Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja L. C. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (21.222)FR0682-55 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl pareiškėjos gautų 400 666,66 Lt ir 45 900,64 Eur pajamų, nuo kurių papildomai apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudos suma, bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. S 75 (7-54/2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. gruodžio 17 d. jos atžvilgiu buvo inicijuotas teminis mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimas (toliau – ir Patikrinimas). Pareiškėjai 2021 m. sausio 26 d. buvo įteiktas 2021 m. sausio 21 d. Patikrinimo aktas Nr. (21.222Mr)FR0680-12 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėja nesutiko su Patikrinimo aktu ir 2021 m. vasario 25 d. pateikė pastabas. Išnagrinėjus pateiktas pastabas buvo priimtas Sprendimas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo. Pareiškėja kreipėsi į Komisiją. Komisijos sprendimu buvo patvirtintas Sprendimo teisėtumas.

3. Pareiškėjos teigimu, tiek Komisija, tiek VMI klydo vertindamos aplinkybes, susijusias su pareiškėjos skolintų ir dovanotų lėšų pripažinimu pareiškėjos pajamų šaltiniais, todėl skundžiami sprendimai buvo priimti remiantis tik prielaidomis, o ne faktais ir teiktais rašytiniais įrodymais. Pareiškėja paaiškina, kad ginčas byloje keliamas dėl jai papildomai už 2012–2015 m. apskaičiuotų 24 496,26 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 2 449,63 Eur GPM baudos ir 6 104,56 Eur GPM delspinigių (įvertinus tai, kad pareiškėja buvo atleista nuo 6 104,56 Eur GPM delspinigių), Inspekcijai konstatavus, jog pareiškėjos 2012–2015 m. patirtos išlaidos viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais pagrįstas pajamas ir šiais mokestiniais laikotarpiais pareiškėja yra gavusi kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Pareiškėjos teigimu, Inspekcija, apskaičiuodama pareiškėjos pajamų ir išlaidų dydį, be pagrindo nepripažino pareiškėjos gautos paskolos iš D. M., gautų dovanų iš tėvų realiais pareiškėjos pajamų šaltiniais. Dėl kitų Patikrinimo akte nustatytų aplinkybių, t. y. dėl 2014 m. nedeklaruotų 1 726,40 Lt individualios veiklos pajamų, pareiškėja nurodė, kad ginčo nekelia.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad jai kilo abejonė dėl atlikto mokestinio patikrinimo šališkumo, nes nepaisant to, kad mokestinis patikrinimas vyko tris metus, tačiau pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė terminą pastaboms pateikti pratęsti iki 60 dienų, kai pati VMI mokestinio patikrinimo terminą tęsė kelis kartus. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2017 m. gruodžio 28 d., o Sprendimas priimtas 2021 m. kovo 29 d. (po daugiau nei trejų metų), todėl darė išvadą, kad patikrinimas nebuvo atliekamas pakankamai operatyviai bei kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis, nebuvo laikomasi ir proporcingumo principų.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad tiek Patikrinimo akte, tiek Sprendime nurodyta, jog patikrinimas atliekamas už 2012–2015 metus, tačiau matyti, kad patikrinimo metu buvo atliekama išsami pareiškėjos 2004–2011 metų pajamų bei išlaidų analizė, t. y. už laikotarpį, daugiau nei prieš 10 metų. Taip pat, tiek iš Patikrinimo akto, tiek iš Sprendimo matyti, kad mokestinio patikrinimo metu buvo analizuojamos pareiškėjos tėvų pajamos ir išlaidos už 1999–2010 metų laikotarpį. Taigi, nors buvo reikalavimas pagrįsti pajamų ir turto šaltinius nuo 1999 iki 2002 metų, tačiau joks teisės aktas nenumato pareigos fiziniams asmenims saugoti daugiau kaip 10 metų paskolos, dovanojimo ar jų pagrindu perduotų piniginių lėšų turėjimo faktus.