- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-2556-580/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12390-2025-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Suinteresuotas asmuo
- SUA2, SUA1
- Pareiškėjas
- PRS1
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens SUA2 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo ir teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo, suinteresuoti asmenys SUA2, SUA1.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo KAN1 mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjui PRS1, kaip KAN1 sūnui, buvo reikalingas išlaikymas;
pripažinti pareiškėjo teisę į privalomąją palikimo dalį, t. y. į 1/10 dalį to kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris KAN1 priklausė jo mirties dieną, kad ir kur jis būtų, iš ko besusidėtų, taip pat turtinių teisių, kurios galėjo atsirasti po jo mirties, ir viso kito turto, nepaisant 2017-11-02 testamento turinio.
pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini). Jo tėvas – KAN1 (toliau – ir pareiškėjo tėvas, palikėjas), motina – SUA1. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Mirties dieną KAN1 sutuoktinė buvo SUA2;
po palikėjo mirties liko keturi vaikai (įvaikiai). Palikėjas buvo vedęs tris kartus. Iš pirmosios santuokos jam liko dvi dukros – KAN3, gimusi (duomenys neskelbtini), ir KAN4, gimusi (duomenys neskelbtini), kurios gyvena užsienyje. Iš antrosios santuokos liko pareiškėjas. Taip pat palikėjas buvo įvaikinęs KAN5, gimusią (duomenys neskelbtini), kuri yra jo paskutinės sutuoktinės dukra;
2017-11-02 palikėjas sudarė testamentą, kuris buvo patvirtintas Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Testamentas). Pagal šį Testamentą palikėjas visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko jis besusidėtų jo mirties dieną, taip pat turtines teises, kurios gali atsirasti po jo mirties, ir visą kitą turtą paliko savo dabartinei sutuoktinei SUA2;
Palangos miesto 3-ojo notarų biuro notarė, kuri veda paveldėjimo bylą dėl palikėjo palikimo, 2025-11-19 pareiškėją supažindino su Testamento turiniu. Notarė informavo pareiškėją, kad norėdamas paveldėti privalomąją palikimo dalį, jis turi kreiptis į teismą, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjo mirties dieną jam, kaip palikėjo sūnui, buvo reikalingas išlaikymas;
pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įgijo vidurinį išsilavinimą ir gavo brandos atestatą. Šiuo metu pareiškėjas yra (duomens neskelbtini) pirmosios pakopos nuolatinių studijų pirmo kurso studentas, studijuojantis visiškai valstybės finansuojamoje vietoje. Į studijas pareiškėjas priimtas (duomenys neskelbtini), numatoma studijų pabaiga – (duomenys neskelbtini);
po pareiškėjo tėvų santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), iki pareiškėjo mokymosi gimnazijoje pabaigos palikėjas mokėjo pareiškėjui 400 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Palikėjas sutiko ir toliau mokėti pareiškėjui išlaikymą jo studijų universitete laikotarpiu – 400 Eur dydžio mėnesines išmokas, 2025-09-12 palikėjas pervedė 400 Eur pareiškėjo išlaikymui į pareiškėjo motinos banko sąskaitą, o ši suma buvo jos perduota pareiškėjui. Tokiais veiksmais palikėjas patvirtino, kad pareiškėjui yra reikalingas išlaikymas. Palikėjo mirties momentu pareiškėjas negavo stipendijų ar kitų pašalpų ir neturėjo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, išskyrus asmeninius daiktus. Palikėjo mirties dieną pareiškėjo banko sąskaitoje buvo 5,40 Eur. Tai patvirtina, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas;
po palikėjo mirties liko keturi vaikai (įvaikiai), t. y. keturi pirmos eilės įpėdiniai. Jeigu paveldėjimas vyktų pagal įstatymą, tai remiantis CK 5.13 straipsniu, kiekvienam iš palikėjo vaikų (įvaikių) ir sutuoktinei tektų po 1/5 dalį palikimo. Vadovaujantis CK 5.20 straipsniu, palikėjo vaikai (įvaikiai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldėti pagal įstatymą (privalomoji dalis). Pareiškėjas, kuriam palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldėjimo byloje turi teisę į privalomąją palikimo dalį – 1/10 dalį;
pareiškėjui našlaičių pensija buvo paskirta praėjus mėnesiui po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodros) Klaipėdos skyriaus sprendimu. Našlaičių pensijos dydis sudaro 635,27 Eur per mėnesį. Palikėjo mirties momentu pareiškėjas šios išmokos negavo;
trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės buvimas neturi teisinio ar faktinio ryšio su piniginių lėšų likučiu pareiškėjo banko sąskaitoje. Automobilis „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausė pareiškėjo močiutei KAN2, kuri automobilį įsigijo 2009 m. Automobilis niekada nebuvo pareiškėjo nuosavybė. Pareiškėjo galimybė kartais naudotis šia transporto priemone su savininko leidimu nesukuria pareiškėjui nuosavybės teisės ir nesuteikia jam teisės disponuoti automobiliu savo nuožiūra;
pareiškėjo motina niekada nevaldė ir nevaldo bendrovės UAB „Litana“ akcijų, taip pat jų nepardavė. Motina niekada neįsigijo ir nevaldė nuosavybės teise gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nevaldė ir nevaldo nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo apie 750 kv. m), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas 2006 m. Šis namas iki šiol neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nebuvo laikomas pareiškėjo tėvų bendrąja jungtine nuosavybe. Šiame name gyvena suinteresuotas asmuo SUA2. SUA2 nurodomos aplinkybės apie pareiškėjo motinos turtinę padėti neturi jokios reikšmės, kadangi yra vertinama pareiškėjo turtinė padėtis palikėjo mirties dieną. Įstatymų leidėjas nereikalauja įvertinti asmens turtinės padėties pokyčių ir šių pokyčių priežastingumo bei pokyčių iki palikėjo mirties momento, nei įvykusių po palikėjo mirties;
tai, kad po palikėjo mirties suinteresuotas asmuo SUA2 savo iniciatyva mokėjo pareiškėjui jos banko išraše nurodytas sumas, patvirtina, jog pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas ir kad ji apie tai žinojo. SUA2 sąmoningai nutyli apie tai, kad ji su palikėju valdė dalį Rusijoje registruotos įmonės OOO „Rževskij“, iš kurios kasmet gavo dešimčių milijonų rublių pajamas, taip pat turėjo daiktines teises į nekilnojamąjį turtą Rusijoje. Palikėjo valdoma dalis sudarė 90 proc., o suinteresuoto asmens SUA2 – 10 proc.
Suinteresuotas asmuo SUA2 atsiliepimu su pareiškėjo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad:
pareiškėjas klaidina teismą, kad negauna kitų piniginių išmokų, bei neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties. (Duomenys neskelbtini) pirmosios pakopos nuolatinių studijų studentams, studijuojantiems (duomenys neskelbtini) studijų programoje, visiškai valstybės finansuojamoje vietoje (duomenys neskelbtini) studijų krypties programoje (duomenys neskelbtini) mokama ne mažiau 1 BSI (49 Eur / mėn.) stipendija. Pareiškėjo žinioje yra transporto priemonė – automobilis markės „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užrašytas artimų giminaičių vardu;
pareiškėjas nepateikė Sodros sprendimo dėl atsisakymo mokėti jam priklausančios našlaičių pensijos. Pilnamečio vaiko išlaikymą moka abu tėvai. Pareiškėjo motinai ištuokos metu atiteko nemaža pinigų suma, kas leido jai įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) bei UAB „Litana“ akcijas, kurias po 3 m. ji pardavė už 3 765 000 Eur;
pareiškėjas pateikė melagingą informaciją dėl palikėjo mirties bei finansinio palaikymo. Pareiškėjas nutyli, kad palikėjas buvo nedarbingas, jam buvo nustatytas neįgalumas bei slauga, o jo sutuoktinė suinteresuotas asmuo SUA2 nė vienos dienos nepaliko jo be piniginės paramos.
Suinteresuotas asmuo SUA1 atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka tikrovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026-04-23 sprendimu pareiškimą tenkino ir nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjui, kaip palikėjo sūnui, buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjui įgyvendinti teisę į privalomąją palikimo dalį; pripažinti pareiškėjui teisę į privalomąją 1/10 dalį palikėjo palikimo dalį; priteisti iš suinteresuoto asmens SUA2 pareiškėjui 407 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:
pareiškėjas palikėjo mirties dieną neturėjo nei registruoto nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, taip pat nėra juridinių asmenų dalyvis. Nustatyta, kad iki palikėjo mirties pareiškėjas faktiškai buvo palikėjo išlaikomas;
vien studijų faktas savaime nesuponuoja išlaikymo poreikio, tačiau kartu su kitomis aplinkybėmis, tokiomis kaip pajamų nebuvimas, faktinio išlaikymo teikimas ir objektyvus negalėjimas dirbti, sudaro pagrindą pripažinti tokį poreikį egzistavus. Nuolatinė studijų forma pagal savo pobūdį reikalauja nuolatinio dalyvavimo studijų procese ir objektyviai riboja galimybes dirbti bei gauti pakankamas pajamas būtiniems poreikiams tenkinti. Nors byloje negauta duomenų, kad pareiškėjas turėtų specialių poreikių, kurių tenkinimui reikalingos lėšos, pareiškėją gyvenamuoju būstu iš esmės aprūpina jo močiutė ir mama, nėra ginčo, kad pareiškėjui, kaip ir kiekvienam besimokančiam asmeniui, reikalingos išlaidos maistui, aprangai, transportui, mokymosi priemonėms bei kitiems poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, šių poreikių tenkinimui reikalinga ne mažesnė nei palikėjo pareiškėjui teikto išlaikymo suma. Sprendė, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas;
teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui po jo tėvo mirties buvo reikalingas išlaikymas, pareiškėjui pripažintina teisė į privalomąją 1/10 palikėjo palikimo dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė suinteresuotas asmuo SUA2 apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, kad:
pirmosios instancijos teismo išvados nėra grindžiamos įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu. Teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus bei netinkamai pritaikė tiek civilinio proceso normas, reguliuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tiek ir civilinio kodekso normas, reguliuojančias teisę į privalomąją palikimo dalį;
įstatymų leidėjas teisės į privalomąją palikimo dalį institutu apsaugo tuos artimiausius šeimos narius, kurie negali užtikrinti savo ekonominio egzistavimo. Juo nėra siekiama užtikrinti šeimos narių aukšto gyvenimo standarto. Todėl išlaikymo reikalingumas gali būti konstatuojamas, kai asmens turtinė padėtis yra tokia, kad jis negali patenkinti būtinųjų savo gyvenimo reikmių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėją gyvenamuoju būstu aprūpina jo močiutė ir motina, byloje negauta duomenų, kad pareiškėjas turėtų specialių poreikių, kurių tenkinimui reikalingos lėšos;
pareiškėjas studijuoja (duomenys neskelbtini) programą (duomenys neskelbtini) visiškai valstybės finansuojamoje vietoje. Pareiškėjas gauna stipendiją, taip pat gauna 635,27 Eur per mėnesį našlaičių pensiją nuo (duomenys neskelbtini) iki jam sukaks (duomenys neskelbtini) metai. Jei jam trūktų pinigų būtiniausiems poreikiams, jis turi galimybę ir mokytis, ir dirbti. Pareiškėjui įgijus (duomenys neskelbtini) diplomą, jis turės galimybę gauti ženkliai didesnes pajamas nei šalyje esantis atlyginimų vidurkis. Palikėjo teikta piniginė parama ir apeliantės po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) mėnesius mokamos išmokos buvo skirtos ne būtinųjų poreikių tenkinimui, o siekiant geresnės gyvenimo kokybės;
pareiškėjas pripažino, kad gyvena pas motiną, močiutę, pas draugę, naudojasi močiutės automobiliu. Palikimą sudaro gyvenamasis namas ir įmonės Kaliningrade akcijos, kurių vertė nežinoma ir pardavimas yra apsunkintas. Jei įsiteisėtų pirmosios instancijos sprendimas, pareiškėjui atitektų 1/10 namo dalis, kuri jam nesuteiktų jokių pajamų, priešingai tektų prisidėti prie turto išlaikymo proporcingai savo turimai daliai. Namo vertė yra apie 500 000 Eur, todėl pareiškėjo dalis sudarytų apie 50 000 Eur. Neaišku kaip greitai jis galės parduoti 1/10 namo dalį. Pareiškėjas atsisakė tartis taikiai ir priimti apeliantės siūlomas periodines pinigines išmokas, kas patvirtina, jog jo tikslas yra ne būtinųjų poreikių tenkinimas, o siekis gauti kaip įmanoma didesnę turtinę naudą;
dėl visų apeliaciniame skunde aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, todėl pažeidė savo pareigą tinkamai argumentuoti procesinį sprendimą.
Pareiškėjas PRS1 atsiliepimu prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2026-04-23 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
išlaikymo reikalingumui nustatyti neturi reikšmės asmens turtinė padėtis, buvusi iki palikėjo mirties dienos ar po palikėjo mirties dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-05-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024 išaiškinta, kad net ir tuo atveju, jeigu po palikėjo mirties asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, laimėtų loterijoje tokią sumą, kuri leistų jam visiškai patenkinti būtinąsias gyvenimo reikmes, ši aplinkybė neturėtų reikšmės sprendžiant dėl jo teisės į privalomąją palikimo dalį. Apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjui įgijus (duomenys neskelbtini) diplomą, jis turės galimybę gauti ženkliai didesnes pajamas nei šalyje esantis atlyginimų vidurkis, yra nepagrįstas, nes grindžiamas hipotetinėmis ateities aplinkybėmis, galinčiomis atsirasti po palikėjo mirties dienos;
pareiškėjas pradėjo gauti stipendiją tik 2026 m. vasarį. Vien aplinkybė, kad po palikėjo mirties pareiškėjui buvo paskirta stipendija, savaime nepaneigia jo išlaikymo reikalingumo palikėjo mirties dieną. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pareiškėjas būtinųjų poreikių užtikrinimui turi galimybę ir mokytis, ir dirbti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuolatinė (dieninė) studijų forma pagal savo pobūdį reikalauja nuolatinio dalyvavimo studijų procese ir objektyviai riboja galimybes dirbti bei gauti pakankamas pajamas būtiniems poreikiams tenkinti;
apeliantės argumentai dėl jos po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) mėn. mokamos išmokos, kurios buvo skirtos ne būtinųjų poreikių tenkinimui, o siekiant geresnės gyvenimo kokybės, prieštarauja pirmosios instancijos teisme išdėstytai apeliantės pozicijai. Apeliantė teismo posėdžio metu paaiškino supratusi, kad pareiškėjas mokosi, o palikėjas, jeigu būtų buvęs gyvas, ir toliau būtų teikęs pareiškėjui išlaikymą. Tokia pozicija patvirtina, jog palikėjo mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas būtiniems poreikiams tenkinti. Apeliaciniame skunde dėstoma aplinkybė, kad pareiškėjas gyvena tiek pas motiną, tiek pas močiutę, tiek pas draugę, patvirtina, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjas neturėjo nuosavo būsto ir buvo priklausomas nuo kitų asmenų suteikiamos gyvenamosios vietos;
aplinkybė, kad pareiškėjas po palikėjo mirties nesutiko priimti apeliantės siūlomų periodinių išmokų ar sudaryti taikos susitarimo, neturi jokios reikšmės vertinant, ar palikėjo mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėjas šioje byloje siekia įgyvendinti įstatymo jam suteiktą teisę į privalomąją palikimo dalį. Naudojimasis įstatymo suteiktomis teisėmis negali būti laikomas argumentu, kad asmuo veikia nesąžiningai ar siekia nepagrįstai praturtėti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo ir teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
Bylos duomenimis nustatyta, kad, remiantis Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjo PRS1 (gimimo data (duomenys neskelbtini)) tėvas – KAN1, motina – SUA1.
Remiantis Palangos miesto sav. administracijos Civilines metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), KAN1 mirė (duomenys neskelbtini).
2017-11-02 KAN1 sudarė testamentą, kuris buvo patvirtintas Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. Bluškienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjas visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko jis besusidėtų jo mirties dieną, taip pat turtines teises, kurios gali atsirasti po jo mirties, ir visą kitą turtą paliko savo sutuoktinei SUA2.
Remiantis 2025-11-27 pažyma apie studento statusą Nr. 10.6-8501-5.37 E-36819-16127 nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pirmosios pakopos (bakalauro) nuolatinių studijų pirmo kurso studentas, studijuojantis (duomenys neskelbtini) studijų programą visiškai valstybės finansuojamoje vietoje. Priimtas į šių studijų kursą 2025 m., numatoma studijų pabaiga – (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatyta, kad jis nuo 2026 m. vasario mėn. gauna stipendiją.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo PRS1 Nr. VPE_SP1E-70140 pareiškėjui skirta 635,27 Eur našlaičių pensiją nuo (duomenys neskelbtini) iki jam sukaks (duomenys neskelbtini) metai, jei bus švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniu ar nuolatinių studijų programų studentu.
Dėl įpėdinio teisės į privalomąjį palikimo dalį
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo ir teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas ir pripažino pareiškėjui teisę į privalomąją 1/10 dalį palikėjo palikimo dalį.
CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši įstatymo nuostata taikytina tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą.
Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013; 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 2024-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024). Taigi, asmuo teisę į privalomąją palikimo dalį gali įgyti tik esant šių sąlygų visumai: (i) asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, patenka į CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų ratą, t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga); (ii) asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga); (iii) palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo palikėjo vaikas, kuriam palikėjas testamentu nepaliko jokio turto. Visą turtą palikėjas testamentu paliko savo sutuoktinei apeliantei. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atitinka pirmąją ir trečiąją teisei į privalomąją palikimo dalį įgyti sąlygas. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo atitikties išlaikymo reikalingumo sąlygai.
Dėl pareiškėjo atitikties išlaikymo reikalingumo sąlygai
Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Apeliacinis skundas, iš esmės argumentuojamas tuo, jog teisės į privalomąją palikimo dalį institutas apsaugo tuos artimiausius šeimos narius, kurie negali užtikrinti savo ekonominio egzistavimo, juo nėra siekiama užtikrinti šeimos narių aukšto gyvenimo standarto.
Apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja aplinkybes, susijusias su pareiškėjo turtine padėtimi: pareiškėją gyvenamuoju būstu iš esmės aprūpina jo močiutė ir motina, pareiškėjas studijuoja visiškai valstybės finansuojamoje vietoje, gauna stipendiją bei 635,27 Eur per mėnesį našlaičių pensiją nuo (duomenys neskelbtini) iki jam sukaks (duomenys neskelbtini) metai, naudojasi močiutės transporto priemone, turi galimybę dirbti ir neturi tam tikrų specialiųjų poreikių. Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjui palikimo mirties dieną išlaikymas nebuvo reikalingas, tačiau jos liko neįvertintos pirmosios instancijos teismo.
Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2019-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).
Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2019-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019). Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija suponuoja išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įpėdiniui reikalingumo, vienas iš aspektų, kurį reikia įvertinti, yra tai, ar asmuo, teigiantis apie išlaikymo reikalingumą, išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vien studijų faktas savaime nesuponuoja išlaikymo poreikio, tačiau kartu su kitomis aplinkybėmis, tokiomis kaip pajamų nebuvimas, faktinio išlaikymo teikimas ir objektyvus negalėjimas dirbti, sudaro pagrindą pripažinti tokį poreikį egzistavus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuolatinė studijų forma pagal savo pobūdį reikalauja nuolatinio dalyvavimo studijų procese ir objektyviai riboja galimybes dirbti bei gauti pakankamas pajamas būtiniems poreikiams tenkinti. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors byloje negauta duomenų, kad pareiškėjas turėtų specialių poreikių, kurių tenkinimui reikalingos lėšos, pareiškėją gyvenamuoju būstu iš esmės aprūpina jo močiutė ir mama, tačiau nėra ginčo, kad pareiškėjui, kaip ir kiekvienam besimokančiam asmeniui, reikalingos išlaidos maistui, aprangai, transportui, mokymosi priemonėms bei kitiems poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šių poreikių tenkinimui reikalinga ne mažesnė nei palikėjo pareiškėjui teikto išlaikymo suma.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, jog nuolatinė studijų forma pagal savo pobūdį reikalauja nuolatinio dalyvavimo studijų procese, tačiau nesutiktina su išvada, kad nuolatinės studijos objektyviai riboja pareiškėjo galimybes dirbti bei gauti pakankamas pajamas būtiniems poreikiams tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad daug studentų susiranda darbą ar užsiima kita veikla. Nemaža dalis studentų, nors ir dirbdami nepilnu etatu ar nuotoline forma, turi galimybę ir gauna pajamų. Vertintina, kad pareiškėjas, dirbdamas tam tikrą darbą, turi galimybę gauti pajamas, kurios vertinamos bent puse minimalios algos. Šios nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikoje galiojantis minimalios mėnesinės algos dydis sudaro 1 153 Eur bruto, atitinkamai, pareiškėjas turi galimybę gauti apie 423 Eur mėnesinio atlyginimo. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, jog palikėjo teikto 400 Eur dydžio išlaikymo suma pareiškėjui būtų nepakankama jo būtiniems poreikiams patenkinti, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręstina, kad ir 423 Eur mėnesinės algos pareiškėjui užtektų būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, pareiškėjas studijuoja visiškai valstybės finansuojamoje vietoje, gauna stipendiją bei 635,27 Eur per mėnesį našlaičių pensiją nuo (duomenys neskelbtini) iki jam sukaks (duomenys neskelbtini) metai.
Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo užimtumas universitete netrunka visą darbo dieną, todėl tam tikro nepilną dieną trunkančio darbo susiradimas negalėtų kenkti mokslo rezultatams, sesijų metu pareiškėjas galėtų imti atostogas darbe. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) numato mokymosi atostogų suteikimą darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas (DK 135 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas yra pilnametis asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos duomenimis nėra nustatyta, kad pareiškėjui būtų nustatytas tam tikro lygio nedarbingumas. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas fiziškai ir teisiškai turi galimybę dirbti tam tikrą darbą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog pareiškėją gyvenamuoju būstu iš esmės aprūpina jo močiutė ir motina, patvirtina ir pats pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą. Pasak pareiškėjo, šį aplinkybė įrodo, kad pareiškėjas neturi nuosavo nekilnojamojo turto, todėl atsiranda pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose neginčijo aplinkybės, jog kartais turi galimybę naudotis jo senelei nuosavybės teise priklausančia transporto priemone „Mazda 3“ (valstybinio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Apeliacinės instancijos teismas neginčija minėtų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo aprūpinimu gyvenamuoju būstu, tačiau nesutinka su pareiškėjo minėtų aplinkybių vertinimu.
Pažymėtina tai, jog pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas turi sąlygas vykti į studijas tiek viešuoju transportu, tiek ir kitais būdais (važiuojant senelei priklausančiu automobiliu), kadangi atstumas nuo pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) sudaro maždaug 15 kilometrų. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui, esant sąlyginai neilgam atstumui nuo gyvenamosios vietos iki pareiškėjo studijų vietos, neatsiranda poreikio mokėti papildomas išlaidas už gyvenimą bendrabutyje arba už tam tikro būsto nuomą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas neišnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas 18-19 metų studentas, neturi (ir palikėjo mirties dieną neturėjo) nuosavybės teise nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo amžiuje nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nuosavybės teise neturėjimas yra įprasta studento gyvenimo situacija.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į teisės į privalomąją palikimo dalį instituto prigimtį – apsaugoti tuos artimiausius šeimos narius, kurie negali užtikrinti savo ekonominio egzistavimo, o ne pasiekti tam tikro asmens aukštojo gyvenimo standarto užtikrinimą. Nagrinėjamu atveju, esant paminėtoms aplinkybėms, tenkinus pareiškėjo pareiškimą, susiklostys situacija, kuomet bus paaukštintas pareiškėjo gyvenimo standartas, kai pats pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija neatitiks teisės į privalomąją palikimo dalį instituto prigimties.
Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir, atitinkamai, nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Nustačius, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjui išlaikymas nebuvo reikalingas, nėra pagrindo ir pripažinti pareiškėjo teisę į privalomąją palikėjo palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius dokumentus, priimto sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo ir teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo, atmestas, tuo metu apeliantės apeliacinis skundas – tenkintinas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Suinteresuotas asmuo SUA2 už apeliacinį skundą sumokėjo 57 Eur žyminio mokesčio, kurie tenkinus apeliacinį skundą priteistini iš pareiškėjo.
Tenkinus apeliacinį skundą, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliaciniame procese, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
suinteresuoto asmens SUA2 apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjui PRS1 palikėjo KAN1 mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo ir teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo atmesti.
Priteisti SUA2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.