Byla S-116

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininko Evaldo Raistenskio, narių Gvidos Ivanauskienės, Jurgitos Narkevičiūtės, Andriaus Veniaus ir Vilmos Vildžiūnaitės (pranešėja), išnagrinėjo E.K. (toliau – Pareiškėja) 2024-05-02 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024-04-12 sprendimo Nr. 68-16 (toliau – Sprendimas, Inspekcijos sprendimas, skundžiamas sprendimas). Pareiškėja ir Inspekcijos atstovas E.F. 202407-02 Komisijos posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Komisija n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) atliko Pareiškėjos GPM už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2021-12-31, PVM už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31 deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo pakartotinį patikrinimą ir surašė 2023-11-30 patikrinimo aktą Nr. (27.13 Mr) FR0680-335 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo aktu Pareiškėjai papildomai apskaičiuota 13 407 Eur GPM ir 2 601 Eur PVM, nustačius, kad Pareiškėja: nedeklaravo 18 309 Eur 2019-2021 m. gautų gyvenamosios ir poilsio paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 2 746 Eur GPM; 2017–2019 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis 65 508 Eur pajamomis, kurių nedeklaravo ir nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 10 661 Eur GPM; laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31 nuo 4 843 Eur iš užsienio šalyje įregistruoto PVM mokėtojo gautų tarpininkavimo paslaugų, nuomojant būstą Lietuvoje, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 017 Eur PVM; laikotarpiu nuo 2021-09-22 iki 2021-12-31 nuo gautų 9 129 Eur gyvenamosios ir poilsio paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 584 Eur PVM.

Klaipėdos AVMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir Pareiškėjos pateiktas pastabas, 2024-01-22 sprendimu Nr. (27.13 Mr)-FR0682-7 (toliau – Klaipėdos AVMI 2024-01-22 sprendimas) patvirtino Patikrinimo aktą, t. y. patvirtino 13 407 Eur GPM ir 2 601 Eur PVM, bei, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 36 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 123 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, Pareiškėjai apskaičiavo 4 191,84 Eur GPM ir 580,49 Eur PVM delspinigių. Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skyrė Pareiškėjai 5 896 Eur GPM ir 780 Eur PVM baudas.

Dėl mokėtino PVM

Mokesčių mokėtojos teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje išaiškinta, jog tam, kad asmens veikla būtų apmokestinama PVM, ji turi atitikti esmines tokio apmokestinimo sąlygas, tai yra turi būti nustatyta, jog tokią veiklą vykdo apmokestinamasis asmuo, taip pat turi būti pripažinta, jog tokia veikla patenka į apmokestinamųjų sandorių kategoriją (LVAT 2012-07-05 nutartis adm. byloje Nr. A-602-200/2012, 2020-07-01 nutartis adm. byloje Nr. eA-1436-602/2020). Pareiškėja, vadovaudamasi išdėstytu, teikia nuomonę, jog nekilnojamojo turto nuoma nėra priskiriama individualiai veiklai. Analogiškai teigiama, kad nekilnojamojo turto nuoma nėra PVM objektas pagal PVMĮ 31 straipsnio nuostatas. Skunde vadovaujamasi 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB) 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Apmokestinamasis asmuo“ – asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą. „Ekonominė veikla“ – gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veikla, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Pareiškėja teigia, jog ekonomine veikla laikomas materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų.

Pareiškėja cituoja PVMĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, apibrėžiančias ekonominės veiklos sąvoką, bei pažymi, kad Pareiškėjai nekilnojamasis turtas priklauso nuosavybės teise, o turto naudojimas patenka į nuosavybės teisės turinį. Skunde mokesčių mokėtoja akcentuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijos suformuotą praktiką, kurioje įtvirtinta, kad savininko nuosavybės teisės įgyvendinimas pats savaime negali būti laikomas ekonomine veikla (ESTT 1996-06-20 sprendimo byloje Wellcome Trust, C-155/94, 32 punktas). Vadovaudamasi išdėstytu, Pareiškėja daro išvadą, kad jai priklausančio turto nuoma nėra PVM objektas. Dėl nurodytų priežasčių PVM prievolės už nekilnojamojo turto nuomą Pareiškėjai nustatytos nepagrįstai.

Dėl Pareiškėjos pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos ir išlaidų, viršijančių Pareiškėjos pajamas

Pareiškėja su Klaipėdos AVMI 2024-01-22 sprendime padarytomis išvadomis, jog mokesčių mokėtoja už 2019-2021 metus nedeklaravo gautų 18 309 Eur pajamų iš trumpalaikės nekilnojamojo turto nuomos, nesutinka, teigdama, jog Klaipėdos AVMI išvados yra padarytos formaliai įvertinus surinktų įrodymų visetą ir nevertinus Pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, paneigiančių Inspekcijos Pareiškėjai apskaičiuotas pajamų sumas.

Skunde pabrėžiama, kad iš Pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų – el. laiškų išrašų – matyti, jog trumpalaikės nuomos paslaugų pirkėjų mokėjimai, kurių paskirtyje nurodyta „avansinis mokėjimas“, buvo atliekami visai sumai, jokių papildomų mokėjimų susitarimų su Pareiškėja nebuvo. Pasak Pareiškėjos, Inspekcija nenuginčijo šių aplinkybių ir nepateikė jokių apklausų patikimumo įrodymų; mokesčių mokėtoja neturėjo galimybės susipažinti su pirminiais apklausų duomenimis ir mato tik Inspekcijos pateiktą informaciją kaip faktą, kuris prieštarauja Pareiškėjos pateiktiems įrodymams (susirašinėjimai su minimais asmenimis). Mokesčių mokėtoja pažymi, jog įprastai apgyvendinimo įstaigos, imančios avansą ir po to grynuosius pinigus, turi nusistačiusios proporcingus avanso dydžius, kaip pavyzdžiui, 10, 20, 30 ar 50 procentų, bei paaiškina, jog įprastai tokiais atvejais iš paslaugų pirkėjų imamas nustatyto dydžio avansas. Nagrinėjamo ginčo atveju, vertinant Klaipėdos AVMI surinktus duomenis, Pareiškėjai susidaro įspūdis, kad avansiniai mokėjimai buvo neproporcingi ir atliekami be jokios aiškios logikos. Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos sprendimo traktavimu, pagal kurį konstatuota, jog Pareiškėjos išlaidos 2017-2019 metais viršijo jos pajamas 65 508 Eur suma. Pareiškėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus pozicija, pažymi, kad Inspekcijos išvados, esą Pareiškėjos išlaidos 2017-2019 metais viršijo jos pajamas 65 508 Eur suma, yra padarytos Inspekcijai atsisakius priimti ir vertinti Pareiškėjos papildomai pateiktus rašytinius įrodymus. Pasak Pareiškėjos, Inspekcijos sprendimo išvados, grindžiamos selektyviu įrodymų vertinimu, negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis, todėl skundžiamas Inspekcijos sprendimas turėtų būti panaikintas. Skunde nurodoma, kad dovanoti pinigai vienturtei dukrai turi būti vertinami per logiškumo prizmę – aštuonioliktasis gimtadienis, vestuvės ir kitos svarbios gyvenimo progos. Akcentuojama, kad kartu su pastabomis dėl pirminio patikrinimo akto Pareiškėja pateikė Inspekcijai 12 notariškai nepatvirtintų grynųjų pinigų dovanojimo raštelių, kuriuose nurodyta, kad Pareiškėjos tėvas P.B. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2017 m. jai padovanojo 92164 Eur grynųjų pinigų sumą: 2007‑10‑10 – 50 000 Lt, 2009‑08‑14 – 50 000 Lt, 2009‑09‑01 – 6 000 Lt, 2010‑08‑25 – 8 000 Lt, 2010‑08‑28 – 10 000 Lt, 2011‑09‑05 – 8 000 Lt, 2011‑12‑26 – 38 000 Lt, 2012‑09‑03 – 25 000 Lt, 2013‑08‑27 – 5 000 Eur, 2014‑09‑05 – 30 000 Lt, 2015‑02‑10 – 10 000 Eur, 2017‑01‑06 – 12 000 Eur.

Skunde pabrėžiama, kad vertinant ginčo atveju susiklosčiusias aplinkybes, Pareiškėjos tėvo dovanotos ir kitų asmenų (G.T. – 13 000 Eur, iš D.K. – 13 000 Eur, iš T.T. – 12 800 Eur) paskolintos piniginės lėšos neviršijo MAĮ 421 straipsnyje nurodytos 15 000 Eur sumos, todėl, Pareiškėjos nuomone, pateiktų rašytinių įrodymų Inspekcija nevertino nepagrįstai. Pareiškėja pažymi, kad ji neturėjo pareigos teikti PRC911 formos, nes remiantis Mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius PRC911 formos (toliau – PRC911) užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA‑114 (toliau – PRC911 Taisyklės), 5 punktu nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi pateikti pranešimą ir nurodyti šaltinius, kurie atitinka visas šias sąlygas: 5.1. šaltiniai yra gauti iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, užsienio fizinių asmenų arba užsienio juridinių asmenų; 5.2. pačiam mokesčių mokėtojui nebuvo privaloma šaltinių deklaruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Metinėje pajamų deklaracijoje, Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešime apie sudarytus sandorius arba Privačių interesų deklaracijoje; 5.3. šaltiniai yra panaudoti (arba numatomi panaudoti) turtui, kurio įsigijimo vertė viršija 15 000 Eur (iki 2014-12-31 – 50 000 Lt), įsigyti po 2011-12-01; 5.4. sandoriai, pagal kuriuos gauti šaltiniai, nėra notarinės formos; 5.5. šaltiniai yra gauti grynaisiais pinigais. Remdamasi išdėstytu, Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos išvadomis, kad ji turėjo pareigą 50 000 Lt neviršijančius sandorius deklaruoti mokesčių administratoriui teikiant PRC911 formą. Vien tai, kad Pareiškėja tėvo dovanotų ir kitų asmenų paskolintų piniginių sumų, neviršijančių 15 000 Eur sumos, nedeklaravo metinėse deklaracijose, MAĮ 421 straipsnio prasme nesudaro pagrindo nesivadovauti Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad minėtas straipsnis numato pareigą deklaruoti 15 000 Eur sumą viršijančius sandorius.

Dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų arba jų sumažinimo Pareiškėja prašo Komisijos atleisti ją nuo baudų ir delspinigių. Skunde cituojama LVAT praktika, pagal kurią yra išaiškinta, jog teismas, nagrinėdamas mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus, turi vadovautis ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (LVAT 2011-11-10 nutartis adm. byloje Nr. A-556-2343/2011, 2014-03-25 nutartis adm. byloje Nr. A-556-971/2014). Taipogi pažymima, kad remiantis teismų praktika, mokesčių mokėtojai gali būti atleisti nuo baudos ir/ar delspinigių visiškai arba iš dalies. Nurodoma, kad jeigu Komisija Pareiškėjos atžvilgiu nenustatytų pagrindų atleisti ją nuo delspinigių ir baudų, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl delspinigių ir baudos sumažinimo.

Dėl apskaičiuoto PVM

Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2020-2021 m. pervedė (duomenys neskelbtini) 4 842 Eur komisinių už tarpininkavimo paslaugas: 2020 m. – 3 174 Eur, 2021 m. – 1 668 Eur. Inspekcija nustatė, kad Pareiškėja, pažeisdama PVMĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 95 straipsnio 5 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 95 straipsnio 7 dalies nuostatas, nuo 2020–2021 m. iš (duomenys neskelbtini) 4 842 Eur (2020 m. – 3 174 Eur, 2021 m. – 1 668 Eur) tarpininkavimo paslaugų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą pardavimo PVM, todėl, vadovaujantis PVM 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, Pareiškėjai papildomai apskaičiavo 1 017 Eur (2020 m. – 667 Eur, 2021 m. – 350 Eur) pardavimo PVM.

Inspekcijos nustatyta, kad Pareiškėja pažeidė PVMĮ 3 ir 31 straipsnių nuostatas, 2021-09-22 savanoriškai įsiregistravusi PVM mokėtoja laikotarpiu nuo 2021-09-22 iki 2021-12-31 nuo 9 229 Eur gautų trumpalaikės būsto nuomos pajamų, kurios pagal PVMĮ nuostatas laikomos PVM objektu, neapskaičiavo pardavimo PVM ir pateiktose PVM deklaracijos (FR0600) už 2021 m. rugsėjo–gruodžio mėn. nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą pardavimo PVM, todėl Inspekcija, vadovaudamasi 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, Pareiškėjai pagrįstai papildomai apskaičiavo 1 584 Eur (už 2021-09-22 – 2021-09-31 laikotarpį – 330 Eur, 2021 m. spalio mėn. – 491 Eur, lapkričio mėn. – 447 Eur, gruodžio mėn. – 316 Eur) pardavimo PVM.

Sprendime akcentuojama, kad pagal PVMĮ 2 straipsnio 29 dalies nuostatas, PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti bei mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Paminėtina, kad Pareiškėja į PVM mokėtojų registrą įsiregistravo 2021-09-22, t. y. nuo minėtos datos yra PVM apmokestinamasis asmuo. Dėl Pareiškėjos teiginių, kad turi būti pripažinta, jog tokia veikla (t. y. patalpų nuomos) patenka į apmokestinamųjų sandorių kategoriją, Inspekcija Sprendime pažymėjo, kad pagal PVMĮ 3 straipsnio nuostatas Lietuvoje suteiktos būsto nuomos paslaugos, yra PVM objektas. Pagal PVMĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas PVM neapmokestinama gyvenamųjų patalpų nuoma, išskyrus viešbučių, motelių, kempingų ir panašios apgyvendinimo paslaugos, taip pat gyvenamųjų patalpų nuoma, kurios laikotarpis ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai. Nustatyta, kad Pareiškėja gyvenamąsias patalpas nuomojo ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui, todėl PVMĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuodyta lengvata netaikoma ir gautos nuomos pajamos apmokestinamos PVM taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą, nurodytą PVMĮ 19 straipsnio 1 dalyje.

Dėl Pareiškėjos gautų gyvenamosios ir poilsio paskirties nekilnojamojo turto trumpalaikės nuomos pajamų

Nustatyta, kad Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą: butą adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2015-07-15 iki 2018-10-23); žemės sklypo ir namo dalį adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2015-08-06 iki 2020-11-19); butą (duomenys neskelbtini) (nuo 2017-08-21 iki 2018-05-30); butą (duomenys neskelbtini) (nuo 2017‑12‑11 iki 2018-10-15); žemės sklypo ir poilsio pastato dalį adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2017-06-08 iki dabar);

patalpas – ofisą ir dalį pagalbinės patalpos bei žemės sklypo – aikštelės adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2018-06-26 iki 2020-08-17), 2 svečių numerius ir dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2019-07-24 iki dabar) ir (duomenys neskelbtini) (nuo 2019-07-24 iki 2021-09-06); žemės sklypo dalį (nuo 2020‑06‑01 iki dabar) ir svečių namelį (statybos metai 2020-2021) adresu (duomenys neskelbtini); butą adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2020-10-29 iki dabar). Pareiškėja apie nekilnojamojo turto, esančio adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), nuomą skelbėsi/(-esi) platformose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) paskyrose, internetinėse svetainėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitose.

Pagal kredito įstaigų pateiktus duomenis nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys 2017-2021 m. į Pareiškėjos sąskaitas, esančias bankuose, pervedė (įvertinus gyventojams per bankų sąskaitas grąžintas sumas) 79 957 Eur (suapvalinus iki sveiko skaičiaus) piniginių lėšų (nurodyta pavedimo paskirtis: nuoma, avansas, rezervacija arba skaičiai, kuriuos apklaustų gyventojų teigimu Pareiškėja prašė nurodyti banko pavedimuose). Patikrinimo metu, vertinant tik į bankų sąskaitas gautas nuomos pajamas, nustatyta, kad Pareiškėja 2019 m. gavo 376,53 Eur, 2020 m. – 1 916 Eur, 2021 m. – 1 999,50 Eur didesnę nuomos pajamų sumą, nei deklaravo pateiktose Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2019–2021 metus.

Nustatyta, kad vienas fizinis asmuo pateiktame paaiškinime nurodė, jog vieno nekilnojamojo turto trumpalaikes nuomos paslaugas dvejoms paroms 2022 m. liepos mėn. užsisakė 2021 m. per Facebook puslapį, paros nuomos kaina buvo 500 Eur, pusę sumos (500 Eur) pervedė avansu 2021-08-23 banko pavedimu, kitą pusę (500 Eur) sumokėjo grynaisiais pinigais, kai atvyko. Kitas fizinis asmuo paaiškino, kad 2022 m. sausio mėn. dviem paroms nuomojosi namelį su kubilu, 2 nakvynės iš viso kainavo 250 Eur, iš kurių 100 Eur avansą sumokėjo 202112-20 banko pavedimu. Atsižvelgus į 2 asmenų pateiktus duomenis, kad 2021 m. banko pavedimais pervedė 600 Eur (500 Eur + 100 Eur) avansą, o likusią 650 Eur (500 Eur ir 150 Eur) sumą už nuomą sumokėjo 2022 m. (atvykus į poilsio vietą), nustatyta, kad Pareiškėja 2021 m. grynaisiais pinigais gavo 10 004 Eur (suapvalinus iki sveiko skaičiaus) (10 653,60 Eur - 650 Eur) nuomos pajamų.

Inspekcija patikrinimo metu, įvertinusi apklaustų asmenų, kurie 2021 m. iš Pareiškėjos nuomojosi nekilnojamąjį turtą, pateiktus duomenis apie Pareiškėjai sumokėtą grynaisiais pinigais 10 004 Eur sumą už nuomą ir pagal banko išrašus nustatytas iš fizinių ir juridinių asmenų gautas 39 587,50 Eur nuomos pajamas, nustatė, kad Pareiškėja 2021 m. gavo 49 592 Eur (10 004 Eur + 39 587,50 Eur) nekilnojamojo turto trumpalaikės nuomos pajamų. Įvertinusi Pareiškėjos pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2021 m. deklaruotas 37 588 Eur nuomos pajamas, nustatė, kad Pareiškėja 2021 m. gavo ne mažiau kaip 12 004 Eur (49 592 Eur - 37 588 Eur) nuomos pajamų, kurių nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo GPM.

Nustačius, kad Pareiškėja, 2021-09-22 įsiregistravusi PVM mokėtoja, nuo 2021-09-22 iki 2021-12-31 gautų į bankų sąskaitas ir grynaisiais pinigais nekilnojamojo turto trumpalaikės nuomos pajamų neapskaičiavo 1 584 Eur pardavimo PVM, kuris nelaikomas pajamomis, mokestinio patikrinimo metu gauta 12 004 Eur pajamų suma sumažinta apskaičiuota pardavimo PVM suma, todėl Pareiškėjai už 2021 m. papildomai apskaičiuota 10 420 Eur (12 004 Eur - 1 584 Eur) nuomos pajamų.

Inspekcija patikrinimo metu, įvertinusi apklaustų asmenų, kurie 2020 m. iš Pareiškėjos nuomojosi nekilnojamąjį turtą, pateiktus duomenis apie Pareiškėjai sumokėtą grynaisiais pinigais 4 987 Eur sumą už nuomą ir pagal banko išrašus nustatytas iš fizinių ir juridinių asmenų gautas 21 356 Eur nuomos pajamas, nustatė, kad Pareiškėja 2020 m. gavo 26 343 Eur (4 987 Eur + 21 356 Eur) nekilnojamojo turto trumpalaikės nuomos pajamų. Kadangi Pareiškėja Metinėje pajamų mokesčių deklaracijoje už 2020 m. deklaravo 19 440 Eur nuomos pajamas, todėl Inspekcija apskaičiavo, kad 2020 metais ji gavo papildomai 6 903 Eur (26 343 Eur – 19 440 Eur) nuomos pajamų, kurių nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo GPM.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu susisiekė su 93 fiziniais asmenimis, kurie 2019 m. Pareiškėjai į banko sąskaitą pervedė pinigines lėšas už nuomos paslaugas (nurodyta mokėjimo paskirtis: avansas, rezervacija, nuoma arba skaičiai, kuriuos, fizinių asmenų teigimu, Pareiškėja paprašė nurodyti banko pavedimuose), paaiškinimus pateikė 18 asmenų, iš kurių 4 asmenys, t. y. 22,2 proc. nuo visų paaiškinimus pateikusių 4 asmenų, patvirtino, kad banko pavedimais mokėjo tik avansą už nuomojamas patalpas, o likusią nuomos kainą sumokėjo grynaisiais pinigais atvykę į poilsio vietą, kiti asmenys pateiktuose paaiškinimus nurodė, kad neprisimena sumų sumokėtų už nuomą. Pagal 4 fizinių asmenų pateiktus duomenis nustatyta, kad 4 fiziniai asmenys Pareiškėjai 2019 m. už nekilnojamojo turto trumpalaikę nuomą sumokėjo 220 Eur banko pavedimais avansą, likusią nuomos kainą – 610 Eur (suapvalinus iki sveiko skaičiaus) sumokėjo grynaisiais pinigais. Inspekcija įvertinusi 4 asmenų pateiktus duomenis apie 2019 metais Pareiškėjai sumokėtą grynaisiais pinigais 610 Eur sumą už nuomą ir pagal banko išrašus nustatytas iš fizinių ir juridinių asmenų gautas 12 148 Eur nuomos pajamas, nustatė, kad Pareiškėja 2019 m. gavo 12 758 Eur (610 Eur + 12 148 Eur) nekilnojamojo turto trumpalaikės nuomos pajamų. Įvertinusi Pareiškėjos pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 m. deklaruotas 11 772 Eur nuomos pajamas, Inspekcija nustatė, kad Pareiškėja 2019 m. gavo papildomai 986 Eur (12 758 Eur – 11 772 Eur) nuomos pajamų, kurių nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo GPM.

Nustatyta, kad Pareiškėja 2017 m. gavo 94 208 Eur pajamų ir piniginių lėšų, iš jų su darbo santykiais susijusių pajamų (atskaičius GPM) – 1 265 Eur, nekilnojamo turto nuomos pajamų (deklaruotos) – 1 720 Eur, UAB „R“ grąžintos paskolos – 35 500 Eur, automobilio „Golf“ pardavimo pajamų – 100 Eur, draudimo išmokos – 552 Eur, paskolos iš G.T. (banko pavedimu) – 14 000 Eur, paskolos iš D.K. (banko pavedimu) – 13 000 Eur, paskolos iš T.T. (banko pavedimu) – 12 800 Eur, pervestos sumos T.T. – 691 Eur, paskolos iš D.S. (banko pavedimu) – 7 000 Eur, pervestos sumos P.B. (tėvo) – 4 400 Eur, mamos ir seserų grąžintos sumos grynaisiais už banko pavedimais sumokėtus pirkinius – 3 180 Eur. Pareiškėja 2017 m. patyrė 119 079 Eur išlaidų, iš jų paskolos UAB „R“ (banko pavedimais) suteikimo – 50 800 Eur, apmokėtų UAB „R“ išlaidų (Pareiškėjos kaip atskaitingo asmens) – 15 234 Eur, buto adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidų – 11 200 Eur, buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidų – 27 100 Eur, paskolos grąžinimo D.S. – 7 000 Eur, vartojimo išlaidų (banko pavedimais, mokėjimo kortele) – 7 745 Eur.

Pagal bankų pateiktus sąskaitų išrašus patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjos piniginių lėšų likutis banke 2017-01-01 sudarė 1 138 Eur, 2017-12-31 – 65 Eur. Įvertinus patikrinimo metu nustatytas 2017 m. Pareiškėjos gautas 94 208 Eur pajamas ir pinigines lėšas bei patirtas 119 079 Eur išlaidas, Pareiškėjos santaupoms banke skirtų lėšų 65 Eur sumą, atsižvelgiant į Pareiškėjos 1 138 Eur panaudotas banko santaupas, nustatyta, kad 2017 m. Pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas 23 798 Eur (94 208 Eur + 1 138 Eur - 119 079 Eur - 65 Eur) suma.

Nustatyta, kad Pareiškėja 2018 m. gavo 86 674 Eur pajamų ir piniginių lėšų, iš jų – su darbo santykiais susijusių pajamų (atskaičius GPM) – 3 230 Eur, nekilnojamojo turto nuomos pajamų (deklaruotos) – 6 389 Eur, kitų, su darbo santykiais nesusijusių, pajamų (deklaruotos) – 2 281 Eur, UAB „R“ grąžintos paskolos – 1 100 Eur, buto adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamų – 44 000 Eur, buto adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamų – 11 000 Eur, buto adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamų – 11 000 Eur, G.T. pervestos sumos – 1 500 Eur, T.T. pervestos sumos – 39 Eur, P.B. (tėvo) pervestos sumos – 1 000 Eur, mamos ir seserų grąžintos sumos grynaisiais už banko pavedimais sumokėtus pirkinius – 5 135 Eur. Pareiškėja 2018 m. patyrė 90 002 Eur išlaidų, iš jų apmokėtų UAB „R“ išlaidų (Pareiškėjos kaip atskaitingo asmens) – 9 846 Eur, svečių numerio ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidų – 36 500 Eur, patalpų (ofiso) ir dalies bendrų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidų – 34 200 Eur, vartojimo išlaidų (banko pavedimais, mokėjimo kortele) – 9 456 Eur. Pagal bankų pateiktus sąskaitų išrašus patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjos piniginių lėšų likutis banke 2018-01-01 sudarė 65 Eur, 2018-12-31 – 18 387 Eur. Įvertinus patikrinimo metu nustatytas 2018 m. Pareiškėjos gautas 86 674 Eur pajamas ir pinigines lėšas bei patirtas 90 002 Eur išlaidas, Pareiškėjos santaupoms banke skirtų lėšų 18 384 Eur sumą, atsižvelgiant į Pareiškėjos 65 Eur panaudotas banko santaupas, nustatyta, kad 2018 m. Pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas 21 650 Eur (86 674 Eur + 65 Eur - 90 002 Eur - 18 387 Eur) suma. Nustatyta, kad Pareiškėja 2019 m. gavo 62 920 Eur pajamų ir piniginių lėšų, iš jų su darbo santykiais susijusių pajamų (atskaičius GPM) – 2 331 Eur, nekilnojamojo turto nuomos pajamų (deklaruotos) – 11 712 Eur, nekilnojamojo turto nuomos pajamų, nustatytų mokestinio patikrinimo metu – 986 Eur, UAB „R“ grąžintos paskolos – 500 Eur, žemės sklypo ir namo dalies adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamų (pagal Pareiškėjos paaiškinimą sumokėta grynaisiais prieš sudarant 2020-11-16 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį) – 14 000 Eur, automobilio Mitsubisi Outlander pardavimo pajamų – 3 000 Eur, banko paskolos – 21 882 Eur, G.T. pervestos sumos – 700 Eur, D.K. pervestos sumos – 1 000 Eur, T.T. pervestos sumos – 669 Eur, mamos ir seserų grąžintos sumos grynaisiais už banko pavedimais sumokėtus pirkinius – 6 140 Eur. Pareiškėja 2019 m. patyrė 100 453 Eur išlaidų, iš jų apmokėtų UAB „R“ išlaidų (Pareiškėjos kaip atskaitingo asmens) – 13 867 Eur, svečių numerio ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidų – 36 900 Eur, patalpų (ofiso) ir dalies bendrų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidų – 24 800 Eur, 1/5 aikštelės adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidų - 8 000 Eur, automobilio Peugeot įsigijimo išlaidų – 3 000 Eur, automobilio Audi A3 įsigijimo išlaidų – 315 Eur, banko palūkanų ir paskolos dalies, administravimo mokesčio – 554 Eur, vartojimo išlaidų (banko pavedimais, mokėjimo kortele) – 13 017 Eur.

Pagal bankų pateiktus sąskaitų išrašus patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjos piniginių lėšų likutis banke 2019-01-01 sudarė 18 387 Eur, 2019-12-31 – 914 Eur. Įvertinus patikrinimo metu nustatytas 2019 m. Pareiškėjos gautas 62 920 Eur pajamas ir pinigines lėšas bei patirtas 100 453 Eur išlaidas, Pareiškėjos santaupoms banke skirtų lėšų 18 387 Eur sumą, atsižvelgiant į Pareiškėjos 914 Eur panaudotas banko santaupas, nustatyta, kad 2019 m. Pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas 20 060 Eur (62 920 Eur + 18 387 Eur - 100 453 Eur - 914 Eur) suma. Inspekcija nustatė, kad Pareiškėjos 2017-2019 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas/pinigines lėšas ne mažesne, kaip 65 508 Eur suma, t. y. Pareiškėja 2017–2019 m. disponavo ne mažesnėmis kaip: 2017 m. – 23 798 Eur, 2018 m. – 21 650 Eur, 2019 m. – 20 060 Eur piniginėmis lėšomis, kurias panaudojo kaip UAB „R“ atskaitingas asmuo pagal avansines apyskaitas su UAB „R“ vykdytiems atsiskaitymams, dalies nekilnojamojo turto įsigijimo ir kitoms vartojimo išlaidoms dengti, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos.

Inspekcija, P.B. operatyvaus patikrinimo metu, įvertinusi laikotarpiu nuo 2004‑01‑01 iki 2015-12-31 kiekvienų mokestinių metų pradžioje ir pabaigoje jo turėtas pinigines lėšas bankų sąskaitose, gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatė, kad P.B. nurodytu laikotarpiu gautų pajamų užteko jo patirtoms įregistruoto ūkininko ūkio bei asmeninėms vartojimo išlaidoms, įskaitant tiek Pareiškėjos (jo dukters), tiek P.B. paaiškinimuose nurodytas laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 201305-31 (dukros bakalauro studijų laikotarpis) Pareiškėjai duotas 9 268 Eur (32000 Lt (8 000 Lt x 4 metų) grynaisiais pinigais ir banko pavedimais pervestas/padovanotas 8 847,60 Eur (2009 m. – 289,6 Eur (1 000 Lt), 2012 m. – 579 Eur (2 000 Lt), 2014 m. – 579 Eur (2 000 Lt), 2015 m. – 7 400 Eur) pinigines lėšas. Įvertinusi P.B. nustatytas 2016-01-01 turėtas pinigines lėšas ne banke ir banke, 2016 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, bei 2016-12-31 turėtas pinigines lėšas banko sąskaitoje, Inspekcija nustatė, kad P.B. visas sukauptas santaupas grynaisiais pinigais 2016-09-25 per 6 kartus įnešė į asmeninę banko sąskaitą ir 2016-09-29 pavedimu (nurodyta paskirtis – dovana) dukrai pervedė 30 000 Eur.

Nors P.B. operatyvaus patikrinimo metu nenustatyta, kad jis 2018-2021 m. neturėjo finansinių galimybių remti dukros, tačiau nei P.B. operatyvaus patikrinimo metu nenurodė, kada davė pinigines lėšas Pareiškėjai, nei Pareiškėja pirminio patikrinimo metu nenurodė, kada gavo iš tėvo pinigines lėšas grynaisiais pinigais ir kokiomis sumomis, be to, abu teigė, kad piniginės lėšos grynaisiais pinigais Pareiškėjai buvo duotos studijų metais (mokslams ir pragyvenimui), todėl tos lėšos buvo panaudotos, o ne kauptos santaupoms.

Išnagrinėjusi pateiktus duomenis, Inspekcija pirminio patikrinimo metu padarė išvadą, kad Pareiškėja iš tėvo P.B. laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2021-12-31 banko pavedimais gavo 47 448 Eur ir laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2013-05-31 (dukros bakalauro studijų laikotarpis) – 9 268 Eur (32 000 Lt) grynaisiais pinigais.

Pareiškėja kartu su 2023-07-12 pastabomis pateikė 12 grynųjų pinigų dovanojimo raštelių (notaro nepatvirtintų), kuriuose nurodyta, kad tėvas P. Bartkevičius laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2017 m. dovanojo/davė 92 164 Eur grynųjų pinigų sumą. Taip pat, Pareiškėja po atlikto pakartotinio patikrinimo kartu su pastabomis pateikė 2023-12-28 N.B. ir G.T. grynųjų pinigų perdavimo liudijimus, kuriuose jie tvirtino, kad P.B. perdavė Pareiškėjai 2007-10-10 – 50 000 Lt, 2009-08-14 – 50 000 Lt, 2015-02-10 – 10 000 Eur, 2017-01-06 – 12 000 Eur, teigdami, jog pinigų perdavimo/dovanojimo momentu buvo šalia. G.T. papildomai liudijime patvirtino, kad P.B. 201112-26 perdavė Pareiškėjai 38 000 Lt. Kaip matyti, 2023‑12‑28 N.B. ir G.T. grynųjų pinigų perdavimo liudijimuose nurodytos P.B. perduotos Pareiškėjai grynųjų pinigų sumos ir šių sumų perdavimo datos yra tokios pačios, kaip ir rašteliuose, pateiktuose su 2023‑07‑12 pastabomis. Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 10 str. nuostatomis, konstatavo, kad dovanų rašteliai su tėvu P.B. buvo surašyti formaliai, siekiant vienintelio tikslo – sukurti pajamų šaltinį, t. y. Pareiškėja siekė pagrįsti patirtas išlaidas nurodytais piniginių lėšų šaltiniais (gautomis dovanomis grynaisiais pinigais).

Mokesčių administratorius nagrinėjamo mokestinio ginčo dalyje, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi bei pasirinkęs Inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės“ (toliau – Taisyklės) 6.3.3 papunktyje nustatytą išlaidų metodą, įvertinęs Klaipėdos AVMI surinktą bei turimą informaciją, nustatė, kad Pareiškėjos 2017–2019 m. išlaidoms padengti trūko 65 508 Eur (2017 m. – 23 798 Eur, 2018 m. – 21 650 Eur, 2019 m. – 20 060 Eur) pajamų, t. y. Pareiškėja gavo pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų pajamų šaltinių, kurios nebuvo deklaruotos. Pareiškėja gautas pajamas panaudojo atsiskaitymams už UAB „R“ vardu suteiktas paslaugas, dalies nekilnojamojo turto įsigijimui ir paskolų UAB „R“ suteikimui, vartojimo išlaidoms dengti. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija apskaičiavo 65 508 Eur (2017 m. – 23 798 Eur, 2018 m. – 21 650 Eur, 2019 m. – 20 060 Eur) mokesčio bazę, nuo kurios skaičiuotas GPM.

Inspekcija, atsižvelgusi į išdėstytas sunkinančias aplinkybes ir nustačiusi lengvinančią aplinkybę, daro išvadą, kad už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 nuo apskaičiuoto 7 158 Eur GPM skiriamos baudos dydis 30 proc., t. y. skiriama 2 147 Eur (7 158 Eur x 30 proc.) GPM bauda, už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31 nuo apskaičiuoto 6 249 Eur GPM skiriamos baudos dydis 60 proc., t. y. skiriama 3 749 Eur (6 249 Eur x 60 proc.) GPM bauda. Už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2021-12-31 Pareiškėjai iš viso skirta 5 896 Eur (2 147 Eur + 3 749 Eur) GPM bauda. Taip pat, vadovaudamasi išdėstytu, Inspekcija skyrė Pareiškėjai 30 proc. mokesčio dydžio PVM baudą, t. y. 780 Eur (2 601 Eur x 30 proc.) PVM baudą.

Sprendime akcentuojama, kad Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skyrė Pareiškėjai 60 proc. vidutinio dydžio GPM baudą nuo Pareiškėjos pajamų gautų iš nekilnojamojo turto nuomos už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31, tačiau, kaip minėta anksčiau, pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalį (įsigaliojo nuo 2019-01-01), jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, į aukščiau minėtą MAĮ 139 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2019-01-01, Inspekcija pakeitė Klaipėdos AVMI 2024-01-22 sprendimu paskirtos baudos dydį, t. y. vietoje Klaipėdos AVMI 2024-01-22 sprendimu už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31 skirtos 3 749 Eur (6 249 Eur GPM x 60 proc.) GPM baudos, skyrė:

1) už laikotarpį 2019-01-01 iki 2019-12-31 nuo papildomai apskaičiuoto 148 Eur GPM (nekilnojamojo turto nuomos pajamos) vidutinio dydžio 30 proc. GPM baudą, t. y. 44 Eur GPM baudą (148 Eur x 30 proc.), vietoje Klaipėdos AVMI 2024-01-22 sprendimu skirtos 60 proc. GPM baudos. Atsižvelgdama į MAĮ 139 straipsnio 2 dalies nuostatas (įsigaliojo nuo 2019-01-01) bei MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatas (įsigaliojo nuo 2023-05-01, Inspekcija nusprendė už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 nuo papildomai apskaičiuoto 3 503 GPM (mokestinio patikrinimo metu nustatytų Pareiškėjos pajamų, kurių gavimo šaltinių Pareiškėja negali pagrįsti) skirtą vidutinio 60 proc. dydžio GPM baudą, t. y. 2 102 Eur GPM baudą (3 503 Eur x 60 proc.), palikti nepakeistą;

2) už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31 nuo papildomai apskaičiuoto 2 598 Eur GPM (nekilnojamojo nuomos pajamos) vidutinio dydžio 30 proc. GPM baudą, t. y. 778 Eur GPM baudą (2 598 Eur x 30 proc.), vietoje Klaipėdos AVMI 2024-01-22 sprendimu skirtos 60 proc. GPM baudos.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas Inspekcijos sprendimas tvirtintinas.

Mokestinis ginčas tarp šalių vyksta dėl nurodymo Pareiškėjai į valstybės biudžetą sumokėti 13 407 Eur GPM ir 2 601 Eur PVM, apskaičiuotus 4 191,84 Eur GPM ir 580,49 Eur PVM delspinigius bei skirtas 5 896 Eur GPM ir 780 Eur PVM baudas, mokesčių administratoriui pripažinus, jog Pareiškėja nedeklaravo 18 309 Eur 2019-2021 m. gautų gyvenamosios ir poilsio paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 2 746 Eur GPM (pirmasis mokestinis pažeidimas), 2017-2019 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis 65 508 Eur pajamomis, kurių nedeklaravo ir nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 10 661 Eur GPM (antrasis mokestinis pažeidimas), laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31 nuo 4 843 Eur iš užsienio šalyje įregistruoto PVM mokėtojo gautų tarpininkavimo paslaugų, nuomojant būstą Lietuvoje, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 017 Eur PVM (trečiasis mokestinis pažeidimas) bei laikotarpiu 2021-09-22 iki 2021-12-31 nuo gautų 9 129 Eur gyvenamosios ir poilsio paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 584 Eur PVM (ketvirtasis mokestinis pažeidimas). Mokesčių administratorius pirmojo, antrojo ir ketvirtojo mokestinio pažeidimo atvejais mokėtinus mokesčių dydį nustatė, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi.

Komisija pažymi, jog Pareiškėja 2024-05-02 skunde neginčija Inspekcijos trečiojo mokestinio pažeidimo, neteikia jokių nesutikimo argumentų ir motyvų dėl Inspekcijos apskaičiuoto mokėtino 1 017 Eur PVM. Pareiškėja 2024-07-02 Komisijos posėdžio metu nurodė pripažįstanti, jog mokesčių administratorius pagrįstai nustatė mokestinį pažeidimą ir priskaičiavo mokėtiną PVM. Komisijos posėdžio metu Pareiškėja paaiškino, jog dėl nežinojimo neįvykdė prievolės apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti PVM už iš užsienio šalyje įregistruoto PVM mokėtojo įsigytų paslaugų. Vadovaudamasi tuo, kad Pareiškėja posėdžio metu sukonkretino pareikštų reikalavimų ribas, Komisija plačiau dėl šio Pareiškėjos padaryto pažeidimo šiame sprendime nepasisako.

Komisija, atsižvelgdama į tai, kad mokesčių administratoriaus priimtuose ginčo procesiniuose dokumentuose ir šio Komisijos sprendimo nustatomojoje dalyje detaliai aprašytos Pareiškėjos apmokestinimą lėmusios ginčo faktinės aplinkybės, bei į tai, kad mokestinio ginčo dalyką apsprendžia pareikšti konkretūs ir aiškūs mokesčių mokėtojos reikalavimai, nagrinėjamu atveju sprendime pasisakys dėl Inspekcijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, atsižvelgdama į esminius skunde bei Komisijos posėdžio metu išsakytus nesutikimo su ginčijamu Inspekcijos sprendimu motyvus.

Dėl Pareiškėjos gautų gyvenamosios ir poilsio paskirties nekilnojamojo turto trumpalaikės nuomos pajamų

Mokestinis ginčas tarp šalių nagrinėjamoje dalyje vyksta dėl Pareiškėjai apskaičiuoto 2 746 Eur GPM, mokesčių administratoriui konstatavus, jog Pareiškėja nedeklaravo 18 309 Eur 2019-2021 m. gautų gyvenamosios ir poilsio paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų. Klaipėdos AVMI Pareiškėjos gautoms gyvenamosios ir poilsio paskirties nekilnojamojo turto trumpalaikės nuomos pajamoms (laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31) nustatyti vadovavosi MAĮ 70 straipsniu, reglamentuojančiu mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą būdą. Sprendime nurodoma, kad nagrinėjamo mokestinio pažeidimo atveju vietos mokesčių administratorius pasirinko taikyti Taisyklių 6.3.6 papunktyje nurodytą ekonominių modelių metodą. Inspekcija, įvertinusi mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis apie 74 asmenų (2021 m. – 38 asmenų, 2020 m. – 32 asmenų, 2019 m. – 4 asmenų) sumokėtas už nuomą sumas grynaisiais pinigais bei turimą informaciją, įvertinusi Klaipėdos AVMI apskaičiuotą 1 584 Eur pardavimo PVM, nustatė, kad Pareiškėja, 2019-2021 m. teikdama trumpalaikes būsto nuomos paslaugas, iš 74 fizinių asmenų gavo 18 309 Eur (2021 m. – 10 420 Eur, 2020 m. – 6 903 Eur, 2019 m. – 986 Eur) nedeklaruotų nuomos pajamų. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija apskaičiavo 18 309 Eur (2021 m. – 10 420 Eur, 2020 m. – 6 903 Eur, 2019 m. – 986 Eur) mokesčio bazę, nuo kurios apskaičiuotas GPM.

Pareiškėja nesutikimą su skundžiamame sprendime išdėstyta mokesčių administratoriaus pozicija argumentuoja teiginiu, jog Pareiškėja iš asmenų, nustatytų Klaipėdos AVMI ir Inspekcijos parengtuose procesiniuose dokumentuose, grynaisiais pinigais jokių sumų nėra gavusi. Mokesčių mokėtojai kyla abejonių dėl Klaipėdos AVMI nustatytų pajamų tikslumo, taip pat skunde teigiama, jog galimai mokesčių administratoriaus apklausti asmenys sumaišė Pareiškėją su kitais potencialiais nuomotojais. Pareiškėja neatmeta galimybės, kad apklaustieji neprisimena tikrųjų įvykusių sandorių faktinių aplinkybių, todėl apklaustieji asmenys galėjo mokesčių administratorių suklaidinti. Taip pat skunde motyvuojama, jog dalis nuomotojų buvo nepatenkinti suteiktų apgyvendinimo paslaugų kokybe, todėl sąmoningai ir tikslingai pateikė Klaipėdos AVMI tikrovę neatitinkančią informaciją apie tariamą apmokėjimą grynaisiais pinigais, siekdami pakenkti Pareiškėjai.

Nagrinėjamam ginčui aktualioje MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Šio straipsnio įgyvendinimo tvarka detalizuota Taisyklėse, kurių 6.3 punkte nustatyta, kad mokesčių apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą gali būti atliekamas, be kita ko, ekonominių modelių metodu. Taikant Taisyklių 6.3.6 punkte įtvirtintą ekonominių modelių vertinimo metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Tai gali būti duomenys apie išlaidas, patalpas, įrenginius, klientų skaičių, vidutinį pirkimo mąstą ir panašiai (Taisyklių 25 punktas).

Komisija, analizuodama ginčui reikšmingas aplinkybes, atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo medžiagoje mokesčių administratoriaus nustatyta, jog Pareiškėjai ankstesnio patikrinimo metu buvo įteiktas 2023-01-24 Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (27.13 Mr) FR0706-94 pateikti gautų nuomos pajamų suvestines, registrus ar kitus dokumentus, pagal kuriuos Metinėse pajamų deklaracijose už 2017-2021 m. deklaravo gautas nuomos pajamas, duomenis, kokiais adresais 2017-2021 m. buvo teiktos nuomos paslaugos, ir nurodyti vidutinę vienos nuomojamos vietos (atskirais adresais) paros kainą. Pareiškėja, vykdydama mokesčių administratoriaus nurodymą, 2023-02-06 pateiktame paaiškinime nurodė, jog nepamena nuomojamo nekilnojamojo turto adresų ir kainų (,,Nuomos kaina labai skirtinga, priklauso nuo sezono, nuo užimtumo, nuo asmenų skaičiaus, kelioms paroms nuomojasi ir kada, taip pat nuo oro ir kitų veiksnių, todėl net apytiksliai įvardinti negalėčiau“); nuomos pajamas deklaravo pagal suvestinę, kurios išsaugoti nepavyko (,,suvestinė buvo suvesta exel programoje, kuri buvo demo versijos ir jos išsaugoti nepavyko, taip praradau visus duomenis, bet jie visi matosi GPM deklaracijose“). Papildomai nustatyta, kad 2023-03-29 Pareiškėjai įteiktas Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (27.13 Mr) FR0706-471, kuriame pakartotinai nurodyta pateikti suvestinius duomenis apie Metinėse pajamų deklaracijose už 2017-2021 m. deklaruotas gautas nuomos pajamas. Pareiškėja prašytų duomenų nepateikė, nurodydama, kad ,,visus turimus duomenis pateikiau, taip pat tie duomenys yra pateikti pajamų deklaracijose“. Klaipėdos AVMI nustatė, kad Pareiškėja ankstesnio patikrinimo metu nepateikė jokių laisvos formos dokumentų (suvestinių, registrų ar kitų dokumentų), pagal kuriuos Metinėse pajamų deklaracijose už 2017-2021 m. deklaravo gautas nuomos pajamų sumas. Pareiškėjos 2023-09-08 pranešime apie mokestinį patikrinimą Nr. (27.13 Mr) FR0663-147 paprašyta pateikti papildomai turimus dokumentus/duomenis, įskaitant susijusius su gautomis nuomos pajamomis, kurie galimai nebuvo pateikti ankstesnio mokestinio patikrinimo metu ar kartu su pastabomis dėl patikrinimo akto ir turinčius įtakos pakartotinio patikrinimo atlikimui, tačiau Pareiškėja nepateikė jokių papildomų dokumentų bei nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų ankstesnio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir išvadas dėl gautų nuomos pajamų. Taigi, Komisijos vertinimu, minėtos ginčo faktinės aplinkybės įrodo mokesčių administratoriaus pasirinkimo, taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčiui apskaičiuoti, pagrįstumą ir teisėtumą.

Komisija pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais (LVAT 2010-04-29 nutartis adm. byloje Nr. A-442-635/2010). MAĮ 70 straipsnio 1 dalies norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (LVAT 2007-06-05 nutartis adm. byloje Nr. A-11-603/2007, 2016-12-05 nutartis adm. byloje Nr. A-1302-602/2016). Nagrinėjamu atveju, Pareiškėja, išskyrus nesutikimo argumentų teikimą, objektyvių įrodymų, pagrįstų mokesčių bazės skaičiavimų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus apskaičiuotas mokestinės prievolės sumas, nepateikė.

Komisija, atsižvelgdama į ginčo esmę ir nustatytų pažeidimų, dėl kurių nustatyta mokestinė prievolė, pobūdį, pažymi, kad pirmiausia tikslinga paaiškinti Pareiškėjai įrodinėjimo pareigų tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų paskirstymą. MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Aiškindamas šios straipsnio nuostatų turinį, LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tuo tarpu mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, lemiančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą (pvz., LVAT 2010-11-08 nutartis adm. byloje Nr. A-556-1527/2010; 2010-10-25 nutartis adm. byloje Nr. A-438-1147/2010; 2011-12-22 nutartis adm. byloje Nr. A-575-912/2011; 2012-05-24 nutartis adm. byloje Nr. A-442-1601/2012; 2015-10-12 nutartis adm. byloje Nr. A-1021442/2015, 2023-06-15 nutartis adm. byloje Nr. eA-1062-1047/2023, 2024-06-19 nutartis adm. byloje Nr. eA-1684-575/2024 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, Inspekcija mokėtino GPM apskaičiavimus grindžia ginčo medžiagoje esančiais duomenimis, o Pareiškėja naujų įrodymų, atskleidžiančių nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą, nėra pateikusi.

Pasisakydama dėl Pareiškėjos skunde nurodytų motyvų pagrįstumo vertinimo, Komisija pastebi, kad Pareiškėjos skundo motyvai dėl Inspekcijos taikytų MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrįstumo taikymo atkartoja ankstesniuose Pareiškėjos paaiškinimuose išdėstytus teiginius, dėl kurių mokesčių administratorius (Klaipėdos AVMI) 2023-11-30 Patikrinimo akte pateikė savo poziciją, kuriai pritarė ir Inspekcija. Mokesčių administratorius Pareiškėjos argumentus įvertino kritiškai, nes: ,,<...> ankstesnio patikrinimo metu buvo apklausti tik asmenys, vykdę pinigų pervedimus į E.K. sąskaitą banke, todėl negalėjo jos supainioti su kitais nuomotojais. Be to, apklausti asmenys nėra giminystės ar draugystės ryšiais susiję asmenys, todėl nebuvo suinteresuoti E.K. atžvilgiu teikti melagingus paaiškinimus dėl atsiskaitymo grynais pinigais.“). Komisija sutinka su tokiu mokesčių administratoriaus vertinimu, kadangi Pareiškėjos skundo pozicija nagrinėjamoje ginčo dalyje paremta tik abstrakčiais pagrindais, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, kurie nuginčytų Inspekcijos nustatytas aplinkybes.

Komisija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi Pareiškėjos skundo argumentus ir Komisijos posėdžio metu Pareiškėjos bei Inspekcijos atstovo pateiktus argumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su mokesčių administratoriaus nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Priešingai nei tvirtina Pareiškėja, Inspekcija išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo su GPM apskaičiavimu susijusias aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Vadovaudamasi išdėstytu, Komisija sprendžia, kad mokesčių administratorius, nenukrypdamas nuo MAĮ 70 straipsnio 1 dalies taikymo bei nuo LVAT suformuluoto pastarosios teisės normos aiškinimo, pagrindė mokestinio patikrinimo metu padarytas išvadas dėl Pareiškėjos mokesčio bazės nustatymo bei GPM apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Dėl Pareiškėjos gautų pajamų ir patirtų išlaidų (iš P.B. gautų piniginių lėšų) Komisija, vertindama skundo argumentus dėl P.B. pagal 12 notariškai nepatvirtintų grynųjų pinigų dovanojimo raštelius Pareiškėjai perduotų piniginių lėšų, pažymi, kad LVAT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog pasirinkdamas pajamas (pinigines lėšas) gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų (piniginių lėšų) gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigų sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (LVAT 2010‑12‑31 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1852/2010, 2013-01-04 nutartis adm. byloje Nr. A‑438‑2923/2012, 2020-06-17 nutartis adm. byloje Nr. eA‑2809‑968/2020, 2021-03-31 nutartis adm. byloje Nr. eA‑970575/2021, 2023-01-11 nutartis adm. byloje Nr. eA‑153‑815/2023). Dėl įrodymų vertinimo, kai, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, LVAT 2007-03-15 nutartyje adm. byloje Nr. A-17-301/2007, publikuotoje „Administracinė jurisprudencija“, 2007, Nr. 11, yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pavyzdžiui: mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui: įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.). Tokio pobūdžio bylose išvada apie tai, kad mokesčių mokėtojas nepagrindė pajamų, neturėtų būti daroma vien netiesioginių įrodymų pagrindu (pavyzdžiui, įrodymai apie tai, kad paskolos davėjas neturėjo teisėtų pajamų). Tokios praktikos LVAT laikėsi ir priimdamas vėlesnes nutartis: 2011-02-04 adm. byloje Nr. A-438-201/2011, 2011-04-01 adm. byloje Nr. A-438-953/2011, 2011-09-15 adm. byloje Nr. A-442-2502/2011, 2015-02-10 adm. byloje Nr. eA-110-438/2015, 2015-03-02 adm. byloje Nr. A-690-556/2015, 2020-04-29 nutartis adm. byloje Nr. eA-1152-438/2020, 2021-03-31 nutartis adm. byloje Nr. eA-970-575/2021, 2023-01-11 nutartis adm. byloje Nr. eA-153-815/2023 ir kt.

Komisija pažymi, jog LVAT praktikoje pripažįstama, kad išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. LVAT vertinimu, mokesčių mokėtojo įpareigojimas pagrįsti atitinkamų pajamų šaltinius reiškia, kad jo nurodomi pajamų šaltiniai turi būti realūs, o pateikti įrodymai apie piniginių lėšų gavimą iš atitinkamų šaltinių atspindėti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes, ypač tais atvejais, kai gautų pajamų šaltinis yra ne paties mokėtojo veikla, o kito asmens gautos pajamos. Todėl turi būti pateikti pakankami ir neginčijami įrodymai, kad atitinkamo dydžio pajamos realiai yra gautos konkrečiu nurodytu būdu iš nurodyto pajamų šaltinio, t. y. šaltinis turi būti ne tik realus, bet ir turi būti objektyviais duomenimis patvirtintos aplinkybės, kad lėšos realiai perduotos mokėtojui (LVAT 2011-09-09 nutartis adm. byloje Nr. A-556-3513/2011). Todėl mokesčių mokėtojas negali remtis vien tik tvirtinimu, kad jis gavo atitinkamas piniginių lėšų sumas ar galimai jomis disponavo, jas naudojo patirdamas atitinkamas išlaidas, jis turi realiai pagrįsti jo nurodomus piniginių lėšų šaltinius. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja savo poziciją dėl piniginių lėšų iš P.B. gavimo grindžia notaro nepatvirtintais grynųjų pinigų dovanojimo rašteliais (12 vnt.), savo ir P.B. Inspekcijai teiktais rašytiniais paaiškinimais, trečiųjų asmenų sudarytu grynųjų pinigų perdavimo liudijimais.

Komisija, įvertinusi mokestinės bylos medžiagą, pritaria Inspekcijos padarytai išvadai, kad dovanojimo rašteliuose nurodyta pinigų suma (92 164 Eur) realiai nebuvo perduota Pareiškėjai ir išlaikyta iki patikrinimo laikotarpio pradžios, šie sandoriai yra Pareiškėjos gynybinė pozicija, siekiant išvengti GPM mokėjimo nuo pajamų, gautų iš nenustatytų šaltinių. Tai patvirtina žemiau išdėstytos mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės:

Pirma, Pareiškėja dovanojimo raštelius pateikė kartu su pastabomis dėl patikrinimo akto, t. y. susipažinusi su ankstesnio patikrinimo aktu, kuriame buvo konstatuota, kad jos 2017-2019 m. patirtos išlaidos viršijo oficialiai gautas pajamas 79 963 Eur suma. LVAT yra pažymėjęs, kad vėlesnis duomenų (dokumentų) pateikimas gali reikšti mokesčių mokėtojo bandymą, žinant nustatytus jo mokesčių nesumokėjimo faktus, sudaryti jo veiksmų teisėtumo regimybę bei išvengti mokestinių prievolių vykdymo (LVAT 2006-06-16 nutartis adm. byloje Nr. A-248-1067/06). LVAT praktikoje įprastai pirmenybė teikiama pirminiams, laiko ir kitų aplinkybių nepaveiktiems parodymams (LVAT 2007-03-15 nutartis adm. byloje Nr. A-17-301/2007, 2009-06-12 nutartis adm. byloje Nr. A-556-695/2009), o situacija, kai mokestines prievoles įtakojantys dokumentai ir įrodymai yra pateikiami jau po įvykdytų kontrolės veiksmų, LVAT praktikoje vertinami kritiškai, nes, nors tai nėra draudžiama, tai verčia abejoti mokesčių mokėtojo sąžiningumu;

Antra, Pareiškėja ir jos tėvas P.B. ankstesnių kontrolės veiksmų metu pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad pinigines lėšas grynaisiais gavo/davė mokslams ir pragyvenimui (apie 8 000 Lt ir daugiau per metus), tačiau ženkliai didesnių dovanotų sumų (viršijančių 10 000 Lt), nurodytų pateiktuose grynųjų pinigų dovanojimo rašteliuose, neįvardino. Ginčo medžiagoje pažymima, kad ankstesnio Klaipėdos AVMI atlikto patikrinimo metu, vadovaujantis protingumo kriterijumi, aplinkybė, kad tėvai įprastai finansiškai remia vaikus jų studijų metu, buvo vertinta kaip palanki Pareiškėjai ir jos paaiškinimuose nurodyta iš tėvo mokslams ir pragyvenimui studijų laikotarpiu gauta grynaisiais pinigais 32 000 Lt suma pripažinta Pareiškėjos gautomis pajamomis ir įvertinta sudarant pajamų – išlaidų balansą ir nustatant tikrinamojo laikotarpio pradžiai (201701-01) piniginių lėšų ne banke likutį; Trečia, nei Pareiškėja mokesčių administratoriaus atliekamo mokestinio tyrimo ir ankstesnio mokestinio patikrinimo metu, nei tėvas P.B. operatyvaus patikrinimo metu pateiktuose paaiškinimuose nenurodė, kad grynųjų pinigų dovanojimas buvo įformintas dovanojimo rašteliais;

Ketvirta, Pareiškėja savo poziciją dėl piniginių lėšų grynaisiais pagal dovanojimo raštelius gavimo, iš esmės grindžia pačiais pinigų dovanojimo rašteliais, t. y. Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu nebuvo pateikusi jokių duomenų/dokumentų, išskyrus dovanojimo raštelius, kurie galėtų patvirtinti jos poziciją dėl iš tėvo P.B. tariamai gautų grynųjų pinigų. Pareiškėja kaip papildomu įrodymu remiasi kartu su 2023-12-28 pastabomis dėl patikrinimo akto pateiktais 2023‑12‑28 surašytais N.B. ir G.T. grynųjų pinigų perdavimo liudijimais. Komisijos vertinimu,

Pareiškėjai dovanotų piniginių lėšų perdavimo faktą patvirtinantys trečiųjų asmenų rašytiniai parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes šie dokumentai, kaip ir patys pinigų dovanojimo rašteliai, atsirado po Pareiškėjos susipažinimo su patikrinimo aktu, todėl remiantis aukščiau minėta LVAT praktika dėl mokesčio apskaičiavimui reikšmingų įrodymų pateikimo po įvykdytų mokesčio administratoriaus kontrolės veiksmų, tokie Pareiškėjos veiksmai nėra draustini, tačiau jie verčia abejoti mokesčių mokėtojos sąžiningumu ir pateiktų įrodymų patikimumu; Penkta, Pareiškėja iš tėvo P.B. ženkliai mažesnes piniginių lėšų sumas (2009‑2014 m. nuo 1 000 Lt (290 Eur) iki 2 000 Lt (579 Eur), nuo 2015 m. iki 7 400 Eur per metus) gavo dovanų banko pavedimais, kai įformintais sandoriais padovanotos grynaisiais pinigais sumos vienu sandoriu siekė daugiau kaip 10 000 Eur: 2007-2014 m. nuo 17 264 Lt (5000 Eur) iki 50 000 Lt (14 181 Eur), 2015 m. – 10 000 Eur, 2017 m. – 12 000 Eur. Pažymėtina, kad tėvas P.B. 2016-0929 pavedimu dukrai pervedė 30 000 Eur, iš kurių 29 000 Eur 2016-09-25 per 6 kartus įnešė grynaisiais į savo sąskaitą. Minėta aplinkybė taip pat neįrodo, kad nedideles pinigų sumas per banką pervedinėjęs P.B., pinigus pagal dovanojimo raštelius realiai padovanojo/davė Pareiškėjai grynaisiais;

Šešta, nuo įforminto grynųjų pinigų gavimo iki piniginių lėšų poreikio panaudoti 2017‑2020 m. vykdytiems UAB „R“ atskaitingo asmens pagal avansines apyskaitas atsiskaitymams, dalies nekilnojamojo turto įsigijimo ir vartojimo išlaidoms dengti praėjo ilgas laiko tarpas. Komisija pažymi, jog ginčo medžiagoje nustatyta, kad Pareiškėja, teikdama paaiškinimus mokesčių administratoriui, nėra nuosekli. Ankstesnių kontrolės veiksmų metu Pareiškėja teigė, jog būdama santuokoje (nuo 2009-08-14 iki 2014-12-05) su G.K. taupė pinigines lėšas nuosavo būsto įsigijimui, kurio iki sutuoktinio mirties (2014-12-05) nespėjo įsigyti, nors pagal pateiktus dovanojimo raštelius iki 2014-09-05 (imtinai) iš tėvo tariamai buvo gavusi 70 164 Eur grynaisiais ir turėjo finansines galimybes būsto įsigijimui. Pažymėtina, kad Pareiškėja po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) už 11 300 Eur ir 2015-08-06 žemės sklypo ir namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini) už 28 500 Eur, kurių įsigijimui panaudojo santaupas, sukauptas iš savo ir mirusio sutuoktinio darbo užmokesčio ir išmokų iš Studijų fondo, ir 2016 m. banko pavedimais sumokėjo 35 000 Eur (2016‑10‑03 – 6 000 Eur, 2016‑10‑03 – 29 000 Eur).

Komisija, analizuodama su Pareiškėjos skunde nurodytais piniginių lėšų dovanojimo sandoriais susijusias ginčui reikšmingas aplinkybes, atkreipia dėmesį, jog kaip nustatyta Patikrinimo akte, Pareiškėja pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose už 2007–2017 m. (forma GPM 305, GPM 308) gautų dovanų nedeklaravo. Nors pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, dovanojimo būdu gautos pajamos iš tėvų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tačiau vadovaujantis Metinių pajamų mokesčio deklaracijų GPM305 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų 2007-11-19 Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. VA-72, 3 priedo „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas“ 10 punkto ir Metinių pajamų mokesčio deklaracijų GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų 2009-12-15 VMI prie FM viršininko įsakymu Nr. VA-96 (2014-12-19 įsakymo Nr. VA-200 redakcija), 1 priedo „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas“ 8 punkto nuostatomis, nedeklaruojamoms pajamoms priskiriama dovanojimo būdu iš tėvų gautos pajamos, kurių suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10 000 Lt (nuo 2015 m. – 2 500 Eur). Pagal pateiktuose dovanojimo rašteliuose nurodytas dovanotas piniginių lėšų sumas Pareiškėjai buvo prievolė deklaruoti iš tėvo dovanojimo būdu gautas pajamas, tačiau ji minėtų pajamų nedeklaravo, nors, Pareiškėjos teigimu, buvo sukaupta pakankamai lėšų atlikti nekilnojamojo turto įsigijimus ateityje, kas laikytina papildoma aplinkybe, leidžiančia abejoti pinigų gavimo iš tėvo realumu.

Vertindama Pareiškėjos skundo argumentą, kad pastaroji neprivalėjo teikti PRC911 formos pranešimų dėl skunde nurodytų įvykusių dovanojimo sandorių su P.B., Komisija nurodo, jog išanalizavus ginčo medžiagoje esančias su piniginių lėšų dovanojimo sandoriais susijusias faktines aplinkybes, sutinka su Pareiškėjos pozicija, jog prievolė teikti numatytos formos pranešimus, kuriose atsispindėtų 2007–2017m. įvykusių dovanojimo sandorių faktas, nebuvo atsiradusi.

Komisija pabrėžia, jog vadovaujantis PRC911 Taisyklių 5 punktu, mokesčių mokėtojai iki 2016-06-30 turėjo pateikti pranešimą ir nurodyti šaltinius, kurie atitinka visas šias sąlygas: i) šaltiniai yra gauti iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, užsienio fizinių asmenų arba užsienio juridinių asmenų;

ii) pačiam mokesčių mokėtojui nebuvo privaloma šaltinių deklaruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešime apie sudarytus sandorius arba Privačių interesų deklaracijoje;

iii) šaltiniai yra panaudoti (arba numatomi panaudoti) turtui, kurio įsigijimo vertė viršija 15 000 Eur (iki 2014-12-31 – 50 000 litų), įsigyti po 2011 m. sausio 1 d.;

iv) sandoriai, pagal kuriuos gauti šaltiniai, nėra notarinės formos;

v) šaltiniai yra gauti grynaisiais pinigais.

Pažymėtina, jog PRC911 Taisyklių 6.1 papunktyje numatyta, kad pranešime nurodomi nekilnojamojo turto, įskaitant nebaigto statyti statinio, jeigu tokio turto vieneto įsigijimo vertė viršija 15 000 eurų (iki 2014-12-31 – 50 000 litų) įsigijimo šaltiniai. Komisija pažymi, kad PRC911 Taisyklių 3 priede (dovanų, kurių nebuvo privaloma deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, sąrašas) pateiktoje lentelėje nurodyta už kokius laikotarpius bei kokio dydžio dovanos, gautos iš artimų giminaičių, neprivalėjo atsispindėti Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Pagal minėtas PRC911 Taisyklių 3 priedo nuostatas, laikotarpiu nuo 2007 iki 2014 metų iki 10 000 Lt Iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų (nuo 2010‑01‑01) iš vaikaičių dovanojimo būdu gautos pajamos – nedeklaruojamos. Nuo 2015-01-01 – nedeklaruojamos iki 2 500 eurų dovanojimo būdu gautos pajamos. Komisija, įvertinusi pagal ginčo dovanų raštelius laikotarpiu nuo 2007–2017 metais dovanotų piniginių lėšų vertes bei atsižvelgdama į PRC911 Taisyklėse įtvirtintas nuostatas, konstatuoja, jog Pareiškėjos teiginys dėl prievolės teikti PRC911 formos pranešimus, kuriose atsispindėtų ginčo dovanojimo sandoriai, yra pagrįstas ir teisėtas, nes ginčo aplinkybės neatitiko PRC911 Taisyklių 5.2 papunktyje nustatyto reikalavimo – Pareiškėjai buvo atsiradusi prievolė ginčo dovanojimo sandorius deklaruoti Mėtinėse pajamų mokesčių deklaracijose už 2007–2017 metus. Taigi, nors Pareiškėja PRC911 pranešimų teikti ir neprivalėjo, tačiau privalėjo nurodyti ginčo dovanojimų sandorius Metinėse pajamų mokesčių deklaracijose, todėl mokesčių administratorius turėjo gauti informaciją apie 2007–2017 metais tėvo P.B. dovanotas grynaisiais pinigais Pareiškėjai lėšas. Komisija sutinka su Inspekcijos vertinimu, jog Pareiškėjai nedeklaravus skunde nurodytų dovanojimo sandorių kaip neapmokestinamųjų pajamų, Pareiškėja pati sau apribojo galimybes vertinti ginčo dovanojimo raštelius kaip patikimus ir neabejotinus įrodymus.

Taigi, Komisija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sutinka su skundžiamame Inspekcijos sprendime išdėstytais argumentais dėl dovanojimo sandorių, kaip Pareiškėjos pajamų gavimo šaltinio, vertinimo, t. y. kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų, suteikusių pagrindą išvadoms, jog minėti grynųjų pinigų dovanojimo rašteliai nepagrindžia juose nurodytų pinigų sumų gavimo fakto. Komisijos vertinimu, Pareiškėjos pateikti dokumentai laikytini tik formalią tariamą dovanojimo sandorio išraišką parodančiais, bet ne realiai įvykusį sandorį atspindinčiais įrodymais.

Dėl mokėtino PVM

Nurodytieji Pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Komisija pažymi, jog Direktyvos 2006/112/EB nuostatas įgyvendina nacionaliniai teisės aktai, t. y. PVMĮ. PVMĮ yra pateikiama apmokestinamojo asmens sąvoka, kuri suprantama kaip Lietuvos Respublikos arba užsienio apmokestinamasis asmuo (PVMĮ 2 straipsnio 2 dalis), PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje išdėstyta ekonominės veiklos sąvoka, mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos, kurios atsiranda patiekiant prekes, kurios yra PVM objektas ir / ar viršijus nustatytą ribą, kai privalu registruotis PVM mokėtoju bei iš to išplaukiančias mokestines pasekmes, išdėstytos PVMĮ 3, 57, 58, 631, 64, 71, 92 ir 95 straipsniuose.

Nurodytose PVMĮ normose įgyvendintos minėtos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos, taigi PVMĮ normos aiškinamos atsižvelgiant Direktyvos 2006/112/EB prasmę ir tikslus, kas yra atskleidžiama ESTT ir LVAT praktikoje. Iš nuoseklios ESTT praktikos išplaukia, kad Direktyva 2006/112/EB nustato labai plačią PVM taikymo sritį, apimančią bet kokią gamintojo, prekybininko ar paslaugų teikėjo ekonominę veiklą (ESTT 2010-06-03 sprendimo byloje Belgijos valstybė prieš Nathalie De Fruytier, C-237/09, 19 punktas).

Pagal PVMĮ 3 straipsnio 1 dalį, PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį (PVMĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas); prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje (PVMĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo.

Kalbant apie sąvoką „ekonominė veikla“ pagal Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalį, ši sąvoka yra objektyvaus pobūdžio, nes veikla vertinama per se, neatsižvelgiant į jos tikslus bei rezultatus (ESTT 2006-02-21 sprendimo byloje University of Huddersfield, C-223/03, 47 ir 48 punktai). Siekiant nustatyti ekonominės veiklos savarankiškumą, reikia patikrinti, ar atitinkamas asmuo vykdo veiklą savo vardu, sąskaita ir atsakomybe, taip pat tai, kad jis pats prisiima su savo veikla susijusią ekonominę riziką (ESTT 2000-01-27 sprendimo byloje Heerma, C-23/98, 18 punktas, 2007-10-18 sprendimo byloje Van der Steen, C-355/06, 23 punktas ir 2015-09-29 sprendimo byloje Gmina Wrocław, C-276/14, 34 punktas, 2016-10-12 sprendimo byloje Nigl ir kt., C-340/15, 28 punktas, 2020-09-16 sprendimo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija (Jungtinės veiklos sutartis), C-312/19, 40, 41 punktai). Aplinkybės, kad turtas tinkamas vien ekonominiam panaudojimui, paprastai užtenka pripažinti, kad jo savininkas jį naudoja ekonominės veiklos poreikiams, taigi – siekdamas gauti nuolatinių pajamų. Tačiau jei turtas dėl savo pobūdžio gali būti naudojamas ir ekonominiais, ir asmeniniais tikslais, reikėtų ištirti visas jo naudojimo sąlygas, kad būtų nuspręsta, ar jis naudotas siekiant gauti pajamų, kurios iš tikrųjų yra nuolatinio pobūdžio (ESTT 1996-09-26 sprendimo byloje Enkler, C-230/94, Rink. p. I-4517, 27 punktas).

Komisija, išanalizavusi ginčo medžiagą, atkreipia dėmesį, kad Patikrinimo akte nustatyta, jog Pareiškėja nuo 2021-09-22 savanoriškai įsiregistravo PVM mokėtoja bei laikotarpiu nuo 2021-09-22 iki 2021-12-31 gavo 9 129 Eur būsto nuomos pajamų (pajamos nustatytos Inspekcijai taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas).

Kaip nustatyta ginčo medžiagoje (to neginčija ir Pareiškėja), Pareiškėja jai priklausančias gyvenamąsias patalpas nuomojo ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui. Akcentuodama šią nagrinėjamam ginčui reikšmingą aplinkybę, Komisija primena, jog PVMĮ 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad PVM neapmokestinama gyvenamųjų patalpų nuoma, išskyrus viešbučių, motelių, kempingų ir panašios apgyvendinimo paslaugos (PVMĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas); <..> gyvenamųjų patalpų nuomą, kurios laikotarpis ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai (PVMĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Komisija sutinka su Inspekcijos vertinimu, jog Pareiškėjos Lietuvoje suteiktos nuomos paslaugos yra PVM objektas bei PVM apmokestinama ekonominė veikla. Konstatuotina, jog Pareiškėjos vykdyta nekilnojamo turto trumpalaikės nuomos veikla atitinka visus PVMĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus PVM objekto kriterijus, nes: (i) paslaugos teiktos už atlygį; (ii) paslaugos suteiktos šalies teritorijoje, kadangi vadovaujantis PVMĮ 13 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoją su nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais susijusių paslaugų suteikimo vietos nustatymo taisykles, laikoma, kad paslauga suteikta šalies teritorijoje, kai daiktai, su kuriais paslaugos susijusios, yra ar bus pastatyti šalies teritorijoje. Pažymėtina, kad nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma ar kitokių teisių naudotis nekilnojamuoju turtu perdavimas pagal PVMĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punktą yra priskyrimas prie su nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais susijusių paslaugų; (iii) Pareiškėja, paslaugų teikimo momentu buvo įregistruota PVM mokėtoja, taipogi, jos vykdyta veikla atitinka PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus, ESTT ir LVAT suformuotoje teismų praktikoje (pvz., LVAT 2020-02-26 nutartis adm. byloje Nr. A-269-442/2020, 2020-12-16 nutartis adm. byloje Nr. eA-1508-602/2020 ir kt.) išsamiai apibūdintus PVM apmokestinamai ekonominei veiklai būdingus požymius: savarankiškumą, atlygintinumą, siekį gauti ekonominės naudos bei tęstinumą (trumpalaikės nuomos veikla nebuvo atsitiktinio pobūdžio).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog mokesčių administratorius pagrįstai Pareiškėjos už trumpalaikę būsto nuomą gautas pajamas priskyrė PVM objektui ir atitinkamai apmokestino.

Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių, ar jų sumažinimo Pareiškėja prašo Komisijos atleisti ją nuo baudų ir delspinigių mokėjimo. Ginčo atveju nenustačius atleidimo nuo baudų pagrindų, Pareiškėja prašo sumažinti Inspekcijos paskirtas 30 ir 60 proc. dydžio GPM bei PVM baudas.

Įvertinusi ginčo medžiagoje nustatytas faktines aplinkybes bei Inspekcijos sprendimo motyvus dėl atsisakymo tenkinti Pareiškėjos prašymą atleisti ją nuo baudų ir delspinigių skyrimo, Komisija sutinka su Inspekcijos atliktu vertinimu, nustatant, jog Pareiškėjos reikalavimas neatitinka MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje bei 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo delspinigių ir baudų kriterijų.

Komisija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo dalyje dėl skirtos baudos dydžio aktualios GPMĮ, PVMĮ bei MAĮ nuostatos, reglamentuojančios baudų už nustatytus mokestinius pažeidimus taisykles.

GPMĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. PVMĮ 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Šio įstatymo 123 straipsnio 3 dalyje (galiojo iki 2023-05-01) nustatyta, jeigu apmokestinamasis asmuo arba bet koks kitas asmuo, nesantis PVM mokėtoju, šio įstatymo nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetą PVM, jo nesumokėjo, apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda.

MAĮ 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, kuriais sumažinamos arba panaikinamos baudos, taikomi ir už mokesčių įstatymų pažeidimus, padarytus iki šių aktų įsigaliojimo, jei baudas sumažinantis arba panaikinantis teisės aktas įsigalioja ne vėliau kaip sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, priėmimo dieną, o jei mokesčių mokėtojas apskundžia mokesčių administratoriaus sprendimą, – ne vėliau kaip mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo dieną. Primintina, Pareiškėjos mokestinis patikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31.

Nuo 2019-01-02 įsigaliojusios MAĮ 139 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2018-06-28 įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija) buvo numatyta, jog jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo <...> ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis (MAĮ 139 straipsnio 3 dalis). MAĮ 139 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 procentų priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Nuo 2023-05-01 įsigaliojusioje MAĮ 139 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2022-12-13 įstatymo Nr. XIV-1658 redakcija) nustatyta, kad mokesčių administratoriui nustačius, jog mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.

Taigi, baudos dydis buvo sumažintas priėmus įstatymu Nr. XIV-1658 139 straipsnio 1 dalies redakciją. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Inspekcija pagrįstai baudą Pareiškėjai skaičiavo įvertindama minėtoje teisės normoje nurodytas baudos dydžio ribas (nuo 20 iki 100 procentų), o ne pažeidimo padarymo metu galiojusias baudos dydžio ribas (nuo 50 proc. iki 100 proc.). Pagal MAĮ 140 straipsnio 2 dalį mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų skirtinos baudos dydžių, o jeigu skirtinos baudos dydžiai nustatyti specialiajame mokesčio įstatyme, – neviršydamas jame nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamas į: 1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą;

2) kaltę (kaltės formą ir rūšį); 3) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės (asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai tiriant pažeidimą, pateikė mokesčių administratoriui prašomą informaciją, padėjo mokesčių administratoriui išaiškinti šį pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis); asmuo savo noru atlygino arba pašalino dėl pažeidimo padarymo atsiradusią žalą; pažeidimas padarytas dėl sunkios fizinio asmens ekonominės ir (ar) socialinės padėties; pažeidimas padarytas dėl psichinės ir (ar) fizinės prievartos; pažeidimas padarytas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kurias mokesčių administratorius pripažįsta lengvinančiomis aplinkybėmis) ir asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės (pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti mokestinę naudą; mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka; kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriaus nurodytu laiku nepateikia mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorių ar ūkinių operacijų vertę arba pateikia netinkamus dokumentus ir mokesčių administratorius koreguoja sandorių ar ūkinių operacijų vertę, taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį arba Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnį; mokesčių mokėtojas mokestinio patikrinimo metu vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją, dokumentus (jų kopijas) ar paaiškinimus; dėl mokesčių mokėtojo veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį, galiojantį priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo; į apskaitą įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai arba juridinę galią turintys apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko arba įvyko kitomis, negu nurodyta, sąlygomis; kai šio Įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato nesumokėtą mokesčių sumą ir ši suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti).

MAĮ 140 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius, skirdamas konkrečią baudą, vertina šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio. Ginčo situacijoje Inspekcija Pareiškėjos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis įvertino: 1) Pareiškėja nepateikė duomenų apie tikrinamojo laikotarpio pradžioje turėtą piniginių lėšų ne banke likutį; 2) Pareiškėjai 2 kartus teikti mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti deklaruotas nuomos pajamas pagrindžiančius duomenis/dokumentus, tačiau Pareiškėja prašomų duomenų/ dokumentų nepateikė; 3) Pareiškėja teikė neišsamius paaiškinimus, kurių turinys iš dalies prieštarauja informacijai, gautai iš trečiųjų šaltinių; 4) Pareiškėja pakartotinio patikrinimo metu su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančia atsakomybe nustatyta tai, kad patikrinimo metu nustatytas nesumokėto mokesčio dydis yra mažesnis nei 500 bazinių socialinių išmokų. Inspekcija nuo papildomai apskaičiuoto PVM Pareiškėjai skyrė 30 proc. PVM baudą (2 601 Eur PVM bauda); nuo papildomai apskaičiuoto GPM už pirmąjį mokestinį pažeidimą skyrė 30 proc. dydžio GPM baudą (Komisijos pastaba. Inspekcija Sprendimu sumažino Klaipėdos AVMI pirmojo mokestinio pažeidimo atžvilgiu skirtą 60 proc. dydžio GPM baudą į 30 proc. GPM baudą), už antrąjį mokestinį pažeidimą skyrė 60 proc. dydžio GPM baudą (iš viso 5 071 Eur GPM bauda). Komisija sutinka su Inspekcijos sprendime nustatytų sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių traktavimu. Komisija, vertindama skirtų sankcijų pagrįstumą, laikosi pozicijos, kad ginčo atveju baudos skyrimo tikslai – ne tik finansiškai neigiamai paveikti pažeidimą padariusį asmenį, tačiau ir teisingai parinkta poveikio priemone atgrasyti jį nuo tolimesnių pažeidimų. Komisijos vertinimu, Pareiškėjai paskirtos vidutinio dydžio – 30 proc. PVM, taip pat 30 ir 60 proc. GPM baudos atitinka sankcijų skyrimo tikslus, todėl laikomos pagrįstomis. Vertindama Pareiškėjos skundo motyvą dėl MAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, Komisija pažymi, kad nagrinėjant mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo pagrindus, LVAT vadovaujasi ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad, sprendžiant mokesčių mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių ir/ ar baudos klausimus, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Komisija pastebi, jog aiškinant minėtų kriterijų taikymą, kaip jie suprantami teismo praktikoje, pastebima, kad mokesčių administravimo procedūrose protingumo ir teisingumo kriterijų taikymas yra ypač aktualus tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų (esant duomenų prieštaringumui), leidžiančių vertinti, ar tinkamai ir objektyviai atliktos atitinkamos administravimo procedūros. Taip pat paminėtina, kad atleidimas nuo delspinigių (jų dalies) / baudų šiuo pagrindu paprastai yra taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (LVAT 2017-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A-1146-602/2017, 2018-02-06 nutartis adm. byloje Nr. A-144-602/2018).

Reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, teismas pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo operatyvumas (LVAT 2011-09-19 nutartis adm. byloje Nr. A-556-3447/2011), dydis ir pan.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Pareiškėjai apskaičiuotinų baudų ir delspinigių dydis sudaro 36,55 proc. apskaičiuotų ir nurodytų sumokėti mokesčių dydį. Minėtas dydis, Komisijos vertinimu, nėra laikytinas santykinai reikšmingu, kuris pažeistų proporcingumo principą. Be to, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog santykinai didelės delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių (LVAT 2013-09-30 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1470/2013, 2019-07-24 nutartis adm. byloje Nr. eA-1676-575/2019), bet kuriuo atveju privalu nagrinėti išskirtines aplinkybes.

Komisija konstatuoja, jog byloje nenustatyta išimtinai išskirtinių aplinkybių, todėl Pareiškėja neatleistina nuo sankcijų sumokėjimo MAĮ 8 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-04-12 sprendimą Nr. 68-16.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.