Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų IES1 ir IES2 ieškinį atsakovui ATS1 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

nepilnametė P. G. su savo mama IES1 bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17:00 iki 20:00, globėjui ATS1 ją atvežant į mamos IES1 gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir iš ten ją pasiimant (jei konkrečiu atveju IES1 ir globėjas ATS1 dėl vaiko atvežimo bei pasiėmimo vietos ir būdo nesutaria kitaip);

nepilnametė P. G. su savo broliu IES2 bendrauja kas antrą savaitgalį (lyginiais metų savaitgaliais) nuo šeštadienio 12:00 iki sekmadienio 20:00, broliui IES2 ją pasiimant iš jos gyvenamosios vietos, ir ten grąžinant (jei konkrečiu atveju IES2 ir globėjas ATS1 dėl vaiko atvežimo bei pasiėmimo vietos ir būdo nesutaria kitaip);

nepilnametė P. G. su savo mama IES1 ir savo broliu IES2 papildomai bendrauja nuo pirmosios Kalėdų dienos 18:00 iki antrosios Kalėdų dienos 18:00 ir nuo pirmosios Velykų dienos 18:00 iki antrosios Velykų dienos 18:00, taip pat per savo gimimo dieną nuo 17:00 val. iki 20:00, broliui IES2 ją pasiimant iš gyvenamosios vietos, ir ten grąžinant (jei konkrečiu atveju IES2 ir globėjas ATS1 dėl vaiko atvežimo bei pasiėmimo vietos ir būdo nesutaria kitaip).

2024 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-518-1119/2024 priėmė nutartį, kuria vaiko nuolatiniu globėju paskyrė ATS1 , kurio gyvenamojoje vietoje nustatyta ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismo sprendimais nenustatyta jokių aplinkybių, kurios liudytų, kad yra objektyvus poreikis riboti arba kontroliuoti trumpalaikį vaiko ir jo mamos ar brolio bendravimą jiems negyvenant kartu ir vaiko ugdymo bei buitinių poreikių užtikrinimą pavedus kitiems asmenims. Šiuo metu vaikas jau beveik trejus metus gyvena ne su savo biologine šeima, o su globėjais. Per šį trejų metų laikotarpį yra nustatyta tokia bendravimo tvarka, pagal kurią vaiko artimieji giminaičiai – mama, brolis ir močiutė – su vaiku gali susitikti kartą per dvi savaites dviem valandoms (šiuo metu – trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.). Susitikimai (bendravimas) su vaiku vyksta tik stebint specialistams, nepaliekant vaiko vieno su artimaisiais giminaičiais. Vaiko patirtas visiškai natūralus ir kasdieniame gyvenime įprastas nesmagumas dėl asmeninio pobūdžio priekaišto buvo panaudotas kaip pretekstas mamai IES1 apskritai nebeleisti susitikti su vaiku. Iki paėmimo iš šeimos prie brolio ir mamos itin prisirišęs ir labai artimą emocinį ryšį su jais turėjęs vaikas dėl ydingos bendravimo tvarkos ir praktikos, matydamasis su broliu vos valandą per dvi savaites, nuo šių savo artimiausių giminaičių vis labiau atitolsta. Faktinis vaiko ryšys su mama šiuo metu apskritai nutrauktas.

P. G. mokosi (duomenys neskelbtini)3 klasėje, mokslai sekasi gerai, noriai lanko ugdymo įstaigą. Mergaitė turi meninių gebėjimų: lanko šokių, keramikos, ir dainavimo būrelius, nori būti pastebėta ir įvertinta, stengiasi būti savarankiška. Globėjas domisi ir bendradarbiauja su mergaitės ugdymo įstaigos specialistais, domisi vaiko pasiekimais. Globotinė registruota klinikoje (duomenys neskelbtini), šeimos gydytoja G. Č.. J. L. rūpinasi mergaitės sveikata, P. G. šiuo metu lankosi pas privatų logopedą, nes turi kalbos sutrikimų. Mergaitė globėjo šeimoje yra mylima, jaučiasi saugi, jai užtikrinama higieniška aplinka, turi atskirą erdvų kambarį, kuriame yra visi baldai, reikalingi pamokų ruošai ir laisvalaikio praleidimui. Stebima, jog vaikui apsigyvenus globėjo šeimoje, įvyko teigiamų pokyčių: mergaitė geba spręsti jai iškilusias socialines problemas, stengiasi savarankiškai priimti ir dalyvauti sprendimų priėmime, puikia mezga ryšius su bendraamžiais ir suaugusiais, gera psichikos sveikata, geba kontroliuoti elgesį, žino ribas. Sutinka, kad ieškovai turi teisę bendrauti ir palaikyti ryšį su P. G., sutinka, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka, tačiau ne tokia, kurios prašo ieškovai. Bendravimas šiai dienai galimas tik dalyvaujant specialistams.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nesutinka su ieškovų ieškinio reikalavimais. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. vasario 23 d. civilinėje byloje Nr. e2-140-1119/2023, priėmė sprendimą - laikinai apribota tėvų valdžią motinai IES1 mažametės dukters P. G. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi mažametei P. G. nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirtas ATS1 . 2024 m. balandžio 11 d. skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-6468-446/2024 dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo motinai IES1 , nepilnamečio vaiko P. G. atžvilgiu. Siekiant padėti šeimai identifikuoti šeimoje esamas problemas ir padėti jas spręsti, kad vaikas grįžtų į biologinę šeimą, D. G. 2021 m. gruodžio 7 d. (po vaiko paėmimo iš šeimos) buvo sudarytas pagalbos planas. IES1 nuo to laikotarpio, kai nustatyta vaiko nuolatinė globa, nė karto nebuvo susitikusi su dukra ir nedėjo jokių pastangų, nebuvo išreiškusi valios susitikti su dukra. P. ir brolio IES2 susitikimai vyksta pagal D. G. prašymą ir jo sutikimą, suderintą grafiką suderinus su Globos centro atvejo vadybininke ir globėju, vyksta kas antrą trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val., brolis atvyksta, dalyvauja, beveik kiekvieną kartą kartu dalyvauja ir vaiko močiutė J. A.. D. G. susitikimų su dukra metu negeba kontroliuoti savo emocijų ir elgesio, susitikimuose su mama, prieš juos ir jiems pasibaigus P. G. jaučia įtampą, liūdesį, nerimą. D. G. susitikimų su dukra metu P. G. daro psichologinį spaudimą, liepia dukrai paaiškinti apklausose išsakytą nuomonę (t. y. dėl nuolatinės globos nustatymo byloje, teisme buvo išklausyta vaiko nuomonė), bando primesti savo vertinimus; ne kartą susitikimų metu pakeltu tonu išsakė nepasitenkinimą, grasinimus tiek globėjui, tiek specialistams girdint dukrai. Tokie dalykai vaiką gąsdina, ji pradeda verkti. Psichologė pastebi, kad tokie susitikimai ir D. G. elgesys yra linkę kartotis. Būtent dėl D. G. elgesio, negebėjimo atrasti ryšio su vaiku ir jį palaikyti, dėl pastovių kaltinimų globėjams dėl netinkamos priežiūros buvo priimtas sprendimas susitikimuose dalyvauti specialistams.

Per tą laikotarpį, kai D. G. laikinai apribota motinos valdžia, ji nedėjo jokių pastangų, kad mažametė P. norėtų grįžti į šeimą. IES1 ne tik kad nededa jokių pastangų siekiant susigražinti vaiką į šeimą, bet dėl netinkamo D. G. elgesio susitikimų su vaiku metu situacija tarp mamos ir vaiko tik pablogėjo. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės IES1 ieškinio dėl siūlomos bendravimo tvarkos. P. su motina D. G. nebendrauja kuris laikas, vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos, o ieškovė D. G. ieškiniu prašo, kad vaikas būtų atvežtas į jos gyvenamąją vietą. Sutiktina, kad bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta, bet ne tokia kurią prašo ieškovai. Atsižvelgiant į tai, kad kol kas bendravimas vyksta dalyvaujant kitiems specialistams, tam, kad užtikrinti mažametės stabilią emocinę būklę, jos psichiką, todėl ir bendravimas šiai dienai galimas bendraujant ir kartu dalyvaujant specialistams. Globos centras neturi galimybės rengti susitikimus ne darbo dienomis ir valandomis, nors yra šiai dienai padaryta išlyga, kad IES2 turėtų galimybę bendrauti su seserimi po institucijos darbo laiko, t. y. nuo 17 iki 19 val., tačiau nėra galimybės nustatyti bendravimo tvarkos savaitgaliais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas leido nepilnametės dukters motinai bendrauti su dukra motinos namuose, neprižiūrint specialistams nepaisant to, kad byloje yra neginčijamų įrodymų, kad motinos elgesys kenkia nepilnametės interesams ir kelia grėsmę jos saugumui. Teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo IES2 užtikrinti, kad bendravimas su P. G. būtų pozityvus, nors institucijos ne kartą akcentavo, kad IES2 trūksta žinių kaip bendrauti su seserimi, jis nebendradarbiauja su globos centro specialistais. Institucija, teikiant išvadą byloje akcentavo tai, kad D. G. susitikimų su dukra metu negeba kontroliuoti savo emocijų ir elgesio. P. G. susitikimai su mama kelia įtampą ir nerimą, kurį mergaitė išsako garsiai. D. G. susitikimų su dukra metu P. G. daro psichologinį spaudimą, liepia dukrai paaiškinti apklausose išsakytą nuomonę, bando primesti savo vertinimus; ne kartą susitikimų metu pakeltu tonu girdint dukrai išsakė nepasitenkinimą, grasinimus tiek globėjui, tiek specialistams. Būtent dėl D. G. elgesio, negebėjimo atrasti ryšio su vaiku ir jį palaikyti, dėl pastovių kaltinimų globėjams dėl netinkamos priežiūros buvo priimtas sprendimas susitikimuose dalyvauti kartu specialistams. Institucijos teikiančios išvadą byloje vertinimu tam, kad užtikrinti mažametės stabilią emocine būklę, jos psichiką, bendravimas šiai dienai galimas bendraujant ir kartu dalyvaujant specialistams. Ieškovės IES1 elgesys peržengia jos, kaip motinos, supratingumo ribas. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad išbandytina bendravimo tvarka, tačiau teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka turėtų būti tokia, kuria būtų siekiama atliepti geriausius vaiko interesus, apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka visiškai neatitinka nepilnametės mergaitės P. G. interesų ir paties vaiko saugumo poreikių. Esant tokiam teismo sprendimui kyla pavojus jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Svarbu tai, kad jau po įvykusių teismo posėdžių ieškovė IES1 ir ieškovas IES2 rašė P. G. grasinančio, negatyvaus pobūdžio žinutes, kas tik dar kartą patvirtina faktą, kad nustatyta bendravimo tvarka neleis užtikrinti mergaitės saugumo ir geriausių interesų. Geriausiai nepilnametės mergaitės P. G. interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka, pagal kurią bendravimas vyktų ir kartu dalyvaujant specialistams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas pateikė naujus įrodymus – mamos ir brolio žinučių kopijas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos šalies teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jų teikiami įrodymai negalėjo būti į bylą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, todėl yra pagrindas šalies teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovų ieškinį ir nustatė ieškovo IES2 bendravimo tvarką su seserimi P. G., taip pat leido ieškovei IES1 bendrauti su dukra P. G. IES2 nustatytu bendravimo su P. G. laiku. Apeliantas nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka yra nesaugi ir pažeidžia nepilnametės mergaitės P. G. interesus. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis). Tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172 straipsnis). CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kitaip tariant, vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.

Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-140-1119/2023 buvo laikinai apribota motinos valdžia atsakovei IES1 nepilnamečio vaiko P. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartimi nutarta nustatyti nepilnamečiam vaikui P. G. nuolatinę globą šeimoje, paskirti jos nuolatiniu globėju, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir turto administratoriumi ATS1 , nustatyti P. G. nuolatinę gyvenamąją vietą su globėju ATS1 jo gyvenamojoje vietoje. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-446/2024 P. G. yra atskirta nuo motinos IES1 . Šiame sprendime nurodyta, kad laikinai apribojus motinos valdžią atsakovei, jai ir toliau buvo teikiama pagalba, tačiau ji jos nepriėmė, jos suinteresuotumas keisti savo elgesį ir požiūrį į motinystę buvo menkas, realias pastangas ji pradėjo rodyti (dalyvauti pozityvios tėvystės užsiėmimuose) tik tuomet, kai jau buvo pradėta byla dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Vien pradėjimas lankyti pozityvios tėvystės kursų nepatvirtina nuoseklių ir akivaizdžiai gerėjančių pokyčių atsakovės elgesyje, atsakovės tikslingą siekį keistis. Teismas nurodė, kad „P. G. neatsisako palaikyti ryšio, kokybiškai bendrauti, leisti laiko su mama, tačiau išgyvena įtampą, nesaugumo jausmą, pyktį, gaudama didelį kiekį žinučių, girdėdama pasakojimus apie galimybes būti iškeltai gyventi pas kitus globėjus, keisti šalį ir pan. Pokalbio metu stebimas vaiko poreikis gyventi stabilioje, ramioje aplinkoje, vengti konfliktų, tarpusavio nesutarimų. Suaugusiųjų asmenų: mamos, globėjų, specialistų pagrindinė užduotis turėtų būti atsižvelgti į mergaitės interesus, stengiantis kuo labiau apsaugoti vaiką nuo traumuojančio, žalingo poveikio“. Teismas darė išvadą, kad IES1 nesusitaikė su jai taikomu motinos valdžios apribojimu, nesugeba kritiškai įvertinti savo elgesio, įsiklausyti į specialistų patarimus, nežino, kaip turėtų elgtis ir ką daryti, kad padėtis keistųsi gerąja linkme, savo elgesio nekeičia, pagalbos nepriima, ji stokoja žinių, kaip atliepti vaiko emocinius poreikius, stokoja empatijos, vadovaujasi savo vidinėmis nuostatomis, įsitikinimais.

Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte, parengtame 2024 m. kovo 6 d., nurodyta, kad P. G. pasakojo, jog su mama susitikdavo kiekvieną penktadienį. Per paskutinį susitikimą su mama ji apsiverkė, nes mama ant jos šaukė, kaltino. Dabar ji nesusitinka su mama, nenorėtų, kad vėl būtų tokie susitikimai. Šiuo metu ji nenori su mama susitikti ar su ja pasikalbėti telefonu, mamos ji bijo, nes vėl mama jai „sakys kažką blogo, kaip aną kartą“. Kai norės bendrauti, susitikti su mama, ji pasakys D. arba J., su mama gyventi nenori, kodėl - negali pasakyti. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2024 m. lapkričio 7 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 6 d. vykstančio susitikimo metu buvo pažeistos vaiko P. G. teisės, nes IES2 , neperspėjęs globos centro specialistų, į susitikimą atvyko kartu su biologine mama IES1 , kuriai ribojami susitikimai, ji nėra pateikusi prašymo matytis su dukra.

Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras nurodė, kad mergaitės teigimu, ji bijo mamos ir susitikimų nepageidauja, taip pat, kad atsižvelgiant į tai, kad kol kas bendravimas vyksta dalyvaujant globos centro specialistams, tam, kad užtikrinti mažametės stabilią emocinę būklę, jos psichiką, todėl bendravimas šiai dienai galimas tik dalyvaujant specialistams. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6468-446/2024 yra rašytinių duomenų, kurie apriboja ieškovų teisę bendrauti su mažamete P. G.. Pvz.: 2024 m. sausio 12 d. Šiaulių miesto šeimos centras, raštu Nr. 3-51 (1.17), informavo, jog tikslinga būtų vaiko susitikimus su motina D. G. nutraukti, iki kol mama pabaigs pozityvios tėvystės kursus, kurie patvirtinti, kaip vienas iš uždavinių pagalbos šeimai plane. Toks poreikis atsirado dėl D. G. netinkamo elgesio su dukra susitikimų metu. D. G. susitikimų su dukra metu negeba kontroliuoti savo emocijų ir elgesio. Susitikimuose su mama, prieš juos ir jiems pasibaigus, P. G. jaučia įtampą, liūdesį, nerimą. Šiaulių miesto šeimos centro psichologo pastebėjimu, P. G. susitikimai su mama IES1 kelia įtampą ir nerimą, kurį mergaitė išsako garsiai. D. G. susitikimų su dukra metu P. G. daro psichologinį spaudimą, liepia dukrai paaiškinti apklausose išsakytą nuomonę (t. y. dėl nuolatinės globos nustatymo byloje, teisme buvo išklausyta vaiko nuomonė), bando primesti savo vertinimus; ne kartą susitikimų metu pakeltu tonu išsakė nepasitenkinimą, grasinimus tiek globėjui, tiek specialistams, girdint dukrai. Tokie dalykai vaiką gąsdina, ji pradeda verkti. Psichologė pastebi, kad tokie susitikimai ir D. G. elgesys yra linkę kartotis. Būtent dėl D. G. elgesio, negebėjimo atrasti ryšio su vaiku ir jį palaikyti, dėl pastovių kaltinimų globėjams dėl netinkamos priežiūros, buvo priimtas sprendimas susitikimuose dalyvauti kartu specialistams. Per tą laikotarpį, kai D. G. laikinai apribota motinos valdžia, ji nedėjo jokių pastangų, kad mažametė P. norėtų grįžti į šeimą. IES1 ne tik kad nededa jokių pastangų siekiant susigražinti vaiką į šeimą, bet dėl netinkamo D. G. elgesio susitikimų su vaiku metu, situacija tarp mamos ir vaiko tik pablogėjo. Tarp vaiko ir mamos atsirado įtampa, mergaitė išsako nuomonę, jog nenori su mama bendrauti ir matytis tol, kol mama nepakeis savo elgesio. Nuo to laiko, kai D. G. teismas 2023 m. vasario 23 d. apribojo motinos valdžią, situacija ne tik nepasikeitė, bet dar pablogėjo. Šiai dienai P. G. su motina IES1 nebendrauja dėl pačios D. G. kaltės.

Institucija, teikianti išvadą byloje akcentavo tai, kad IES1 nuo laikotarpio, kai nustatyta vaiko nuolatinė globa, nedėjo jokių pastangų, nebuvo išreiškusi jokios valios susitikti su dukra. IES1 visiškai nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, specialistų pagalbos nepriėmė. Institucijos teikiančios išvadą byloje vertinimu, tam, kad būtų užtikrinta mažametės stabili emocinė būklė, jos psichika, bendravimas šiai dienai galimas bendraujant ir kartu dalyvaujant specialistams.

Šiuo atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas iš esmės leido nepilnamečio vaiko P. G. motinai IES1 bendrauti su dukra IES2 nustatytu bendravimo laiku, įskaitant galimybę bendrauti IES1 gyvenamojoje vietoje, P. G. atvežant IES2 , tačiau įpareigojant IES2 visada kartu dalyvauti P. G. bendravimo su IES1 metu. Tai iš esmės reiškia, kad teismas leido ieškovei IES1 bendrauti su nepilnamete dukra ieškovės namuose ar kitoje ieškovės norimoje vietoje neprižiūrint specialistams. Iki šiol nepilnametė P. G. su motina bendraudavo tik nepilnametei saugioje erdvėje (globos centre) ir prižiūrint specialistams, kurie stebėdavo, ar vaiko motinos bendravimas su vaiku yra tinkamas ir esant poreikiui galėdavo jį nutraukti. Nepilnametis vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos, o teismas skundžiamu sprendimu leido ieškovei vežti vaiką į savo gyvenamąją vietą, tai yra atgal į nesaugią aplinką ir bendrauti su ja be jokių specialistų priežiūros. Tokia bendravimo tvarka yra pažeidžianti nepilnamečio vaiko interesus ir saugumą. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovės elgesys kenkia nepilnametės P. G. interesams ir saugumui, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka negali būti laikoma tinkama ir pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo IES2 užtikrinti, kad bendravimas su P. G. būtų pozityvus. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras byloje nurodė, kad 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių m. savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centras gavo brolio IES2 ir močiutės J. A. prašymus dėl susitikimų su P. G. organizavimo. Globos centro specialistai, susitikę su P. G. globėju, aptarė vaiko emocinę ir fizinę būklę, vaiko atvežimo ir parvežimo į susitikimus klausimus, bei atsižvelgiant į nepilnametės P. G. geriausių interesų užtikrinimą, atsižvelgiant į D. G. prašymą susitikimus organizuoti po darbo valandų nuo 17 iki 19 val., nutarta: kas antrą trečiadienį organizuoti susitikimus ir neribotai bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Nuo 2024 m. kovo 1 d. Globos centre kas antrą trečiadienį į susitikimus atvyksta D. G. ir močiutė J. A.. Susitikimų metu pastebėta, kad IES2 stinga gebėjimų inicijuoti bendrą veiklą su seserimi. D. G. mažai domisi apie mergaitės sveikatą, ugdymąsi, jos laisvalaikį. Susitikimų metu D. G. nebendrauja su Globos centro specialistais. Institucija, teikianti išvadą byloje, teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad susitikimai P. ir brolio IES2 vyksta pagal D. G. prašymą ir jo sutikimą, suderintą grafiką, suderinus su Globos centro atvejo vadybininke ir globėju L., vyksta kas antrą trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. brolis atvyksta, dalyvauja, beveik kiekvieną kartą kartu dalyvauja ir vaiko močiutė J. A.. Susitikimai rengiami vaikų dienos centre, tam, kad P. turėtų veiklos, užsiėmimų. Pasak specialistų pastebėjimą, IES2 sunkiai supranta vaiko poreikius, nežino kaip užsiimti su seserim, ką veikti, kaip bendrauti, todėl, atsižvelgiant į vaiko interesus, buvo nuspręsta susitikimus daryti vaikų dienos centre.

Taigi byloje dalyvaujančios ir nepilnamečio vaiko interesus atstovaujančios institucijos nurodė, kad ieškovui IES2 trūksta žinių kaip bendrauti su seserimi, kokia veikla užsiimti, todėl geriausiai nepilnametės mergaitės P. G. interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka, kad bendravimas vyktų dalyvaujant Globos centro specialistams, tam, kad būtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai. Šiuo atveju skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ne tik leido ieškovui su seserimi bendrauti neprižiūrint specialistams ir bet kokioje ieškovo norimoje vietoje, tačiau ir paskyrė ieškovą atsakingu prižiūrėti, kad vaiko motinos bendravimas su nepilnamete dukterimi būtų tinkamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus ir kelia grėsmę jos saugumui. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovui stinga žinių, kaip bendrauti su seserimi, todėl jis negali būti paliktas atsakingas už vaiko motinos, kuri kelia grėsmę vaikui, tinkamą bendravimą su dukterimi. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad yra išbandytina tokia bendravimo tvarka, tačiau teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka turėtų būti tokia, kuria būtų siekiama atliepti geriausius vaiko interesus, apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Tokia teismo nustatyta bendravimo tvarka yra žalinga nepilnamečiam vaikui, todėl yra pagrindas tokį teismo sprendimą panaikinti.

Vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). 2025 m. kovo 19 d. rašte „Dėl P. G. nuomonės išklausymo“ nurodyta, kad P. G. buvo apklausta per teismo psichologą, kuriame nurodė, kad P. G. tinka ta vieta, kur dabar susitinka su mama, broliu ir močiute. Nėra kitų vietų, kur norėtųsi susitikti užtenka tų susitikimų tiek, kiek dabar yra ir nenorėtų dažnesnių susitikimų nei su mama, nei su broliu. Taigi pati nepilnametė P. G. laikosi pozicijos, kad jai yra tinkamas iki šiol taikytas bendravimo būdas su motina ir broliu, ji nenori keisti nei susitikimų dažnumo, nei susitikimų vietos. Išvadą, kad susitikimai turi būti rengiami globos centre prižiūrint specialistams, patvirtina ir vaiko interesus atstovaujančios institucijos. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovė savo elgesiu kelia žalą nepilnametei P. G., o broliui trūksta žinių kaip bendrauti ir kuo užsiimti su seserimi, šiuo metu vienintelis įmanomas ir nepilnamečio vaiko interesus atitinkantis ieškovų bendravimo su nepilnamete P. G. būdas yra bendrauti globos centre, susitikimus prižiūrint specialistams. Į bylą pateiktos šios bylos nagrinėjimo metu ieškovų rašytos grasinančio ir menkinančio pobūdžio žinutės P. G. patvirtina, jog šiuo metu yra neįmanomas ieškovų bendravimas su nepilnamečiu vaiku neprižiūrint specialistams, kadangi tai daro žalą nepilnamečiam vaikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iki šiol galiojęs (iki ieškinio pateikimo) susitikimų dažnumas yra tinkamas, P. G. nurodė, kad nenori dažnesnių susitikimų. Tai patvirtina, kad ieškovų ieškinys nėra pagrįstas, šiuo metu nėra pagrindo nustatyta kitokią, nei iki šiol buvo taikoma bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, todėl yra pagrindas ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovų ieškinį, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškovų ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 152 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų IES1 , a. k. (duomenys neskelbtini) , ir IES2 , a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovo ATS1 , a. k. (duomenys neskelbtini) , naudai 152 Eur žyminio mokesčio, tai yra iš kiekvieno ieškovo priteisti po 76 Eur.