Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-2331-653/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01218-2026-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.1.3; 3.3.2.6.1VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto PRS1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 prašymą dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.Teismasnustatė:Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėPareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės (toliau – antstolė) veiksmų. Teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės veiksmų bei paskyrė pareiškėjui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Minėta nutartimi teismas išaiškino, kad pareiškėjas per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėTelšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo PRS1 prašymo dėl baudos panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas sistemingai teikia skundus dėl antstolės veiksmų tiesiogiai teismui, nesilaikydamas CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Vien per 2026 metus pareiškėjas Telšių apylinkės teismui pateikė 88 tokius skundus, kuriuos visus atsisakyta priimti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta skundų dėl antstolės veiksmų pateikimo tvarka, taip pat ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse (Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-408-945/2026, 2026 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-277-812/2026, 2026 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-339-812/2026, Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-71-650/2026, Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-226-480/2026). Nepaisydamas šių išaiškinimų ir įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, pareiškėjas toliau teikė analogiškus skundus, nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos. Atsižvelgdamas į tokį pasikartojantį pareiškėjo elgesį, pirmosios instancijos teismas konstatavo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti paskirtą baudą (CPK 107 straipsnis).III. Atskirojo skundo argumentaiPareiškėjas PRS1 (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 16 d. ir 2026 m. gegužės 11 d. (visa apimtimi – 500 Eur skirta bauda) nutartis ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; taip pat reiškia nušalinimą visam teismui („visiems penkiems Apygardos teismų rūmams“).Apeliantas iš esmės atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas išsprendė nuobaudos klausimą priimdamas teisiškai nekorektišką nutartį, taikė ne tas įstatymų nuostatas, kurias turėjo taikyti.Pareiškėjas taip pat nurodo, kad EPP informacija patvirtina/įrodo, kad 2026 m. balandžio 16 d. nutarties apskundimo procesas yra užblokuotas, t. y., pirmiau 2026 m. gegužės 12 d. buvo išnagrinėtas neteisėtos nuobaudos klausimas, o ne – apeliacija.Teismaskonstatuoja:IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl apygardų teismų teisėjų nušalinimo.Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė 2026 m. gegužės 2 d. procesinį dokumentą, pavadintą „PRANEŠIMAS (TEISMO: VISŲ penkių Apygardos teismo: Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus rūmų NUŠALINIMAS – dėl „SISTEMINIO šališkumo“ – už tyčinį bylų vilkinimą, siekiant padėti atsakovei išvengti atsakomybės)“ (toliau – pranešimas dėl nušalinimo, kabutėse pacituotas dokumento pavadinimas neredaguotas, kalba netaisyta).Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pareiškėjas ne kartą skirtingose civilinėse bylose teikė analogiško turinio pareiškimą dėl apygardų teismų teisėjų nušalinimo. Pažymėtina, kad analogiškas pareiškėjo 2026 m. gegužės 2 d. prašymas dėl apygardų teismų teisėjų nušalinimo jau buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. e2KT-597-516/2026 ir Nr. e2KT-598-516/2026. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo argumentai dėl apygardų teismų teisėjų nušalinimo Lietuvos apeliaciniame teisme jau buvo įvertinti ir pripažinti nepagrįstais, o nagrinėjamas pareiškimas yra identiškas, apeliacinės instancijos teismas dėl pakartotinai reiškiamo prašymo nušalinti apygardų teismų teisėjus nepasisako.Dėl atskirojo skundo argumentų.Pareiškėjas teigia, kad EPP duomenys patvirtina, jog 2026 m. balandžio 16 d. nutarties apskundimo procesas yra užblokuotas, nes 2026 m. gegužės 12 d. pirmiau išnagrinėtas nuobaudos, o ne apeliacijos klausimas.Iš LITEKOII duomenų matyti, kad dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nutartį tame tarpe 500 Eur baudos skyrimo dalyje ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/ spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2092-392/2026 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir nutraukė apeliacinį procesą dėl paskirtos baudos. Teismas nurodė, kad pagal CPK 107 straipsnį asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų gali kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl jos panaikinimo ar sumažinimo. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik nutartis, kuria toks prašymas atmetamas, todėl apeliacinis procesas dėl tiesiogiai apskųstos baudos paskyrimo nutarties nutrauktas (CPK 315 straipsnis).Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, klausimas dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo jau buvo išspręstas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi, todėl pareiškėjo argumentai, kad pirmiau išnagrinėjus baudos klausimą buvo užblokuotas 2026 m. balandžio 16 d. nutarties apskundimo procesas, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad baudos panaikinimo ar sumažinimo klausimo nagrinėjimas ir atskirojo skundo dėl 2026 m. balandžio 16 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėjimas, yra savarankiški procesiniai klausimai, kurių nagrinėjimui taikoma skirtinga CPK nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas turėjo teisę CPK 107 straipsnyje nustatyta tvarka atskiruoju skundu apskųsti ir 2026 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria buvo atmestas jo prašymas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą. Taigi, aplinkybė, kad klausimas dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo buvo išspręstas anksčiau nei atskirasis skundas dėl 2026 m. balandžio 16 d. nutarties, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo apribota pareiškėjo teisė į apeliaciją ar užkirstas kelias pasinaudoti įstatyme nustatytomis procesinėmis teisių gynimo priemonėmis.Apeliantas atskiruoju skundu reiškia nesutikimą su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, nustatė, kad apeliantas tiksliai neįvardija pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar procesinės teisės normų taikymo pažeidimų ir (ar) netikslumų, nenurodo jokių argumentų, kurie patvirtintų skundžiamos nutarties neteisėtumą.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo tokios nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Taigi, CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, remiantis LITEKO II duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog pareiškėjas (apeliantas) ne pirmą kartą teikia teismams panašaus pobūdžio skundus dėl antstolės veiksmų. Atsisakant priimti šiuos skundus, pareiškėjui buvo ne kartą išaiškinta, kaip turi būti pateikiami skundai dėl antstolio veiksmų, kokios procedūros būtina laikytis ir kokiais atvejais galima su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję panašaus turinio pareiškėjo atskiruosius skundus, juos atmeta, palikdami pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo skundus dėl antstolės veiksmų, nepakeistas. Be kita ko, teismai ne kartą išaiškino apeliantui, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, gali būti skiriama iki 5 000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis), tačiau, kaip matyti, apeliantas ir toliau sistemingai teikia skundus dėl antstolės veiksmų tiesiogiai teismui, nesilaikant tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas, teikdamas skundus dėl antstolės veiksmų tiesiogiai teismui, ne sąžiningai siekia apginti savo materialines teises, o piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis).Įvertinęs aplinkybę, kad apeliantas pakartotinai teikia panašaus pobūdžio skundus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokiu būdu apeliantas, nors ir siekia apginti savo galimai pažeistas teises, tačiau tai daro netinkamu būdu, neatsižvelgdamas į teismų nutartyse pateiktus išaiškinimus ir ignoruodamas CPK nustatytą antstolės veiksmų apskundimo tvarką, taip inicijuodamas naujas bylas teismuose, kuriose sprendžiamas tas pats klausimas. Toks asmens elgesys pagrįstai pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, susijusių su paskirtos baudos (ne)pagrįstumu ir (ar) (ne)teisėtumu, pagrindu ją sumažinti ar panaikinti.Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatytas apelianto sistemingas skundų dėl antstolės veiksmų teikimas tiesiogiai teismui, nesilaikant tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos bei nustatytas sistemingas piktnaudžiavimas naudojantis procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo panaikinti paskirtą baudą 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi.Dėl procesinės bylos baigties.Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas panaikinti apeliantui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.Teisėja Jelena Šiškina