Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K., A. V., M. G., M. K. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl B. J. ir K. J.), 147 straipsnio 2 dalį (dėl B. J. ir I. A. (ankstesnė pavardė Š.)) ir nuteistas:

– pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl B. J. ir K. J.) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl B. J. ir K. J.) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

– pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl B. J. ir I. A.) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei iš dalies sudedant ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems ) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.

Į V. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. ir pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendį iš dalies atliktos bausmės laikas.

Į A. V. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 4 d.

Į M. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmės vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, tačiau Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas) ir M. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 3 (trims) dienoms.

Į M. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš M. K. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistos dėl ekstradicijos patirtos išlaidos – 1 732,85 Eur.

Iš V. K. ir M. G. solidariai priteista nukentėjusiajai I. A. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. L. (ankstesnės pavardė B.), M. K. ir A. V. solidariai priteista nukentėjusiajam E. P. 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. L., V. K., M. K. solidariai priteista nukentėjusiajai B. J. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. L., V. K., M. K. ir A. V. priteista nukentėjusiajai K. J. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nepriteistos proceso išlaidos iš nuteistųjų už nukentėjusiųjų I. A., E. P. ir K. J. atstovavimą teisme.

Tuo pačiu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu nuteista ir R. L., tačiau nuosprendis jos atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. K. nuteistas už tai, kad jis ir R. L., veikdami bendrininkų grupe, būdami tarpusavyje pasiskirstę vaidmenimis, pasinaudodami K. J. pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, socialinių įgūdžių stoka, 2017 metų gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, veikdami pagal išankstinį susitarimą, R. L. gyvenamoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini), kartu su M. K., kelių susitikimų su K. J. metu, panaudojant apgaulę – M. K. melagingai žadant K. J. 2 000 Eur piniginį atlygį, kalbino ją savo skrandyje gabenti paslėptas narkotines medžiagas ir taip bendrai siekė palenkti jos valią su tikslu ją išnaudoti nusikalstamos veikos darymui – narkotinių medžiagų neteisėtam laikymui, jų gabenimui ir realizavimui užsienio šalyje, t. y. tokiu būdu verbavo K. J., o jai sutikus savo skrandyje gabenti narkotines medžiagas, po to A. V., veikdamas bendrininkų grupe su M. K. ir R. L., turėdami tikslą Islandijoje platinimui įgyti iš Lietuvos kontrabandos būdu atgabentą narkotinę medžiagą – kokainą, 2017 metų gegužės 26 d. naktį, bute (duomenys neskelbtini), M. K. nukentėjusiajai K. J. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, perdavė nenustatytą kiekį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į ne mažiau kaip 60 vnt. paketėlių, kuriuos M. K. nurodymu K. J. prarijo. Toliau jie, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, M. K. suplanavus narkotinės medžiagos – kokaino neteisėto gabenimo maršrutą, R. L. kartu su M. K. užsakė bei nupirko skrydžio lėktuvu iš Rygos oro uosto į Keflaviko tarptautinį oro uostą, esantį Reikjavike, Islandijoje, bilietus, o M. K. užsakius automobilį, R. L. 2017 m. gegužės 26 d. rytą, lydėdama nukentėjusiąją K. J., vyko su ja iš Šiaulių miesto į Rygos oro uostą, Latvijoje, bei vykstant iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Latvijos Respublikos teritoriją, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Valstybės sienos apsaugos (duomenys neskelbtini) kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini), neturint leidimo ir sąmoningai nepateikiant muitinės kontrolei, K. J. skrandyje slėptą narkotinę medžiagą – kokainą, supakuotą į ne mažiau kaip 60 vnt. paketėlių, neteisėtai kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką R. L., M. K. ir A. V., veikdami vieninga tyčia, gabeno nukentėjusiąją K. J. bei neteisėtai, turėdami tikslą platinti, jos skrandyje narkotinę medžiagą – kokainą, iš Rygos, Latvijoje, į Reikjaviką, Islandijoje, R. L. skrendant lėktuvu, tokiu būdu sukeldami pavojų K. J. gyvybei, o 2017 m. gegužės 27–28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, M. K. pranešus A. V. apie į Reikjaviką, Islandijoje, neteisėtai pristatytą narkotinę medžiagą – kokainą bei nurodžius jo atsiėmimo vietą, R. L. Islandijoje, Reikjavike, atvykusiam A. V. perdavė K. J. skrandyje neteisėtai, kontrabandos būdu atgabentą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į ne mažiau kaip 60 vnt. paketėlių, ir tokiu būdu platino šią narkotinę medžiagą.

2. M. K. nuteistas už tai, kad jis ir R. L., veikdami bendrininkų grupe, būdami tarpusavyje pasiskirstę vaidmenimis, pasinaudodami E. P. pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, socialinių įgūdžių stoka, jo jaunu amžiumi, 2017 metų liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, veikdami pagal išankstinį susitarimą, kartu su M. K., savo gyvenamoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini), kelių susitikimų su E. P. metu, panaudojant apgaulę – M. K. melagingai žadant E. P. iki 2 000 Eur piniginį atlygį bei melagingai nuslepiant gabenimo dalyką, vietoje narkotinių medžiagų nurodžius deimantus, kalbino jį savo skrandyje gabenti paslėptus deimantus ir taip bendrai siekė palenkti jo valią su tikslu jį išnaudoti nusikalstamos veikos darymui – narkotinių medžiagų neteisėtam laikymui, jų gabenimui ir realizavimui užsienio šalyje, t. y. tokiu būdu verbavo E. P., o jam sutikus, A. V., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. K. ir R. L., turėdami tikslą Islandijoje platinimui įgyti iš Lietuvos kontrabandos būdu atgabentą narkotinę medžiagą – kokainą, 2017 m. rugpjūčio 5 d. anksti ryte, bute (duomenys neskelbtini), M. K. nukentėjusiajam E. P. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, perdavė nenustatytą kiekį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į ne mažiau kaip 47 vnt. paketėlių, kuriuos M. K. nurodymu E. P. prarijo. Toliau A. V., M. K. ir R. L., veikdami bendrininkų grupe, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, M. K. suplanavus narkotinės medžiagos – kokaino neteisėto gabenimo maršrutą, R. L. užsakė bei nupirko skrydžio lėktuvu iš Rygos oro uosto į Keflaviko tarptautinį oro uostą, esantį Reikjavike, Islandijoje, bilietus, o M. K. užsakius automobilį, R. L. 2017 m. rugpjūčio 5 d., lydėdama nukentėjusįjį E. P., vyko su juo iš Šiaulių miesto į Rygos oro uostą, Latvijoje, bei vykstant iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Latvijos Respublikos teritoriją, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Valstybės sienos apsaugos (duomenys neskelbtini), neturint leidimo ir sąmoningai nepateikiant muitinės kontrolei, E. P. skrandyje slėptą narkotinę medžiagą – kokainą, supakuotą į ne mažiau kaip 47 vnt. paketėlių, neteisėtai kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, R. L., M. K. ir A. V. gabeno nukentėjusįjį E. P. bei neteisėtai, turėdami tikslą platinti, jo skrandyje narkotinę medžiagą – kokainą, iš Rygos, Latvijoje, į Reikjaviką, Islandijoje, skrendant lėktuvu, tokiu būdu sukeldami pavojų E. P. gyvybei, o 2017 m. rugpjūčio 6 d., M. K. pranešus A. V. apie į Reikjaviką, Islandijoje, neteisėtai pristatytą narkotinę medžiagą – kokainą bei nurodžius jo atsiėmimo vietą, R. L. Reikjavike, Islandijoje, atvykusiam A. V. perdavė E. P. skrandyje neteisėtai, kontrabandos būdu atgabentą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į ne mažiau kaip 47 vnt. paketėlių ir tokiu būdu platino šią narkotinę medžiagą.

3. V. K. ir M. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su R. L., būdami tarpusavyje pasiskirstę vaidmenimis, pasinaudodami B. J. ir K. J. pažeidžiamumu – sunkia jų materialine padėtimi, socialinių įgūdžių stoka, 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis, veikdami pagal išankstinį susitarimą, R. L. su M. K. savo gyvenamoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini), kelių atskirų susitikimų su B. J. ir K. J. metu bei M. K. kelių telefoninių pokalbių su K. J. metu, panaudojus apgaulę – melagingai žadant joms 2 000–2 500 Eur piniginį atlygį, kalbino jas savo skrandyje gabenti paslėptas narkotines medžiagas ir taip bendrai siekė palenkti jų valią su tikslu jas išnaudoti nusikalstamos veikos darymui – narkotinių medžiagų neteisėtam laikymui, jų gabenimui ir realizavimui užsienio šalyje, t. y. tokiu būdu verbavo du asmenis – B. J. ir K. J., o joms sutikus savo skrandžiuose gabenti narkotines medžiagas, M. K. 2017 m. rugsėjo 19 d. parsigabeno K. J. į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), o 2017 m. rugsėjo 22 d. R. L. perdavė V. K. nukentėjusiąją B. J., kuris ją nugabeno iš įtariamosios R. L. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), į M. K. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Po to 2017 m. rugsėjo 24 d. bendrininkų grupės nariai M. K. ir V. K. išgabeno automobiliu B. J. ir K. J. iš Lietuvos į Danijos Karalystę, kur 2017 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje V. K. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, perdavė joms nenustatytą kiekį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į ne mažiau kaip 150 vnt. paketėlių, kuriuos M. K. ir V. K. nurodymu B. J. ir K. J. prarijo, o M. K. ir V. K., tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, kartu suplanavo narkotinės medžiagos – kokaino neteisėto gabenimo maršrutą, užsakė ir nupirko lėktuvo bilietus bei 2017 m. rugsėjo 27 d. M. K., lydėdamas jas, gabeno nukentėjusiąsias B. J. bei K. J. bei neteisėtai M. K. ir V. K., turėdami tikslą platinti, jų skrandyje narkotinę medžiagą – kokainą, iš Kopenhagos, Danijos Karalystėje, į Reikjaviką, Islandijoje, joms skrendant lėktuvu, tokiu būdu sukeldami pavojų B. J. bei K. J. gyvybei. Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Reikjavike, Islandijoje, M. K. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui B. J. ir K. J. skrandyje neteisėtai atgabentą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į ne mažiau kaip 150 vnt. paketėlių, tokiu būdu M. K. ir V. K. neteisėtai platino šią narkotinę medžiagą.

4. V. K. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas nukentėjusiųjų asmenų pažeidžiamumu, verbavo du asmenis, su tikslu juos išnaudoti prostitucijai, o būtent: pasinaudodamas B. J. pažeidžiamumu – bloga jos materialine padėtimi, socialinių įgūdžių stoka, 2017 m. lapkričio mėn. 30 d., apie 13–14 val., bute (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. gruodžio mėn. 3 d. telefoninių pokalbių su B. J. metu žadėdamas jai gerą uždarbį, ją aprengti bei sutvarkyti, nugabenti į Vokietiją ir ten apgyvendinti, įkalbinėjo ją vykti į Vokietiją dirbti prostitute. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su M. G., pasinaudodamas I. A. pažeidžiamumu – bloga jos materialine padėtimi, socialinių įgūdžių stoka bei jos jaunu amžiumi, 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), siekdamas palenkti jos valią, pokalbio su I. A. metu žadėdamas jai gerą uždarbį, gražiai ją aprengti, sutvarkyti bei nupirkti kelionei bilietą, įkalbinėjo ją vykti į Vokietiją dirbti prostitute bei gavęs jos bei B. J. sutikimą vykti, tokiu būdu verbavo du asmenis – B. J. ir I. A., siekdamas ir žinodamas, kad jos Vokietijoje bus išnaudojamos prostitucijai. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 metų gruodžio 4 dieną, apie 18.30 val., atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, siekdamas B. J. išgabenti į Vokietiją išnaudojimui prostitucijai, tačiau nei B. J., nei I. A. neišgabeno, nes B. J. atsisakė vykti, o I. A. pažįstami, sužinoję apie galimą jos išgabenimą, paėmė jos asmens dokumentą bei neleido jai vykti.

5. M. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. K., pasinaudodamas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu, verbavo nukentėjusiąją su tikslu ją išnaudoti prostitucijai, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. K., pasinaudojęs I. A. pažeidžiamumu – bloga jos materialine padėtimi, socialinių įgūdžiu stoka bei jos jaunu amžiumi, 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), siekdamas palenkti jos valią, pokalbio su I. A. metu žadėdamas jai gerą uždarbį, gražiai ją aprengti, sutvarkyti bei nupirkti kelionei bilietą, įkalbinėjo ją vykti į Vokietiją dirbti prostitute bei gavęs jos sutikimą vykti, tokiu būdu verbavo I. A., siekdamas ir žinodamas, kad ji Vokietijoje bus išnaudojama prostitucijai, tačiau jos neišgabeno, nes apie tai sužinoję I. A. pažįstami paėmė jos asmens dokumentą bei neleido jai vykti.

6. M. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė bei panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą. M. K. iki 2017 m. spalio 19 d. neteisėtai laikė netikrą M. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blanką, o 2017 m. spalio 19 d. antroje dienos pusėje, (duomenys neskelbtini), jis neteisėtai panaudojo šį netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jį pateikdamas E. T. kaip garantą dėl susidariusios skolos atlyginimo už transporto paslaugas.

7. M. K. nuteistas ir už tai, kad 2017 m. spalio 29 d., apie 4 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė melagingą pranešimą apie nusikalstamą veiką ir davė melagingus parodymus, apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo, apie tai, kad 2017 m. spalio 29 d. naktį, apie 2 val., jį, einantį keliu (duomenys neskelbtini), užpuolė nepažįstami jaunuoliai, kurie jį sumušė, pavogė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 4“ bei planšetinį kompiuterį „Samsung Tab a4“, nors žinojo ir suprato, jog jo niekas nesumušė, mobilaus ryšio telefono ir planšetinio kompiuterio su savimi neturėjo ir iš jo jų niekas nepavogė.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, formą bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K., V. K., M. G., A. V. pripažino kaltais dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pirmosios instancijos teismas dėl visų nuteistiesiems M. K., V. K., M. G., A. V. inkriminuotų nusikaltimų padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir, išskyrus netinkamai atliktą M. K. ir A. V. padarytos narkotinių medžiagų kontrabandos juridinį vertinimą, susijusį su 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimais (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), kas nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą šioje dalyje, dėl visų kitų apeliantams inkriminuotų nusikalstamų veikų tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nepažeidė bausmių skyrimo taisyklių ir nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes. Naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų V. K., A. V., M. G., M. K. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl teismo šališkumo, įrodymų vertinimo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

15. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje teismo nešališkumas vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-396/2014, Nr. 2K-548-699/2015, EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73–78). Subjektyvus (asmeninis) teismo nešališkumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Subjektyvusis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Vertinant teismo nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar teismas pateikė pakankamas garantijas bet kokiai pagrįstai abejonei jo nešališkumui pašalinti. Šis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti pagrįstas įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, Nr. 2K-489-303/2015).

16. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010). EŽTT praktikoje pažymima, kad vertinant nešališkumą objektyviąja prasme netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti svarbu. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, par. 32). Kita vertus, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-214-976/2017). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, Nr. 2K-486/2014 ir kt.).

17. Kaip galima suprasti iš nuteistųjų A. V. ir M. G. apeliacinių skundų argumentų, nuteistieji šią baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumą visų pirma įžvelgia per netinkamą bylą nagrinėjusio teisėjo elgesį teisiamųjų posėdžių metu, išankstinį teisėjo nusistatymą jų atžvilgiu. Tačiau, susipažinus su byloje esančiais teisiamųjų posėdžių protokolais ir garso įrašais, nenustatyta nei kažkokio išskirtinio bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo elgesio kurio nors iš nuteistųjų atžvilgiu, nei kokių nors teisėjo išsakytų frazių A. V., M. G. ar kuriam nors kitam nuteistajam, iš kurių jaustųsi teisėjo išankstinis nusistatymas, priešiškumas ar juo labiau šališkumas kurio nors iš nuteistųjų atžvilgiu. Natūralu ir suprantama, kad dalyvavimas teismo posėdžiuose ir parodymų davimas teisme asmeniui gali sukelti jaudulį, pasimetimą ar kitokius panašius jausmus. Tačiau jokių realių faktų, kurie kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo nešališkumo ar rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

18. Visi kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, neva įrodantys skundžiamą nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo šališkumą, siejami su netinkamu, tendencingu įrodymų vertinimu, padarytų išvadų dėl nuteistųjų kaltės nepagrįstumu. Išskyrus iš esmės deklaratyvius apeliacinių skundų teiginius apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, vertinant įrodymus bei priimant sprendimą byloje, jokių kitų objektyvių faktinių duomenų ar aplinkybių, liudijančių pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, tendencingą proceso organizavimą ar byloje surinktų faktinių duomenų vertinimą, šioje byloje nenustatyta. Be kita ko, šiame kontekste pažymėtina, kad kitoks, nei proceso dalyvis tikisi, įrodymų vertinimas pats savaime nereiškia teismo šališkumo.

19. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nagrinėjamos bylos proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.

20. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. V. K., A. V., M. G., M. K. kaltę, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 1 dalyje

22. Šioje baudžiamojoje byloje skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už prekybą žmonėmis nuteisti keturi asmenys – R. L., M. K., V. K. ir M. G.. Du iš jų – V. K. ir M. G. neigia padarę šias nusikalstamas veikas, V. K. neigia kartu su R. L. ir M. K. verbavęs nukentėjusiąsias B. J. ir K. J. narkotinių medžiagų gabenimui į Islandiją, neigia verbavęs B. J. prostitucijai, taip pat tiek V. K., tiek ir M. G. neigia verbavę I. A. vykti į Vokietiją ir ten užsiimti prostitucija. Tačiau šiuos nuteistųjų V. K. ir M. G. apeliacinių skundų argumentus paneigia nukentėjusiųjų B. J., K. J., I. A. parodymai, kuriuos, priešingai nei tvirtina nuteistieji, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, o taip pat ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys.

28. Šioje baudžiamojoje byloje pagal V. K. pareikštą kaltinimą ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytas nustatytas bylos aplinkybes, V. K. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį inkriminuota nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis, R. L. ir M. K., veikdami bendrininkų grupėje, būdami tarpusavyje pasiskirstę vaidmenimis, pasinaudodami B. J. ir K. J. pažeidžiamumu – sunkia jų materialine padėtimi, socialinių įgūdžių stoka, 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis, veikdami pagal išankstinį susitarimą, R. L. su M. K. savo gyvenamoje vietoje kelių atskirų susitikimų su B. J. ir K. J. metu, bei M. K. kelių telefoninių pokalbių su K. J. metu, panaudojus apgaulę – melagingai žadant joms 2 000–2 500 Eur piniginį atlygį, kalbino jas savo skrandyje gabenti paslėptas narkotines medžiagas ir taip bendrai siekė palenkti jų valią su tikslu jas išnaudoti nusikalstamos veikos darymui – narkotinių medžiagų neteisėtam laikymui, jų gabenimui ir realizavimui užsienio šalyje, t. y. tokiu būdu verbavo du asmenis – B. J. ir K. J., o joms sutikus savo skrandžiuose gabenti narkotines medžiagas, M. K. 2017 m. rugsėjo 19 d. parsigabeno K. J. į savo gyvenamąją vietą, o 2017 m. rugsėjo 22 d. R. L. perdavė V. K. B. J., kuris ją nugabeno iš R. L. gyvenamosios vietos į M. K. gyvenamąją vietą, o 2017 m. rugsėjo 24 d. M. K. ir V. K. išgabeno automobiliu B. J. ir K. J. iš Lietuvos į Danijos Karalystę, t. y. V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su M. K. ir R. L., panaudojus apgaulę, verbavo B. J. ir K. J. nusikalstamai veikai – narkotinių medžiagų neteisėtam laikymui ir jų gabenimui nukentėjusiųjų skrandžiuose bei realizavimui užsienio šalyje ir gabeno B. J. iš R. L. namų į M. K. namus, o po to B. J. ir K. J. minėto nusikaltimo darymui automobiliu išgabeno iš Lietuvos Respublikos į Danijos Karalystę.

40. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde, be kita ko, tvirtina, kad byloje nėra jokių patikimų, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis neteisėtai disponavo būtent narkotinėmis medžiagomis, galimai kokainu. Neteisėtai disponavus būtent narkotine medžiaga – kokainu, viso bylos proceso metu, o taip pat apeliaciniame skunde neigia ir nuteistasis M. K., tvirtindamas, jog nė vieną kartą nukentėjusiųjų B. J., K. J., E. P. skrandžiuose nebuvo gabenami narkotikai, visus tris kartus, anot M. K., buvo gabenama tas pats – į plastiliną ar kitą panašią medžiagą įspaustas akmenėlis, galimai brangakmenis. Su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti.

45. Išanalizavus byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų visetą, galima daryti išvadą, jog nuteistojo M. K. versija apie nukentėjusiųjų E. P., B. J. ir K. J. skrandžiuose kontrabandos būdu į Islandiją gabentus brangakmenius nepasitvirtino, priešingai – iš esmės nuosekliais nuteistosios R. L., nukentėjusiųjų B. J., K. J., E. P. parodymais, taip pat anksčiau aptartu paties M. K. telefoniniame pokalbyje su nenustatytu asmeniu D. užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusiųjų skrandžiuose į Islandiją buvo gabenamos būtent narkotinės medžiagas. Nėra pagrindo abejoti ir nuteistosios R. L., nukentėjusiųjų B. J., K. J., E. P. parodymais apie tai, jog tokiu būdu – praryjant kapsules, kad narkotinių medžiagų oro uoste neužuostų šunys, buvo gabenamas būtent kokainas. Nuteistasis V. K., neigdamas bet kokias savo sąsajas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, apeliaciniame skunde kritikuoja nukentėjusiosios K. J. parodymus apie tai, kad viešbutyje Danijoje būtent jis (V. K.) atnešė paketėlius su narkotinėmis medžiagomis, kuriuos jos su B. J. prarijo, motyvuodamas tuo, jog šių parodymų nepatvirtino nukentėjusioji B. J.. Jau aptartais ir šiame nuosprendyje išanalizuotais nukentėjusiųjų B. J. ir K. J. parodymais nustatyta, kad Danijoje viešbutyje jos gyveno skirtinguose kambariuose, todėl B. J. nepatvirtino K. J. parodymų apie tai, jog į K. J. kambarį ryte paketėlius su narkotinėmis medžiagomis atnešė V. K., nes ji to tiesiog nematė, kadangi ją K. J. pasikvietė vėliau, kai paketėliai su narkotinėmis medžiagomis jau buvo K. J. kambaryje ir juos reikėjo pradėti ryti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, padarė pagrįstas išvadas, jog V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su M. K. ir R. L., panaudojus apgaulę, verbavo B. J. ir K. J. nusikalstamai veikai – narkotinių medžiagų neteisėtam laikymui ir jų gabenimui nukentėjusiųjų skrandžiuose bei realizavimui užsienio šalyje bei gabeno B. J. iš R. L. namų į M. K. namus, o po to B. J. ir K. J. minėto nusikaltimo darymui automobiliu išgabeno iš Lietuvos Respublikos į Danijos Karalystę bei teisingai šią V. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo V. K., aplinkybė, kad jis betarpiškai neatliko visų kaltinime išdėstytų veiksmų, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, kadangi minėtą nusikaltimą V. K. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su M. K. ir R. L., o šiame kontekste pažymėtina, kad, konstatuojant veikimą bendrininkų grupe, nebūtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje nurodytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų; svarbu nustatyti tai, kad jie visi suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2019).

46. Jau aptartais byloje surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad M. K. ir V. K. neteisėtai disponavo būtent narkotine medžiaga – kokainu. Sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamajai atsakomybei diferencijuoti, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnis). Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, labai dideliu kokaino kiekiu laikoma daugiau kaip 100 g šios medžiagos, dideliu kokaino kiekiu – daugiau kaip 20 gramų, nedideliu kiekiu – ne daugiau kaip 0,2 g. Rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai pateikti perskaičiavus į grynąją medžiagą.

47. Byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų, patvirtinančių tikruosius kiekius narkotinių medžiagų, kuriais neteisėtai disponavo nuteistieji M. K. ir V. K., nesant byloje objektyvių, neginčytinų specialisto išvada, ekspertizės aktu ar kitais neabejotinais įrodymais patvirtintų faktinių duomenų dėl narkotinių medžiagų kiekių, o taip pat remiantis nuostata, jog visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos nuteistojo naudai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai M. K. (dėl visų trijų nukentėjusiųjų B. J., K. J., E. P.) ir V. K. (dėl B. J. ir K. J.) nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

48. V. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad pasinaudodamas nukentėjusiųjų asmenų pažeidžiamumu, verbavo du asmenis – B. J. ir I. A., su tikslu jas išnaudoti prostitucijai, o M. G. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. K., pasinaudodamas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu, verbavo nukentėjusiąją I. A. su tikslu ją išnaudoti prostitucijai, tačiau nei B. J., nei I. A. nė vienas iš nuteistųjų neišgabeno, nes B. J. atsisakė vykti, o I. A. pažįstami, sužinoję apie galimą jos išgabenimą, paėmė jos asmens dokumentą bei neleido jai vykti. Nuteistasis V. K. viso bylos proceso metu, taip pat savo apeliaciniame skunde neigia norėjęs išvežti B. J. ir I. A. į Vokietiją prostitucijai, tvirtina, kad jis tik pasinaudodavo B. J. seksualinėmis paslaugomis, o aptariamu laikotarpiu tik norėjo I. A. ir B. J. vežtis į gimtadienį, nes norėjo pabūti su lengvo elgesio merginomis. Nuteistasis M. G. tiek viso bylos proceso metu, tiek savo apeliaciniame skunde taip pat neigia verbavęs I. A. vykti dirbti į Vokietiją prostitute, tvirtina, kad su V. K. jie tik siūlė I. A. važiuoti švęsti gimtadienio. Su tokiais nuteistųjų V. K. ir M. G. argumentais nėra pagrindo sutikti, nuteistųjų kaltę padarius aptariamas nusikalstamas veikas įrodo byloje surinktų ir, priešingai nei apeliaciniuose skunduose tvirtina nuteistieji, pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintų faktinių duomenų visetas.

54. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, iš esmės nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios B. J. parodymais apie V. K. įkalbinėjimą vykti į Vokietiją dirbti prostitute, kadangi jie atitinka ir kituose įrodymų šaltiniuose užfiksuotus faktinius duomenis. Tuo tarpu nuteistojo V. K. parodymai ir jo paties telefoninių pokalbių metu išsakytų frazių paaiškinimas bei interpretacijos (į (duomenys neskelbtini) B. J. norėjo pasiimti, nes norėjo su ja pabūti dvi dienas, pasimylėti; jo pasakytų žodžių, kad pabėgo valkata, negali paaiškinti, gal ne apie B. J. taip sakė; norėjo B. J. vežtis į gimtadienį; niekam niekada apie jokius skrydžius nesakė, gal pavartojo žargoną, jog skris iš Vilniaus 17 valandą, bet turėjo omenyje važiavimą į balių; kodėl A. K., su kuriuo sėdėjo kalėjime, informavo, negali pasakyti; neatsimena, ar po to su R. L. bendravo; negali pasakyti, kam gimtadieniui reikalingi dokumentai; buvo susinervinęs, nes B. J. pabėgo su pinigais ir jis negavo lytinio akto) ne tik, kad kelia pagrįstas abejones, bet yra akivaizdžiai nelogiškos, todėl vertintinos, kaip nuteistojo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, jog V. K., pasinaudodamas B. J. pažeidžiamumu – bloga jos materialine padėtimi, socialinių įgūdžiu stoka, 2017 m. lapkričio 30 d., bute (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. gruodžio 3 d. telefoninių pokalbių su B. J. metu žadėdamas jai gerą uždarbį, ją aprengti bei sutvarkyti, nugabenti į Vokietiją ir ten apgyvendinti, įkalbinėjo ją vykti į Vokietiją dirbti prostitute.

Dėl A. V. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį

63. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį nuteistas už narkotinės medžiagos – kokaino, vieną kartą paslėpto nukentėjusiosios K. J. skrandyje (supakuoto į ne mažiau kaip 60 vnt. paketėlių), kitą kartą – paslėpto nukentėjusiojo E. P. skrandyje (supakuoto į ne mažiau kaip 47 vnt. paketėlių) gabenimą kontrabandos būdu iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respublikos teritoriją, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vėliau skrendant iš Rygos, Latvijoje, į Reikjaviką, Islandijoje, bei šios narkotinės medžiagos platinimą, veikiant bendrininkų grupėje su R. L. ir M. K.. Nuteistasis A. V. tiek viso bylos proceso metu, tiek savo apeliaciniame skunde neigia padaręs šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodo, kad R. L. bei nukentėjusiąją K. J. Reikjavike, Islandijoje, matęs du kartus, R. L. bei nukentėjusiojo E. P. 2017 m. rugpjūčio 5–6 dienomis nematė, su jais nebuvo susitikęs, kategoriškai tvirtina, jog nei 2017 m. gegužės 27–28 dienomis, nei 2017 m. rugpjūčio 5–6 dienomis nuteistoji R. L. jokių paketų ar paketėlių jam neperdavė, jokių narkotinių medžiagų Islandijoje jis neplatino, nieko nežinojo apie kažkokių paketėlių gabenimą, su M. K. niekada apie tai nekalbėjo, telefonu su M. K., girdint R. L., niekada nebendravo. Nuteistasis pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad Lietuvos valstybės siena buvo kirsta R. L. ir nukentėjusiesiems įvažiuojant iš Lietuvos į Latvijos valstybę, jis tiesiogiai nedalyvavo darant šį nusikaltimą. Su šiais nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

67. Asmenų parodymai tinkamais įrodymais pripažįstami tada, kai jie duoti pirmosios arba apeliacinės instancijos teisme, arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, tuo tarpu parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagal baudžiamojo proceso teisės nuostatas nelaikytini visaverčiu įrodymų šaltiniu, tokie parodymai yra reikšmingi kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui ir padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-461/2011, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-292-693/2018, Nr. 2K-5-719/2022). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, tinkamu įrodymų šaltiniu laikytini nukentėjusiosios K. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuomet ji teigė nemačiusi paties narkotinių medžiagų perdavimo A. V. momento, tą žinojo tik iš R. L.. Tuo tarpu nukentėjusiosios K. J. anksčiau aptarti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie tai, kad ji matė, kaip R. L. perdavė A. V. maišelį su jos skrandyje atgabentomis narkotinėmis medžiagomis, nelaikytini tinkamu baudžiamojo proceso įstatymo prasme įrodymų šaltiniu, kadangi ir pati R. L. kategoriškai nepatvirtino, matė ar ne K. J. maišelio su narkotinėmis medžiagomis perdavimo A. V. momentą. Tačiau, nepaisant šių nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti nepatikimais ir objektyvių aplinkybių neatitinkančiais nuteistosios R. L. viso bylos proceso metu iš esmės nuoseklių parodymų apie A. V. vaidmenį padarant aptariamą nusikaltimą, kadangi kitoje dalyje – dėl savalaikio neišskridimo iš Islandijos priežasčių, bendravimo su A. V., šiam vežant jas į oro uostą, A. V. perduotų pinigų gabenimo į Lietuvos Respubliką ir perdavimo M. K. – nuteistosios parodymai sutampa tiek su nukentėjusiosios K. J. parodymais, tiek su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis.

68. Iš byloje esančio 2018 m. sausio 17 d. apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota kratos metu R. L. gyvenamojoje vietoje paimtų lėktuvo bilietų apžiūra, matyti, jog ant vieno A4 formato lapo iš (duomenys neskelbtini) tinklalapio atspausdintas elektroninis bilietas (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 26 d. skrydžiui Ryga–Reikjavikas, keleivėms R. B. (bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir K. J. (bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)). Lėktuvo skrydis 2017 m. gegužės 26 d., 11:05 val., iš Rygos į Reikjaviką, su 15.35 val. persėdimu Helsinkyje. Atgalinis skrydis numatytas 2017 m. gegužės 30 d., 18:00 val. iš Reikjaviko į Rygą, su 2017 m. gegužės 31 d., 9.30 val. persėdimu Helsinkyje. Skrydis numatytas FINNAIR kompanijos lėktuvais (t. 10, b. l. 8–9, 15). 2020 m. spalio 6 d. Islandijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktoje medžiagoje yra duomenys apie tai, kad R. B. bei K. J. 2017 m. gegužės 26 d. atskrido reisu Ryga–Helsinkis–Reikjavikas (Keflaviko tarptautinis oro uostas), o 2017 m. gegužės 30 d. turėjo išskristi atgal reisu Reikjavikas (Keflaviko tarptautinis oro uostas)–Helsinkis–Ryga. A. V. 2017 m. gegužės 27 d. atskrido reisu Vilnius–Reikjavikas (Keflaviko tarptautinis oro uostas) (t. 12, b. l. 41–43, 62–64). Šie faktiniai duomenys patvirtina, jog R. L. ir K. J. 2017 m. gegužės 26 d. atskridus į Reikjaviką, jos turėjo atgalinius bilietus į Rygą, todėl, akivaizdu, kad tuo metu M. K. dar neturėjo pagrindo A. V. prašyti nupirkti skrydžiui į Lietuvą bilietus. Tik po to, kai R. L. ir nukentėjusioji K. J. pavėlavo į lėktuvą, nes A. V. jų laiku nenuvežė į oro uostą, A. V. su J. Z. organizavo naujų bilietų pirkimą bei jų pervežimą į kitą viešbutį. Neginčytinai nustatyta aplinkybė, jog R. L. ir K. J., atskridusios lėktuvu į Reikjaviką, turėjo atgalinius bilietus, paneigia tiek nuteistojo M. K. parodymus, jog su A. V. jis bendravo tik dėl viešbučių ir bilietų užsakymo Reikjavike, tiek ir A. V. aiškinimus, kad pas R. L. ir K. J. jis nuvyko tik dėl anketinių duomenų, jog M. K. prašymu galėtų nupirkti lėktuvo bilietus grįžimui į Rygą, bei leidžia daryti išvadą, kad į viešbutį, kuriame buvo apsistojusios R. L. ir K. J., A. V. vyko būtent nuteistosios R. L. įvardintu tikslu – paimti kontrabandos būdu K. J. skrandyje į Islandiją atgabentas narkotines medžiagas.

71. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė paneigia nuteistojo A. V. parodymus apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 6–7 dienomis Islandijoje nebuvo ir aptariamo nusikaltimo nepadarė. Nuteistosios R. L. parodymais, taip pat kitais aukščiau aptartais faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog būtent A. V. ir antrą kartą Reikjavike iš R. L. paėmė kontrabandos būdu E. P. skrandyje atgabentus paketėlius su narkotinėmis medžiagomis. Ir nors pats A. V. nei narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant K. J. skrandyje, nei gabenant E. P. skrandyje neatliko jokių BK 199 straipsnio dispozicijoje aprašytų objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, ši aplinkybė nepaneigia jo kaltės dalyvavus narkotinių medžiagų kontrabandoje. Kontrabanda gali būti padaroma įvairiais būdais – tiek vienam asmeniui betarpiškai atliekant baudžiamajame įstatyme aprašytus visus vykdytojo veiksmus, tiek sudėtingesne forma – BK 199 straipsnio dispozicijoje aprašytus kontrabandos veiksmus padalinus į atskiras dalis ir kiekvienam iš nusikaltimo vykdytojų atliekant iš anksto sutartas atskiras funkcijas. Šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų visetas patvirtina, kad kiekvienas iš narkotinių medžiagų kontrabandos vykdytojų – M. K., R. L. ir A. V. atliko iš anksto sutartas funkcijas: M. K. su R. L., panaudojant apgaulę, įkalbėjo nukentėjusiuosius K. J. ir E. P. savo skrandžiuose gabenti narkotines medžiagas, M. K. perdavė K. J. ir E. P. nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurią jie prarijo, R. L. su M. K. užsakė bei nupirko skrydžių lėktuvu iš Rygos oro uosto į Keflaviko tarptautinį oro uostą, esantį Reikjavike, Islandijoje, bilietus, R. L. lydėjo nukentėjusiuosius K. J. ir E. P. kelionėje į Islandiją, vyko su jais iš Šiaulių į Rygos oro uostą, kirsdama Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės sieną, bei lydėjo šiuos asmenis skrendant lėktuvu, Islandijoje R. L. perdavė kontrabandos būdu atgabentas narkotines medžiagas A. V., kuris perdavė R. L. parvežimui į Lietuvą ir atsiskaitymui su M. K. pinigus. Šiame kontekste pažymėtina, jog, konstatuojant veikimą bendrininkų grupėje, nebūtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje nurodytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų; svarbu nustatyti tai, kad jie visi suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2019). Todėl nors pats betarpiškai A. V. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną negabeno narkotinių medžiagų, tačiau jis atliko su nusikalstamos veikos bendrininku M. K. iš anksto sutartus veiksmus, įeinančius į kontrabandos, kaip nusikaltimo, sudėtį, t. y. buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas. Jau aptartais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tiek E. P., tiek K. J. skrandžiuose kontrabandos būdu buvo gabenama tiksliai nenustatytas kiekis, tačiau būtent narkotinė medžiaga – kokainas.

72. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV 1925), pagal kurią pasikeitė BK 199 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas. Pagal naują BK 199 straipsnio redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) šis straipsnis nenumato baudžiamosios atsakomybės už narkotinių medžiagų kontrabandą, naujai įsigaliojusioje baudžiamojo kodekso redakcijoje atsirado naujas – BK 260¹ straipsnis, nustatantis baudžiamąją atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. BK 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą ir baudžiamumų nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tik veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalį). Lyginant A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 199 straipsnio 3 dalies redakciją su šiuo metu galiojančia nauja baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 260¹ straipsnis), redakcija, matyti, kad pagal senąją BK 199 straipsnio 3 dalies redakciją atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą nebuvo siejama su kiekiu ir kontrabandos tikslu. Už bet kokio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio neteisėtą gabenimą per valstybės sieną, nepriklausomai nuo tikslo, asmuo buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą BK 199 straipsnio 3 dalį. Naujame BK 260¹ straipsnyje įtvirtinamas atsakomybės diferencijavimas pagal kontrabandos dalyko kiekį ir tikslo platinti buvimą. Baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, numatyta BK 260¹ straipsnio 3 dalyje, už šios nusikalstamos veikos padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dešimties metų. Taigi pagal šiuo metu galiojančią BK 260¹ straipsnio 3 dalies redakciją už šios nusikalstamos veikos padarymą sumažėjo minimali laisvės atėmimo riba nuo trejų metų iki dvejų metų. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl A. V. nusikalstama veika, tiek susijusi su K. J., tiek ir nusikalstama veika, susijusi su E. P., skundžiamame nuosprendyje kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi 2016 m. sausio 1 d.) perkvalifikuotinos į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.).

73. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį pripažinti kaltais ir R. L. bei M. K.. BPK 320 straipsnio, apibrėžiančios bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ir pagal M. K. bei jo gynėjo apeliacinį skundą, todėl M. K. nusikalstama veika, tiek susijusi su K. J., tiek ir nusikalstama veika, susijusi su E. P., skundžiamame nuosprendyje kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi 2016 m. sausio 1 d.), taip pat perkvalifikuotinos į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.). Nors nuteistosios R. L. atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, tačiau jau minėto BPK 320 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Kadangi naujasis baudžiamasis įstatymas, kuris jau galiojo nuosprendžio priėmimo metu, laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, R. L. nusikalstamos veikos dėl K. J. ir E. P., kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi 2016 m. sausio 1 d.) perkvalifikuotinos į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.).

Dėl civilinių ieškinių

74. Nuteistasis M. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija nukentėjusiesiems B. J., K. J., E. P. šioje baudžiamojoje byloje priteistų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžius, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiesiems per dideles sumas, kurios neatitinka suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose.

76. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-118/2013). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

77. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios B. J., K. J. pareiškė 5 000 Eur dydžio civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 22, b. l. 34, 115–117), E. P. pareiškė 4 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 55–56), I. A. pareiškė 1 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 192–193).

78. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, taip pat su civiliniais ieškiniais pateiktus faktinius duomenis, nekyla abejonių, kad visi keturi nukentėjusiaisiais šioje baudžiamojoje byloje pripažinti asmenys dėl neteisėtų nuteistųjų tyčinių veiksmų, kuriuos jie atliko pasinaudoję nukentėjusiųjų B. J., K. J., E. P., I. A. socialiniu pažeidžiamumu, socialinių įgūdžių stoka, patyrė psichologinį stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, baimę. Šių aplinkybių nepaneigia nuteistojo M. K. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusiųjų sunki finansinė padėtis susidarė dėl jų pačių kaltės – nenoro dirbti, mokytis, pasirinkimas lengvai praturtėti buvo pačių nukentėjusiųjų sprendimas. Nukentėjusiųjų socialinių įgūdžių stoka, jų pažeidžiamumas, tinkamų gyvenimo sąlygų neturėjimas buvo tos aplinkybės, kuriomis pasinaudoję nuteistieji, tarp jų ir M. K., nukentėjusiųjų B. J., K. J., E. P. skrandžiuose gabeno narkotines medžiagas, suprasdami, kad tuo sukelia dar ir pavojų nukentėjusiųjų gyvybei. Nukentėjusiojo asmens sutikimas daryti nusikalstamą veiką ir savęs, kaip aukos, neidentifikavimas, nepaneigia moralinių kančių, dvasinių išgyvenimų dėl neteisėtų kaltininko veiksmų jo atžvilgiu patyrimo. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų B. J., K. J. ir E. P. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, taip pat nenukrypstant nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, mažinti nukentėjusiesiems B. J., K. J. ir E. P. solidariai iš nuteistųjų, tarp jų ir M. K., priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti, nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmių

79. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu perkvalifikavus po dvi A. V., M. K. ir R. L. nusikalstamas veikas pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, turi būti išspręstas ir bausmių, paskirtų už šiuos nusikaltimus, klausimas. Taip pat nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

80. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

81. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

82. M. K. padarė vieną nesunkų (BK 235 straipsnio 1 dalis), vieną apysunkį (BK 300 straipsnio 2 dalis), keturis sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 dalis, 260¹ straipsnio 3 dalis) ir tris nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 147 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 3 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. K. praeityje teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, M. K. buvo taikytas psichiatrinis gydymas, įskaita 2015 m. ir 2017 metais, M. K. gydėsi (duomenys neskelbtini) (t. 16, b. l. 41–122), taip pat buvo skirtas priklausomybės ligų gydymas, įskaita, buvo nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį (t.16, b. l. 175). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, M. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijose nustatytas bausmes, artimas bausmių vidurkiams. Perkvalifikavus M. K. dvi padarytas nusikalstamas veikas iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kurios sankcijoje numatyta bausmė pasikeitė labai nežymiai, t. y. laisvės atėmimo bausmės minimali riba sumažėjo vieneriais metais, M. K. už abi nusikalstamas veikas (dėl K. J. ir E. P.) skirtinos tos pačios rūšies ir dydžio bausmės, t. y. treji metai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo koreguoti ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. už visas kitas jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, taip pat taikyto bausmių bendrinimo būdo bei galutinės bausmė, be to, koreguoti nei už atskiras nusikalstamas veikas M. K. paskirtų bausmių, nei galutinės bausmės nėra prašoma ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde.

83. A. V. padarė keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. V. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, A. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijose nustatytas bausmes, mažesnes nei bausmių vidurkiai. Perkvalifikavus A. V. dvi padarytas nusikalstamas veikas iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kurios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimali riba sumažėjo vieneriais metais, A. V. už abi nusikalstamas veikas (dėl K. J. ir E. P.) skirtinos tos pačios rūšies ir dydžio bausmės, t. y. treji metai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo koreguoti ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, taip pat taikyto bausmių bendrinimo būdo bei paskirtos galutinės bausmės, be to, koreguoti nei už atskiras nusikalstamas veikas A. V. paskirtų bausmių, nei galutinės subendrintos bausmės nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

84. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems V. K. ir M. G., BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nei V. K., nei M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o V. K. dar ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į nuteistuosius charakterizuojančius duomenis bei, įvertinęs šių aplinkybių visetą, nuteistajam M. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, o V. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, artimas straipsnių sankcijose nustatytiems bausmių vidurkiams. Teisėjų kolegijai nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, nei nuteistajam M. G., nei nuteistajam V. K. paskirtų bausmių nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma nei nuteistojo M. G., nei nuteistojo V. K. apeliaciniuose skunduose.

85. Nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo M. G. apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. M. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 147 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi, nei dabartinė BK 75 straipsnio redakcija nenumato bausmės vykdymo atidėjimo už sunkių nusikaltimų padarymą. Negali būti M. G. atžvilgiu taikomas ir BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytas dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Pagal minėto straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nusikalstama veika, numatyta BK 147 straipsnyje, priskiriama prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus laisvei ir patenka į BK XX skyrių.

86. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajai R. L., BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, nusikaltimus ji padarė neišnykus teistumui, todėl jai paskyrė straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Taip pat, atsižvelgęs į nuoseklius nuteistosios parodymus apie kitų kaltinamųjų atliktus veiksmus, kurie padėjo nustatyti nusikaltimus padariusius asmenis, į tai, jog per kitus asmenis jai buvo daromas poveikis, siekiant, kad ji pakeistų duotus parodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jai, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės, švelnesnės nei numatytos straipsnių sankcijose. Perkvalifikavus R. L. dvi padarytas nusikalstamas veikas (dėl K. J. ir E. P.) iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), teisėjų kolegija sprendžia, jog jai skirtinos pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės.

Dėl proceso išlaidų

87. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios B. J. atstovas advokatas D. Povilius pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir mokėjimo pavedimą, patvirtinančius, kad centras padengė 750 Eur dydžio išlaidas, susidariusias už nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, ir prašė šią sumą priteisti iš nuteistųjų.

88. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014; Nr. 2K-177-696/2015; Nr. 2K-204-895/2018). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodomas patirtų nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

89. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, be kita ko, ir pagal nukentėjusiosios B. J. atžvilgiu nusikalstamas veikas padariusių nuteistųjų V. K. ir M. K. bei jo gynėjo apeliacinius skundus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, dalyvavo nukentėjusiosios B. J. atstovas, kuris, atstovaudamas nukentėjusiosios interesams, susipažinęs ir įvertinęs byloje pateiktus apeliacinius skundus pateikė motyvuotą nuomonę dėl juose nurodytų argumentų pagrįstumo. Atsižvelgiant į nuteistųjų V. K. ir M. K. bei jo gynėjo apeliacinių skundų apimtį ir turinį, apeliacinės instancijos teismo bylos išnagrinėjimo rezultatus, bylos sudėtingumą, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios B. J. atstovo advokato D. Poviliaus prašoma priteisti 750 Eur suma už nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra proporcinga, todėl priteisiama iš nuteistųjų V. K. ir M. K. lygiomis dalimis.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, M. K. nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 3 dalies (dėl K. J.) (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) perkvalifikuoti į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, M. K. nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 3 dalies (dėl E. P.) (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) perkvalifikuoti į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 260¹ straipsnio 3 dalį, bausmių apėmimo būdu bei iš dalies sudedant subendrinti su bausmėmis, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtomis pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl K. J.), 147 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl E. P.), 147 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl B. J. ir K. J.), 235 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, ir paskirti M. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kurios vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, tačiau Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas) dalimi ir paskirti M. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 mėnesiams ir 3 dienoms.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. V. nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 3 dalies (dėl K. J.) (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) perkvalifikuoti į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. V. nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 3 dalies (dėl E. P.) (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) perkvalifikuoti į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 260¹ straipsnio 3 dalį, bausmių apėmimo būdu bei iš dalies jas sudedant subendrinti su bausmėmis, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtomis pagal 260 straipsnio 1 dalį (dėl K. J.), 260 straipsnio 1 dalį (dėl E. P.), ir paskirti A. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, R. L. nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 3 dalies (dėl K. J.) (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) perkvalifikuoti į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, R. L. nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 3 dalies (dėl E. P.) (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) perkvalifikuoti į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 260¹ straipsnio 3 dalį, bausmių apėmimo būdu bei iš dalies jas sudedant subendrinti su bausmėmis, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtomis pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl K. J.), BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl K. J.), BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl E. P.), BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl E. P.), BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl B. J. ir K. J.), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Iš nuteistųjų M. K. ir V. K. priteisti VšĮ (duomenys neskelbtini) po 375 (tris šimtus septyniasdešimt penkis) Eur nukentėjusiosios B. J. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų V. K., A. V., M. G., M. K. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinius skundus atmesti.