų pervedimo paskambino M. broliui D. V., norėdamas pasitikrinti, ar tikrai miręs jų tėvas. D. V. pasakė, kad tėvas gyvas ir sveikas, todėl suprato, kad M. jį apgavo. Po pokalbio su D. jis per Messenger programėlę parašė M. pasakė, kad jis jį „apmovė“. M. pripažino, kad jį apgavo sakydamas, kad kur jis daugiau suras tokį „necenzūrinis žodis“. Po šio susirašinėjimo daugiau su juo nebendravo. 2025 m. spalio 17 d. ryte savo telefone pamatė, kad naktį jam M. atsiuntė kelias žinutes, kuriose reikalavo jam pervesti daugiau pinigų. Šiose žinutėse grasino, kad, jeigu neperves pinigų, tai su juo susidoros, atsiųs iš (duomenys neskelbtini) savo draugus, kurie sulaužys jam kojas ir rankas, taip pat, kad jam pakiš narkotikų ir jis atsidurs kalėjime, kur bus labai blogai. Suprato, kad jis taip bando įbauginti, todėl jo numerį blokavo, kad negalėtų rašinėti. 2025 m. spalio 20 d. vėl per Messenger programėlę pradėjo gauti žinutes, kuriose prašė paskolinti 50 Eur. Žinutės buvo siųstos iš kito numerio, tai yra iš O. V., M. motinos. Suprato, kad šias žinutes bus siuntęs M., nes jo motina iš jo tikrai nesiskolintų pinigų. Nenorėdamas su juo bendrauti šį numerį taip pat užblokavo (1 t., b. l. 23-26).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 28 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis V. I. parodė, kad praeityje D. V., tai yra M. V. broliui, buvo paskolinęs pinigų, bet jis visada juos grąžindavo, nė karto neliko skolingas, todėl šiuo atveju ir M. V. pasitikėjo pilnai, galvojo, kad jų šeimoje yra rimtų bėdų. Visus pavedimus M. V. atliko į jo nurodytą sąskaitą neverčiamas, savo noru, galvojo, kad jų problemos šeimoje yra labai rimtos ir reikalinga materiali pagalba dėl A. V. sveikatos būklės. Dėl jo pervestų pinigų M. V. supranta, kad jų neatgaus, tegul jis juos turi, jam pretenzijų nereiškia dėl to. Mano, kad jo išreikšti grasinimai buvo jo noras išprašyti daugiau pinigų. Taip pat nori pabrėžti, kad daugiau jam jokių pinigų nepervedė, jo numerį blokavo (1 t., b. l. 27-30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 13 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis V. I. parodė, kad 2025 m. spalio 15 d. atlikdamas bankinius pavedimus į M. V. tėvo A. V. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), atliko tris pavedimus: 30 Eur, 10 Eur ir 20 Eur, pavedimų paskirtyse nurodydavo, kad paskolina, nes dar dieną prieš, tai yra 2025 m. spalio 14 d. M. V. jam jau buvo pateikęs savo informaciją, kad jo tėvui A. V. reikalingi pinigai, nes yra bloga jo sveikatos būklė. Dėl tų pačių priežasčių, dėl blogos A. sveikatos būklės, M. V. prašymais 2025 m. spalio 16 d. atliko dar tris pavedimus: 30 Eur, 50 Eur ir 100 Eur. A. V. sąskaitą žinojo jau nuo seniau, nes kažkada buvo į tą sąskaitą pervedęs D. V. pinigų, tačiau D. jam tuos pinigus senai grąžinęs. Tai šiuo nagrinėjamu atveju, pateikia visus susirašinėjimus. Laikosi savo prieš tai duotų parodymų. Nurodė, kad niekas kitas jo nevertė atlikti minėtų pavedimų į A. V. banko sąskaitą, tai padarė savo noru, galvodamas, kad M. V. pateikta informacija apie jo tėvo A. V. sveikatos būklę yra teisinga ir jų šeimoje yra labai rimtos bėdos. Dėl savo pervestų pinigų į A. V. banko sąskaitą, kuriais, mano, pasinaudojo M. V., jis jam jokių pretenzijų nereiškia. Dabar supranta, kad visos šios jo istorijos yra išgalvotos, taip pat supranta, kad iš jo tų pinigų neatgaus, tegul jis juos turi. Dėl išreikštų grasinimų jam nori, kad M. V. neieškotų jokių kontaktų, jam nerašinėtų, dėl to, kad su M. V. nenori bendrauti ir turėti bet kokių ryšių. Nenori, jo matyti ar su juo susitikti, nenori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 31-34).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. vasario 13 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis V. I. parodė, kad M. V. žinutės, kurias perskaitė 2025 m. spalio 17 d. ryte, iš jų pirmosios, kur buvo kalbama, kad jam bus blogai, buvo dar nelabai grasinančios ir dėl to neišsigando, tačiau jau vėlesnės žinutės, kuriose buvo rašoma, kad jeigu jam neperves pinigų, tai su juo susidoros, jis atsiųs iš (duomenys neskelbtini) savo draugus, kurie sulaužys jam kojas ir rankas, taip pat, kad pakiš narkotikų ir dėl to atsidurs kalėjime, kur bus labai blogai, kad jį padarys invalidu, buvo grasinančios ir jis išsigando. Būtent dėl tų grasinančių žinučių ir kreipėsi į policiją. Nežinojo, ar M. V. tuos grasinimus realiai įvykdys, bet jam sukėlė baimę vien pagalvojus, kad jis kažkokiu būdu gali pakenkti, sumušti ar jo paprašyti kiti asmenys jį sužalos. Po įvykio praėjus jau keliams mėnesiams, baugu jį susitikti, kad ko blogo nepadarytų, jaučia nerimą. Po 2025 m. spalio 17 d. su M. V. nebendravo, jis nei atsiprašė, nei paaiškino, dėl ko rašė grasinančias žinutes. Iš (duomenys neskelbtini) kaime išgirstų kalbų žino, kad M. V. galimai yra sėdėjęs kalėjime, todėl jo vengia. Civilinio ieškinio nereiškia nei dėl turtinės žalos atlyginimo, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 95-98).

Liudytoja O. V. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Iš jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. balandžio 23 d., perskaitytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad jai žinoma, kad jos sūnus M. V. šiame ikiteisminiame tyrime yra įtariamasis. Paaiškina, kad jis gyvena jos namuose, (duomenys neskelbtini). V. I. jai yra žinomas, su juo nebendrauja. Ji V. I. jokių žinučių 2025 m. spalio mėnesį ar kitais mėnesiais ar dienomis nerašė ir neprašė iš jo kažkokių pinigų. Į kitus jai užduodamus klausimus nepageidauja atsakyti ir kadangi M. V. yra jos šeimos narys, parodymų neduos (1 t., b. l. 113-115).

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 17 d., perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena jo šeima: žmona O. V., sūnus D. ir M. V.. Turi sąskaitą „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), į šią sąskaitą jam pervedamas darbo užmokestis. Asmeniškai jokiomis banko paslaugomis, susijusiomis su elektronine erdve, nesinaudoja, nes nemoka, jokių pavedimų neatlieka. Pinigus nusiima tik bankomate arba atsiskaito parduotuvėje. Kiek sąskaitoje būna pinigų tik retkarčiais pasižiūri, kai pinigus nusiima. Savo banko kortelę jis taip pat patiki savo žmonai, kuri žino prisijungimo kodą, tai kai reikia pinigų, nusiima ir ji, bet kitokios operacijos, ar pervesti pinigus ji nemoka. Visos jo ir jos žinos tai – išsiimti pinigus iš bankomato ir atsiskaityti parduotuvėje, daugiau nemoka. Kad į jo banko sąskaitą būtų pervedami kažkokie pinigai nepastebėjo, nes paprasčiausiai nežiūrėjo. Kad jo sūnus M. V. galėjo pasinaudoti šiais metais jo banko sąskaita, mano, kad taip galėjo būti, tačiau jam asmeniškai nebuvo nieko leidęs, sūnus jo ir neprašė, kad galėtų naudotis jo sąskaita, jeigu jis naudojosi tai tikrai be jo leidimo. Asmeniškai pažįsta V. I., tas jaunuolis yra jo buvusio kaimyno, dabar jau mirusio, J. I. sūnus. Kad į jo banko sąskaitą V. jam pervestų pinigus, apie tai nieko nežino, niekada jo nėra prašęs, nes nebuvo tokio reikalo, V. apskritai jau senokai yra matęs, jokio bendravimo su juo neturi. Pats dirba kasdien nuo ryto iki vakaro, tik savaitgaliais laisvas, sveikata nesiskundžia, į jokias gydymo įstaigas šiais metais nebuvo paguldytas, yra sveikas. Kad jo banko sąskaita galėjo pasinaudoti M. V., taip tikrai galėjo būti, nes būna, kad kartais piniginę su dokumentais palieka namuose. M. yra toks žmogus, kad jis nieko neklaus, o padarys kaip jam reikia, jis nejaučia jokios atsakomybės ir iš jo visko galima tikėtis, jis yra nedirbantis, ir jo jau niekas nenori niekur priimti, nes visi jį žino iš blogos pusės. Ar V. I. jam galėjo pervesti pinigus į jo sąskaitą, tai tikrai galėjo, nes M. galėjo sukurti nebūtų istorijų ar kitaip iš jo pinigus išvilioti. Tačiau pats asmeniškai, kaip minėjo, nebuvo pastebėjęs, kad pinigai kažkokie jam būtų pervedami, nes negauna jokios informacijos apie įplaukas, nes neturi ir mobilaus telefono, kad gautų kokią žinutę ar kitą informaciją. Daugiau įvykio tyrimui pateikti reikšmingos informacijos neturi, su jokiais bankiniais pervedimais jis nesusijęs (1 t., b. l. 71-74). Iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. vasario 25 d., perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad jam žinoma, jog M. V. atliekamame tyrime yra įtariamasis, sutinka duoti parodymus. Savo banko kortelę laikydavo namuose, savo žmonai yra pasakęs prisijungimo kodus ir leidęs jai naudotis jo banko kreditine kortele. Taip pat prieš kelis metus ar anksčiau yra davęs ne vieną kartą savo banko kortelę ir pasakęs prisijungimo kodą savo sūnui M. V.. Būdavo atvejų, kad jis jo prašymu eidavo į parduotuvę, atsiskaitydavo jo kortele, kai reikėjo nupirkti maisto prekių. Pats savo banko sąskaitos numerio M. nėra sakęs. Mano, kad sąskaitos numerį jis rado namuose kažkur tarp jo dokumentų. Neprieštaravo ir neprieštarautų, jeigu sūnus pasinaudojo jo sąskaita savo reikmėmis, kad į ją kokie nors asmenys pervestų pinigus, o jis nusiimtų nuo sąskaitos kažkokias pinigų sumas. Jis gyvena kartu ir yra šeimos narys. Kiek žino, jis pats sąskaitų neturi, nes turi įvairių skolų už baudas, jam antstoliai nuskaitytų pinigus iš sąskaitų, jei kas nors pervestų. Jis M. leidimo naudotis jo sąskaita nėra davęs, bet jeigu būtų pasakęs, tai būtų leidęs. Neatmeta galimybės, kad jam ir sakė, kad planuoja pasinaudoti jo sąskaita, bet jis to neprisimena. Neatmeta galimybės, kad M. galėjo pasinaudoti jo banko kortele 2025 metų spalio mėnesį, bet jis net nepastebėjo, kad ji būtų paimta. Iš jo sąskaitos jam priklausantys pinigai nebuvo nuskaityti, nes jų ten ir nebuvo, todėl M. V. jokių pretenzijų neturi. Jeigu jis pasinaudojo jo sąskaita ar kortele, tai jokių pretenzijų nereiškia. Jam žala nepadaryta (1 t., b. l. 109-110).

Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 17 d., perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad gyvena su tėvais A. V., O. V. ir broliu M. V., (duomenys neskelbtini). Brolis M. V. yra niekur nedirbantis, nors yra broliai, gyvena tuose pačiuose namuose, tačiau su juo praktiškai nebendrauja. V. I. pats gerai pažįsta, jis buvo jų kaimynas, kai jo tėvas numirė, jis su motina persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jis būna retai, kad pats yra dirbantis dirba visą savaitę, tai nelabai, kur eina ir ką mato. Pats asmeniškai iš V. I. yra šiais metais pasiskolinęs 140 Eur, kuriuos jam pervedė į draugo banko sąskaitą, tačiau jam pinigus senai atidavęs, su juo niekada tarp jų nebuvo jokių pykčių ar problemų, mano, ir pats V. tai galėtų patvirtinti. Tik dar nori pasakyti, kad gal prieš kokį mėnesį laiko jam V. I. į jo telefoną buvo parašęs žinutę, kad jo tėvui A. yra blogai su sveikata ir kad M. V. prašė pas jį pinigų ir tada V. I. pervedė M. V. pinigų, kiek tų pinigų pervedė, nežino. Pats V., atrodo, sakė, kad tėvui viskas yra gerai, tai mano, tada V. ir suprato, kad M. jį apgaudinėja, tuo, kiek pamena, jų susirašinėjimas ir baigėsi, tų žinučių išsaugojęs neturi. Dėl šios situacijos su M. nebendravo, nes kaip minėjo, apskritai beveik su juo nebendrauja. Daugiau su V. I. po to laiko ir nėra bendravęs, apie jo tuos pervestus pinigus nieko nežino, nežino ir kur juos M. pervedė, nes, kiek žino, M. jokios sąskaitos pats neturi. Tėvas A. V., pats asmeniškai turi savo banko sąskaitą, kiek pamena „Swedbank“, tačiau pats ja nesinaudoja, tėvas ir nemoka naudotis elektroninėmis paslaugomis, net telefono neturi. Pačiam šiuo metu darbo užmokestis ateina į „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, ši sąskaita yra jo mamos O. V. vardu. Kalbant apie M. V., tai jis telefoną turi, tačiau pats jo numerio neturi, kartais būna, kad jis parašo naudojantis „Messenger“ paskyra, kurioje jis yra pasivadinęs savo tikru vardu ir pavarde: „M. V.“ ir pridėta jo nuotrauka. Kad M. V. galėjo pasinaudoti tėvo A. banko sąskaita, mano, kad taip galėjo būti, jis tikrai pas tėvą neklaus, jei jam reikėjo, tai taip ir pasielgė, jis toks yra žmogus. Pats asmeniškai, kaip ir minėjo, apie M. kažkokius atliktus bankinius pavedimus nieko nežino, to pats nematė, jis jam pats apie tai nepasakojo. Tėvas A. jam taip pat nieko nebuvo sakęs, kad kažkokie pavedimai buvo daromi jo sąskaitoje, jis to ir nebūtų supratęs taip mano (t. 1, b. l. 77-80).

2025 m. spalio 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokole nurodyta, kad V. I. pateikė bankinių pavedimų išklotines susijusias su įvykiu (1 t., b. l. 44-47).

2025 m. spalio 31 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Alytaus aps. VPK Varėnos r. PK) Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal įvykio aplinkybių patikslinimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pareiškėjo V. I. vardu atidarytos banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas. Iš išrašo apie sąskaitoje atliktas finansines operacijas matyti, kad 2025 m. spalio 15 d. ir 16 dienomis fiksuota atlikti pinigų pervedimai gavėjui A. V.: 30 Eur pervedimas su nurodyta mokėjimo paskirtimi „paskolinu“, 10 Eur pervedimas su mokėjimo paskirtimi „paskolinu dar 10“, 20 Eur pervedimas su mokėjimo paskirtimi „paskolinu dar 20“, 30 Eur pervedimas su mokėjimo paskirtimi „ant vaistu“, 100 Eur pervedimas su mokėjimo paskirtimi „paskolinu nelaimei“, 50 Eur pervedimas su mokėjimo paskirtimi „paskolinu dar 50“ (1 t., b. l. 48-49).

2025 m. lapkričio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. I. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Xcover 5“ (1 t., b. l. 116-119).

2025 m. lapkričio 21 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas nukentėjusiojo V. I. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Xcover 5“. Aktyvavus telefono gamyklinius nustatymus, telefono informacijos duomenyse rastas įrašas, kad telefono serijos numeris yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu dalyvaujantis V. I. telefone aktyvavo susirašinėjimo platformą „Messenger“, šios platformos ekrane matomi susirašinėjimo adresatai. Matomas adresatas, įvardintas „M. V.“, greta adresato užrašo „M. V.“ yra asmens nuotrauka, V. I. nurodė, kad adresatas įvardintas „M. V.“ tai yra kontaktas, naudojamas asmens M. V.. V. I. aktyvavo susirašinėjimo su adresatu „M. V.“ turinį. Pirma susirašinėjimo žinutė yra 2023 m. kovo 4 d. 13.19 val., tai V. I. rašyta žinutė adresatui M. V.. Žinutės turinys nufotografuotas. Toliau, viso susirašinėjimo su adresatu „M. V.“ turinys nuosekliai nufotografuotas, tai yra padarytos susirašinėjimo turinio nuotraukos. Paskutinė susirašinėjimo žinutė, gauta iš adresato „M. V.“ yra 2025 m. spalio 17 d. 06.17 val. Kitų reikšmingų aplinkybių apžiūros metu nefiksuojama (1 t., b. l. 120-137).

2025 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokuroro nutarimo pagrindu gauta informacija – banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų finansinių operacijų išrašas, laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 15 d. iki 2025 m. spalio 31 d. imtinai, pinigų išgryninimo informacija (1 t., b. l. 151-171).

2025 m. gruodžio 4 d. Alytaus aps. VPK Varėnos r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) gauta A. V. vardu atidarytos banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų finansinių operacijų išrašas bei fiksuota vaizdo medžiaga asmens, atlikusio pinigų išgryninimo bankomatuose operacijas. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2025 m. spalio 15 d. į A. V. sąskaitą fiksuoti 30 Eur, 10 Eur, 20 Eur pervedimai iš mokėtojo V. I.. 2025 m. spalio 16 d. fiksuotas 50 Eur pervedimas iš mokėtojo V. I.. Po šio pervedimo, 2025 m. spalio 16 d. 10.00 val. fiksuotas 40 Eur išgryninimas, bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), užfiksuotas asmuo, išgryninantis 40 Eur sumą, tai – M. V.. Toliau, 2025 m. spalio 16 d. fiksuotas 30 Eur pervedimas į A. V. sąskaitą, iš mokėtojo V. I.. Toliau, 2025 m. spalio 16 d. 12.10 val. fiksuotas 30 Eur išgryninimas, bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), užfiksuotas asmuo, išgryninantis 30 Eur sumą, tai – M. V.. Toliau, 2025 m. spalio 16 d. fiksuotas 100 Eur pervedimas į A. V. sąskaitą, iš mokėtojo V. I.. Taip pat, iš A. V. sąskaitos 2025 m. spalio 15 d. fiksuoti 30 ir 20 Eur išgryninimai, bei 2025 m. spalio 16 d. fiksuotas 100 Eur išgryninimas bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kuris yra ne banko „(duomenys neskelbtini)“ bankomatas (1 t., b. l. 172-173).

2026 m. sausio 12 d. – 2026 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos nuotraukos, kuriose užfiksuota susirašinėjimo bendravimo platformoje „Messenger“ tarp kontakto, įvardinto „M. V.“ ir nukentėjusiojo V. I., turinys: 2025 m. spalio 16 d. 19.59 siuntėjo M. V. parašyta žinutė „Zdz pas mane rado policija galimai narkotinių medžiagų tai su kuo snd skambinau ir ciatinau daris kratas istrink visą ciata mūsų nes paskui bus tau problemų arba daryk kaip nori“. 2025 m. spalio 16 d. 22.04 val. siuntėjo M. V. parašyta žinutė „Zdz kad parašiai daliniui apie yra vienas db tau pasirinkimas arba db pervedi 100 e paskutiny kartą snd db arba policijai pasakysiu kad man snd pardaviai man narkotikų o jai kam pasakysi atvazuos bahurai“. Toliau seka siuntėjo M. V. parašyta žinutė „Vesk pinigus nes bus pizdauskas. Aš buvau kalėjime bus žiaurių blt“. Toliau seka siuntėjo M. V. parašyta žinutė „O jai kam db parašysi. Auks pinigų sumą db sene tai uzbrisom zdz jie laukia mūsų vesk tuos nahui pinigus blt ir nieko nelauk ir niekam niekam asile nesakyk“. Toliau seka siuntėjo M. V. parašyta žinutė „Jie ilgai nelauks ar padariai pavedimą blt“. Toliau seka siuntėjo M. V. parašyta žinutė „Zdz sakė nėra pinigų rankas kojas laužus zdz pzda tau nahui ožiai blt sake nahui būsi invalidų padarytas vesk tuos pinigus paskutiny kartą blt ar jau padariai blt alio teliuk tu blt“. Toliau seka siuntėjo M. V. parašyta žinutė „Tavo reikalas kas bus aš parodysiu kur gyveni mesi pinigus paskutiny kartą“. Toliau seka siuntėjo M. V. parašyta žinutė „100 e blt“. Toliau seka siuntėjo M. V. parašyta žinutė ‚Zdz niekam nepasakok. Nu blt bus pzda vesk nahui tuos pinigus ilgai nelauks blt“. Toliau seka siuntėjo M. V. parašyta žinutė „Ir neaosimesk kad nematai ir niekam nieko nepasakok zdz nes jai papasakosi bus sake 1000 tokia pinigų sumą vesk tą 150 e ir jie atsikabins nuo mūsų blt ar tu supranti ir niekam nepasakok. Ar supratai vesk pinigus“. Toliau, 2025 m. spalio 16 d. 22.42 val. yra siuntėjo M. V. parašyta žinutė „Jie nežais draugas sakė bus pizdauskas niekam nei zdz pervedi 1 70 e ir sakė birbmkkmmmmjffjb e. Ar supratai blt niekam nesakyk blt zdz nes aš parodysiu kur gyveni“. Toliau seka siuntėjo M. V. parašyta žinutė „O jai kam pasakysi bus pzda rankas kojas sulaužys o jai kam pasiskųsi bus bėda nahui vesk tuos pinigus 2 šimtus 50 e sisk pinigus blt idijote tu blt ir niekam nesakyk debilitikia“. Toliau seka siuntėjo M. V. parašyta žinutė „Zdz davė laiko iki ryt ryto 250 e ir pasakė jai kam nors pasakysi auks pinigai tai pervesk pinigus ir jie nuo mūsų atsikabins ir dar narkotikų prikavos ai nebus pinigų iki ryt 7 valandų“. Toliau, 2025 m. spalio 16 d. 23:24 val. yra siuntėjo M. V. parašyta žinutė „Sakė jai kam pasakysi bus pzda“. Toliau, 2025 m. spalio 17 d. 02.00 val. yra siuntėjo M. V. parašyta žinutė „Zdz imesk 150 e nes blt čia baiksis labai blogai“. Toliau, 2025 m. spalio 17 d. 06:17 val. yra siuntėjo M. V. parašyta žinutė „Turo laiko iki pusia 7:30 y tą pacia sąskaitą ymesk 140 e o jai neimesi pasakysiu kad pas tave pirkau narkotikus gausi sankcija iskart o kaip nuvazuosi y kaliaima pasirupinsiu kad tave ten kiekvieną nakty žagintu galimai ir patarcuau niekam nesiskusti nes 8 valandą Atvazuoja (duomenys neskelbtini) dalbajobai pinigų nu zdz tau rinktis o jai išgirsiu kalbas kad kažkam papasakojai galimai būna nelaimingų atsitikimų draugeli blt laukiu“. Specialisto, BPK 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, išvada: lingvistinė analizė atliekama, remiantis leksikografijos šaltiniais, kalbos duomenų bazėmis ir tekstynais, diskurso analizės, lingvistinės pragmatikos, sociolingvistikos ir kitomis lingvistinėmis metodikomis. Atliekant lingvistinę analizę dėl galimo grasinimo nustatoma, ar pasakymas suformuluotas kaip grasinimo aktas, ar pasakyme atsispindi siekis bauginti adresatą. Analizė grindžiama teksto turinio, leksikos, semantikos ir pragmatikos metodikos vertinimu, atsižvelgiant į pasakymų visumą ir kontekstą. Lingvistikos ekspertas nenustato teisinių faktų ir nepriskiria kalbos aktų konkrečioms teisės normoms, todėl analizė atlikta neperžengiant lingvisto kompetencijos ribų. Lingvistinei analizei pateiktos M. V. rašytos žinutės iš socialinio tinklo „Facebook“ pokalbių programėlėje „Messenger“ vykusio susirašinėjimo tarp M. V. ir V. I.. Tekstinės žinutės priklauso neoficialiajam, privačiajam elektroniniam diskursui, parašytos lietuvių kalba, dauguma jų be lietuviškos abėcėlės raidžių (diakritinių ženklų), su rašybos ir skyrybos klaidomis. Žinučių tekstinė struktūra pasižymi atskirų žodžių ir junginių srautu, kapotomis frazėmis, kurios būdingos skubotam, emocingam rašymui, kur mintys jungiamos nerišliai, dažnai be jungtukų. Naudojami įvairūs žodžių trumpiniai, gausu kriminalinio žargono, nemažai keiksmažodžių, vulgarizmų. Žinučių kalba agresyvi, o jose vyraujanti tema yra reikalavimas perduoti pinigines lėšas. Atsižvelgiant į pateiktų klausimų pobūdį, žinutės analizuojamos kaip pranešimų visuma, išskiriant esminius aspektus. 1. Pasakymų reikšmė arba komunikacinis kontekstas. Analizuojamų pasakymų reikšmė (pagrindinė tematika) yra turtinis reikalavimas, o pranešimų visuma rodo kryptingą siekį psichologiškai palaužti adresatą, pabrėžiant savo kriminalinę patirtį („Aš buvau kalėjime“) ir gąsdinant trečiųjų asmenų atvykimu („atvazuos bahurai“, „atvazuoja (duomenys neskelbtini) dalbajobai“). Taip pat primygtinai reikalaujama informacinės izoliacijos: „niekam niekam asile nesakyk“, „niekam nieko nepasakok“, „niekam nesiskusti“. 2. Reikalavimo akto turinys ir raiška. Reikalavimo aktui pasakymuose būdinga itin griežta raiška: nuoseklus liepiamosios nuosakos veiksmažodžių vartojimas, tikslus reikalaujamo objekto (pinigų sumos) įvardijimas bei laiko spaudimą kuriančių prieveiksmių naudojimas. Visame pasakymų sraute fiksuojamas progresuojantis reikalavimo aktas, kuriuo siekiama turtinės naudos. Reikalavimai išreiškiami kategoriška arba konstatuojamąja forma, nurodant konkrečias pinigų sumas: pradedama nuo reikalavimo pervesti 100 Eur, suma didinama iki 150 Eur, vėliau iki 170 Eur ir galiausiai iki 250 Eur. Reikalavimai lydimi primygtinių raginimų veikti nedelsiant, nepaliekant adresatui galimybės rinktis: „vesk tuos nahui pinigus blt ir nieko nelauk“, „jie ilgai nelauks“, „vesk pinigus“. Kiekvienas asmens išsakytas turtinis reikalavimas yra neatsiejamas nuo grasinimo panaudoti fizinį smurtą ar teisiškai susidoroti. 3. Grasinamojo akto ir bauginimo požymiai. Vertinant lingvistiniu požiūriu, reikalavimai yra tiesiogiai susieti su grasinimo aktais, kuriais siekiama įbauginti adresatą. Tiesiogiai grasinama fiziniu smurtu – suluošinimu: „rankas kojas laužus“, „būsi invalidų padarytas“, „rankas kojas sulaužys“. Toliau asmuo grasina melagingai apkaltinti adresatą nusikalstama veika („pasakysiu kad man snd pardaviai man narkotikų“) bei patirti seksualinę prievartą įkalinimo įstaigoje („pasirupinsiu kad tave ten kiekvieną nakty žagintu“). Pasakymuose vartojama grasinimo aktui būdinga raiška: būsimojo laiko veiksmažodžiai („bus“, „daris“, „pasakysiu“, „sulaužys“, „gausi“, „pasirupinsiu“), kuriais nurodomi neigiami veiksmai, kurie bus atlikti ateityje, jei nebus įvykdyti reikalavimai; liepiamosios nuosakos arba imperatyvų vartojimas („vesk“, „pervesk“, „imesk“, „istrink“, „nesakyk“); II asmens įvardžiai („tau“, „tu“, „tavo“) ir žeminantys krepiniai („teliuk“, „idijote“, „debilitikia“); laiko nuorodos („snd“, „db“, „ryt ryto“, „iki 7:30“), kuriomis siekiama sukurti skubos jausmą, didinti psichologinį spaudimą; sąlygos konstrukcijos („jai kam pasakysi... bus pzda“, „jai neimesi... gausi sankcija“). Taip pat vartojamos bauginančios, pavojaus nuojautą stiprinančios frazės: „bus pizdauskas“, „bus pzda“, „galimai būna nelaimingų atsitikimų“. Bauginimas pasireiškia intensyviu spaudimu ir deklaruojamų smurtinių veiksmų įvykdymo realumu. Dėl sistemingai ir progresuojančia forma išsakomų ketinimų atlikti neigiamus, adresato gerovei ir fiziniam saugumui, jo sveikatai pavojingus veiksmus, minėtos žinutės vienareikšmiškai vertintinos kaip bauginančios adresatą. Apibendrinant galima teigti, kad pateiktų pranešimų visuma lingvistiniu požiūriu vertintina kaip vientisas, kryptingas reikalavimo ir grasinimo aktas, turintis aiškų bauginamąjį pobūdį. Tekstu kategoriškai reikalaujama turtinės naudos, o šis reikalavimas yra tiesiogiai susietas su tiesioginiais grasinimais fiziniu smurtu ir suluošinimu bei netiesioginiais gąsdinimais asmens reputacijos kompromitavimu ir seksualine prievarta. Visas pranešimų srautas pasižymi intensyviu psichologiniu spaudimu, kurį realizuoja agresyvi leksika, skubos kūrimas ir sąmoningas adresato izoliavimas nuo galimos pagalbos (1 t., b. l. 178-183).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 29 d. apklaustas M. V. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2025 m. spalio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, sugalvojo parašyti pažįstamam V. I. žinutę apie atsitikusią tėvui nelaimę ir paprašyti, kad pervestų pinigų. V. I. pažįsta, nes jis yra jo kaimynas. Iš pradžių V. pervedė pinigų sumas, kurių jis prašė. Paskui jis į jo rašytas žinutes nereagavo, sugalvojo juoko forma, nieko konkretaus neturėdamas galvoje, kad jam kažką blogo padarys ar kad kažkas prieš jį smurtaus, parašė, kad pervestų jam pinigų. Rašė tokio turinio žinutes, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą ir kuris jam įteiktas. V. nepervedė. Kadangi jis patikėjo, kad jo tėvui blogai, jam pasirodė patiklus, todėl žinutes grasinančio pobūdžio rašė dėl juoko, manydamas, kad jis supras jo humorą. V. nurodė savo tėvo banko sąskaitos numerį. Kai jis iš pradžių pervedė pinigų sumas, pats iš bankomato tuos pinigus nusiėmė. Nusiėmė (duomenys neskelbtini) mieste iš bankomato ir (duomenys neskelbtini) kaime iš bankomato. Tėvo A. V. banko „(duomenys neskelbtini)“ kortele naudojosi, nes tėvas yra ankščiau jam davęs ja naudotis, buvo pasakęs prisijungimo kodą, kai jam reikėdavo nusiimti pinigų. Jo bankų sąskaitoms uždėtas antstolių areštas ir jis negali naudotis elektronine bankininkyste, todėl kartais naudojosi tėvo kortele. V. I. rašė žinutes iš tuo metu turėto mobilaus ryšio telefono, naudojantis „Messenger“ programėle. Rašė žinutes iš savo telefono numerio, kuriuo naudojasi ir dabar ir kurį nurodė pažymoje apie jo asmens duomenis. Negalvojo, kad V. I. išsigąs jo žinučių ir kreipsis į policiją. Dėl savo elgesio gailisi (2 t., b. l. 61-64).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. balandžio 23 d. papildomai apklaustas M. V. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, parodė, kad jis turi internetinėje programėlėje „Messenger“ susikūręs paskyrą „M. V.“. Iš tos paskyros rašė V. I. žinutes 2025 m. spalio mėnesį. Telefonas, iš kurio rašė žinutes, praėjus kiek laiko sudužo ir kur dabar jisai nežino, jo neturi. Neatmeta galimybės, kad galėjo būti, jog kažkokias žinutes V. I. rašė ir iš jo motinos O. V. paskyros, kuri yra programėlėje „Messenger“, dabar neprisimena kokio turinio, gal kad paskolintų jam pinigų. Paskyrą „M. V.“ susikūrė pats (2 t., b. l. 65-67).

BK 181 straipsnio 1 dalyje (turto prievartavimas) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Turto prievartavimo pagrindinis objektas – nuosavybė, turtinės teisės ar turtiniai interesai, dalykas – turtinė nauda, kurios kaltininkas siekia (sau ar kitiems asmenims) versdamas kitą asmenį perduoti turtą (pvz., pinigus), suteikti turtinę teisę ar atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus. BK 181 straipsnio taikymo prasme vertimas perduoti turtą neturi teisėto pagrindo, tai reiškia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai), pvz., iš paskolinių sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2010, Nr. 2K-93/2010, Nr. 2K-203/2011, Nr. 2K-562/2011, Nr. 2K-114/2014, Nr. 2K-504-139/2015).

Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais nukentėjusiajam ar kitam asmeniui: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltininkas tai suvokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-62-976/2017).

Iš M. V. pareikšto kaltinimo matyti, kad turto prievartavimas pasireiškė tuo, jog M. V., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, paskelbti kompromituojančią informaciją bei informaciją apie nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, kurios atskleidimas nepageidautinas, vertė nukentėjusįjį V. I. pervesti pinigų sumas nuo 100 Eur iki 250 Eur į A. V. vardu atidarytą AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.