Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo gynėjo advokato Reno Bradūno skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties, kuria netenkintas advokato Reno Bradūno prašymas panaikinti jam Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi paskirtą baudą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-25-300/2023, kurioje nuteisti R. L., M. K., V. K., A. V., M. G.

2. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. protokoline ir rašytine nutartimis už neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties kaltinamojo M. K. gynėjui advokatui R. Bradūnui buvo paskirta 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti iki 2023 m. liepos 22 d.

3. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. birželio 28 d. buvo gautas advokato R. Bradūno prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi jam paskirtos baudos panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Advokatas R. Bradūnas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį bei tenkinti jo prašymą ‑ panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį, kuria jam, advokatui R. Bradūnui už nedalyvavimą 2023 m. birželio 23 d., 13 val., teismo posėdyje paskirta 10 MGL (500 eurą) bauda. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Advokatas nurodo, kad tą faktą, jog jis dėl asmeninių priežasčių negalės dalyvauti jokiuose procesuose 2023 m. birželio 23 d. po pietų, tai yra nuo 13 val., jis žinojo jau seniai, todėl derinant posėdžio datas bei laikus į šias aplinkybes turėjo atsižvelgti. Iš to, jog teismo sekretorė pagal jo prašymą pateikė informaciją, jog apie 2023 m. birželio 23 d. posėdžio datą bei trukmę jis buvo informuotas elektroniniu laišku, daro išvadą, jog šios datos, prieš jas teismui paskiriant, turėjo būti derinamos su sekretore žodžiu ir jis turėjo nurodyti, jog jam tinkamas laikas yra iki pietų bei derinant šią datą pasižymėjo, jog posėdis truks iki 12 val. Akivaizdu, jog esant dideliam proceso dalyvių skaičiui (procese dalyvavo septyni advokatai, neskaitant prokuroro bei teismo, kurie taip pat yra užimti), todėl iš anksto nesuderinus telefonu, posėdžiai tikrai negalėjo būti skiriami, nes dėl didelio dalyvių kiekio jie tikrai nebūtų tikę visiems dalyvaujantiems. Juo labiau, kad gavus pranešimą apie posėdžių grafiką, niekas iš dalyvaujančių nepareiškė apie negalėjimą dalyvauti kokiame nors posėdyje. Kaip ir įprastai, taip ir šįkart, posėdžių grafikas turėjo būti derinamas su proceso dalyviais, nes paskyrus nesuderintą grafiką, paprastai jis yra keičiamas dėl kitų iš anksčiau suderintų teisminių procesų. Vėliau į teismo sekretorės gautą pranešimą el. paštu jis galimai galėjo neįsigilinti, nes posėdžių datos bei trukmės buvo suderintos telefonu, bei dar kartą nepatikrinti, ar sutampa jo pasižymėtos datos su nurodytomis teismo pranešime. Dėl to jis iš anksto neinformavo teismo, jog negalės dalyvauti posėdyje po 13 val., nes tik baigus posėdį prieš pietus, teismas informavo, jog jis bus tęsiamas ir vėliau – po pietų, apie ką tik tuomet ir informavo teismą.

5.2. Gynėjo manymu, jog suderinus posėdžių datas bei laikus, galimai buvo padaryta klaida atspausdinant teismo pranešimą, kuriame nurodytas tolimesnis grafikas, tačiau jis pats į šį grafiką neįsigilino, nes tikėjosi, jog jis atitiks jau iš anksto suderintą laiką. Dėl šios aplinkybės jis savo klaidą pripažįsta visiškai.

5.3. Advokatas teigia, kad apygardos teismas visiškai nepagrįstai nutartyje nurodė, jog „visi kiti proceso dalyviai nurodė, jog nebuvo derintas posėdžio laikas tik iki 12 val.“. Advokatas Darius Pocius teisme taip pat patvirtino, jog pasižymėjo, jog posėdis truks iki pietų. Pasak gynėjo R. Bradūno, tai reiškia, jog jeigu jis vienas būtų pasižymėjęs būtent tokią posėdžio trukmę, tokiu atveju galima būtų manyti, jog galimai padarė klaidą, pasižymėjo neteisingus duomenis, todėl dėl jo kaltės buvo sutrikdytas teismo procesas. Tačiau tokią pačią posėdžio trukmę buvo pasižymėjęs ir advokatas D. Pocius, kas rodo, jog vis tik ne jo vieno duomenys dėl posėdžio trukmės buvo tokie, kokius jis nurodė teismui. Šiuo atveju skirtumas tik tas, jog advokatas D. Pocius galėjo dalyvauti teismo posėdyje po pietų, kai tuo tarpu jis dėl asmeninių priežasčių jame dalyvauti negalėjo ir tai nurodė teismui. Šios aplinkybės rodo, jog vis tik 2023 m. birželio 23 d. teismo posėdžio trukmę iki 12 val. buvo pasižymėjęs ne jis vienas, o ir kitas proceso dalyvis, kas reiškia, jog galimai galbūt iš tiesų įvyko klaida derinant bei surašant teismo pranešimą dėl posėdžių grafiko, kas ir lėmė susidariusią ginčytiną situaciją.

5.4. Gynėjo įsitikinimu, tai, kad jis negalėjo dalyvauti posėdyje po 13 val., procesas niekaip nebuvo neigiamai paveiktas, pailgėjo ir pan. 2023 m. birželio 23 d. posėdyje nuo 13 val. buvo numatytas baudžiamosios bylos medžiagos garsinimas, po kurio sekanti procesinė stadija yra baigiamosios kalbos. Taigi, per 2023 m. birželio 23 d. nuo 13 val. iki darbo dienos pabaigos – 14.45 val. galėjo būti pagarsinta bylos medžiaga, tačiau dėl laiko stokos tikrai nebūtų buvę pasakytos baigiamosios kalbos, kurios geriausiu atveju galėjo būti pradėtos. Per kitą posėdį – 2023 m. birželio 27 d. teismas tiek pagarsino baudžiamosios bylos medžiagą, tiek buvo pasakytos baigiamosios kalbos, kas rodo, jog procesas dėl advokato nedalyvavimo teismo posėdyje nebuvo sutrikdytas. Net jeigu ir būtų įvykęs posėdis 2023 m. birželio 23 d. po pietų, baigiamosios kalbos nebūtų buvę pasakytos ir bylos nagrinėjimas būtų buvęs užbaigtas 2023 m. birželio 27 d. posėdyje, kas ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į apygardos teismo nurodytus motyvus, gynėjo manymu, baigiamosios kalbos 2023 m. birželio 23 d. apskritai nebūtų buvusios pradėtos, nes vien prokuroro baigiamoji kalba truko 3 valandas. Įprastai darbo laikas reguliuojamas taip, kad vieno proceso dalyvio baigiamoji kalba būtų sakoma viename posėdyje, o ne skaidoma į kelis. Tik ypatingai didelės apimties bylose tokia praktika taikoma, tačiau gynėjas nemano, jog ši byla yra būtent tokia.

5.5. Apygardos teismas nurodė, jog bylos duomenų garsinimas truko tik pusę valandos. Šį proceso veiksmą teismas atliko kaip ir įprasta bylose, tai yra išvardino byloje esančius duomenis, faktus, kitas svarbias aplinkybes, po to paklausė, ar proceso dalyviai turi prašymų ką nors daugiau pagarsinti, tačiau prašymų nebuvo išreikšta. Jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kokia yra šio proceso veiksmo trukmė, teismas pasirenka atlikimo būdą ir, jeigu tam neprieštarauja kiti proceso dalyviai – jį atlieka pasirinktu būdu. Šiuo atveju buvo pasirinktas dokumentų išvardijimas, kas ir buvo atlikta. Todėl gynėjas nesupranta teismo motyvo, jog bylos medžiagos pagarsinimas truko „tik“ pusvalandį.

5.6. Pasak advokato, apygardos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog proceso dalyviai dėl laiko stokos negalėjo pasisakyti ilgiau, nei kad pasisakė, kas, anot teismo, rodo proceso sutrikdymą. Prokuroro baigiamoji kalba truko 3 valandas, taip pat 3 valandas truko ir gynėjų bei atstovų kalbos, tai, gynėjo nuomone, parodo, jog proceso dalyviai turėjo tikrai pakankamai laiko išsakyti savo mintis, pastebėjimus, prašymus dėl tiriamų bylos aplinkybių, prokuroro paprašytų bausmių bei civilinių ieškinių, taip pat ir kitų svarbių aplinkybių. Nei jis, nei kiti proceso dalyviai, niekaip neatsižvelgė savo pasisakymuose į darbo laiką, neribojo pasisakymų trukmės, juo labiau, jog teismas nenurodė, jog bylos nagrinėjimas, tame tarpe ir baigiamieji pasisakymai turi būti baigiami būtent šiame posėdyje, jis negali niekaip būti tęsiamas vėliau, tai yra darant pertrauką bei paskiriant kitą teismo posėdį.

5.7. Tai, kad posėdis baigėsi 17.10 val., rodo, jog posėdžio trukmė viršijo darbo laiko trukmę, tačiau iš esmės tai vėlgi neigiamai niekaip neįtakojo paties proceso, o teismo posėdžiai neretai užtrunka kiek ilgiau ir baigiasi po darbo laiko pabaigos. Be kita ko, 10 minučių laiko tarpas tikrai nėra ilgas, juo labiau, kad dėl to nepareiškė jokių pretenzijų nei policijos pareigūnai, nei kaltinamieji, nei kiti proceso dalyviai. Kaltinamųjų pristatymas kiek vėliau, nei nustatyta darbo dienos trukmė, gynėjo manymu, neturėjo jiems kažkokios neigiamos įtakos ar buvo padaryta kokia nors žala, kadangi jie nebuvo vežami į kitus miestus, kas galėjo trukti dar kurį laiką, o buvo pristatyti į tame pačiame mieste esantį Šiaulių tardymo izoliatorių, kas, akivaizdu netruko ilgą laiką.

5.8. Iš nurodytų aplinkybių matosi, jog galimai įvykusi klaida ar / bei neapsižiūrėjimas galėjo lemti tai, jog tiek jis, tiek ir kitas proceso dalyvis ‑ advokatas D. Pocius, buvo pasižymėję, kad 2023 m. birželio 23 d. teismo posėdis truks iki pietų, dėl ko ilgiau dalyvauti šiame posėdyje jis negalėjo. Ir nors teismas buvo priverstas atidėti posėdį, kuris turėjo vykti ir nuo 13 val., tačiau dėl to jokios neigiamos įtakos procesui padaryta nebuvo, procesas neužtruko ilgiau, nei būtų užtrukęs jam atvykus į posėdį, todėl, gynėjo manymu, taikyta bauda nebuvo reikalinga ir adekvati atsižvelgiant į sukeltas pasekmes, tai yra į tai, kad pasekmės, kaip tokios, apskritai sukeltos nebuvo. Anot gynėjo, apygardos teismas, tiek skirdamas baudą, tiek ir atmesdamas jo prašymą šią baudą panaikinti, elgėsi neobjektyviai, nevertino, jog nesusipratimas iš tiesų galėjo įvykti dėl proceso dalyvių klaidos, neatsižvelgė į tai, jog proceso trukmė dėl to nepasikeitė, teismui neteko skirti naujų posėdžių ir jis buvo užbaigtas paskirtų posėdžių eigoje, todėl ir sankcijos nebuvo reikalingos.

6. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. BPK 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki 30 (trisdešimties) minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. BPK 48 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gynėjas privalo nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą. Negalėdamas atvykti, apie neatvykimą ir jo priežastis gynėjas privalo iš anksto pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama BPK 163 straipsnyje numatyta bauda.

8. Sprendžiant, ar BPK 163 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – bauda, gynėjui paskirta pagrįstai, būtina įvertinti aplinkybes, ar į teisiamąjį posėdį gynėjas neatvyko dėl svarbios priežasties, taip pat ar apie tai tinkamai informavo teismą. BPK 37 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kokios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys laikomos svarbiomis. Šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios. Pagal BPK 37 straipsnio 3 dalį, svarbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas jų užimtumas kitoje byloje.

9. Iš 2023 m. gegužės 10 d. pranešimo apie papildomus teisiamuosius posėdžius matyti, kad proceso dalyviai buvo informuoti, kad teisiamasis posėdis vyks 2023 m. birželio 23 d., 9.30 val. Tačiau nei pačiame pranešime, nei LITEKO prie 2023 m. birželio 23 d. teisiamojo posėdžio nėra pastabų, kad teisiamasis posėdis turėjo vykti visą darbo dieną, t. y. iki 14.45 val. (2023 m. birželio 23 d. buvo penktadienis prieš Joninių šventę, todėl darbo diena buvo 1 val. trumpesnė).

10. Iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-300/2023 matyti, kad advokatas R. Bradūnas dalyvavo teisiamajame posėdyje nuo 9.30 val., tačiau kai teisėjas informavo, kad šiandien (2023 m. birželio 23 d.) planuoja dar perskaityti bylos medžiagą ir posėdis bus tęsiamas po pietų pertraukos, t. y. 13 val., advokatas R. Bradūnas iš karto nurodė teisėjui, kad jis savo kalendoriuje pasižymėjęs, kad posėdis turi vykti iki pietų, o po pietų jis negali dalyvauti, nes turi kitų planų. Neatsižvelgiant į advokato R. Bradūno paaiškinimą ir jo ginamo kaltinamojo M. K. nesutikimą tęsti posėdį po pietų be advokato, teisėjas vis tiek paskelbė pertrauką iki 13 val., o nurodytu laiku neatvykus į posėdį gynėjui advokatui R. Bradūnui, buvo paskelbta pertrauka bylos nagrinėjime iki 2023 m. birželio 27 d., 9 val. (iš anksto numatytas posėdis paankstintas 30 min.), o advokatui R. Bradūnui dėl neatvykimo į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties iš karto buvo paskirta 10 MGL dydžio bauda.

11. Apeliacinės instancijos teismui neturi pagrindo abejoti advokato R. Bradūno paaiškinimu, kad faktą, jog jis dėl asmeninių priežasčių negalės dalyvauti jokiuose procesuose 2023 m. birželio 23 d. po pietų, tai yra nuo 13 val., jis žinojo jau seniai, todėl žodžiu su sekretore derindamas posėdžio datas bei laikus turėjo jai tai nurodyti, bei derinant šią datą pasižymėjo, jog posėdis truks iki 12 val. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir advokatas D. Pocius, kuris teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis irgi pasižymėjęs, jog 2023 m. birželio 23 d. posėdis vyks iki pietų. Tai rodo, kad 2023 m. birželio 23 d. teisiamojo posėdžio trukmę iki 12 val. buvo pasižymėjęs ne tik advokatas R. Bradūnas, o ir kitas proceso dalyvis.

12. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad advokatas R. Bradūnas iš anksto žinojo, jog 2023 m. birželio 23 d. posėdis vyks ir po pietų. Priešingai, 2023 m. birželio 23 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad vos tik sužinojęs, kad teisėjas ketina tęsti posėdį po pietų, jis iš karto informavo, kad negalės dalyvauti ir paaiškino to priežastį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti gynėjo paaiškinimais, kad jis sąžiningai galvojo, kad 2023 m. birželio 23 d. posėdis vyks tik iki pietų. Be to, byloje nėra duomenų, kad advokatas R. Bradūnas būtų tyčia, piktybiškai vengęs atvykti į kitus teismo posėdžius.

13. Iš 2023 m. birželio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad 2023 m. birželio 23 d., 13 val., buvo planuojama tik perskaityti rašytinę bylos medžiagą (protokolo 3 lapas), tai kitame posėdyje, kaip nurodė pats apygardos teismas, užtruko tik apie pusvalandį (apie 30 minučių), todėl darytina išvada, kad advokato R. Bradūno neatvykimu į 2023 m. birželio 23 d. posėdį po pietų byla nebuvo nepagrįstai užvilkinta. Be to, iš 2023 m. birželio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjas iš anksto suplanuotą kitą posėdį 2023 m. birželio 27 d., 9.30 val., paankstino 30 min., t. y. kompensavo tą laiką, kuris nebuvo išnaudotas bylos nagrinėjime 2023 m. birželio 23 d. po pietų. Kitas teisiamasis posėdis vyko 2023 m. birželio 27 d., 9 val., t. y. po keturių dienų, ir tą dieną byla buvo išnagrinėta. Dėl advokato R. Bradūno nedalyvavimo 2023 m. birželio 23 d. posėdyje po pietų, kuris turėjo trukti apie 30 min., proceso trukmė dėl to nepasikeitė, procesas neužtruko ilgiau, nei būtų užtrukęs jam atvykus į posėdį, teismui neteko skirti naujų posėdžių ir jis buvo užbaigtas per kitą iš anksto numatytą posėdį. Tai, kad 2023 m. birželio 27 d. teisiamasis posėdis baigėsi 17.10 val., rodo, jog posėdžio trukmė viršijo darbo laiko trukmę 10 minučių, tačiau tai iš esmės neturėjo neigiamos įtakos procesui.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių advokato R. Bradūno siekį trukdyti bylos nagrinėjimą, kad jis sąmoningai vilkino bylą ar kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kaip ir nemato pagrindo abejoti advokato R. Bradūno paaiškinimais, kad jis sąžiningai manė, jog 2023 m. birželio 23 d. teisiamasis posėdis vyks iki 12 val.

15. BPK 253 straipsnio 1‑3 dalyse nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomonių. Teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. Rašytinės teismo nutartys – teisiamojo posėdžio metu iškilusiems klausimams išspręsti pasitarimų kambaryje priimti ir surašyti atskiri procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstoma sprendžiamo klausimo esmė, sprendimo priėmimo motyvai ir suformuluojamas priimtas sprendimas. Tuo tarpu protokolinės nutartys kaip atskiri dokumentai nesurašomos, jos yra teismo priimti sprendimai, kuriuos teismas apsvarsto ir priima vietoje (posėdžių salėje) neišeidamas į pasitarimų kambarį. Priimtą sprendimą posėdžio pirmininkas paskelbia ir jis užrašomas teisiamojo posėdžio protokole. Tiek surašytos raštu, tiek priimtos teismo posėdžių salėje teismo nutartys turi būti paskelbtos balsu. Taigi ši BPK nuostata numato du alternatyvius nagrinėjimo teisme metu kilusių klausimų išsprendimo būdus – priimant protokolinę nutartį ar nutartį kaip atskirą dokumentą pasitarimų kambaryje.

16. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apygardos teismas klausimą dėl baudos paskyrimo advokatui tą pačią dieną – 2023 m. birželio 23 d., išsprendė abiem būdais du kartus: priimdamas tiek protokolinę nutartį, tiek ir rašytinę (kaip atskirą dokumentą). Iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjui po pietų pertraukos nustačius, kad avokadas R. Bradūnas neatvyko į teisiamąjį posėdį, vykstantį po pietų – 13 val., jis iš karto pačioje posėdžių salėje nutarė advokatui R. Bradūnui skirti 10 MGL dydžio baudą už neatvykimą į posėdį be svarbios priežasties. Tokia nutartis užfiksuota (įrašyta) teisiamojo posėdžio protokole. Apie tai, kad teisėjas išeina priimti ir rašytinės (kaip atskiro dokumento) nutarties teisiamojo posėdžio protokole nenurodyta, proceso dalyviai neinformuoti, o posėdžio metu paskelbta pertrauka iki 2023 m. birželio 27 d., taigi minėtas posėdis buvo pabaigtas. Bylos medžiagoje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų ir apie tai, kad 2023 m. birželio 23 d. rašytinė nutartis (kaip atskiras dokumentas) dėl baudos paskyrimo advokatui R. Bradūnui buvo paskelbta balsu (kaip minėta, posėdis buvo pabaigtas paskelbus pertrauką). Tik iš byloje esančio lydraščio matyti, kad ši rašytinė nutartis tiesiog kitą darbo dieną – 2023 m. birželio 26 d. buvo išsiųsta el. paštu advokatui R. Bradūnui. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, išspręsdamas tą patį klausimą dvejomis nutartimis – protokoline ir rašytine (kaip atskiru dokumentu), be to, neinformuodamas proceso dalyvių, kad jis išeina į pasitarimų kambarį priimti rašytinės nutarties, o vėliau jos nepaskelbdamas balsu, iš esmės pažeidė BPK 253 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo rašytinė nutartis skirti baudą advokatui R. Bradūnui negali būti laikoma teisėta, todėl ji naikintina. Taip pat negali būti teisėta ir protokolinė nutartis skirti advokatui R. Bradūnui 10 MGL (500 eurų) dydžio baudą

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. (protokoline ir rašytine (kaip atskiru dokumentu) nutartimis) advokatui Renui Bradūnui paskirtą 10 MGL (500 eurų) dydžio baudą panaikinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.