- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-29
- Bylos Nr.
- e2A-2744-640/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08034-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ATS1 , kuriuo teismo prašė padidinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3743-841/2012 priteistą išlaikymą O. Z. ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui O. Z. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugsėjo 23 d. iki O. Z. sukaks 18 metų, o jeigu sūnus mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose – iki jam sukaks 24 metai, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė taip pat teismo prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, ji ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad nuo tada, kai Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3743-841/2012 (toliau – ir Sprendimas), išaugo nepilnamečio sūnaus O. Z. poreikiai ir priteisto išlaikymo nepakanka patenkinti net būtinųjų sūnaus poreikių patenkinimui, o atsakovas prie išlaikymo papildomai niekaip neprisideda. Nuo Sprendimo, kuomet buvo priteistas išlaikymas, praėjo daugiau nei 13 metų. Atsakovas geranoriškai teikti didesnio išlaikymo nesutinka. Šiuo metu nustatytas išlaikymo dydis 400 litų (apie 116 Eur), neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomo minimalaus išlaikymo dydžio 388 Eur (nuo 2026 m. sausio m. 420 Eur). Atsakovas prie sūnaus kasmėnesinio išlaikymo turėtų prisidėti bent 400 Eur suma. Ši suma ne tik yra orientuota į nepilnamečio sūnaus poreikius, bet ir visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką. Atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad prašoma išlaikymo suma nepilnamečiam sūnui nėra reikalinga, ar, kad jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ar sveikatos būklę, tokio išlaikymo negali suteikti. Šiuo metu nepilnamečio sūnaus išlaikymui (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) per mėnesį reikalinga suma siekia apie 1 000 Eur. Ieškovė stengiasi sudaryti tokias sąlygas, kad būtų patenkinti ne tik būtinieji nepilnamečio sūnaus poreikiai (nupirkti vaistai, maistas, būtini drabužiai), bet, kad vaikas gyventų pilnavertį gyvenimą (būtų ugdomas, turėtų užklasinį ugdymą, vyktų į išvykas, stovyklas, atostogauti ir pan.), tačiau vien jos gaunamų lėšų tam neužtenka. Ieškovė turi dukrą M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurią taip pat privalo išlaikyti.
Ieškovė paaiškino, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, todėl ieškovė mano, jog atsakovas bent lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio sūnaus poreikių. Ieškovė prašo padidintą išlaikymą nepilnamečiam sūnui priteisti nuo 2025 m. rugsėjo 23 d., nes nuo tada buvo kreiptasi į atsakovą dėl mediacijos proceso. Ieškovė, kreipdamasi dėl mediacijos su atsakovu vykdymo, atliko pareigą informuoti atsakovą apie būtinybę teikti sūnui didesnį išlaikymą, šios aplinkybės jau egzistavo kreipimosi dėl mediacijos metu, todėl atsakovo pareiga mokėti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui atsiranda nuo 2025 m. rugsėjo 23 d. Atsakovas nepagrindė objektyvių priežasčių, kurios sąlygoja prastą turtinę padėtį, mano, jog tai tiesiog nenoras ieškoti papildomo darbo. Šalys, nutraukdamos santuoką, sutartimi buvo susitarusios, jog atsakovas sūnui teiks išlaikymą ne tik iki pilnametystės. Ieškovė nurodo, jog neprašo pakeisti šios sutarties sąlygos, tiesiog pakeisti patį išlaikymo dydį.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, taip pat jis ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka, jog nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė yra vaiko motina, tačiau, vaikui sulaukus pilnametystės, jo mama nebeturi įstatyminių įgaliojimų atstovauti savo suaugusį sūnų. Vaikas, sulaukęs pilnametystės, pats įgyja visišką teisnumą ir gali pats savarankiškai ginti savo interesus. Negalima tokia situacija, kai pagal teismo sprendimą šalis įpareigojama teikti materialinį išlaikymą nežinant, ar bus įstatyminės sąlygos tokiam išlaikymui teikti kažkada ateityje. Nesiginčija dėl ieškovės nurodytų išlaidų, reikalingų sūnaus išlaikymui, tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau jis nebegali savo lėšomis suteikti vaikams reikalingo išlaikymo. Jei turėtų finansines galimybes, mano, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikui reikia pakankamai daug lėšų oriam jo vystymuisi, ugdymuisi. Atsakovas sutinka, kad ieškovė teisingai nurodo reikalingą sumą, tačiau jis neturi tokių finansinių galimybių, kokių prašo ieškovė. Pagal sutarties 2.3 punktą įsipareigojo sūnaus nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki jam sukaks 18 m., o jei mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose – iki jam sukaks 24 m., mokėti po 400 Lt (116 Eur) kasmėnesinių periodinių išmokų. Šis susitarimas sudarytas įvertinus visus šalių turimus išlaikytinius šios sutarties sudarymo metu.
Atsakovas paaiškino, kad jis dar turi sūnų D. Z., gimusį (duomenys neskelbtini) , ir sūnų Ž. Z., gimusį (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismui 2021 m. gruodžio 27 d. nutraukus jo vėliau sudarytą santuoką civilinėje byloje Nr. e2YT-15023-1004/2021 buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2 p. jis įsipareigojo savo abiem vaikam kas mėnesį kiekvienam iš jų mokėti po 185 Eur iki jie sulauks pilnametystės. Antstolis Andrius Liaškovas išieško įsiskolinimą už vaikų išlaikymą, kuris siekia 8 258,37 Eur, antstolė Vaiva Šimkienė išieško įsiskolinimą vaikams, kuris siekia 9 337,31 Eur. Įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV, Sodra) už vaikų išlaikymo išmokas yra 2 455,20 Eur. Atsakovas nurodė, kad gauna tik minimalią mėnesio algą, nuo kurios antstoliai nuskaičiuoja įsiskolinimams padengti atitinkamas sumas. Pažymėjo, jog turi 70 arų žemės, tačiau ji yra įkeista bankui. Jokio kito turto neturi, gyvena pas tėvus, kurie jam padeda išgyventi, moka įmokas bankui už minėtą žemės sklypą. Ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, o jis jų turi tris. Pagal savo turtines galimybes bando mažinti išlaikymo įsiskolinimus. Kadangi jo dviem nepilnamečiams vaikams yra priteista po 185 Eur kiekvienam, todėl atsakovo vertinimu, ir O. norėtų skirti tą pačią sumą iki jam sukaks 18 metų. Nesutinka, kad išlaikymas sūnui būtų padidintas nuo mediacijos pradžios. Mediacija truko beveik 6 mėnesius ne dėl jo kaltės, o dėl pačios ieškovės nepagrįsto reikalavimo. Išlaikymo padidinimo momentą prašė pradėti skaičiuoti nuo ieškinio teismui įteikimo dienos. Prašė atsižvelgti į jo sunkią finansinę būklę ir nepriteisti iš jo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Neįgalumas nėra nustatytas. Teisme paaiškino, jog bandė įsidarbinti ir vairuoti sunkvežimį, tačiau kadangi skauda nugarą ir negali ilgai važiuoti, todėl nepavyko, teko grįžti dirbti į autoservisą. Yra patyręs avariją, todėl šiuo metu jam yra ribotos galimybės sėdėti. Kitokio darbo ieškotis nebandė.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skyrius, susipažinęs su pateiktais dokumentais, posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, mano, jog prisidėti prie išlaikymo turi abu tėvai. Kitiems vaikams priteistas išlaikymas šioje byloje teismo nesaisto, todėl tokius atsakovo argumentus vertina kritiškai, nes nėra žinomi nei kitų vaikų poreikiai, nei tėvų galimybės juos patenkinti. Atsakovas nesiėmė pastangų gauti papildomą darbą arba įsigyti specialybę. Darbas nebūtinai turi būti fizinis, atsakovas turi dėti pastangas, kad gautų didesnes pajamas. Priteisto išlaikymo dydis nebuvo keistas 14 metų. Ieškovė viena pati turėjo tenkinti vaiko poreikius ir jį išlaikyti. Kiek skyriui yra žinoma, kažkurį laikotarpį išlaikymas iš viso nebuvo mokamas. Tai rodo, kad atsakovas ne visiškai atsakingai elgiasi savo vaiko atžvilgiu. Skyrius mano, kad tik tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, ir kuris tenkina vaiko poreikius, geriausiai žino, kokie jo poreikiai yra, koks jų dydis. Skyrius neabejoja pateiktais poreikiais ir jų paskaičiavimais, kadangi akivaizdu, jog per 14 metų poreikiai padidėję ženkliai. Atsakovas žinodamas, kad prekių ir paslaugų kainos auga, pats savo noru nedidina išlaikymo, susitarti su ieškove geruoju nepavykdavo. Prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus. Papildomi įrodymai nepaneigia atsakovo pareigos mokėti išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškovė ieškinį patenkino iš dalies: 1) pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui O. Z. po 400 Lt (116 Eur) ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui O. Z., išlaikymą po 280 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. gruodžio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 2) priteisė iš atsakovo 349 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ieškovei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad nepilnametis O. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus, kuris nagrinėjant šią bylą yra nepilnametis. Ieškovė be sūnaus O. Z., turi kitą nepilnametį vaiką – M. B., gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. civilinėje byloje Nr. byloje Nr. 2-3743-841/2012 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė I. Z. (dabartinė pavardė – B.) ir ATS1 santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.3 punktu ATS1 įsipareigojo sūnaus O. Z. išlaikymui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki jam sukaks 18 metų, o jeigu sūnus mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose – iki jam sukaks 24 metai, mokėti po 400 litų kasmėnesinių periodinių išmokų, mokėtinų iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos pavedimu į I. Z. sąskaitą; nurodyta, jog šis susitarimas sudarytas įvertinus visus šalių turimus išlaikytinius šios sutarties sudarymo metu; 2.1. punktu nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. Z. (dabartinė pavardė – B.); 2.2. punktu ATS1 įsipareigojo iki šios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo sumokėti išlaikymo nepilnamečiam sūnui O. Z. įsiskolinimą 2 800 Lt (už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.).
Teismas nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jai vidutiniškai mokamas 2 247 Eur (neatskaičius mokesčių) atlyginimas, atskaičius mokesčius apie 1 300 Eur. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė KIA RIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Taip pat ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 4/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jos sutuoktiniui M. B. priklauso 1/5 dalis šio buto; taip pat ieškovės vardu registruota 0,7000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jos sutuoktinis užsiima akmens apdirbimo veikla. Ieškovės teigimu, sutuoktinis gauna panašią atlyginimo sumą kaip ir ji – apie 1 300 Eur. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jam vidutiniškai mokamas 1 211 Eur (neatskaičius mokesčių) atlyginimas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog, atskaičius mokesčius, gauna minimalų mėnesinį atlygį (apie 847 Eur), iš kurio su antstolio išskaitymais jam lieka 465 Eur. Savo vardu atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau posėdyje nurodė, jog jo motina moka bankui įmokas už žemės sklypą. Šalys teismo posėdžio metu nurodė, jog Sprendimu nutraukiant jų santuoką padalinta sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė po 1/2 dalį, t. y. po 0,3500 ha žemės sklypo, bendras žemės sklypo plotas 0,7000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3.4 – 3.6. punktuose numatytos sąlygos: nekeičiant šalių pareigų pagal 2007 m. birželio 4 d. Kredito sutartį prieš AB SEB susitarė, kad visą likusią pagal 2007 m. birželio 4 d. Kredito sutartį negrąžinto kredito dalį iš savo asmeninių lėšų įsipareigoja sumokėti atsakovas ATS1 , o jam iš savo asmeninių lėšų tinkamai įvykdžius minėtą kredito sutartį ieškovė atsakovui ar jo nurodytam asmeniui perleis jai asmeninės nuosavybės teise bendroje dalinėje nuosavybėje priklausančią ½ (vieną antrąją) dalį, t. y. 0,3500 ha žemės sklypo, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ir bus laikoma, kad ieškovė nėra skolinga atsakovui; po šios sutarties pasirašymo atsiradus galimybei minėtą sklypą parduoti šalims palankia bei priimtina bei maksimaliai naudinga kaina. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Atsakovas be sūnaus O. Z., turi dar du nepilnamečius vaikus – sūnų D. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sūnų Ž. Z., gimusį (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15023-1004/2021, kuriuo nutraukta ATS1 ir O. S.-Z. santuoka bendru sutikimu, 2 punkte nustatyta, jog ATS1 įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams D. Z. ir Ž. Z., kas mėnesį kiekvienam iš jų mokėdamas po 185 Eur iki kol jie sulauks pilnametystės.
Teismas, išanalizavęs ieškovės ieškinyje nurodytus ir teismo posėdyje pateiktus žodinius paaiškinimus apie nepilnamečio sūnaus poreikius maistui, aprangai, avalynei, lavinimo ir mokymosi reikmėms, laisvalaikiui, pramogoms, sveikatai, higienos priemonėms, vaistams, būsto paslaugų išlaidoms ir kitoms reikmėms, žodinius paaiškinimus, pagrindžiančius rašytinius įrodymus (mokėjimo kvitus ir kt.) sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai nuo Sprendimo priėmimo padidėjo. Atkreiptas dėmesys, jog poreikių ir jiems patenkinti reikalingos sumos neginčijo ir pats atsakovas, tačiau nurodė neturintis galimybių teikti prašomo dydžio išlaikymą. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiam sūnui beveik (duomenys neskelbtini) metų, jis mokosi gimnazijoje. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik (duomenys neskelbtini) metų po teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečiam priteistas išlaikymas, priėmimo, vaikas auga, be to, akivaizdu, jog per beveik (duomenys neskelbtini) metų nuo teismo sprendimo priėmimo ekonominė situacija šalyje pasikeitė, padidėjo pragyvenimo išlaidos, todėl nepilnamečio vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Įvertinęs su amžiumi padidėjusius vaiko poreikius, teismas konstatavo, jog priteista 400 Lt (apie 116 Eur) išlaikymo suma yra per maža pagal šiuo metu esantį pragyvenimo lygį, minimalią algą, išaugusias prekių ir paslaugų kainas, ir yra pagrindas šią sumą padidinti.
Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, ji iš atsakovo darbovietės gauna po 120 Eur, taip pat ir apie 30 Eur antstolio išmoką dėl išlaikymo įsiskolinimo. Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus nėra. Ieškovės turtinė padėtis nuo 2012 m. nėra žymiai pasikeitusi, tačiau ji turi dar vieną išlaikytinę nepilnametę dukrą. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovo pajamos būtų ženkliai padidėjusios. Ieškovė nurodė, jog atsakovas papildomai uždarbiauja dirbdamas garaže. Šias aplinkybes bandė įrodyti pateiktais skelbimais, kuriuose, ieškovės teigimu, apie savo teikiamas paslaugas ir/ar galimai pardavinėjamas transporto priemones socialiniuose tinkluose publikuoja atsakovas, tačiau šie pateikti skelbimai neįrodė, jog atsakovas verčiasi papildoma veikla, juolab, kad gauna papildomas pajamas. Kitų duomenų apie galimai nelegalią atsakovo veiklą ir iš jos gaunamas pajamas teismui nepateikta. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog atsakovas faktiškai turi nekilnojamo turto – žemės sklypą, kuris, jo teigimu, nenaudojamas, jam nereikalingas, kadangi negali naudoti pagal paskirtį (žemės ūkio), nes reikalingos investicijos. Nurodė realizuoti jo neplanuojantis, nes kaina, jo nuomone, būtų neadekvati. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad už minėtą žemės sklypą jo motina dar moka kredito įmokas bankui. Ieškovė nurodė, jog nors minėtas žemės sklypas registruotas jos vardu, sprendimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo išspręstas klausimas dėl pasidalinimo: po sutarties patvirtinimo sklypas padalintas pusiau, tačiau atsakovas savo vardu neįregistravo. Ieškovės teigimu, šis turtas yra faktiškai atsakovo nuosavybė, bet ši dalis nėra įregistruota Registrų centre, todėl šiai dienai jis nėra perleistas, nes neįvykdyti reikalavimai pagal sutartį. Juos įvykdžius, jis turi realią galimybę šį turtą, valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Atsakovas nurodė, kad neturi galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, kadangi gyvena mažame mieste, papildomo darbo ieškoti taip pat nėra suinteresuotas, nes nurodė pavargstantis ir tame, kuriame dirba, tačiau kitų objektyvių priežasčių, išskyrus šiuos deklaratyvius teiginius, teismui nenurodė. Teismui nebuvo išsakytos priežastys, trukdančios rasti būdą pagerinti turtinę būklę. Duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios trukdytų susirasti geriau apmokamą, ar papildomą darbą, ar net įgyti kitą kvalifikaciją, nebuvo pateikta. Teismas nustatė, kad atsakovas privalo išlaikyti dar 2 nepilnamečius vaikus. Duomenų apie savo sveikatos būklę atsakovas nepateikė, todėl preziumuota, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas.
Išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė pačios sudarytą poreikių lentelę, kurioje apskaičiavo, kad nepilnamečiam sūnui reikalingos lėšos per mėnesį yra apie 1 000 Eur. Iš poreikių lentelės nustatyta, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti: maistui – 300 Eur, maistui mokykloje – 80 Eur, rūbams, avalynei – 100 Eur, vitaminams, vaistams – 40 Eur, treniruotėms – 40 Eur, komunaliniams mokesčiams – 67 Eur, mokyklos reikmenims – 29 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, pramogoms, dienpinigiams ir ekskursijoms, laisvalaikiui – 162 Eur, vizitams pas gydytojus (okulistą, odontologą) – 13 Eur, išlaidos dviračiui (dėvėtas), telefono remontui, kompiuterio detalių atnaujinimui – 48 Eur, kišenpinigiams – 50 Eur, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų – 10 Eur. Atsakovas šiuo atveju neneigė augančio vaiko poreikių fakto, pripažino, jog tokia suma galėtų būti reikalinga, tačiau nesutiko, jog turi realias galimybe teikti prašomą išlaikymo dydį. Teismas pripažino, jog dauguma ieškovės nurodytų išlaidų iš esmės atitinka nepilnamečio vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, sutiko, kad trejų metų vaiko ir septyniolikmečio paauglio poreikiai ženkliai skiriasi. Sprendė, kad atsakovo siūloma 185 Eur suma nepadengtų didėjančių išlaidų sūnaus išlaikymui. Pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį iš atsakovo reikalinga apie 400 Eur, ji tik iš dalies įrodymais pagrindė prieš tai minėtą paskaičiavimą, ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtas komunalines išlaidas, kurie pagrįstų išlaidų, tenkančių jos sūnui, dalį. Teismas atkreipė dėmesį, jog vizitai pas privačiai ir mokamas paslaugas teikiantį odontologą ar okulistą nepilnamečiam, atsižvelgiant į tėvų pajamas ir turimą turtą, bei tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, nėra būtini, todėl ieškovė turėjo įvertinti, ar turės pakankamai finansinių galimybių apmokėti šias vaiko išlaidas. Taip pat ir drausdama vaiką nelaimingų atsitikimų draudimu (10 Eur per mėnesį), ar pirkdama dovanas per Šv. Kalėdas, gimtadienį ir vaikų dieną (21 Eur per mėnesį), kurios nors ir bendros sumos atžvilgiu nėra ženklios, tačiau ieškovės yra nurodytos poreikių lentelėje ir įskaičiuotos į bendrą poreikių sumą. Teismo nuomone, yra alternatyvūs būdai tenkinti tam tikrus vaiko poreikius, pvz. naudotis valstybės teikiama nemokama sveikatos būklės patikra, gydymu ir pan. Sutiko, kad vaikui būtina užtikrinti kokybišką poilsį ir laisvalaikį, sudaryti sąlygas socializuotis visuomenėje, tačiau ieškovės nurodoma suma tokiam poreikiui realizuoti – 162 Eur per mėnesį, teismo vertinimu yra nepagrįstai didelė. Ieškovės pateikti įrodymai apie išvykas į kitas šalis, miestus, apsilankymus pramogų parkuose, baseine, duodamų kišenpinigių mėnesinę sumą ir pan., teismo vertinimu, nepagrindžia ieškovės nurodomos 162 Eur sumos per mėnesį būtinybės tokiam poreikiui užtikrinti. Pagal šalių gaunamas pajamas vaiko pramogoms, kišenpinigiams sumokamos 162 Eur išlaidos per mėnesį sudaro nepagrįstai didelę dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal savo gaunamas pajamas nebūtų pajėgus padengti šių išlaidų, ieškovės reikalavimas, kad atsakovas iš savo gaunamų pajamų padengtų dalį šių išlaidų vertintinas kaip prieštaraujantis protingumo ir teisingumo principams. Be abejo, tai nepaneigia atsakovo pareigos dėti visas pastangas kuo greičiau pagerinti savo turtinę padėtį, ieškant papildomo darbo, kuriant verslą ir darbo vietą, ar net keičiant profesiją, gyvenamąją vietą.
Teismas pažymėjo, kad nutraukiant santuoką bendru sutikimu, teismas nevertino šalių turtinės padėties ir vaiko poreikių. Šalys pačios nusprendė, koks išlaikymas yra reikalingas jų nepilnamečiam sūnui ir sutarė, kad sūnui atsakovas teiks 400 Lt (116 Eur) dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą. Atsakovas, nepaisant šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio, šios pareigos tinkamai nevykdė, dėl ko yra susidaręs įsiskolinimas, kuris išieškomas priverstine tvarka. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu, visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Byloje pateikti duomenys apie darbo užmokestį ir turimą turtą neleido vienareikšmiškai teigti, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, kas leistų be didesnių nuostolių teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys apie šalių gautą darbo užmokestį ir turimą turtą, neleido vienareikšmiškai teigti, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam be didesnių nuostolių teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo metu atsakovo galimybės teikti didesnį išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis yra ribotos dėl jo kitų išlaikytinių ir dėl išlaikymo įsiskolinimo jiems (įskaitant ir bendrą ieškovės ir atsakovo sūnų). Priteisus iš atsakovo 400 Eur kasmėnesinį išlaikymą, būtų pažeistos kitų atsakovo dviejų mažamečių vaikų teisės bei interesai. Kilo abejonių, ar atsakovas turėtų realias galimybes savo trims vaikams teikti išlaikymą, kad patenkintų bent minimalius visų vaikų poreikius. Teismas manė, kad šiuo metu optimali atsakovo turtinei padėčiai yra 280 Eur suma, kurią atsakovas realiai gali teikti vaiko išlaikymui. Ši suma taip pat atitinka nepilnamečio O. Z. poreikius ir yra pakankama tokio amžiaus vaikui, kuris neturi didelių specialiųjų poreikių.
Teismas nurodė, kad išlaikymo padidinimas paprastai priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, nebent nustatomos išskirtinės aplinkybės, pateisinančios ankstesnį momentą. Vien mediacijos inicijavimas pats savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės. Mediacijos tikslas yra sudaryti sąlygas taikiam susitarimui, o ne vienašališkai nustatyti prievolės vykdymo pradžią. Išlaikymo priteisimas nuo mediacijos dienos pažeistų teisinio aiškumo ir proporcingumo principus, nes atsakovui nebūtų aiškiai žinoma konkreti reikalaujama suma bei jos apskaičiavimo pagrindai. Sprendė, kad nagrinėtinu atveju nėra pagrindo padidintą išlaikymą priteisti būtent nuo kreipimosi dėl mediacijos dienos. Ieškovė su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo į teismą kreipėsi 2025 m. gruodžio 23 d., todėl ši diena laikoma teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš anksto priteisti išlaikymą iki vaikui sukaks 24 metai ar kol jis mokysis. Pilnamečio vaiko išlaikymas nėra automatinė nepilnamečio vaiko išlaikymo tąsa. Sulaukus pilnametystės, motina (ieškovė) nebetenka įstatyminės atstovės statuso, todėl reikalavimą dėl išlaikymo turės teisę reikšti pats pilnametis asmuo, įrodydamas įstatyme nustatytų sąlygų egzistavimą. Teismas neturi teisinio pagrindo iš anksto nustatyti išlaikymo prievolės laikotarpiui po vaiko pilnametystės, neįvertinus tuo metu egzistuosiančių faktinių aplinkybių. Papildomai teismas pažymėjo, jog prieš beveik 14 metų sudarytas šalių susitarimas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių savaime nesukuria besąlyginės ir automatinės prievolės iki 24 metų. Bet kokiu atveju, būtina nustatyti, ar konkrečiu momentu egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos. Teismas negali vien remdamasis buvusiu susitarimu, kuriam viena iš šalių jau ir nebepritaria, ignoruoti aktualaus teisinio reguliavimo. Ieškovė faktiškai siekia ne vien padidinti išlaikymo dydį, bet ir modifikuoti prievolės turinį po vaiko pilnametystės, nes nepilnamečio vaiko išlaikymas ir pilnamečio vaiko išlaikymas yra skirtingi teisiniai institutai: pilnamečio vaiko išlaikymui taikomos papildomos sąlygos, pasikeičia subjektai – mama (ieškovė) nebeveikia kaip įstatyminė atstovė, pasikeičia įrodinėjimo.
Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ši suma neviršijo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio. Patenkinus 57,75 procentus ieškovės reikalavimų, iš atsakovo priteista 349 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
Atsakovui yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, jis šioje byloje yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (2026 m. kovo 2 d. sprendimas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. kovo 6 d. pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 281,25 Eur. Todėl iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui nepriteistos, jos atlygintos iš valstybės biudžeto. Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu taip pat nepriteistos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo tarp šalių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai išaugo ir, kad jo išlaikymui yra reikalinga apie 1 000 Eur tarp šalių nebuvo. Pirmosios instancijos teismas kvestionavo aplinkybes, kurias pats atsakovas pripažino. Skundžiamu teismo sprendimu, nepagrįstai sumažindamas sumas, kurios yra reikalingos nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui, teismas pažeidė prioritetiniais laikomus nepilnamečio vaiko interesus, deklaratyviai nurodydamas, kad 280 Eur suma atitinka nepilnamečio poreikius ir yra pakankama tokio amžiaus vaikui, kuris neturi didelių specialių poreikių.
Šalies argumentai
Ieškovė savo ieškiniu prašė priteisti 400 Eur kasmėnesinį išlaikymą, kuris net 23 Eur yra mažesnis už teismų nurodomą orientacinį, minimalų dydį, kuris gali užtikrinti tik būtinuosius vaiko poreikius. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad šiai išlaikymo sumai pagrįsti išsami vaiko poreikių analizė nėra reikalinga, nes tėvai turi užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius. Ieškovė į bylą pateikė ne tik išsamią nepilnamečio sūnaus poreikių detalizaciją, tam tikrus poreikius pagrindė rašytiniais įrodymais (nors tokios pareigos net neturėjo), atsakovas vaiko poreikių neginčijo, tačiau teismas sprendė, jog ieškovė tik iš dalies įrodymais pagrindė savo paskaičiavimus.
Atsakovas darbingas, ganėtinai jauno amžiaus žmogus, turintis gerą darbinę patirtį, kvalifikaciją, todėl gali ir turi, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių, siekti susirasti geriau apmokamą darbą išlaikytinių būtinų poreikių patenkinimui, tačiau nepaisant to, teismas sprendė, kad atsakovo išlaikymo prievolės dalis beveik (duomenys neskelbtini) metų jaunuolio poreikių patenkinime turi sudaryti vos 280 Eur per mėnesį. Skundžiamu sprendimu atsakovo vaiko išlaikymo prievolę padidinus tik 280 Eur, tėvui tuo pačiu nedalyvaujant vaiko gyvenime, auklėjime, iš esmės yra paneigta imperatyvi ieškovo asmeninė pareiga išlaikyti savo vaiką.
Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, visas abejones vertino tėvo, t. y. atsakovo, o ne vaiko naudai. Teismui buvo pateikti skelbimai, iš kurių turinio matyti, kad atsakovas socialiniuose tinkluose reklamuojasi teikiantis automechaniko paslaugas, pardavinėja skirtingas transporto priemones. Kaip teisingai pažymėjo institucijos, teikiančios išvada byloje atstovas, abejotina, ar žmogus tokias paslaugas teiktu už ačiū, be jokio atlygio.
Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Teismo išvada, kad 280 Eur atitinka nepilnamečio sūnaus poreikius ir yra pakankama tokio amžiaus vaikui yra prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams bei pažeidžianti nepilnamečio sūnaus interesus.
Teismas atsakovo vengimą išlaikyti vaikus ir dėl jo paties kaltų veiksmų susidariusį įsiskolinimą laikė svarbai aplinkybe, sudarančia pagrindą iš jo priteisti tik 280 Eur išlaikymą. Tai, kad ieškovė turi dalį buto ar uždirba šiek tiek daugiau nei atsakovas nėra išimtinės aplinkybės, pateisinančios nukrypimą nuo bendro principo, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti vienodai. Juolab kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdienio rūpinimosi vaiku našta.
Pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie poreikį nepilnamečiam sūnui teikti didesnį išlaikymą inicijuojant mediacijos procesą.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti tik išlaikymo dydį, bet ne prievolės teikimo terminą, t. y. priteisti po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugsėjo 23 d. iki O. Z. sukaks 18 metų, o jeigu sūnus mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose – iki jam sukaks 24 metai. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išlaikymą priteisė tik iki tol, kol šalių nepilnametis sūnaus sulauks pilnametystės. Teismas pablogino sūnaus padėtį, nes ankstesniu sprendimu atsakovo prievolė išlaikyti savo vaiką buvo numatyta iki O. Z. sukaks 18 metų, o jeigu sūnus mokysis vidurinių, aukštųiu ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose – iki jam sukaks 24 metai, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant i infliaciją. Teismui priėmus skundžiamą sprendimą atsakovas savo nepilnametį sūnų turės išlaikyti tik 18 metų, nepaisant to, kad jis tuo metu net nebus baigęs vidurinės mokyklos. Tėvai, nutraukdami santuoką, gali sutarti dėl vaikų išlaikymo ir atveju, kuomet vaikai taps pilnamečiais, tokia sąlyga neprieštarauja įstatymams ir vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020), tačiau teismas skundžiamu sprendimu tokį šalių susitarimą paneigė, nors iš esmės ginčas byloje buvo tik dėl išlaikymo dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas neginčijo vaiko poreikių išlaidų tik dėl to, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, jis gyvena kaime, kur įsidarbinti už gerą atlyginimą nėra galimybės. Atsakovas tyčia neblogino savo turtinės padėties. Jei turėtų finansines galimybes, sutiktų vaikui mokėti kur kas didesnį išlaikymą. Šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl jai pagal proporciją tenka didesnė sūnaus išlaikymo dalis.
Lietuvos Respublikos ekonominė situacija šiandien yra tokia, kad Vyriausybės nutarimu darbdaviai daugumai nekvalifikuotų darbuotojų moka minimalius atlyginimus. Atsakovui nesisekė mokslai, todėl ne pagal jo protinius sugebėjimus buvo įsigyti aukštąją išsilavinimą ar baigti bent kolegiją. Atsakovas dirba legaliai, iš darbo grįžta tik apie 18 val. Atsakovo darbas yra fizinis, todėl per darbo dieną pavargsta. Atitinkamai, dirbti antra pamaina yra sudėtinga. Atsakovas turi šeimą, kurioje yra buitis ir yra ką veikti. Mažamečiai vaikai reikalauja dėmesio. Pagal savo galimybes stengiasi dirbti ir uždirbti, grąžinti įsiskolinimą sūnui O. Per skyrybas su ieškove abu susitarė dėl 70 arų žemės sklypo, kurį reikia nupirkti iš valstybės, pasidalinimo. Nesutinka, kad aš slėpė nuo ieškovės šį žemės sklypą.
Teismas ieškovės reikalavimą ginčo teisenoje turėjo nagrinėti pilna apimtimi, nežiūrėdamas kokie susitarimai buvo priimti ankstesniuose dokumentuose. Mediacija truko beveik 6 mėnesius ne dėl atsakovo kaltės, o dėl pačios ieškovės nepagrįsto reikalavimo. Vaikui sulaukus pilnametystės, jo motina nebeturi įstatyminių įgaliojimų atstovauti savo suaugusį sūnų. Vaikas, sulaukęs pilnametystės, pats įgyja visišką teisnumą ir gali pats savarankiškai ginti savo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo sumos padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti ankstesniu teismo sprendimo iš atsakovo bylos šalių nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą po 400 Eur per mėnesį. Prašymą grindė tuo, kad ankstesniu teismo sprendimo priteisto išlaikymo dydžio (116 Eur) nepakanka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, jau yra praėję daugiau kaip 13 metų, vaiko poreikiai išaugo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – padidino teiktino išlaikymo dydį iki 280 Eur per mėn. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė rašytiniais įrodymais visų jos akcentuojamų vaiko poreikių. Nurodė, kad nėra duomenų, jog šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, kas leistų be didesnių nuostolių teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į tai, jog šiuo metu atsakovo galimybės teikti didesnį išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis yra ribotos dėl jo kitų išlaikytinių ir dėl išlaikymo įsiskolinimo jiems. Taip pat teismas nurodė, kad nepaisant to, jog ankstesniu teismo sprendimo patvirtinta šalių sutartimi buvo sutarta ir dėl išlaikymo teikimo vaikui sukakus pilnametystės, nagrinėjamu atveju negali vien remdamasis buvusiu susitarimu, kuriam viena iš šalių jau ir nebepritaria, ignoruoti aktualaus teisinio reguliavimo.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydama, jog tarp šalių ginčo dėl vaiko poreikių dydžio nebuvo. Akcentavo, kad teismas prioritetizavo ne vaiko, o tėvo interesus. Dėl tėvo turimų turtinių prievolių neturi būti paneigiami vaiko poreikiai. Pažymėjo, kad ieškovės prašyta nustatyti teikiamo išlaikymo suma yra mažesnė nei teismų praktikos nustatytas minimalus dydis, kurio nereikia įrodinėti. Nurodė, kad teismas negali paneigti anksčiau tėvų sudaryto susitarimo dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sukakus pilnametystės.
Dėl vaiko poreikių nustatymo ir išlaikymo dydžio padidinimo
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė vaikui teikiamą išlaikymą prašė padidinti dėl padidėjusių vaiko poreikių. Paaiškino, kad nuo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio jau praėjo (duomenys neskelbtini) metų. Vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 1 000 Eur suma. Nustatyta, kad atsakovas ieškovės nurodyto vaikui reikalingo išlaikymo dydžio neginčijo, poreikių nekvestionavo, tačiau akcentavo savo paties sunkią finansinę padėtį, turimą pareigą išlaikymą teikti ir kitiems vaikams bei turimus įsiskolinimus, dėl ko jis negali suteikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Ieškovė atsakovo teikiamą išlaikymą prašė padidinti iki 400 Eur, t. y. mažiau nei pusė sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 700 dėl 2026 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio 1 punktu, minimalioji mėnesinė alga 2026 m. Lietuvos Respublikoje yra 1 153 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius minimali mėnesinė alga siekia apie 847 Eur. Pareiga nepilnametį vaiką išlaikyti tenka abiem tėvams, todėl padalijus nurodytą sumą per pusę, vienam iš tėvų tenkanti minimalius vaiko poreikius patenkinanti suma sudaro 423,50 Eur. Taigi matyti, kad ieškovė prašė nustatyti mažesnį nei pusė 1 MMA išlaikymo dydį, teikiamą tėvo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog praėjus (duomenys neskelbtini) metų nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas tėvo vaikui teikiamo išlaikymo dydis, vaiko poreikiai smarkiai išaugo. Taip pat pasikeitė ir ekonominė situacija valstybėje. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas klaidingai susiejo vaiko poreikių dydžio nustatymą ir tėvo finansinę padėtį. Tiek vaiko poreikių dydžio nustatymas, tiek tėvo finansinės padėties vertinimas yra atskiri byloje vertintini dalykai ir vaiko poreikiai savaime neturi būti paneigiami ar vertinami kritiškai, ar būti minimalizuoti dėl tėvo sunkios finansinės padėties. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo išanalizuoti vaiko poreikius ir jų dydį ir po to atskirai vertinti tėvo finansinę padėtį ir jo galimybes teikti padidintą išlaikymą. Pakartotinai akcentuotina, kad pats atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos vaikui reikalingos išlaikymo sumos ir iš esmės vaiko poreikiai, jų dydis nebuvo ginčo dalykas šioje byloje. Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas dalį ieškovės nurodytų lėšų, reikalingų vaikui, vertino kritiškai, analizavo vaikui reikalingų lėšų pobūdį, tačiau jis taip ir nekonstatavo konkrečios sumos, reikalingos vaikui per mėnesį. Tuo pačiu pakartotinai atkreiptinas dėmesys į nurodytą kasacinio teismo praktiką, kad ieškovė, prašydama nustatyti mažesnį nei puse minimalaus mėnesinio atlygio išlaikymo dydį, neturėjo būti įpareigota pateikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių mažesnę vaikui reikalingą išlaikyti sumą, teismui nepateikė ir, kaip nurodyta, išlaikymo dydžio neginčijo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko perteklinį vaiko poreikių vertinimą, taip ir nekonstatuodamas konkretaus poreikių dydžio. Nesant ginčo dėl vaiko poreikių dydžio, spręstina, jog vaiko poreikiai per mėnesį siekia vidutiniškai 1 000 Eur.
Nustačius vaiko poreikius ir vaiko išlaikymui reikalingą sumą, atsižvelgus į ieškovės prašomą nustatyti išlaikymo dydį, t. y. mažiau nei puse vaiko išlaikymui reikalingos sumos, pirmosios instancijos teismas turėjo atskirai įvertinti atsakovo finansinės padėties (ne)pasikeitimą nuo 2012 m., kuomet buvo priimtas Sprendimas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus.
Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teismo nustatyto gaunamo darbo užmokesčio dydžio, po antstolių atliekamo išskaitymo gaunamos sumos dydžio neginčijo, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas neužsiima papildoma veikla. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė teismui pateikė šešias ekrano nuotraukas, kuriomis siekė įrodyti, jog atsakovas užsiima papildoma automechaniko veikla po darbo valandų ir gauna papildomas pajamas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad neidentifikuoti asmenys internete forumuose, Facebook kelia klausimus dėl automobilių gedimų, o jiems komentaruose atsakantys asmenys nurodo galimai atsakovui priklausantį telefono numerį. Taip pat pateikia galimai paties atsakovo viešai nurodomus skelbimus dėl auto remonto ar parduodamų automobilių. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje apeliantės argumentus atmeta. Pateiktuose įrodymuose esanti informacija neturi vienareikšmiškos sąsajos su atsakovo asmeniu. Nėra įrodyta, kad konkretus telefono numeris priklauso atsakovui. Taip pat nėra įrodyta, kad konkreti vartotojo paskyra taip pat yra valdoma atsakovo. Be to, vienas iš pateiktų įrašų yra 2008 m. gruodžio mėn., t. y. prieš beveik 18 metų, o nagrinėjamu atveju vertinami aktualūs faktiniai finansiniai duomenys. Kitų tokio pobūdžio duomenų byloje nėra, todėl nėra pagrindo išvadai dėl atsakovo papildomai gaunamų ir / ar neapskaitomų pajamų.
Vertindamas atsakovo finansinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Atskaičius mokesčius, jo atlyginimas siekia 847 Eur, iš kurio su antstolio išskaitymais jam lieka 465 Eur. Atsakovo vadu registruota transporto priemonė BMW320D. Sprendė, kad ieškovės pateikti skelbimai dėl papildomo atsakovo gaunamų pajamų neįrodo, jog atsakovas verčiasi papildoma veikla ar gauna papildomas pajamas. Kaip svarbias aplinkybes vertino tai, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius ir išlaikymo įsiskolinimą jiems (įskaitant ir bendrą ieškovės ir atsakovo sūnų). Sprendė, kad priteisus iš atsakovo 400 Eur kasmėnesinį išlaikymą, būtų pažeistos kitų atsakovo dviejų mažamečių vaikų teisės bei interesai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovo finansinė padėtis nuo 2012 m. nepasikeitė. Pažymėjo, kad nors Sprendimo priėmimo metu finansinė padėtis nebuvo vertinama, tačiau sprendė, jog Sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią atsakovo finansinę padėtį užtikrinti vaiko minimalius poreikius.
Lietuvos Respublikoje nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. minimali mėnesinė alga siekė 850 Lt (neatskaičius mokesčių), o atskaičius mokesčius tai siekė apie 715 Lt. Tai reiškia, kad tuo metu atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti daugiau kaip puse minimalaus atlyginimo išlaikymo dydžio. Byloje nėra duomenų apie tuometines atsakovo pajamas ir jų dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sprendimo priėmimo metu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tėvų turtinę padėtį, tačiau nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai dėl dabartinės atsakovo finansinės padėties suprastėjimo, kadangi byloje nėra ginčo, jog atsakovas jam tenkančios išlaikymo pareigos iš esmės nevykdė, dėl ko yra susidaręs įsiskolinimas. Remiantis Antstolių informacinės sistemos (AIS) 2026 m. rugsėjo 15 d. duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), išieškotojo O. Z. naudai yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/13/00253 nuo 2013 m. vasario 4 d. (bylos kategorija – išlaikymas, skolininkas – ATS1 , Šiaulių apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-3743-841/2012 pagrindu, išieškotina suma – 9 947,77 Eur). Vykdomoji byla inicijuota praėjus šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams po Sprendimo įsiteisėjimo 2012 m. spalio 18 d. Taigi matyti, kad atsakovas išlaikymo pareigos nevykdė beveik nuo Sprendimo priėmimo, nors neginčijo teismo išvados, jog tuometinė jo finansinė padėtis leido teikti sutartą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog svarbu įvertinti aplinkybę, kad atsakovas turi ir kitus išlaikytinius. Šį aspektą būtų galima vertinti kaip svarų, jeigu išties atsakovas jam tenkančią vaikų išlaikymo pareigą vykdytų, tačiau iš minėto AIS išrašo matyti, jog atsakovas šios pareigos nevykdo ir kitų dviejų vaikų atžvilgiu, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0159/23/01579 išieškotojo D. Z. naudai (išieškotina suma 7 185,47 Eur) ir Nr. 0159/23/01580 išieškotojo Ž. Z. naudai (išieškotina suma 7 185,47 Eur). Tai parodo, kad atsakovas nevykdo jam tenkančios vaikų išlaikymo pareigos visų vaikų atžvilgiu, todėl išlaikytinių kriterijus, kaip viena iš sunkios finansinės padėties priežasčių, taikytas nepagrįstai. Be to, būtent toks atsakovo neveikimas yra viena iš priežasčių, mažinanti jo nurodytą atlyginimą dėl antstolio išskaitomų išmokų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad po antstolių atliktų atskaitymų, atsakovui liekanti suma (nurodyta 465 Eur) nėra laikytina pakankama užtikrinti visus jo paties, kaip suaugusio asmens poreikius, kadangi 2026 m. Lietuvos Respublikoje minimalių vartojimo poreikių dydis yra 468 Eur. Tačiau šiuo aspektu taip pat svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog teismui nebuvo išsakytos priežastys, trukdančios rasti būdą pagerinti atsakovo turtinę būklę. Duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios trukdytų susirasti geriau apmokamą, ar papildomą darbą, ar net įgyti kitą kvalifikaciją, taip pat nebuvo pateikta.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų apie objektyvias priežastis, dėl kurių atsakovas nededa pastangų gauti didesnes pajamas, taip pat įvertinus tai, jog bylos šalių vaiko išlaikymo pareigos atsakovas nevykdė nuo 2013 m., jo paties neveikimas negali būti vertinama kaip pagrįsta aplinkybė mažinti vaiko poreikius. Atsakovo pasyvumas jam žinant apie jam tenkančią prievolę išlaikyti bylos šalių vaiką (ir kitus išlaikytinius), nesant duomenų apie faktines kliūtis dirbtis (sveikatos sutrikimus, darbo galimybių nebuvimą ir pan.) konkrečiu atveju vertinamas kaip atsakovo nerūpestingas elgesys, nesudarantis pagrindo vertinti atsakovo turtinės padėties, kaip sunkios. (duomenys neskelbtini), specializuojančio elektronikos srityje, profesija šiomis dienomis vertintina kaip paklausi. Kita vertus, atsakovas, kuriam yra prievolė išlaikyti vaikus, gali ieškoti ir kitų profesinių galimybių, tačiau kaip nurodyta, atsakovas jokių su tuo susijusių duomenų nepateikė, išskyrus motyvus dėl nuovargio dirbant dabartiniame darbe. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas padidinti vaikui teikiamo išlaikymo dydis iki 400 Eur per mėn., kuris yra mažesnis nei pusė minimalaus mėnesinio atlygio, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nepažeis atsakovo asmeninių interesų, kadangi vaiko poreikiai nagrinėjamu atveju turi prioritetinę reikšmę. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 280 Eur suma yra vertintina kaip deklaratyvi ir nemotyvuota, nustatyta nepateikiant jokių aiškių skaičiavimų ir kaip pagrįstai nurodė apeliantė, abejones vertinant atsakovo, o ne vaiko naudai.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje ginčas buvo kilęs ne dėl išlaikymo priteisimo ar uzufruktoriaus pakeitimo, o tik dėl išlaikymo dydžio padidinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir pakartotinai nustatoma uzufruktorė.
Dėl sprendimu padidinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėtinu atveju nėra pagrindo padidintą išlaikymą priteisti būtent nuo kreipimosi dėl mediacijos dienos, kaip to prašė ieškovė. Ieškovė su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo į teismą kreipėsi 2025 m. gruodžio 23 d., todėl ši diena laikoma teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog didesnis išlaikymas turi būti skaičiuojamas nuo 2025 m. rugsėjo 23 d., kuomet ieškovė inicijavo mediacijos procesą.
Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Taigi padidinto išlaikymo mokėjimo pradžios momentas yra siejamas su vaiko interesais.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą tėvą. Nuo to momento, kai tėvas sužino apie poreikį didinti išlaikymą, bet jo neteikia, atsiranda pagrindas priteisti įsiskolinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp bylos šalių vykusios teisminės mediacijos dėl išlaikymo padidinimo pradžia – 2025 m. rugsėjo 23 d. Taigi, inicijuodama mediaciją, ieškovė išreiškė atsakovui poreikį dėl išlaikymo, teikiamo vaikui, padidinimo. Todėl būtent nuo šios datos atsakovui tapo žinoma apie padidėjusius vaiko poreikius ir būtinybę mokėti didesnį išlaikymą. Šalims nepavykus ginčo išspręsti mediacijos būdu ir atsakovui nesutikus savanoriškai mokėti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio, atsirado pagrindas teismine tvarka kreiptis dėl išlaikymo padidinimo nuo kreipimosi dėl mediacijos momento. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-34-569/2022Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1243-643/2026).
Dėl padidinto išlaikymo teikimo vaikui sukakus pilnametystės
Nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. civilinėje sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad tėvas išlaikymą vaikui teikiam iki jam sukaks 18 metų, tuo pačiu susitariant, jog jeigu sūnus mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymas jam bus teikiamas iki jam sukaks 24 metai. Susitarto teikti išlaikymo dydis tiek iki 18 metų, tiek ir vėliau, buvo identiškas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo iš anksto priteisti išlaikymą iki vaikui sukaks 24 metai ar kol jis mokysis ir pažymėjo, kad pilnamečio vaiko išlaikymas nėra automatinė nepilnamečio vaiko išlaikymo tąsa. Tokį reikalavimą turės pareikšti pats vaikas, sulaukęs pilnametystės. Papildomai teismas pažymėjo, jog prieš beveik 14 metų sudarytas šalių susitarimas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių savaime nesukuria besąlyginės ir automatinės prievolės iki 24 metų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus vertina kaip nepagrįstus.
Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti išlaikymo dydį. Ieškovė neteikė prašymo pakeisti buvusių sutuoktinių sutarto vaikui teikiamo išlaikymo laikotarpio, pakeisti kitų sutarties sąlygų. Tokio reikalavimo šioje byloje neteikė ir atsakovas. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje ir nekonstatavo pastarosios sąlygos panaikinimo iš buvusių sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tačiau sprendimo motyvai leidžia daryti būtent tokio pobūdžio išvadą, t. y., jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas tokios savaiminės prievolės neturi.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pobūdis savaime lemia, kad joje abiejų sutuoktinių bendru sutarimu išsprendžiami klausimai, be kita ko, susiję su jų vaikų išlaikymu bei kitomis turtinėmis teisėmis. Todėl atsižvelgiant į minėtos sutarties prigimtį bei pobūdį, pamatinį sutarties laisvės principą, leidžiantį privatinės teisės reguliuojamų santykių subjektams laisvai nustatyti savo tarpusavio teises ir pareigas, kiek tokios nuostatos nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, CK 3.192¹ straipsnio 4 dalį, nukreipiančią į CK 3.193 straipsnį, spręstina, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tėvai savo valia gali susitarti dėl pareigos išlaikyti pilnamečius vaikus įgyvendinimo tvarkos ir (ar) apimties. Šeimos santykių egzistavimas ir vaikams sulaukus pilnametystės, minėtos tėvų pareigos išlaikyti pilnametystės sulaukusius vaikus pobūdis lemia, jog toks susitarimas traktuotinas kaip tęstinių santykių tarp tėvų ir vaikų tąsa, prisidedant prie vaiko, sulaukusio pilnametystės, gerovės. Tokiu tėvų susitarimu pilnametystės sulaukusiam vaikui nėra nustatomos prievolės, pareigos, o tik teisė gauti sutartą išlaikymą, taigi nėra pagrindo teigti, jog toks susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Žinoma, konkrečių susitarimo sąlygų atitiktis minėtoms nuostatoms teismo turi būti įvertinama kiekvienu atveju (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020).
Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, išeidamas iš ginčo ribų, paneigė šalių susitarimo turinį, patvirtintą Sprendimu, nors tokią susitarimo nuostatą šalys galėjo įtraukti į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Nagrinėjamu atveju teismas galėjo tik vertinti paties išlaikymo dydžio padidinimo pagrįstumą, o ne pačios prievolės atitiktį įstatymui, kadangi tai nebuvo šios bylos ginčo dalykas. Dėl to pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su tokios prievolės savaiminiu negaliojimu ignoruojant Sprendimo turinį, naikintini.
Kita vertus, svarbu pažymėti, kad nepilnamečio ir pilnamečio vaiko išlaikymo kriterijai skiriasi. Šioje nutartyje iš esmės yra pasisakyta dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydžio padidinimo. Sprendžiant dėl pilnamečiam vaikui (ne)būtino išlaikymo, taikomi kiti kriterijai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; 2015 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
Bylos šalių vaikas pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini), t. y. po (duomenys neskelbtini) metų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikui sulaukus pilnametystės ir nustačius Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punkte esančios sutarties sąlygos faktines aplinkybes, t. y. vaikui mokantis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, tuomet ir bus pagrindas spręsti dėl galimo išlaikymo dydžio padidinimo, atsižvelgiant į jau pilnamečio asmens išlaikymui taikomus kriterijus.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė atsakovo turtinei padėčiai, ignoruojant nustatytas faktines aplinkybes dėl jo paties nerūpestingo elgesio, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo padidinimo iki 400 Eur ir mokėjimo pradžios nustatymo momento (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo, teikiamo pilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ginčo ribas ir nepagrįstai pasisakė dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimo patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos teisėtumo. Šis klausimas galės būti nagrinėjamas tik ateityje, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo motyvai naikintini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš esmės patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, t. y. įvertinus tai, kad pagrindinis ir esminiai apeliantės reikalavimai yra patenkinti, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo ieškovė ir, atitinkamai, tokios teisės neįgyja atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 96, 98 straipsnis).
Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 605 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminiai ieškovės ieškinio reikalavimai yra patenkinti, o reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo vaikui sulaukus pilnametystės yra įtrauktas į reikalavimą remiantis Sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2 punkto sąlyga, ieškovei iš atsakovo priteistinos 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas.
Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. kovo 2 d. ir 2026 m. liepos 10 d. sprendimais yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Tarnyba pirmosios instancijos teisme 2026 m. kovo 6 d. pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 281,25 Eur, o 2026 m. rugsėjo 15 d. pateikė pažymą dėl 175 Eur išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui iš atsakovo yra nepriteistinos, o jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 325 straipsniu, 331 straipsniu
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo teikiamo periodinio išlaikymo padidinimo nepilnamečiam sūnui, jo mokėjimo pradžios momento ir sprendimą šioje dalyje nurodyti taip – pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui O. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , nustatant, kad atsakovas ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , išlaikymą vaikui nepilnamečiam sūnui O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , teikia po 400 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teisminės mediacijos pradžios (2025 m. rugsėjo 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo motyvus, susijusius su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo po jo pilnametystės.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 605 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , patirtas pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.