Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Emilijai Sakovič (per „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams ATS2 (ATS2) ir ATS1 dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo, nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad pagrindas neterminuotai apriboti motinos ATS1 valdžią yra jos netinkamas, neatsakingas, elgesys, kuris yra žalingas ir priešingas nepilnamečio vaiko interesams, vaikui nėra užtikrinamos gyvenimo sąlygos bei priežiūra. Atsakovė vaiko neaugina, juo nesirūpina, nesidomi, neišlaiko, yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko priežiūros bei auginimo, nevykdo savo kaip motinos pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Pagrindas atskirti nepilnametį vaiką nuo tėvo ATS2 - jo atliekama laisvės atėmimo bausmė. Nepilnametės tėvas (duomenys neskelbtini) perduotas baudžiamajam persekiojimui į (duomenys neskelbtini) ir ten atlieka laisvės atėmimo bausmę. Patikrinus duomenis apie atsakovus Tarnybai prieinamuose registruose, nustatyta, kad atsakovams nėra nustatytas nedalyvumas, atsakovai nedirba, nėra registruoti Užimtumo tarnyboje. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovai turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų atsakovų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Atsakovai kitų nepilnamečių vaikų neturi. Rūpintoja tinkamai vykdo rūpintojos pareigas, t. y. užtikrina nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) fizinį ir psichologinį saugumą, nepilnametei yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis.

Trečiajam asmeniui TAR1 procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (2026 m. balandžio 22 d. asmeniškai pasirašytinai), tačiau atsiliepimas nepateiktas. Šaukimas į parengiamąjį posėdį taip pat įteiktas tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra žinomos, todėl byla buvo nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Emilija Sakovič ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti vadovaujantis ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pats atsakovas yra nurodęs, jog vaiko motina gyvena (duomenys neskelbtini), jokių kontaktinių duomenų jis neturi, globėja taip pat nežino vaiko motinos kontaktinių duomenų. Mergaitė tik 2025 metais, prieš laikinos globos nustatymą, pasakė, kad bendravo su motina per „Snapchat“ programėlę, o vėliau nurodė, kad apie motiną nieko nežino. Vaiko motina jau (duomenys neskelbtini) metų yra išvykusi į užsienį. Tarnyba neturi jokių duomenų ir galimybių susisiekti su atsakove. Duomenų, kad atsakovė yra mirusi, Tarnyba taip pat neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

ATS1, gim. (duomenys neskelbtini), ir ATS2, gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) tėvai.

ATS1, gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąjį vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o tėvas ATS2, gim. (duomenys neskelbtini), perduotas baudžiamajam persekiojimui į (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateikti Socialinės paramos informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenys patvirtina, kad šeima iki (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje nepilnametės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra fiksuoti šie pažeidimai: (duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nepilnametės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ((duomenys neskelbtini) persiuntė vaiko tėvo ATS2 prašymą nustatyti jo nepilnametei dukrai globą su močiute); (duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nepilnametės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (tėvas sulaikytas, motina gyvena užsienyje, nedalyvauja vaiko gyvenime). SPIS duomenimis, šeimai nuo (duomenys neskelbtini) taikomas atvejo vadybos procesas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotas teismo leidimas Tarnybai paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jų atstovų pagal įstatymą - motinos ATS1 ir tėvo ATS2 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) potvarkiu dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpyba, jos rūpintoja paskirta TAR1, rūpybos vieta nustatyta adresu (duomenys neskelbtini), atsakinga už rūpinamam vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą paskirta TAR1.

(Duomenys neskelbtini) globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos bendravimo su nepilnamete ir jos rūpintoja aplinkybės. Aplankymo metu (duomenys neskelbtini) buvo švariai ir tvarkingai apsirengusi, buities sąlygos kuklios, tačiau, viskuo yra aprūpinta ir jaučiasi saugiai. (Duomenys neskelbtini) teigimu, ji jau daug metų gyvena su močiute, palikti jos bei gyventi kitame būste su kitais asmenimis ji nenorėtų. Prieš du metus mokėsi (duomenys neskelbtini). Močiutė kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kad priimtų ją į mokyklą tęsti mokslus. Merginos teigimu, gimnazijos atstovai pateikė paklausimą į (duomenys neskelbtini), reikia sužinoti, kiek klasių yra ten baigta. (Duomenys neskelbtini) tikisi nuo šių metų ((duomenys neskelbtini) m.) rugsėjo tęsti mokslus (duomenys neskelbtini). Būrelių nelankė ir nenori lankyti. Laisvalaikiu bendrauja su draugais socialiniuose tinkluose, gyvai bendrauja su tais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Motinos neatsimena, nes ji jos neaugino, o tėvas yra (duomenys neskelbtini) kalėjime. Tėvas dažnai skambina. Rūpintojos teigimu, ji pateikė prašymą dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo į (duomenys neskelbtini). Jei jai reikės pagalbos bendradarbiavime su ugdymo įstaiga, kreipsis į (duomenys neskelbtini) darbuotoją. Vaiko tėvas dažnai skambina, domisi vaiku, išlaikymo dukrai mokėti galimybės neturi. Nepatiria sunkumų dėl (duomenys neskelbtini) rūpybos, kadangi mergina yra supratinga, maloni, neturi žalingų įpročių. Duomenų, apie tai, kad rūpintoja netinkamai vykdo savo pareigas, Tarnyba neturi.

(Duomenys neskelbtini) vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte užfiksuotos bendravimo su nepilnamete ir jos rūpintoja aplinkybės. (Duomenys neskelbtini) teigimu, ji saugiai ir laisvai jaučiasi močiutės namuose, yra mylima ir reikalinga. Gyvenimo sąlygos kuklios, tačiau artimiausiu metu su močiute gyvens kitame būste. Mergina jaučiasi viskuo aprūpinta, savarankiška, žalingų įpročių neturi, palaiko socialinius ryšius su draugais Lietuvoje bei užsienyje. (Duomenys neskelbtini) labai sunki lietuvių kalba, todėl ji prastai lanko pamokas. Kadangi jai (duomenys neskelbtini) metų, nusprendė ne mokytis, o dirbti. Planuoja baigti manikiūro kursus bei sėkmingai dirbti (duomenys neskelbtini) mieste. Apie motiną nieko nežino, galimai ji gyvena (duomenys neskelbtini), o tėvas vis dar įkalintas (duomenys neskelbtini), kol kas nėra žinoma, kada jis grįš. Tėvas skambina, bendrauja, domisi jos gyvenimu, žada atvažiuoti. Rūpintoja nurodė, kad gavo naują socialinį būstą - bendrabučio tipo kambarį, kuris yra pakankamai geros būklės, artimiausiu metu persikraus į jį gyventi. (Duomenys neskelbtini) rūpyba vykdoma stabiliai, kasdienėje aplinkoje užtikrinamas vaiko saugumas, emocinis palaikymas, sunkumų nepatiriama. Tarp rūpintojos ir anūkės yra susiformavęs artimas, pasitikėjimu grįstas ryšys. Rūpintoja skatina vaiko savarankiškumą ir atsakomybę, skatina (duomenys neskelbtini) mokytis, tačiau pažymi, kad merginai sunki yra lietuvių kalba, ji dažnai serga peršalimo ligomis, yra daug praleistų pamokų. Rūpintoja glaudžiai bendradarbiauja su Globos centro specialistais, Tarnyba, sveikatos priežiūros įstaiga, pagal galimybes ir mokykla, išlieka atvira specialistų konsultacijoms pagal situaciją. Akto išvadose nurodyta, kad, lankantis šeimoje, nustatyta, jog laikinoji rūpintoja stengiasi tinkamai rūpintis vaiku: užtikrina vaiko saugumą, rūpinasi jo sveikata bei laisvalaikiu. Santykiai tarp rūpintojos ir nepilnametės yra artimi, grįsti pasitikėjimu. Vaikui yra užtikrinti baziniai, emociniai, socialiniai poreikiai. Vaikas mokomas savarankiškumo, socialinių įgūdžių, finansinio raštingumo. Rūpintoja geranoriškai bendrauja ir bendradarbiauja su atvejo vadybos, Globos centro, Tarnybos specialistais. Rūpintojai trūksta socialinių įgūdžių bendradarbiaujant su vaiko ugdymo įstaiga.

(Duomenys neskelbtini) nepilnametės (duomenys neskelbtini) močiutė TAR1 pateikė Tarnybai prašymą dėl nuolatinės rūpybos.

(Duomenys neskelbtini) Tarnyba močiutės TAR1 atžvilgiu priėmė teigiamą pradinį sprendimą dėl paskyrimo nuolatinės nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) rūpintojos.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovei ATS1 motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė vaiko neaugina, juo nesirūpina, nesidomi, neišlaiko, yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko priežiūros bei auginimo, nevykdo savo kaip motinos pareigų nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Atsakovės atstovas nesutinka su šiuo ieškovo reikalavimu, kadangi byloje yra duomenų, kad motinos ir dukros ryšys nėra visiškai nutrūkęs - pati nepilnametė (duomenys neskelbtini) nurodė, kad motina gyvena (duomenys neskelbtini), jos kontaktų ji neturi, tačiau kartais bendrauja su mama per „SnapChat“ programėlę, todėl prašo taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Taigi, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) vaiko motinos ATS1 gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimo sprendime ir (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodoma, kad, kiek mergaitė žino, jos motina gyvena (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), jos kontaktų neturi, kartais bendrauja per „Snap Chat“ programėlę, motina jos neaugino nuo mažens, šią aplinkybę patvirtino ir močiutė TAR1. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo taikoma laikinoji priežiūra vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje. (Duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas nutraukti nepilnametės (duomenys neskelbtini) laikinąją priežiūrą ir nepilnametė (duomenys neskelbtini) apgyvendinta pas močiutę, nes (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriame nurodyta, kad, vykdant Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, nepilnametės tėvas (duomenys neskelbtini) perduotas baudžiamajam persekiojimui į (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jo įstatyminių atstovų – atsakovų. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji rūpyba rūpintojos TAR1 gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) rūpinamo vaiko aplankymo metu nepilnametė (duomenys neskelbtini) nurodė, kad motinos neatsimena, nes ji jos neaugino. (Duomenys neskelbtini) vaiko globos peržiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nepilnametė (duomenys neskelbtini) apie motiną nieko nežino, galimai ji gyvena (duomenys neskelbtini), motina vaiko neaugino, prieš (duomenys neskelbtini) metų išvykos iš Lietuvos, (duomenys neskelbtini) motinos giminaičių nėra. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad nuo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) laikinosios priežiūros iki šio sprendimo priėmimo aplinkybės nėra pasikeitusios.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. motina vaiko neaugino nuo mažens, (duomenys neskelbtini) metų gyvena užsienyje, motinos buvimo vieta nėra žinoma, ji ilgą laiką nepalaiko jokio ryšio su vaiku, darytina išvada, kad motina vengia atlikti pareigą auklėti ir rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, yra visiškai nusišalinusi nuo savo, kaip motinos, pareigų. Atsakovės atstovo akcentuojama aplinkybė, kad mergaitė su motina kažkada bendravo per „SnapChat“ programėlę, nekeičia situacijos vertinimo ir nesudaro pagrindo išvadai apie realų bei tęstinį motinos ir vaiko bendravimą ar ryšio palaikymą. Duomenų, kurie leistų daryti bent preliminarią išvadą, kad tokia situacija, kuri tęsiasi jau ilgą laiką, artimiausiu metu galėtų pasikeisti, byloje nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas neterminuotai apriboti motinos ATS1 valdžią nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, jog tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei ATS1 išaiškinama, kad, neterminuotai apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taigi priimtas teismo sprendimas neužkerta atsakovei kelio ateityje siekti bendravimo su vaiku, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo

Ieškovė ieškiniu prašo atskirti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) nuo jos tėvo atsakovo ATS2. Atsakovo ATS2 atstovas su šiuo reikalavimu sutinka, ginčo dėl to nėra.

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos); jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų yra siejamas su objektyviomis aplinkybėmis, kurioms susiklosčius, tėvai laikinai negali rūpintis vaikais ir dėl šių aplinkybių nėra tėvų kaltės.

Nagrinėjamu atveju atsakovas (duomenys neskelbtini) perduotas baudžiamajam persekiojimui į (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu ten atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko šiuo metu negali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku ir užtikrinti jam normalių gyvenimo sąlygų, todėl spręstina, kad, siekiant apginti nepilnamečio vaiko teises, vaikas turi būti atskirtas nuo tėvo. Nepilnametė (duomenys neskelbtini) negali būti perduota tėvui (atsakovui), todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnametės (duomenys neskelbtini) atskyrimo nuo jos tėvo ATS2 tenkinamas.

Atsakovui ATS2 išaiškintina, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvo panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvo buvo atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą rūpintojos TAR1 šeimoje. Atsakovų ATS2 ir ATS1 atstovai su šiuo reikalavimu sutinka, ginčo dėl to nėra.

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) potvarkiu dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpyba, o jos rūpintoja paskirta TAR1. (Duomenys neskelbtini) rūpinamo vaiko aplankymo akte ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rūpybos peržiūros akte užfiksuota informacija patvirtina, kad rūpintoja tinkamai vykdo savo pareigas, rizikos veiksnių nenustatyta.

Taigi, teismas neturi duomenų, kad vaiko rūpintoja TAR1 savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovo prašymas tenkinamas - nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina TAR1 šeimoje jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės ATS1 ir atsakovo ATS2 išlaikymą nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) po 423 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovų atstovai su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo atsižvelgti į bylos aplinkybes ir iš abiejų atsakovų priteisti mažesnes išlaikymo sumas.

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikui išlaikymą, todėl, apribojus atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, turi būti sprendžiamas vaiko išlaikymo klausimas.

CK 3.179 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, tai reiškia, kad išlieka ir pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, yra išaiškinęs, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 19 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. Nutarimu Nr. 700, nuo 2026 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis yra 1 153 Eur, atskaičius mokesčius – 846 Eur. Tokiu atveju, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma nuo 2026 m. sausio 1 d. sudaro 423 Eur. Nuo 2026 m. sausio 1 d. vaiko išmoka yra 129,50 Eur.

Vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, šiuo atveju, prašant priteisti išlaikymą, kiekvieną mėnesį mokamą po 423 Eur, neturi būti įrodinėjama, teikiant detalius įrodymus, prašoma priteisti išlaikymo suma.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), o atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) m. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje turimai duomenimis, atsakovams nėra nustatytas nedalyvumas, jie nedirba, kitų nepilnamečių vaikų neturi, jų vardu Lietuvoje įregistruoto turto (kilnojamojo ar nekilnojamojo) nėra.

Nors nagrinėjamoje byloje nėra išsamių duomenų apie atsakovų turtinę padėtį (turtą, pajamas, finansinius įsipareigojimus), tačiau byloje taip pat nėra ir jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovai dėl objektyvių priežasčių (sveikatos būklės, negalėjimo dirbti, kitų išlaikytinių buvimo) negali vykdyti įstatyme nustatytos pareigos teikti vaikui išlaikymą.

Sutiktina, kad atsakovo ATS2 galimybės gauti pajamų, atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra labai ribotos, tačiau pažymėtina, kad tai, jog atsakovui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, sąlygojo tik jo paties įstatymams prieštaraujantis elgesys. Teismų praktikoje pažymima, kad vieno iš tėvų neatsakingumas bei bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikomos priežastimis, kurios pateisintų išlaikymo pareigos nevykdymą (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-3071-580/2025, 24 punktas).

Išanalizavęs turimų duomenų visumą bei vadovaudamasis pirmiau nurodytais teismų išaiškinimais, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo ATS2 išlaikymo suma (423 Eur), šiuo metu yra neproporcinga dabartinei atsakovo finansinei situacijai ir faktiškai būtų neįgyvendinama, todėl, vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais bei siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas daro išvadą, kad teisinga ir pagrįsta būtų iš atsakovo ATS2 priteisti nepilnamečiam vaikui 120 Eur išlaikymo sumą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026 m. balandžio 14 d.) iki vaiko pilnametystės.

Tuo tarpu atsakovės ATS1 situacija, teismo vertinimu, skiriasi nuo atsakovo ATS2, kadangi ji apskritai jau eilę metų yra nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko priežiūros ir išlaikymo, gyvena ne Lietuvoje, teismui nėra žinoma, kokio turto ji turi užsienyje, be to, teismui nėra žinomos jokios nei objektyvios, nei subjektyvios priežastys, dėl kurių ji negalėtų dirbti ir kurios turėtų įtakos jos darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas. Atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, darytina išvada, kad teisinga ir pagrįsta būtų iš atsakovės ATS1 priteisti nepilnamečiam vaikui 293,50 Eur išlaikymo sumą (423 Eur - 129,50 Eur), kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026 m. balandžio 14 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis yra vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama globėja (rūpintoja) TAR1. Globėjai (rūpintojai) išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), ATS1 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas Ernestas Bušmovičius.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), ATS2 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas Rostislavas Polubianko.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius (duomenys neskelbtini) pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui, valstybė patyrė 272,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Pažymėtina, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus tai, kad ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, o atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir atsakovai taip pat atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), visos šioje byloje patirtos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 96 straipsnio 4 dalimi, 259, 268, 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406–407 straipsniais, 496 straipsniu ir 496¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovei ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatant, kad, apribojus motinos valdžią, atsakovei ATS1 sustabdomos jos asmeninės ir turtinės teisės į vaiką, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo.

Atskirti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo tėvo ATS2 (ATS2), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išsaugant visas asmenines ir turtines teises ir pareigas, pagrįstas giminyste.

Iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatyti vaiko (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą globėjos (rūpintojos) TAR1 šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo ATS2 (ATS2), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokant po 120 (vieną šimtą dvidešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2026 m. balandžio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės ATS1 (ATS1), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokant po 293,50 Eur (du šimtus devyniasdešimt trijų Eur 50 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2026 m. balandžio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti TAR1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, kurioje pareiškėja laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko ir tėvo atskyrimo, išlaikymo priteisimo, vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.