Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2YT-11740-1246/2026Teisminio proceso Nr. 2-39-3-15370-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.6.19(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 16 d. ŠalčininkaiVilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos IES1 pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.Teismas n u s t a t ė:Pareiškėja IES1 (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti jai įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos dėdės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gimusio (duomenys neskelbtini) , mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos dėdė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, kuriuo savo turtą paliko pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, ji po dėdės (duomenys neskelbtini) mirties savo lėšomis organizavo jo laidotuves ir rūpinosi su jo mirtimi susijusiais reikalais, taip pat rūpinosi palikėjo turtu ir su juo susijusiais įsipareigojimais – buvo susidariusi skola už atliekų išvežimą, kurią savo lėšomis apmokėjo. Kitų (duomenys neskelbtini) įpėdinių nėra. Nurodo, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių – dėl sunkios sveikatos būklės ir aktyvaus (duomenys neskelbtini) gydymo, taip pat dėl būtinybės organizuoti palikėjo laidotuves bei rūpintis su jo turtu ir įsipareigojimais susijusiais klausimais.Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių, pareiškėjos teiginius apie priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, taip pat neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Prašė pareiškimą nagrinėti, vadovaujantis protingumo, sąžiningo ir teisingumo principais pagal byloje surinktus įrodymus bei teismų praktiką.Teismask o n s t a t u o j a:Byloje sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino priimti palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos dėdės (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties, atnaujinimo.Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos dėdė – pareiškėjos tėvo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini), brolis.(Duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) testamentas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausantį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su ūkio pastatais ir žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat visą kitą savo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis nesusidėtų, paliko pareiškėjai. Daugiau įpėdinių (duomenys neskelbtini) neturėjo.(Duomenys neskelbtini) Liudijimo duomenimis, paveldėjimo byla po (duomenys neskelbtini) mirties užvesta nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).Palikėjas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimo priėmimui suėjo (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo teismui pateiktas 2026 m. rugsėjo 9 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą iš esmės grindžia tuo, kad ji (duomenys neskelbtini), todėl po dėdės mirties jai reikėjo daug laiko ir dėmesio skirti savo sveikatos priežiūrai ir gydymui. Pareiškėjos teigimu, ir šiuo metu jai vis dar taikomas aktyvus gydymas. Minėtas aplinkybes patvirtina į byla pateikti medicininiai dokumentai.Įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti šiais pareiškėjos teiginiais. Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti šiuo atveju praleistas nežymiai, palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė objektyvios priežastys, kurios pareiškėjai sutrukdė laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taigi šiuo atveju susiklostė situacija, kad pareiškėja, turėdama valią priimti palikimą, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, o tokioms priežastims išnykus, ėmėsi sąžiningų, aktyvių veiksmų atitinkamoms savo teisėms įgyvendinti. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys pareiškėjos prašymui atnaujinti terminą prieštarautų. Paveldėjimo teisės liudijimas jai vis dar nėra išduotas. Lietuvos valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujantis AB „Turto bankas“ ir NŽT atsiliepimuose nurodė, kad palikėjo turto paveldėjimo procedūros valstybės vardu nėra pradėtos.Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių ((duomenys neskelbtini)) negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatyme nustatytą terminą, o terminą atnaujinus, kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,n u t a r i a:Pareiškėjos IES1 pareiškimą tenkinti. Atnaujinti pareiškėjai IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jos dėdės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Išaiškinti, kad pareiškėja per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus. Teisėja | [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] | Dovilė Sanačinienė