Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovams ATS2, ATS3 ( ATS3 ) ir ATS1 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – pašalinti elektros kabelį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, TAR2 , TAR1 , ir pagal atsakovės ATS1 priešieškinį atsakovei IES1 dėl pažeistų teisių gynimo ir servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR2 nurodė, kad palaiko ieškinyje suformuluotus reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad, kai buvo oro linija, buvo du laidai: vienu laidu elektra eidavo į kaimynų dalį, o kitu laidu – į jos. Kai buvo tiesiami laidai, vienas iš darbininkų jos klausė, kur yra mūsų kaimynai, o kai ji pasakė, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini), prašė paklausti, ar gali laidus vesti prie jų namo. Tada ji paskambino atsakovei (duomenys neskelbtini), kuri to pokalbio metu paprašė leisti laidus tiesti per mūsų Žemės sklypo dalį. Raštu jokių leidimų duota nebuvo. Kaimynė vis žadėjo, kad atsiims savo laidus, tačiau nieko šiuo klausimu nebuvo daroma. Žemę iki tol, kol išpirkome, nuomojomės iš valstybės. Po žeme laidai yra atskiri, skirtinguose gofruotose vamzdžiuose. Jeigu būtų padaryta taip, kad laidai būtų prie Buto Nr. 2 pamato vieno metro atstumu nuo pamato po žeme paslėpti, tai tie laidai trukdytų atlikti vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbus, tuo tarpu jų pačių laidas visiškai netrukdytų atlikti minėtus darbus. Dabar yra pasirašytas sutikimas, kol kas projekto nėra mačiusi, tačiau nori užbėgti įvykiams už akių, kad nereiktų vėl grįžti į teismą su tuo pačiu klausimu. Atlikdami bet kokius darbus, pvz., išrauti kelmus, turime saugoti tuos laidus. Didžiausia problema yra atsakovų laidai ant Buto Nr. 2 sienos, tačiau, jeigu kabelis būtų po žeme vieno metro atstumu nuo Buto Nr. 2 pamatų, tai taip pat trukdytų laisvai naudotis savo turtu. Atsakovai neturi jokio leidimo naudotis jų Žemės sklypo dalimi, kur eina kabelis. Trečiojo asmens teigimu, savo kabelį, esantį po žeme, reikalui esant, galėtų pašalinti, pakeičiant jo buvimo vietą.

Teismo posėdžio metu atsakovė ATS2 patvirtino, kad atsakovės ATS1 atstovo patikslintame priešieškinyje pateikta pozicija yra ne tik atsakovės ATS1 pozicija, bet bendra visų atsakovų pozicija šioje byloje. Atsakovė ATS2 nurodė, kad sutinka su patikslintame priešieškinyje pateiktais prašymais ir argumentais. Atsakovės teigimu, niekas jos neinformavo apie 2011 m. vykdytus elektros kabelio tiesimo darbus. Kaimynė sakė, kad buvo skambinta, tačiau prisiskambinti nepavyko, nežino, kaip taip galėjo įvykti, o pati kaimynė jai tuo metu neskambino ir ji jai nesakė, kad tegu laidus tiesia jos žemės dalyje, o vėliau ji juos pasiims. Be to, nurodė, kad ir jokio laiško iš ieškovės niekada gavo. Kaimynai vis prašydavo pašalinti tą laidą, bet ji neturi finansinių galimybių pašalinti 50 metrų ilgio laidą, kuris yra po žeme, matydama, jog nėra kitos išeities, sutinka laidą nuo Buto Nr. 2 sienos pašalinti tokiu būdu, kaip yra nurodoma su priešieškiniu pateiktame projekte. Kai buvo atliekami darbai, jos ten nebuvo, todėl nežino, kiek laidų yra po žeme. Atsakovės teigimu, ji ESO klausė, kieno tas kabelis po žeme, ESO atstovai informavo, kad kabelis yra jos ir kitų atsakovų nuosavybė, bet negalėjo paaiškinti, kaip taip atsitiko, kad kabelis jos, bet jis yra ne jos žemėje, todėl negalėjo atsakyti į klausimą, kieno nuosavybė yra tas kabelis. Galbūt jos, nes elektra yra tiekiama į jos namo dalį. Nežino, ar yra nustatytas servitutas, rašytinio leidimo iš kaimynų naudotis jų Žemės sklypo dalimi neturi.

Atsakovui ATS3 apie teismo posėdį buvo žinoma, tai teismo posėdžio patvirtino ir atsakovė ATS2, atsakovas nepageidavo pats dalyvauti teismo posėdyje, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla buvo nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas, o patikslintas priešieškinis atmetamas

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

Ieškovė IES1 yra 1/8 dalies, TAR2 yra 1/8 ir 5/8 dalių, TAR1 yra 1/8 dalies buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės.

Atsakovė ATS2 yra 10/16 dalies, atsakovas ATS3 yra 3/16 dalių, atsakovė ATS1 taip pat 3/16 dalių patalpos/buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai.

Žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra TAR2 (priklauso 787/2100 dalis), IES1 (priklauso 263/4200 dalis), TAR1 (priklauso 263/4200 dalis) ir ATS2 (priklauso 2100/4200 dalis).

2011 m. ESO nusprendė atlikti elektros tiekimo į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, rekonstrukcija atlikta el. tinklų lėšomis. Buvo įrengtas komercinis apskaitos skydas Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuo skydo iki namo pakloti du elektros kabeliai: vienas į Butą Nr. 1, o kitas į Butą Nr. 2, elektros tiekimo dėžutė įrengta ant Buto Nr. 2 sienos.

IES1 , TAR1 , (duomenys neskelbtini) ir TAR2 (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi Žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , dalį įsigijo iš valstybės.

(Duomenys neskelbtini) buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo šalys susitarė dėl žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos.

Atsakovai ATS2, ATS3 ir ATS1 naudojasi elektros kabeliu, kuris yra pritvirtintas prie Buto Nr. 2 išorinės sienos, be to, kabelis nuo KAS Nr. (duomenys neskelbtini) iki Buto Nr. 2 sienos yra paklotas žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri pagal (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, TAR2 ir TAR1 .

(Duomenys neskelbtini) Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), objekto Nr. (duomenys neskelbtini), objekto adresas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad skirstomojo tinklo operatoriaus nuosavybė yra: komercinė apskaitos spinta (KAS), automatinis jungiklis/saugiklis ir elektros energijos apskaitos prietaisas (-ai); objekto savininko nuosavybė: kabelis (įvadas) paklotas iš komercinės apskaitos spintos į savininko objekto vidaus elektros tinklą, savininko objekto vidaus elektros tinklas.

Iš (duomenys neskelbtini) Elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. (duomenys neskelbtini), objekto Nr. (duomenys neskelbtini), objekto adresas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ESO rašto matyti, kad skirstomojo tinklo operatoriaus nuosavybė yra: 0,4 kV skirstomasis punktas ir elektros energijos apskaitos skaitiklis, tuo tarpu objekto savininko nuosavybė: kabelis iš elektros energijos apskaitos skaitiklio į savininko elektros skirstymo įrenginius. Jokie ESO priklausantys elektros tinklai nepatenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

2024 m. liepos 1 d. raštu buvo kreiptasi į atsakovus su prašymu perkelti / pašalinti kabelį nuo Buto Nr. 2 sienos ir pateikti elektros kabelio pašalinimo veiksmų planą.

Dėl negatorinio ieškinio

Patikslintu ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti nuo ieškovei IES1 priklausančios gyvenamojo namo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios adresu (duomenys neskelbtini), išorinės sienos pritvirtintą elektros kabelį bei jo įrenginius taip pat pašalinti elektros kabelio dalį iš Žemės sklypo teritorijos, pažymėtos geodezininko parengtoje schemoje pagal šias kabelio trasos koordinates: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

Taigi, pareikštas reikalavimas yra pašalinti ieškovės, kaip Buto Nr. 2 ir Žemės sklypo bendrasavininkės, nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 28 punktas).

Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30 punktas).

Ieškovė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, TAR1 ir TAR2 byloje įrodinėjo, kad jų, kaip Buto Nr. 1 ir Žemės sklypo savininkių, nuosavybės teisė pažeidžiama, nes atsakovams priklausantis elektros kabelis joms trukdo nevaržomai naudotis jiems priklausančia Žemės sklypo dalimi ir atlikti Buto Nr. 2 išorinių sienų šiltinimo ir namo fasado apdailos darbus. Toks ieškinio faktinis pagrindas atitinka negatorinio ieškinio įrodinėjimo dalyką.

Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei IES1 priklauso dalis Buto Nr. 2 ir Žemės sklypo, tai reiškia, kad ieškovė įrodė pirmąją aplinkybę – kad ji yra turto savininkė.

Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos – savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ir tretieji asmenys TAR1 ir TAR2 nurodė, kad dėl to, jog ant Buto Nr. 2 sienos yra pritvirtintas avarinės būklės laidas, kuris priklauso atsakovams, jos negali atlikti namo apšiltinimo ir fasado remonto darbų. Atsakovai negalėjo nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu laidas, kuriuo tiekiama elektra į jiems priklausantį Butą Nr. 1, yra pritvirtintas prie Buto Nr. 2 išorinės sienos, rašytinio sutikimo, kad ieškovė ar tretieji asmenys davė sutikimą laidą tvirtinti ant jiems priklausančio Buto Nr. 2 išorinės sienos, nepateikė. Be to, atsakovai iš esmės neneigė to, kad minėtas laidas trukdo ieškovei atlikti fasado remonto darbus, ir sutiko jį pašalinti nuo Buto Nr. 2 sienos, tačiau atsakovė ATS1 priešieškinio forma prašė leisti atsakovei atlikti kasinėjimo darbus nuo prie Buto Nr. 2 sienos, kur yra paskirstymo dėžutė tarp Buto Nr. 1 ir Buto Nr. 2, iki atsakovei priklausančio Buto Nr. 1 parengtos vietos įrengti paskirstymo dėžutę pagal (duomenys neskelbtini) pirmos „(duomenys neskelbtini)“ parengtą planą, taip pat prašė nustatyti komunikacijos tipo servitutą.

Tuo tarpu dėl to, ar elektros kabelio dalis, esanti po žeme (teritorijoje, pažymėtoje geodezininko parengtoje schemoje pagal šias kabelio trasos koordinates: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), pažeidžia ieškovės, kaip Žemės sklypo bendrasavininkės teises, tarp šalių kilo ginčas. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad, atsižvelgiant į tai, jog po žeme yra du kabeliai - vienu elektros energija tiekiama atsakovams, o kitu kabeliu elektra tiekiama pačiai ieškovei ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems šioje byloje savarankiškų reikalavimų, ieškovės teisės naudotis jai priklausančia Žemės sklypo dalimi nėra ribojamos. Taip pat pažymėjo, kad, (duomenys neskelbtini) įsigyjant Žemės sklypo dalį iš valstybės, ieškovė ir tretieji asmenys žinojo, kad per jų įsigyjamą žemės sklypo dalį eina elektros kabeliai, kadangi jiems buvo nustatyta apsaugos zona. Šios aplinkybės ieškovė ir tretieji asmenys neginčijo, paaiškino, kad jos neturėjo kitos išeities kaip šią Žemės sklypo dalį, kuri yra prie Buto Nr. 2, išpirkti iš valstybės, todėl tuo metu nesureikšmino tos aplinkybės dėl elektros kabelių buvimo po žeme. Siekiant pagrįsti ieškovės teisių pažeidimą, buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią buvo kreiptasi dėl statybos, fasado, gerbūvio ir inžinerinių tinklų įrengimo darbų, raštas, kuriame nurodoma, kad planuojami atlikti vandentiekio, nuotekų, lietaus nuotekų bei gerbūvio darbai yra susiję su požeminių inžinerinių tinklų įrengimu, trasų formavimu ir žemės kasimo darbais, o kitų asmenų elektros kabelio buvimas planuojamų atlikti darbų teritorijoje riboja techninių sprendinių pasirinkimą ir apsunkina racionalų darbų planavimą ir vykdymą. Be to, teikiant paaiškinimus teismo posėdžio metu, buvo pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) 2030 metais planuojama atlikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros darbus, kol kas projektas dar nėra patvirtintas, tačiau yra tikimybė, kad elektros kabeliai trukdys tinkamai atlikti ir šiuos darbus.

Negatorinio ieškinio reikalavimų pagrindą sudaro konkretaus savininko teisių pažeidimas, todėl, teismo vertinimu, pirmiau nurodyti ieškovės ir trečiųjų asmenų bendro pobūdžio teiginiai dėl kabelio keliamų galimų nepatogų ir jų užsakymų pateiktas privačios įmonės, užsiimančios statybos darbais, raštas, nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo išvadai kad šiuo metu egzistuoja realus ieškovės ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisės pažeidimas dėl to, kad šalia jiems priklausančio kabelio po žeme yra ir kitas elektros kabelis, kuriuo elektra teikiama į Butą Nr. 1. Į bylą nebuvo pateikta jokių konkrečių įrodymų, kad minėtas kabelis per pastaruosius penkiolika metų (nuo 2011 m.) būtų sąlygojęs kokias nors konkrečias neigiamas pasekmes ar realius suvaržymus ieškovei ar tretiesiems asmenims, todėl darytina išvada, kad šis pažeidimas kol kas yra formalaus pobūdžio. Teismo vertinimu, šią išvadą patvirtina ir pačios ieškovės procesinis elgesys – pradiniu ieškiniu ir 2024 m. liepos 1 d. prašymu, teiktu raštu atsakovei ATS2, buvo prašoma pašalinti laidą tik nuo Buto Nr. 2 sienos, reikalavimas buvo išplėsta tik bylos nagrinėjimo eigoje, iškilus klausimui, kaip praktiškai reiktų įgyvendinti pradiniame ieškinyje suformuluotą reikalavimą kabelį pašalinti tik nuo Buto Nr. 2 išorinės sienos.

Kita vertus, pažymėtina, kad teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, kad veiksmingai būtų pašalintas savininko teisių suvaržymas. Todėl, nepaisant pirmiau padarytos išvados, kad byloje nebuvo įrodyta, jog elektros kabelis, esantis po žeme, trukdo ieškovei naudotis jai priklausančia Žemės sklypo dalimi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju itin svarbu yra tai, kad laidas ir kiti su juo susiję įrenginiai, pritvirtinti ant Buto Nr. 2 išorinės sienos, trukdo ieškovei ir tretiesiems asmenims laisvai naudotis jiems priklausančia namo dalimi, ir tai, kad elektros kabelis, einantis nuo KAS Nr. (duomenys neskelbtini) iki Buto Nr. 2 sienos, yra vientisas elektrotechninis gaminys, skirtas elektros energijai perduoti į gyvenamąjį namą. Elektros laidų pašalinimas nuo Buto Nr. 2 išorinės sienos, nepašalinus elektros kabelio dalies, kuri eina po žeme, techniškai nėra įmanomas. Susiklosčius tokiai situacijai, siekdamas iš esmės išspręsti tarp kaimynų kilusį ginčą, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju tikslinga būtų tenkinti ieškinį visa apimti.

Pastebėtina, kad, nors bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovės ATS1 atstovas, tiek atsakovė ATS2 kėlė abejones dėl to, ar elektros kabelio dalis, einantis po žeme, nuosavybės teise priklauso joms, tačiau į bylą iš atsakovų pusės nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, kurie bent preliminariai galėtų patvirtinti minėtas atsakovių abejones.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad per ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančią Žemės sklypo dalį nuteistas kabelis, kurį prašoma pašalinti, yra skirtas užtikrinti elektros energijos tiekimą į Butą Nr. 1, kurio bendrasavininkai yra atsakovai.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – EETNT) 8.8. punkte numatyta, kad elektros tinklo nuosavybės riba – operatoriaus ir elektros energijos vartotojo elektros tinklų skiriamoji vieta, kurioje baigiasi vieno iš šių subjektų nuosavybė ir prasideda kito arba baigiasi nuomininko ar valdytojo, kuris yra sutarties šalis, teisės naudoti savininko turtą ir prasideda operatoriaus nuosavybė. Nuosavybės riba tarp operatoriaus ir elektros energijos vartotojo valdomų tinklų nustatoma nuosavybės ribų akte. Į bylą pateiktuose elektros tinklų nuosavybės ribų aktuose ((duomenys neskelbtini) Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) aiškiai nurodoma, kad ESO nuosavybė yra: 0,4 kV skirstomasis punktas ir elektros energijos apskaitos skaitiklis, tuo tarpu objekto savininko nuosavybė yra kabelis iš elektros energijos apskaitos skaitiklio į savininko elektros skirstymo įrenginius. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių dėl to, kad ginčo elektros kabelio dalis, esantį po žeme, nuosavybės teise priklauso atsakovams.

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šio ginčo atveju būtent atsakovai turėjo įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. kad elektros kabelis teisėtai yra ieškovės ir trečiųjų asmenų Žemės sklypo dalyje. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Atsakovės ATS1 atstovas laikėsi pozicijos, kad NŽT, kaip institucija, atsakinga už valstybinės žemės tvarkymą ir priežiūrą, buvo davusi sutikimą tiesti elektros kabelį po žeme, nes tuo metu, kai vyko darbai, Žemės sklypo dalis priklausė valstybei, tačiau toks dokumentas į bylą taip ir nebuvo pateiktas, nors 2026 m. gegužės 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ir buvo prašoma atidėti bylos nagrinėjimą, sudarant galimybę teikti papildomus rašytinius įrodymus, be kita ko, ir NŽT sutikimą kloti kabelį valstybinėje žemėje. Vien atsakovės atstovo samprotavimai, kad, jei nebūtų tokio leidimo / sutikimo, elektros kabelio tiesimo po žeme darbai savavališkai negalėjo būti atlikti, negali būti vertinami kaip teisiškai reikšmingas argumentas.

Dėl reikalavimo nustatyti servitutą

Siekdama sumažinti kabelio pašalinimo iš ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančios Žemės sklypo dalies ir perkėlimo į savo sklypo dalį, darbų išlaidas, atsakovė ATS1 patikslintu priešieškiniu prašo leisti atlikti kasinėjimo darbus prie Buto Nr. 2 sienos, kur yra paskirstymo dėžutė tarp Buto Nr. 1 ir Buto Nr. 2, iki atsakovei priklausančio Buto Nr. 1 parengtos vietos įrengti paskirstymo dėžutę pagal (duomenys neskelbtini) pirmos „(duomenys neskelbtini)“ parengtą planą. Kadangi, tenkinus tokį priešieškinio reikalavimą, liktų neišspręstas pagrindinis klausimas – kokiu teisiniu pagrindu kabelis, išmontuotas nuo Buto Nr. 2, atsirastų ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančioje Žemės sklypo dalyje po žeme, atsakovei buvo pasiūlyta tikslinti priešieškinio reikalavimą. Galiausiai 2026 m. birželio 10 d. patikslintame priešieškinyje (DOK-66724) atsakovė suformulavo papildomą reikalavimą - nustatyti komunikacijos tipo servitutą ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančioje žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje pagal (duomenys neskelbtini) formos „(duomenys neskelbtini)“ parengtą planą. Atsakovės teigimu, siekiant užtikrinti tinkamą elektros tiekimą į atsakovams priklausantį Butą Nr. 1, būtina leisti atsakovams savo lėšomis išmontuoti kabelį nuo Buto Nr. 2 sienos ir per jungiamąją movą ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančioje žemės sklypo dalyje sujungti su nauju kabeliu, paklotu nuo Buto Nr. 1 ir nustatyti komunikacijų tipo servitutą.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4. 113 straipsnio 1 dalis). Gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai (CK 4.123 straipsnis).

Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, kreipiantis į teismą ieškinyje / priešieškinyje (pradiniame ar patikslintame) dėl servituto nustatymo turi būti išdėstyti būtinieji elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas, nurodyti faktinį ieškinio pagrindą patvirtinantys įrodymai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai).

CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

Pažymėtina, kad, nustatant servitutą, jį būtina nustatyti taip, kad jis kuo mažiau ribotų trečiųjų asmenų (savininkų) teises. Tai reiškia, kad jeigu yra galimi keli alternatyvūs servitutai, turi būti parenkamas ir nustatomas toks, kuris mažiausiai pažeidžia (riboja) trečiųjų asmenų (savininkų) teises. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė ATS1 nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad techniškai nėra galima kabelio pakloti nuo KAS Nr. (duomenys neskelbtini) iki Buto Nr. 1 per jai bei kitiems atsakovams ATS2 ir ATS3 priklausančią Žemės sklypo dalį, ar kad tai reikalautų neproporcingai didelių sąnaudų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai apskritai būtų ieškoję ir svarstę kitus alternatyvius sprendimus, kaip išspręsti susidariusią situaciją, o vien tai, kad atsakovams būtų pigiau ir patogiau, jog būtų nustatytas komunikacijų servitutas, negali būti pakankamas pagrindas apriboti kito savininko nuosavybės teisę, todėl reikalavimas nustatyti servitutą atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Taip pat, pasisakant šiuo aspektu, pažymėtina ir tai, kad servitutas negali būti suvokiamas kaip bendro pobūdžio leidimas naudotis kaimyno turtu, jis turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema). Tai reiškia, kad ieškinio (priešieškinio) dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo išmatavimai, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio (priešieškinio) dalis (priedas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, todėl jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 33 punktas).

Įvertinus atsakovės ATS1 su priešieškiniu (DOK-23579) pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą schemą, pavadintą „elektros schema“, kuri teismui buvo pateikta su 2026 m. gegužės 4 d. patikslintu priešieškiniu (DOK-23579), siekiant patikslinti atsakovės prašomų leisti atlikti kasinėjimo darbų būdą ir vietą, sutiktina su ieškovės atstovu, kad ši schema negali būti traktuojama kaip servituto planas (schema), atitinkanti pirmiau nurodytus reikalavimus.

Pastebėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtoje schemoje nurodoma, jog kabelis būtų klojamas žemėje 1 metro gylyje, nuo pamatų jį atitraukiant apie 1 metrą ir apsaugant PE D50 vamzdžiu, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad servituto nustatymas būtent 1 metro atstumu nuo Buto Nr. 2 pamatų užtikrins tinkamą statinio eksploatavimą. Atsakovės atstovo abstraktaus pobūdžio teiginys, kad dėl visų klausimų, susijusių su servitutu, bus galima susitarti ateityje, o jeigu kiltų kažkoks ginčas, tai jis galės vėl būti sprendžiamas teisme, teismo vertinimu, stokoja teisinio pagrįstumo, kadangi, nustatydamas servitutą, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turi aiškiai nurodyti pagal kokį konkretų planą (schemą) servitutas nustatomas ir išdėstyti servituto duomenis, įskaitant servituto dydį ir jo vietos aplinkybes. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti suformuluojama trumpai ir aiškiai, taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų įvykdoma.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas negalėtų nustatyti teisės aktų reikalavimus atitinkančio servituto pagal į bylą pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą schemą.

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas), tačiau atsakovė patikslintame priešieškinyje dėl atlygintinumo apskritai nepasisako, o teismo posėdžio metu atsakovės atstovas neneigė to, kad už servituto nustatymą turi būti atlyginta, tačiau deklaratyviai nurodė, jog šis klausimas galės būsi išspręstas ateityje.

Pasisakant dėl reikalavimo nustatyti servitutą, be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pradinis priešieškinis buvo pateiktas 2026 m. vasario 18 d., 2026 m. kovo 12 d. nutartimi buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, kuris atsakovės atstovo prašymu netgi tris kartus buvo pratęstas, 2026 m. gegužės 4 d. teismui pateiktas patikslintas priešieškinis, o 2026 m. birželio 10 d. priešieškinio reikalavimai dar kartą buvo tikslinami, tačiau, nors ATS1 ir buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, nei rašytiniai įrodymai, nei tinkamas servituto planas teismui taip ir nebuvo pateikti, o 2026 m. birželio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovės prašė servitutą nustatyti pagal „(duomenys neskelbtini)“ schemą ir nematė poreikio pateikti naują servituto nustatymo schemą (planą).

Netenkinus reikalavimo nustatyti servitutą, dėl reikalavimo leisti atlikti kasinėjimo darbus ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančioje Žemės sklypo dalyje prie Buto Nr. 2 sienos, kaip išvestinio reikalavimo, kuris šiuo atveju traktuotinas kaip skirtas servitutui įgyvendinti, detaliau nepasisakoma. Teismo vertinimu pagal bylos aplinkybes nėra jokio teisinio pagrindo, pvz. įstatymo ar sutarties, tokį reikalavimą kvalifikuoti kaip savarankišką reikalavimą.

Dėl ieškovės atstovo teisės atstovauti

Atsakovės ATS1 atstovas advokatas 2026 m. birželio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu iškėlė klausimą dėl to, ar advokatas Ernestas Bušmovičius gali būti ieškovės atstovas. Atsakovės advokato teigimu, nors advokato Ernesto Bušmovičiaus kontora registruota adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai tokiu adresu nėra advokato darbo vietos, ten dabar veikia kita įmonė, tai reiškia, kad advokatas neturi tinkamai registruotos darbo vietos, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams advokato darbo vietai.

Advokatas Ernestas Bušmovičius paaiškino, kad jo kontora registruota (duomenys neskelbtini), ši informacija yra nurodyta ir oficialiame advokatūros puslapyje, visa korespondencija taip pat yra siunčiama šiuo adresu, todėl atsakovės atstovės teiginiai apie Advokatūros įstatyme numatytų reikalavimų pažeidimus yra nepagrįsti. Advokato teigimu, vien tai, kad klientai galbūt priimami kitu adresu, nepažeidžia įstatymo reikalavimų.

Advokatūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokato darbo vietoje turi būti sudarytos tinkamos klientų priėmimo sąlygos, užtikrintas korespondencijos priėmimas darbo dienomis ir kitos advokato veiklai tinkamai atlikti reikalingos priemonės. Advokato darbo vieta registruojama Lietuvos advokatūroje. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos advokatūra nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus pagal šio straipsnio 1 dalį ir advokatų darbo vietų registravimo tvarką, tvarko advokatų darbo vietų sąrašą. Advokatų darbo vietų sąraše įrašomas advokato darbo vietos adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono bei fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.

Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad advokato Ernesto Bušmovičiaus registruota darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), toks darbo vietos adresas nurodomas teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose, be to, toks darbo vietos adresas yra nurodomas ir advokatūros internetiniame puslapyje. Tai reiškia, kad advokato darbo vieta, kaip ir numatyta Advokatūros įstatyme, yra registruota. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad minėtu registruotos darbo vietos adresu nėra užtikrintas korespondencijos priėmimas darbo dienomis ar nėra užtikrinamos kitos advokato veiklai tinkamai atlikti reikalingos priemonės, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad advokato darbo vieta neatitinka Advokatūros įstatyme įtvirtintų reikalavimų, ir kad dėl to jis negalėtų atstovauti klientų teismuose.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi – įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), išorinės sienos pritvirtintą elektros laid1 bei jo įrenginius taip pat pašalinti elektros kabelio dalį iš žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , teritorijos, pažymėtos geodezininko parengtoje schemoje pagal šias kabelio trasos koordinates: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), o atsakovės ATS1 priešieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi ir kitų proceso išlaidų

Remiantis CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Patikslintą ieškinį tenkinus, o patikslintą priešieškinį atmestus, ieškovė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovei IES1 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu teikiama antrinė teisinė pagalba, (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) antrinės teisinės pagalbos teikimas pratęstas. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išvados Išteklių administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal (duomenys neskelbtini) sprendimą, valstybė patyrė 554,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašoma priteisti valstybei. Taip pat už ieškinį turėjo būti mokamas 119 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 82 straipsnis). Teismas šioje byloje patyrė 86,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Įrodymų, patvirtinančių, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, šioje būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų, nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Atsakovei ATS1 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Esant nurodytoms aplinkybėms, valstybei iš atsakovės ATS2 ir atsakovo ATS3 priteistina iš kiekvieno po 184,73 Eur (554,17 Eur / 3) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, po 39,67 Eur (119 Eur / 3) žyminio mokesčio ir 28,97 Eur (86,96 Eur / 3) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) pavirtina, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą ATS1 , valstybė patyrė 645,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau, atsakovės priešieškinį atmestus, šios išlaidos valstybei neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o patikslintą priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovus ATS1, gim. (duomenys neskelbtini) , ATS2, gim. (duomenys neskelbtini) , ir ATS3 ( ATS3 ), gim. (duomenys neskelbtini), per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorinės sienos pritvirtintą elektros laid1 bei jo įrenginius taip pat pašalinti elektros kabelio dalį iš žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , teritorijos, pažymėtos geodezininko parengtoje schemoje pagal šias kabelio trasos koordinates: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovės ATS2, gim. (duomenys neskelbtini), 184,73 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių Eur 73 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, 39,67 Eur (trisdešimt devynių Eur 67 ct) žyminį mokestį, 28,97 Eur (dvidešimt aštuonių Eur 97 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo ATS3 ( ATS3 ), gim. (duomenys neskelbtini), 184,73 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių Eur 73 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, 39,67 Eur (trisdešimt devynių Eur 67 ct) žyminį mokestį, 28,97 Eur (dvidešimt aštuonių Eur 97 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – įmokos kodas 2222; antrinės teisinės pagalbos išlaidos – įmokos kodas 5630). Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.