Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-738-988/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-08-16Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-08-29Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2025-04-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2026-11-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
1S-738-988/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52528-2017-5
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nuteistasis
A. V.
Prokuroras
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra
Institucija
Lietuvos Valstybė,šiai atstovaujančiai Lietuvos Kalėjimų Tarnybai ir Lietuvos Kalėjimų Tarnyba
Kategorijos
  • 2.5.14Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BPK 360 str.)
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-738-988/2026Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14;2.5.19(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas A. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. LK-N-679 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. V.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Priimtų sprendimų esmė

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-300/2023, A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu iš dalies sudedant ir A. V. paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 4 d.

Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-478/2024, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. V. nusikalstamos veikos iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) perkvalifikuotos į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 260¹ straipsnio 3 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrintos iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir A. V. paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2024 m. spalio 1 d., bausmės pabaiga – 2030 m. sausio 2 d., pusė paskirtos bausmės bus atlikta – 2027 m. balandžio 2 d., neatliktos bausmės dalis 2026 m. lapkričio 19 d. – 3 metai 1 mėnesis 14 dienų.

Lygtinio paleidimo komisija 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. LK-N-679 nutarė netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nuteistajam rekomenduota vykdyti nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, vykdyti darbinę veiklą, dalyvauti priemonėse, nukreiptose į elgesio ir mąstymo, nuostatų korekciją, laikytis vidaus tvarkos taisyklių, siekti bausmės atlikimo sąlygų švelninimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 13 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. V. skundas dėl Komisijos Nutarimo. Apylinkės teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs Komisijos Nutarimo turinį ir išanalizavęs pateiktą nuteistojo A. V. asmens bylą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytas pagrįstai. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, nors A. V. vykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi modulinėje profesinio mokymo programoje, įgijo profesiją, vykdo individualią veiklą, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo tam tikri pažintiniai ir sprendimų priėmimo sunkumai – ribotas socialinių situacijų interpretavimas, neadekvatus pasekmių vertinimas bei finansinės naudos prioretizavimas gali būti reikšmingi kriminogeniniai veiksniai, prisidėję prie nusikalstamo elgesio formavimosi. Apylinkės teismo vertinimu, A. V. bausmės atlikimo metu rodė pastangas, tačiau šiuo metu dar nepasiekė tokio lygio ir neabejotinos pažangos valdant jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, kurie šalintų bet kokias abejones dėl galimybės tęsti bausmės vykdymą laisvėje.

Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 13 d. nutartį bei Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą A. V. atžvilgiu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nepakankamai motyvavo išvadas dėl resocializacijos pažangos, nepagrįstai sumenkino teigiamų pokyčių reikšmę, be to, neatsakė į klausimą, kodėl nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama svarstant lygtinio paleidimo galimybę. Skundžiamos nutarties 23 punkte teismas nurodė, kad 2026 m. rugpjūčio 14 d. atlikus OASys rizikos pervertinimą buvo nustatyta, jog A. V. formaliai atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus, tačiau teismas šią aplinkybę įvertino kaip nepakankamą, akcentuodamas, jog nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Jeigu vidutinė rizika visais atvejais būtų laikoma pakankamu pagrindu paneigti oficialiai nustatytą akivaizdžią pažangą, ši įstatyme įtvirtinta alternatyva iš esmės netektų savarankiškos reikšmės. Nors tai savaime nesukuria besąlyginės teisės būti lygtinai paleistam, tačiau teismas privalo aiškiai nurodyti, kokios konkrečios aplinkybės, nepaisant nustatytos pažangos, neleidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis laikysis įstatymų.

Pažymėtina, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju bei galimybę įsidarbinti MB „(Duomenys neskelbtini)“, todėl teismas, pabrėždamas finansinių sprendimų priėmimo sunkumus, turėjo atsižvelgti į įsidarbinimo galimybę ir susieti ją su šios rizikos valdymu. Pažymėtina ir tai, kad nors teismas nurodė, jog nuteistasis palaiko artimą ryšį su sugyventine, auginančia neįgalų vaiką, tačiau toks apibūdinimas netinkamai atspindi faktines šeimos gyvenimo aplinkybes. Ši aplinkybė reikšminga ne tik emociniu požiūriu, tačiau taip pat patvirtina socialinį stabilumą, atsakomybės prisiėmimą, įsipareigojimus bei motyvaciją laikytis įstatymų. Nors šeiminiai ryšiai savaime neteikia teisės į lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė turi būti tiksliai nustatyta ir įvertinta kartu su kitais reikšmingais duomenimis.

Skundžiamos nutarties 22 ir 26 punktuose teismas pabrėžė, kad nėra pašalintos abejonės dėl nuteistojo galimybių laisvėje laikytis teisės normų. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto esmė nėra absoliutus būsimo elgesio garantavimas. Jeigu iš nuteistųjų būtų reikalaujama pašalinti visas įmanomas abejones dėl galimo nusikalstamo elgesio, lygtinio paleidimo taikymas taptų nepasiekiamas daugumai asmenų, net ir pasiekusių įstatyme numatytą pažangą. Sutiktina su teismo argumentu, kad vien formalus Komisijos rekomendacijų vykdymas negarantuoja lygtinio paleidimo, tačiau įstatymas nereikalauja, jog nuteistasis pasiektų išskirtinių ar ypatingų rezultatų. BVK 82 straipsnyje numatyta akivaizdi pažanga turi būti vertinama pagal realų rizikos mažėjimą ir nuteistojo elgesio pokyčius, todėl nuteistojo vykdomos individualios priemonės bei oficialios pažangos pasiekimas turi būti vertinami kaip reikšmingi.

Nutarties 21 punkte teismas vertino anksčiau padarytus vidaus tvarkos pažeidimus, tačiau manytina, kad teismas privalėjo įvertinti ne tik ankstesnius pažeidimus, tačiau ir jų chronologiją, vėlesnį elgesį bei pokyčių stabilumą. Jeigu ankstesnės nuobaudos vertinamos kaip neigiami veiksniai, turi būti paaiškinta, kodėl dabartinis nepriekaištingas elgesys nepakankamai sumažina jų reikšmę, priešingu atveju susidarytų situaciją, kad ankstesni pažeidimai tampa kliūtimi būti lygtinai paleistam, nepriklausomai nuo vėlesnio elgesio. Be to, Nutarties 20-22 punktuose teismas vertino padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, tačiau padaryti nusikaltimai jau buvo įvertinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį bei skiriant bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino dalyvavimą individualiose psichologinėse konsultacijose, kuriose gilinta savirefleksija, stiprinta emocinė gerovė, mokytasi įvardinti poreikius ir konstruktyviai spręsti kasdienius sunkumus, taip pat pažymėjo socialaus atsiskyrimo nebuvimą, gebėjimą palaikyti santykius, tačiau akcentavo ir pažintinius bei sprendimų priėmimo sunkumus. Pažymėtina, kad šių duomenų vertinimas turėjo būti išsamesnis, be to, teismas turėjo nustatyti šių sunkumų reikšmę pakartotinio nusikalstamumo rizikai. Be kita ko, turėtų būti įvertinta, kokie pokyčiai yra pasiekti, ar papildomų specialistų priežiūra laisvėje galėtų sumažinti likusius rizikos veiksnius.

Bausmės vykdymo metu buvo priimtas sprendimas, susijęs su teigiamo elgesio, režimo sąlygų ar resocializacijos rezultatų vertinimu – perkelti nuteistąjį iš (Duomenys neskelbtini) kalėjimo į (Duomenys neskelbtini) kalėjimą. Prašoma išreikalauti šį sprendimą, atsižvelgti į jo priėmimo pagrindus ir įvertinti šią aplinkybę kaip papildomus duomenis apie padarytą pažangą. Be to, apylinkės teismas pabrėžė būtinybę užtikrinti visuomenės saugumą, tačiau nepakankamai nurodė, ar nustatyti rizikos veiksniai galėtų būti valdomi probacijos sąlygomis. Be kita ko, nors skunde buvo prašoma teismo nurodyti, kokios konkrečios aplinkybės turi būti pagerintos ar pašalintos, jog būtų tinkamai pasirengta kitam lygtinio paleidimo svarstymui, tačiau nurodytos Komisijos rekomendacijos neatsako į klausimą, kokių konkrečių rezultatų trūksta, nepaisant to, kad yra pasiekta akivaizdi pažanga.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistojo A. V. skundas atmetamas

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą, mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti priešingas išvadas, nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. V. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, BPK 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo atliekamos bausmės pradžia 2024 m. spalio 1 d., bausmės pabaiga – 2030 m. sausio 2 d. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį A. V. atliks 2027 m. balandžio 2 d. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, todėl vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi, gali būti lygtinai paleistas iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas nustatė, kad šio skundo nagrinėjimo metu atliktos bausmės dalis – 2 metai 1 mėnesis 19 dienų. Taigi, nors nuteistasis nėra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, tačiau jis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų klausimą. Tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja tiek žema nusikalstamo elgesio rizika ar pažanga ją mažinant, tiek kitos reikšmingos aplinkybės, kurios aptariamos šiame procesiniame sprendime.

Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Nuteistasis nuo 2025 m. gegužės 7 d. užsiima individualia veikla – dirbtinės bižuterijos ir kitų gaminių gamyba, kuri 2025 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu prilyginta darbinei veiklai. Be to, nuteistasis pateikė MB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažymą, iš kurios matyti, kad minėta įmonė lygtinio paleidimo taikymo atveju yra pasiruošusi įdarbinti nuteistąjį (Duomenys neskelbtini). Be to, A. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra motyvuotas mokytis – nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. mokėsi (Duomenys neskelbtini) mokykloje, o 2026 m. birželio 26 d. baigė mokymo programą ir įgijo (Duomenys neskelbtini) profesiją. Nuo 2026 m. vasario mėnesio nuteistasis gavo 37 eurų dydžio mėnesinę piniginę išmoką už gerą mokymąsi (Duomenys neskelbtini) mokykloje. Teigiamai vertintina ir tai, kad nuteistasis A. V. neturi skolų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: aktyviai dalyvavo prevencinėse priemonėse (2025 m. liepos 1 d. dalyvavo susitikime su anoniminių alkoholikų draugijos nariais, kuriame aptarta 12 žingsnių programa; 2025 m. rugsėjo 5 d. dalyvavo nesmurtinės komunikacijos veikloje su savanorėmis; 2025 m. gruodžio 5 d. dalyvavo diskusijoje apie emocinio intelekto ugdymą; nuo 2025 m. lapkričio 13 d. iki 2025 m. lapkričio 27 d. dalyvavo „Carito“ organizuojamame projekte „Rudens susitikimai – pokyčio link“; 2026 m. kovo 18 d., 2026 m. balandžio 15 d. ir 2026 m. balandžio 22 d. dalyvavo užsiėmimuose, kuriuos organizuoja VU Filosofijos fakulteto Teisės psichologijos magistrantai; 2026 m. liepos 27 d. dalyvavo NVO „Prirašytos rankos“ veikloje), pozityvaus užimtumo priemonėse (dalyvavo koncertuose, motyvaciniuose pokalbiuose, projektuose, kūrybinio rašymo veikloje, kavos degustacijoje), intervencinėse priemonėse (nuo 2025 m. birželio 17 d. iki 2025 m. liepos 23 d. dalyvavo intervencinėje programoje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“; nuo 2025 m. liepos 30 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. dalyvavo individualiose konsultacijose, orientuotose į emocinę gerovę, asmenines nuostatas ir kasdienius sunkumus; nuo 2025 m. liepos 30 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. dalyvavo septyniose psichologinėse konsultacijose, kurių metu nuosekliai dirbo emocinės gerovės stiprinimo ir asmeninių nuostatų pažinimo srityse; dalyvavo ir toliau dalyvauja individualiose psichologų konsultacijose). Be to, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nebuvo baustas, bausmę atliko paprastoje grupėje, lengvosios grupės sąlygomis, tačiau iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2026 m. spalio 8 d. sprendimo matyti, jog vadovaujantis BPK 37 straipsnio 5 dalimi buvo nuspręsta nuteistąjį perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Duomenys neskelbtini) kalėjimo atviruose namuose. Pažymėtina ir tai, kad 2026 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvadoje (toliau – ir socialinio tyrimo išvada) nurodyta, jog nuteistasis formaliai atitinka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas itin akcentuojama nuteistojo skunde. Taigi, įvertinus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formuotų dokumentų analizę, galima pagrįstai teigti, jog A. V. aktyviai bei kompleksiškai vykdė (-o) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, orientuotas į kriminogeninių poreikių valdymą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju stebimos tam tikros teigiamos nuteistojo elgesio tendencijos, kita vertus, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors A. V. su nusikalstamumu susiję poreikiai yra valdomi tikslinių socialinės reabilitacijos bei intervencinių priemonių pagalba, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, be kita ko ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad A. V. praeityje teistas tris kartus, o laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą (įskaitant arešto bausmę). Pirmą kartą A. V. buvo suimtas ir nuteistas 24 metų amžiaus, t. y. 1996 m. kovo 13 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir 700 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams. A. V. taip pat nuteistas 2005 m. rugsėjo 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį arešto bausme. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo praeityje padarytos nusikalstamos veikos yra skirtingo pobūdžio, jo elgesio modelis nėra nustatytas, negalima vertinti, ar padarytos nusikalstamos veikos yra sunkėjančios. Kita vertus, dabartinė laisvės atėmimo bausmė paskirta už keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. pagal BK 260¹ straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Svarbu ir tai, kad šios veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, o būtent: R. B. (dabar – L.), M. K. ir A. V., veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudodami K. J. pažeidžiamumu, 2017 metų gegužės mėnesį, panaudojant apgaulę – melagingai žadant K. J. 2000 eurų piniginį atlygį, kalbino ją savo skrandyje gabenti paslėptas narkotines medžiagas, su tikslu ją išnaudoti nusikalstamos veikos darymui – narkotinių medžiagų neteisėtam laikymui, jų gabenimui ir realizavimui užsienio šalyje <...>. Tęsiant nusikalstamą veiką jie, lydėdami nukentėjusiąją K. J., vykstant iš Šiaulių miesto į Rygos oro uostą Latvijoje, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną K. J. skrandyje slėptą narkotinę medžiagą – kokainą, supakuotą į ne mažiau kaip 60 vnt. paketėlių. Tęsdami savo nusikalstamą veiką iš Rygos, Latvijoje, į Reikjaviką, Islandijoje gabeno nukentėjusiąją K. J. bei neteisėtai, turėdami tikslą platinti, jos skrandyje narkotinę medžiagą, tokiu būdu sukeldami pavojų K. J. gyvybei, o 2017 m. gegužės 27–28 d., R. L. atvykusiam A. V. perdavė K. J. skrandyje kontrabandos būdu atgabentą narkotinę medžiagą, ir tokiu būdu ją išplatino. Be to, nuteistieji, tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis, pasinaudodami E. P. pažeidžiamumu, 2017 metų liepos mėnesį, melagingai žadant E. P. iki 2 000 Eur piniginį atlygį bei melagingai nuslepiant gabenimo dalyką, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai kontrabandos būdu gabeno E. P. skrandyje slėptą narkotinę medžiagą – kokainą, supakuotą į ne mažiau kaip 47 vnt. paketėlių, kuris atvykus į Reikjaviką, Islandiją, perduotas A. V. ir tokiu būdu išplatintas. Pažymėtina, kad A. V. minėtas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nors jis pradžioje neigė sąmoningą įsitraukimą į nusikalstamą veiką, teigdamas, kad „tik nupirko bilietus“, tačiau jo kaltė nusikalstamų veikų daryme buvo įrodyta. Be to, narkotinės medžiagos buvo gabenamos iš Lietuvos Respublikos, įvežtos į Latvijos Respubliką, o po to į Islandijos Respublikos teritoriją. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu šiuo metu jo atžvilgiu. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, jų sunkumą ir pobūdį, daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, be kita ko ir dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų, rodo ne atsitiktinį, o pasikartojantį teisės normų nepaisymą ir nepakankamą ankstesnių baudžiamosios atsakomybės priemonių poveikį nuteistojo elgesiui.

Aukštesnysis teismas vertina ir aplinkybę, jog socialinio tyrimo išvadoje, aptariant nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų sritį, pripažinta, kad nors nuteistojo nusikalstamas elgesys galėjo būti labiau situacinio pobūdžio, o ne iš nuolatinio antisocialaus gyvenimo būdo, visgi, dalyvavimas nusikalstamose veikose kartu su kitais asmenimis rodo galimą poveikį iš aplinkos, arba nuteistojo polinkį į prisitaikymą prie nusikalstamos grupės normų, o tai gali reikšti, kad nusikalstamą elgesį lėmė ne tik asmeninės, bet ir socialinės bei situacinės aplinkybės. Šioje vietoje akcentuotina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje pabrėžta, jog Kriminalinės žvalgybos valdybos duomenimis nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos. Skundo nagrinėjimo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad kriminalinės žvalgybos institucijų veikla nėra vieša, todėl detali informacija ar jos šaltiniai negali būti atskleidžiami. Kita vertus, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti Kriminalinės žvalgybos valdybos informacija, todėl ją vertina, kaip charakterizuojančią nuteistąjį, kitų, nuteistojo elgesio pokyčius atskleidžiančių, duomenų visumoje. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis ne tik teistas, tačiau taip pat šešis kartus baustas administracine tvarka, iš jų – už mėginimą perduoti į įkalinimo įstaigą draudžiamą daiktą broliui, Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, pažeidimus, tarp kurių buvo ir vairavimas išgėrus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog tokie pakartotiniai teisės normų pažeidimai ir dabartinės nusikalstamos veikos pobūdis leidžia daryti išvadą, jog tam tikromis aplinkybėmis asmuo gali priimti teisės normoms prieštaraujančius sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje, aptariant mąstymo ir elgesio sritį nurodyta, kad nuteistojo problemų sprendimo strategijos ne visada tinkamos – sprendžiant situacijas asmuo kartais pasirenka neteisėtus kelius, ypač kai siekiama finansinio stabilumo, be to, ne visada sugeba tiksliai interpretuoti socialines situacijas ir tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes. Tai rodo, kad tam tikrose situacijose socialinių normų ir teisinių ribų paisymas nėra prioritetas, o neadekvatus pasekmių vertinimas bei finansinės naudos prioretizavimas gali būti reikšmingi kriminogeniniai veiksniai, prisidėję prie nusikalstamo elgesio formavimosi. Be to, socialinio tyrimo išvadoje analizuojant emocinės gerovės sritį nurodyta, kad pastebima tendencija pateikti save teigiamai ir išlaikyti socialiai priimtiną įvaizdį, be to, nors nuteistasis išreiškia apgailestavimą dėl savo elgesio, tačiau kartu ieško jį pateisinančių priežasčių. Akcentuotina, kad 2025 m. birželio 6 d. Vilniaus kalėjime buvo atliktas pirminis asmens nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2026 m. sausio 6 d. ir 2026 m. rugpjūčio 14 d. atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo – išliko vidutinė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis dar nėra atlikęs net pusės jam paskirtos bausmės, o šios nutarties priėmimo dieną likusi neatlikta A. V. bausmės dalis yra 3 metai 1 mėnesis 14 dienų. Apibendrinus šias aplinkybes matyti, kad yra teigiamas nuteistojo elgesio pokytis bei formalus atitikimas akivaizdžios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio rizikos kriterijus, tačiau dar nėra praėjęs pakankamas laiko tarpas daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pozityvia linkme pakeitė maksimaliai. Be to, nuteistojo skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nenurodė, kodėl nustatyta akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama svarstant lygtinio paleidimo galimybę. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog socialinio tyrimo išvadoje buvo nustatytas tik formalus atitikimas akivaizdžios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kriterijams, tačiau svarstant galimybę nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinama ne tik ši A. V. asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, o visų reikšmingų aplinkybių visuma. Nagrinėjamu atveju, be nuteistajam palankių aplinkybių, vertinama ir tai, kad nuteistasis padarė keturis nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat šių nusikaltimų padarymo aplinkybės, pobūdis, pavojingumas, be kita ko, vertinami nuteistojo teistumai, padaryti administraciniai nusižengimai, Kriminalinės žvalgybos valdybos duomenys ir kt. Šių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis A. V. šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors šioje A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nustatyti apsauginiai veiksniai (asmens elgesys nerodo gilios kriminalinės tapatybės; darbinė veikla; šeimos turėjimas; nėra duomenų apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimą), tačiau šie veiksniai iš esmės yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų, kurie siekia lygtinio paleidimo jų atžvilgiu taikymo, t. y. nėra niekuo išsiskiriantys, o asmens teigiamas elgesys įkalinimo įstaigoje, nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymasis, dalyvavimas tikslinėse programose ir įsitraukimas į resocializaciją negali būti traktuojamos kaip privilegijuojančios aplinkybės, priešingai, yra nuteistojo pareiga tinkamai atlikti paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Pažymėtina, kad nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju (Duomenys neskelbtini), su žmona globoja neįgalų berniuką nuo 2021 m., iš asmens byloje esančių pažymų apie nuteistojo trumpalaikes išvykas į namus matomas artimas bendravimas su šeima, tačiau, priešingai nei nurodoma skunde, nėra pagrindo teigti, jog vien tik bendravimas su artimaisiais ar jų parama neabejotinai sulaikys asmenį daugiau nedaryti nusikalstamų veikų ir ateityje nebenusikalsti, kadangi šios aplinkybės neatliko apsauginės funkcijos ir neatgrasė nuo nusikalstamų veikų padarymo, už kurias nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę. Be to, nors nuteistasis pateikė MB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažymą dėl įsidarbinimo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju, kuri, kaip nurodyta skunde, turi būti vertinama nustatytų finansinių sprendimų priėmimo sunkumų kontekste, kaip rizikos valdymą pagrindžianti aplinkybė, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pažymos apie būsimą įdarbinimą nėra įpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad išėjęs į laisvę nuteistasis iš tiesų oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis, kurių užteks bent jau būtiniausiems jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti (Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-111-634/2023; Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-180-844/2024; Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-24-844/2026). Taigi, šie apsauginiai veiksniai nelaikytini išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi jie egzistavo ir anksčiau, tačiau nesutrukdė nuteistajam įvykdyti nusikaltimų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra išskiriamų dinaminių pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos veiksnių – lėšų valdymo sunkumai; ribotas savo elgesio pasekmių vertinimas, trumpalaikės naudos pasirinkimas, ne visada prosocialūs sprendimai, ypač siekiant finansinės naudos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; polinkis pažeisti taisykles (KET, bandymas perduoti draudžiamą daiktą į įkalinimo įstaigą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paminėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra tiesiogiai susiję su priežastimis, dėl kurių A. V. padarė nusikalstamas veikas, t. y. nuteistasis neteisėtai disponavo nukentėjusiųjų skrandyje kontrabandos būdu į Islandijos Respubliką atgabentomis narkotinėmis medžiagomis, siekdamas finansinės naudos. Akcentuotina, kad A. V. laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka nuo 2024 m. spalio 1 d., t. y. turėjo daugiau nei pakankamai laiko sumažinti jo nusikalstamus veiksmus iš esmės lėmusius dinaminius kriminogeninius veiksnius, tačiau to nepadarė, o teigiamas asmens elgesys ir šių problemų sprendimas iš esmės pastebimas tik pastaruoju metu (paskatintas papildomomis trumpalaikėmis išvykomis į Lietuvos Respublikoje esančius namus tik 2026 m. gegužės 28 d.; pakeistos bausmės atlikimo sąlygos, perkeliant į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Duomenys neskelbtini) kalėjimo atvirus namus). Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu dar yra kriminogeninių veiksnių, kurie reikalauja tolesnio nuteistojo dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kad būtų sėkmingai valdomi. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant nuteistojo skunde akcentuojamų jo dedamų pastangų, keičiant savo elgesį teigiama linkme, A. V. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. V. bausmės atlikimo metu rodė pastangas, tačiau šiuo metu dar nepasiekė tokio lygio ir neabejotinos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, kurie šalintų bet kokias abejones dėl galimybės tęsti bausmės vykdymą laisvėje. Sutinkama su skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo instituto esmė nėra absoliutus būsimo elgesio garantavimas, tačiau pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau šiuo atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo šiai išvadai. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas skyrė pakankamą dėmesį minėtiems nuteistąjį teigiamai charakterizuojantiems duomenims, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisija ir teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybės, turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ką šiuo atveju ir padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Vien tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes apylinkės teismas plačiau pakomentavo tas, kurios, teismo įsitikinimu, lėmė sprendimą palikti galioti Komisijos nutarimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai įvertinti nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Nors, nuteistojo vertinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi nebuvo atsakyta į klausimą, kokios konkrečios dabartinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nepaisant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinis paleidimas negali būti taikomas, visgi pažymėtina, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pastebėtina tai, kad įvertinti, ar nuteistojo elgesio korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant, kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytus nusikaltimus, kaip jis elgėsi bausmės atlikimo metu, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Kartu pažymėtina, jog nuteistojo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, nors dar ir nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, nėra nepastebimas ar nuvertinamas. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, jis suteikė pagrindą pakeisti bausmės atlikimo sąlygas nuteistajam (šiuo metu jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (Duomenys neskelbtini) kalėjimo atviruose namuose), bei 2026 m. gegužės 28 d. suteikta papildoma trumpalaikė išvyka į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nors nuteistasis A. V. formaliai atitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą – nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, atlikus pakartotinius vertinimus išlieka vidutinė, nuteistasis nėra atlikęs pusės jam paskirtos bausmės, Kriminalinės žvalgybos valdybos duomenimis jam artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, bei kitos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. V. elgesys pakoreguotas nepakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti apie laisvės atėmimo bausmės taikomų suvaržymų pakankamą poveikį bei įstatymų laikymąsi išėjus į laisvę. Apylinkės teismas, spręsdamas A. V. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog apylinkės teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Darius Pranka