Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2A-2052-565/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02017-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.11.5.; 3.3.1.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS lietuvos respublikos vardu2026 m. lapkričio 3 d. VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai vakarai“.Teismasn u s t a t ė :Ginčo esmėLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išieškoti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, 1 051,76 Eur skolos už elektros energiją bei su tuo susijusiais paslaugas, 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Ieškovė nurodė, kad tiekia elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Už namo bendrosioms reikmėms patiektą ir Butui namo administratorės nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 2 103,52 Eur skola. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ½ Buto 2024 m. balandžio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) perėjo Lietuvos Respublikai. Šis faktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2024 m. balandžio 23 d., tačiau Butą valstybė paveldėjo po palikėjos N. P. mirties (duomenys neskelbtini), todėl nuo palikimo atsiradimo dienos valstybei kyla pareiga atsiskaityti už Butui tiektą elektros energiją.Atsakovė su ieškiniu nesutiko.Atsakovė nurodė, jog Buto ½ dalį atsakovė pradėjo valdyti 2024 m. balandžio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Perėmusi paveldėto Buto dalį, atsakovė nustatė, kad jame gyvena palikėjos sūnus, o kita jo dalis priklauso kitam savininkui. Bute yra elektros energijos apskaitos skaitiklis, pagal kurį buvo atsiskaitoma. Bute elektra turėjo būti skaičiuojama ne atsakovei, o faktiniams jo naudotojams, nes atsakovė Butu nedisponavo ir po palikėjos mirties iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo nebuvo vartotoja. Taigi už Bute suvartotą elektros energiją turėjo apmokėti elektros vartotojai. Buto elektros energijos vartotoju buvo ne atsakovė, o fiziniai asmenys, todėl jie turėtų būti įtraukti į bylą atsakovais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėTauragės apylinkės teismas 2026 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:Bute, (duomenys neskelbtini), elektra turėjo būti skaičiuojama ne atsakovei, o faktiniams jos naudotojams ir kitam minėto nekilnojamojo turto objekto savininkui, nes atsakovė Butu nedisponavo ir po palikėjos mirties iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo ½ daliai buto nebuvo elektros vartotoja. Taigi už Bute suvartotą elektros energiją turėjo apmokėti jos vartotojai. Šiuo atveju Bute elektros energijos vartotoja buvo ne atsakovė, o fiziniai asmenys, todėl jie turėtų būti įtraukti į bylą atsakovais;pagal Elektros energetikos įstatymo 72 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą, ieškovė turėjo nutraukti elektros energijos tiekimą į minėtą butą jos vartotojams, pateikusi įspėjimą dėl neapmokėtų sąskaitų už suvartotą elektros energiją, jeigu asmenys daugiau kaip 6 mėnesius neatsiskaitė už suvartojimą, tačiau to ji neatliko;ieškovės išdėstyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai dėl elektros energijos suvartojimo minėtame bute patvirtina, kad po palikėjos mirties iki 2024 m. balandžio 1 d. elektros energijos suvartojimo apskaičiavimas turėtų būti tikslinamas ir nurodomi kiti atsakovai. Ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas netinkamai atsakovui. Kadangi ieškovė, gavusi atsakovės atsiliepimą, neprašė, kad atsakovė būtų pakeista kitu asmeniu, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentaiIeškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:Butas yra bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo patalpa–butas. Bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo atveju visam namui yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos. Suvartotos elektros energijos kiekį kiekvieną mėnesį apskaičiuoja namą administruojantis asmuo, vadovaudamasis Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika (toliau – Metodika);už namo bendrosioms reikmėms patiektą ir Butui namo administratoriaus nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 2 103,52 Eur skola. Byloje nėra ginčo dėl mokesčio už tiektą elektros energiją skaičiavimo mechanizmo. Prašomą priteisti 1 051,76 Eur skolą sudaro ½ mokesčio už Bute suvartotą elektros energiją ir mokestis už bendro naudojimo elektrą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.;ieškovė, pateikusi nustatytą pagal įvadinį elektros apskaitos prietaisą elektros energijos kiekį, kurį faktiškai suvartojo viso gyvenamojo namo vartotojai, turi neginčijamą teisę gauti teisingą ir visišką apmokėjimą už faktiškai pateiktą prekę. Už atsiskaitymą su tiekėju (ieškove) yra atsakingi gyvenamojo namo butų savininkai, tame tarpe ir namo administratorius suvartotos elektros energijos kiekį ataskaitiniu laikotarpiu paskirsto visiems namo butams ir negyvenamoms patalpoms proporcingai jų užimamam plotui kaip bendrojo naudojimo elektros energiją. Įmokos už butuose sunaudotą elektros energiją skaičiuojamos pagal kontrolinių skaitiklių deklaruotus rodmenis. Nedeklaravusiems skaitiklių rodmenų, įmokos už elektros energiją skaičiuojamos proporcingai pagal buto užimamą plotą; net jei Bute yra įrengtas kontrolinis elektros apskaitos skaitiklis, tačiau jis nėra teisės aktų reikalavimus atitinkantis operatoriui priklausantis elektros apskaitos prietaisas, kaip tai nurodoma Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės) 132.17 punkte. Todėl ieškovė, įrodinėdama paskaičiuotą pagal Metodiką skolos dydį, neturi vadovautis šio kontrolinio skaitiklio rodmenimis. Be to, šio skaitiklio rodmenys nebuvo deklaruojami visą skolos susidarymo laikotarpį, todėl namo administratorius pagrįstai apskaičiavo atsakovės mokėtinos sumos dydį proporcingai pagal objekto užimamą plotą. Visi duomenys, kurie naudojami mokėtinoms sumoms už suvartotą elektros energiją paskirstymui, yra nustatomi ir/ar tvarkomi namo administratoriaus, o ieškovei nėra pagrindo abejoti administratoriaus atliktais suvartotos elektros energijos kiekių paskirstymais bei mokėtinų sumų kiekvienam vartotojui apskaičiavimais;Metodikoje nėra nustatyta jokių išimčių, jog nustačius, kad patalpose (bute, bendrabučio tipo kambaryje) tam tikrą laiką niekas negyveno, šios patalpos savininkui nėra skaičiuojami/privalo būti neskaičiuojami mokesčiai nei už administratoriaus paskirstytą faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekį jo patalpose, nei už paskirstytą faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekį bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose. Tokių išimčių nenustato ir Taisyklės ar kiti teisės aktai. Kitoks apskaičiavimo principas, tai yra neskaičiuoti butų savininkams iš vis jokių mokėtinų sumų už konkretų laikotarpį, kai patalpose niekas negyvena, ir šią dalį perskirstyti likusiems vartotojams, galėtų būti taikomas administratoriaus ir gyvenamojo namo butų savininkų susitarimu, jiems nusistačius kitokią, nei numatyta Metodikoje, mokėjimo sumų paskirstymo savininkams metodiką. Nagrinėjamu atveju tarp administratoriaus ir gyvenamojo namo savininkų susitarimo dėl kitokios mokėtinų sumų už faktiškai suvartotą elektros energiją paskirstymo ir apskaičiavimo tvarkos, nei nustatyta Metodikoje, taikymo nebuvo;pirmos instancijos teismas, padaręs prieštaringą išvadą, jog atsakovė neva neturi pareigos apmokėti administratoriaus (trečiojo asmens) pagal specialias teisės normas (Taisyklių 132.18 puntą ir Metodikos 7.2 punktą) apskaičiuotos dalies skolos, skundžiamame sprendime nenurodė, kad trečiasis asmuo būtų netinkamai taikęs teisės aktų nuostatas, bei koks asmuo tokiu atveju turi pareigą atsiskaityti su ieškove už jos faktiškai patiektą elektros energijos kiekį. Sprendimu yra pateisinamas neatlygintinas elektros energijos vartojimas;neįgyvendinami atsakovės atsiliepime bei skundžiamame sprendime nurodyti argumentai, jog pagal Elektros energetikos įstatymo 72 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą ieškovė turėjo nutraukti elektros energijos tiekimą į Butą jos vartotojams, pateikusi įspėjimą dėl neapmokėtų sąskaitų, jeigu minėti asmenys daugiau kaip 6 mėnesius neatsiskaitė už suvartojimą. Bute nebuvo įrengta komercinė apskaita, kuri priklausytų energijos skirstymo operatoriui, o įrengta viena komercinė apskaita visam namui. Taigi ieškovė galėjo prašyti, kad elektros energijos tiekimas butų nutrauktas visam daugiabučiui, taip būtų pažeistos kitų vartotojų teisės. Nei ieškovė, nei energijos skirstymo operatorius neturi galimybės atjungti elektros energiją vartotojo vidaus tinkle;tiek suvartota elektros energija bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose, tiek suvartota elektros energija bendrabučio patalpose (bute, kambaryje), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, priskiriama prie suvartotos elektros energijos bendroms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, ieškovė administratoriaus pateiktus bendrus duomenis apie suvartotą elektros energiją tiek bendrojo naudojimo patalpose, tiek suvartotą pačiose patalpose (objektuose) savo kompiuterinėje programoje pagrįstai priskiria prie bendroms reikmėms susidariusių skolų. Taigi, atsakovė privalo tinkamai atsiskaityti už visą suvartotą elektros energiją: tiek Bute, tiek bendro naudojimo patalpose. Juolab, kad ieškovė neprašo priteisti visos skolos iš atsakovės, o prašo tik ½ skolos;tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkai. Šiuo atveju rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo į Butą su ieškove nebuvo sudaryta, todėl atsakomybė už susidariusias skolas tenka Buto savininkei pagal jos valdomo turto dalį – atsakovei. Nagrinėjamu atveju yra neatsiskaityta už elektros energiją, tiektą Butui, kuriame skola susidarė jau po buvusios savininkės (palikėjos) mirties. Taigi, skolos susidarymo laikotarpiu ½ Buto savininke laikoma Lietuvos Respublika. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, tai yra nuo palikimo atsiradimo dienos;teismas padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio 1 dalies, CPK 265 straipsnio 1 dalies) pažeidimą. Teismas visiškai nevertino ieškovės nurodomų aplinkybių, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neturi pareigos įrodyti, kad Bute skolos susidarymo metu kas nors gyveno, nes mokėtinas sumas buto savininkams apskaičiavo administratorius, vadovaudamasis specialiais teisės aktais. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi vien tik atsakovės paaiškinimais, kurie nepatvirtinti jokiais leistinais įrodymais. Administratoriaus pateikti skolos paskaičiavimai nuginčyti nebuvo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visą skolą turi mokėti kiti Buto bendrasavininkai. Joks byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kokiu konkrečiai laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 4 d. Butas buvo (ne)naudojamas ir neginčijamai nenustatyta, kad Bute negyventa/gyvena nuo buvusios savininkės mirties, todėl skundžiamas sprendimas pagrįstas tik prielaidomis.Atsakovė prašo Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:argumentus ginčo klausimu atsakovė jau yra išdėsčiusi procesiniame dokumente ir paaiškinusi apeliantės nurodytas aplinkybes dėl Buto dalies ir elektros energijos joje naudojimo, taip pat dėl to pateikusi rašytinius įrodymus ir nurodžiusi, kad už elektros energijos suvartojimą turėjo atsiskaityti faktinis jos naudotojas ir Buto savininkas, nes atsakovė šiuo nekilnojamojo turto objektu nedisponavo ir po palikėjos mirties iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į ½ dalį Buto, (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės būti elektros energijos vartotoja;daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose elektros apskaitos prietaisai, neatsižvelgiant į nustatytas nuosavybės ribas, turi būti įrengiami kiekvienam butui atskirai, kaip yra ir šiuo atveju, todėl elektros energijos faktiniai naudotojai, (duomenys neskelbtini), pagal tokį elektros energijos apskaitos prietaisą galėjo fiksuoti jos suvartojimą. Šiuo atveju nekilnojamojo turto objekte elektros energijos vartotoju buvo ne atsakovė, o fiziniai asmenys ir ginčas dėl atsiskaitymo už elektros energiją iš esmės turėtų būti nagrinėjamas su nurodytais asmenimi. Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skolos priteisimo už patiektą elektros energiją. Byloje nustatytos faktinės aplinkybėsIš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (Butas). Butas priklausė N. P. (duomenys neskelbtini) N. P. mirė. 2024 m. balandžio 23 d. Buto ½ dalį paveldėjo Lietuvos Respublika (atsakovė) pagal 2024 m. balandžio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. balandžio 25 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis faktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2024 m. gegužės 9 d. VĮ Turto bankas raštu „Dėl paveldėto turto“ kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti informaciją apie palikėjos skolas. Ieškovė 2024 m. liepos 5 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė VĮ Turto bankui informaciją apie palikėjos skolas už elektros energiją, išrašė Mokėjimo sąskaitą bei pateikė mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą. Ieškovė 2024 m. liepos 17 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė VĮ Turto bankui patikslintą informaciją apie palikėjos skolas už elektros energiją, anuliavo ankstesnę sąskaitą ir išrašė naują Mokėjimo sąskaitą bei pateikė mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą. Ieškovės 2025 m. spalio 4 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog nuo N. P. mirties iki turto perėmimo valstybės vardu už Bute suvartotą elektros energiją yra susidariusios nepriemokos. Byloje yra UAB „Civinity namai vakarai“ 2025 m. rugsėjo 17 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog UAB „Civinity namai vakarai“ administruoja daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektus. Įmokos už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją objekte yra skaičiuojamos pagal buto plotą. (duomenys neskelbtini) esantis butas registruotas mirusios N. P. vardu, N. P. anketinių ar kontaktinių duomenų UAB „Civinity namai vakarai“ neturi.Iš kartu su ieškiniu pateiktos 2026 m. sausio 12 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2026 m. sausio 12 d. matyti, kad skola sudaro 2 103,52 Eur, ½ šios skolos, tai yra 1 051,76 Eur, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė nurodo, jog šiuo atveju neatsiskaityta už elektros energiją, tiektą Butui jau po buvusios Buto savininkės (palikėjos) mirties, skolos susidarymo laikotarpiu ½ Buto nuosavybės teise priklausė atsakovei, todėl ji turi pareigą šią skolą padengti.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad Bute elektra turėjo būti skaičiuojama ne atsakovei, o faktiniams jo naudotojams, nes atsakovė Butu nedisponavo ir po palikėjos mirties iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo nebuvo elektros vartotoja. Be to, ieškovė turėjo nutraukti elektros energijos tiekimą į Butą jos vartotojams, pateikusi įspėjimą dėl neapmokėtų sąskaitų už suvartotą elektros energiją, jeigu asmenys daugiau kaip 6 mėnesius neatsiskaitė už suvartojimą, tačiau to ji neatliko, todėl veikė nerūpestingai. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo. Dėl pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumoElektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (Taisyklės) ir kiti teisės aktai. Minėtų teisės aktų pagrindu vartotojams kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją.Objektas, kuriame susidarė skola, yra bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo patalpa–butas. Taisyklių 12 punkte reglamentuojama, kad bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo(-ų) nustatoma ant atvado prijungimo gnybtų namo įvadinėje elektros skirstomojoje (elektros apskaitos skirstomojoje) spintoje (skydelyje). Ieškovė pažymi, kad visam namui yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms. Taisyklių 107 punkte reglamentuojama, kad daugiabučio gyvenamojo namo teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius sutartyje nustatytais terminais ir būdu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, privalo pateikti operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą atsiskaitymui būtiną informaciją. Nagrinėjamu atveju suvartotos elektros energijos kiekį kiekvieną mėnesį apskaičiuodavo namą administruojanti UAB „Civinity namai vakarai“, vadovaudamasis Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu elektros energija Butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama, kaip ir nėra ginčo dėl mokesčio už patiektą elektros energiją apskaičiavimo mechanizmo. Skola už patiektą elektros energiją susidarė nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2026 m. sausio 12 d. Kaip jau minėta Butas priklausė N. P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal 2024 m. balandžio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. balandžio 25 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Buto ½ dalį paveldėjo Lietuvos Respublika. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia (be kita ko) reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, tai yra visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, tai yra nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl elektros energijos sutartinių santykių kvalifikavimo, kai nėra sudarytos rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, pripažįstama, kad tokio pobūdžio sutartys laikomos sudarytomis esant dviejų teisiškai reikšmingų faktų visumai: 1) elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją, 2) vartotojo elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje.Remiantis Taisyklių 101 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad būtų sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ginčo Butui būtų tiekiama elektros energija, todėl konstatuojama, kad prievolė atsiskaityti su ieškove tenka Buto savininkui.CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atitinkamai pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi nuo palikėjos mirties momento atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už patiektą elektros energiją (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2026 m. sausio 12 d.). Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti 1 051,76 Eur skolą iš atsakovės. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog visa skola už patiektą elektros energiją Butui minėtu laikotarpiu (po palikėjos mirties) sudaro 2 103,52 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priklauso ½ dalis Buto, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti pusę šios skolos, tai yra 1 051,76 Eur sumą.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė, teigdama, kad ji neturi pareigos padengti skolą už Butui patiektą elektros energiją, turėjo pagrįsti savo įrodinėtas aplinkybes – pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tai padaryta nebuvo. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė pateikė tik deklaratyvią poziciją, kuria nepagrįstai, neatlikęs įrodymų vertinimo, rėmėsi pirmos instancijos teismas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 107 punktą).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, būdama ½ dalies Buto savininke, turi pareigą padengti skolą už paveldėto Buto daliai ( ½ ) patiektą elektros energiją.Dėl atsakovės nurodytų argumentų, jog ieškovė turėjo nutraukti elektros energijos tiekimą į Butą jos vartotojams, pateikusi įspėjimą dėl neapmokėtų sąskaitų už suvartotą elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas, jeigu asmenys daugiau kaip 6 mėnesius neatsiskaitė už suvartojimą, pažymėtina, jog Butas yra bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo patalpa–butas. Bendrabučio tipo daugiabučiam gyvenamajam namui yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas. Ieškovė paaiškino, jog Bute nebuvo įrengta komercinė apskaita, kuri priklausytų energijos skirstymo operatoriui, o įrengta viena komercinė apskaita visam namui, todėl nei ieškovė, nei energijos skirstymo operatorius neturi galimybės atjungti elektros energiją vartotojo vidaus tinkle.Išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant ginčo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai nepasisako.Šioje byloje nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, klaidingai įvertino faktines aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumą, jų reikšmę, todėl atmesdamas ieškinį dėl 1 051,76 Eur skolos už patiektą elektros energiją priteisimo neteisingai išsprendė šalių ginčą. Padarius tokią išvadą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, taip pat į aplinkybę, kad buvusi Buto savininkė N. P. mirė (duomenys neskelbtini), o atsakovė perėmė ½ dalį palikėjos Buto, darytina išvada, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti už ieškovės tiektą elektros energiją ½ daliai Buto nuo buvusios savininkės mirties momento. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės už suvartotą elektros energiją nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2026 m. sausio 12 d. laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas – iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 1 051,76 Eur skolos už elektros energiją. CK 6.37 straipsnyje įtvirtinta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei prašant, iš atsakovės priteisiama 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Priimant naują sprendimą ieškinį patenkinti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 24 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).Pirmos instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismeIeškovė apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 24 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinį skundą.Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės ieškovei (apeliantei) priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos 24 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsnio 5–6 dalimis,n u s p r e n d ž i a :panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį tenkinti.Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 051,76 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt vieną eurą ir septyniasdešimt šešis euro centus) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (1 051,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.Teisėja Rūta Burdulienė