Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-124-446/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-29
Bylos Nr.: e2-124-446/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01753-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Atsakovas: D. G.
Trečiasis asmuo: J. L.
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Petras Ragauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-124-446/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01753-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.2; 2.3.4.6; 2.3.4.8; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 29 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovei E. B.,atsakovei D. G., jos atstovui advokatui Petrui Ragauskuitrečiajam asmeniui J. L.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei D. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo J. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią D. G. mažamečio vaiko P. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės D. G. šeima skyriui žinoma dar nuo 2010 metų. Tuo metu atsakovės šeimoje buvo 3 nepilnamečiai vaikai, 2014 metais gimė ir jauniausioji dukra P. G. Atsakovės šeimoje buvo identifikuojamos vaikų ugdymosi problemos. Nuo 2011-05-03 iki 2018-06-30 D. G. šeima buvo įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. D. G. šeimai atvejo vadyba buvo taikyta nuo 2018-07-02 iki 2020-03-13 Šiaulių m. Socialinių paslaugų centre, nuo 2020-02-28 iki 2020-11-23 LPF SOS Vaikų kaimų Lietuvoje draugijoje, nuo 2020-11-17 iki 2021-01-05 Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, nuo 2021-01-05 D. G. šeimai taikoma atvejo vadyba Šiaulių m. savivaldybėje. Mažametei P. G. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1746 nuo 2021-10-26 nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-518-1119/2024 mažametei P. G. nustatyta nuolatinė globa. Institucijos globon P. G. pateko, kadangi D. G. neleido vaiko į ugdymosi įstaigą, nelavino jos, šios aplinkybės išnagrinėtos ir patvirtintos 2023-02-23 teismo sprendimu. Teismas, įvertinęs atsakovės paaiškinimus, tikėjo, kad atsakovė ateityje pakeis savo elgesį, bendraus ir bendradarbiaus su socialiniais darbuotojais, sieks keisti savo elgesį su tikslu susigrąžinti į šeimą vaiką, dėl šių aplinkybių atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia. Atsakovei D. G. laikinai apribojus motinos valdžią, mažametės P. G. atžvilgiu, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, toliau buvo vykdoma atsakovės šeimos stebėsena. Siekiant padėti šeimai identifikuoti šeimoje esamas problemas ir padėti jas spręsti, kad vaikas grįžtų į biologinę šeimą, atsakovei D. G. 2021-12-07 (po vaiko paėmimo iš šeimos) buvo sudarytas pagalbos planas. Atvejo vadybos procesą koordinuoja ir paslaugas teikia socialinių paslaugų įstaigos, atsakovės šeimai pagalbą teikia Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras. Nuo 2021-12-07, kai buvo patvirtintas ir sudarytas pagalbos šeimai planas, jis buvo tęsiamas kelis kartus, dėl atsakovės D. G. visiško nebendradarbiavimo su paslaugų teikėjais nebuvo galimybės tinkamai peržiūrėti ar pakeisti pagalbos plano.

3. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2024-01-12 Šiaulių miesto šeimos centras raštu Nr. 3-51 (1.17) informavo, jog tikslinga būtų vaiko susitikimus su motina D. G. nutraukti, kol mama pabaigs pozityvios tėvystės kursus, kurie patvirtinti, kaip vienas iš uždavinių 2021-12-07 pagalbos šeimai plane. Toks poreikis atsirado dėl atsakovės D. G. netinkamo elgesio su dukra susitikimų metu. D. G. susitikimų su dukra metu negeba kontroliuoti savo emocijų ir elgesio. Susitikimuose su mama, prieš juos ir jiems pasibaigus, P. G. jaučia įtampą, liūdesį, nerimą. Šiaulių miesto šeimos centro psichologo pastebėjimu, P. G. susitikimai su mama D. G. kelia įtampą ir nerimą, kurį mergaitė išsako garsiai. D. G. susitikimų su dukra metu P. G. daro psichologinį spaudimą, liepia dukrai paaiškinti apklausose išsakytą nuomonę (t. y. dėl nuolatinės globos nustatymo byloje teisme buvo išklausyta vaiko nuomonė), bando primesti savo vertinimus; ne kartą susitikimų metu pakeltu tonu išsakė nepasitenkinimą, grasinimus tiek globėjui, tiek specialistams, girdint dukrai. Tokie dalykai vaiką gąsdina, ji pradeda verkti. Psichologė pastebi, kad tokie susitikimai ir D. G. elgesys yra linkę kartotis. Tai reiškia, jog per tą laikotarpį, kai atsakovei D. G. laikinai apribota motinos valdžia, ji nedėjo jokių pastangų, kad mažametė P. norėtų grįžti į šeimą. Per laikotarpį nuo 2023-02-23 iki ieškinio pateikimo dienos skyriuje 6 kartus buvo atlikti vaiko situacijos vertinimai:

4. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2023-06-23 gautas D. G. pranešimas dėl galimo globėjų smurto P. G. atžvilgiu. 2023-06-29 atliktas vaiko situacijos vertinimas, reg. Nr. 6VSV-2726, išklausyta P. G. nuomonė, surašytas vaiko aplankymo aktas 2023-06-29 Nr. 6GVA-567, pažeidimų nenustatyta, pranešimo aplinkybės nepasitvirtino.

5. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2023-09-19 skyriuje gautas D. G. pranešimas, jog per pasimatymą su dukra buvo pasibaisėjusi vaiko nepriežiūra (pajuodusiomis panagėmis, ilgais nagais, susivėlusiais, sulipusiais plaukais t. t.). Dėl šių aplinkybių skyriuje tą pačią dieną išklausyta P. nuomonė, globėjų paaiškinimai. Į skyrių 2023-09-19 P. atvyko supintais į kasą plaukais, tvarkingais drabužiais, švari, tvarkinga. P. pokalbių metu nurodė, jog jai labiau patiktų, kad per susitikimus mamos nebūtų, nes ji nuolat visko klausinėja ir jai tas nepatinka. Globėja D. L. paaiškino, kad P. nuolat jaučia įtampą dėl netinkamo motinos elgesio: nuolatinio klausinėjimo, tardymo, fotografavimo, visų kaltinimo dėl situacijos. Nurodė, kad vaiko mama per kiekvieną susitikimą su dukra ieško „priekabių“, kad galėtų rašyti skundus. Pagal šias aplinkybes skyriuje 2023-09-22 atliktas vaiko situacijos vertinimas, reg. Nr. 6VSV-4015, pažeidimų nenustatyta. Atliekant vaiko situacijos vertinimą, 2023-09-21 Skyriuje gautas Šiaulių miesto šeimos centro raštas, kuriame nurodoma, kad pradžioje susitikusi su mama P. jausdavosi gerai, apsikabindavo mamą, sėdėdavo jai ant kelių, kalbėdavo, sakydavo mylinti mamą ar jos pasiilgusi. Tačiau ilgainiui susitikimai pradėjo darytis vis įtemptesni. Vyko ir tebevyksta perteklinis mergaitės fotografavimas, filmavimas, siekiant rasti priekaištų globėjos darbui: ar tvarkingai sušukuoti plaukai, ar trumpi, nepriekaištingai švarūs nagai, kodėl rūbai ne nauji (naujausios mados, „firminiai“, atitinkantys mamos skonį) per tamsūs, ar nėra kokios dėmelės ant rūbų, kodėl P. pavargusi, nėra linksma, kodėl serga, nes seniau nesirgdavo ir pan. Priekaištai buvo ir yra reiškiami garsiai, girdint P. Dėl to P. jaučiasi blogai, susijaudina, susigraudina, stengiasi susitikimui apsirengti taip, kad mamai įtiktų, stengiasi mamai ir broliui sugalvoti jiems patinkančius žaidimus, vis pasižiūri kaip atrodo jos nagai, ar švarūs, ar mama nesupyks. D. G., į prašymus nereplikuoti dėl mergaitės išvaizdos jai girdint, reaguodavo audringai, pasipiktinusi, šie pokalbiai baigdavosi D. G. grasinimais teismais ir skundais, konstruktyvus pokalbis neįvykdavo. Ilgainiui P. pradėjo vengti mamos ir brolio artumo, nebenori jų apsikabinti, šalia atsisėsti (rašto Nr. 3-1102 (1.17).

6. Ieškinyje nurodyta, kad 2023-10-10 gautas D. G. skundas, kad su seserimi negali bendrauti telefonu. Pagal šias aplinkybes Skyriuje atliktas vaiko situacijos vertinimas, išklausyta P. nuomonė. Tuo metu mergaitė paaiškino, jog nenori telefonu kalbėti su mama ir broliu. Mergaitė paaiškino, jog jei pasikeistų mamos elgesys, tada ji pakeistų savo nuomonę dėl dažnesnio bendravimo ir susitikimų su broliu ir mama (2023-10-16 reg. Nr. 6VSV-4405).

7. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad 2023-12-30 skyriuje atliktas vaiko situacijos vertinimas, reg. Nr. 6VSV-5547, pagal Šiaulių AVPK pranešimą dėl mažametės sužalojimo automobiliu. Tuo metu mergaitei medikai nustatė dešinės pėdos sumušimą ir čiurnos nubrozdinimą. Kadangi tai buvo autoįvykis, globėjui J. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

8. Ieškinyje nurodyta, kad 2024-01-09 skyriuje gautas D. G. pranešimas, jog globėja neleidžia bendrauti su dukra telefonu. 2024-01-12 atliktas vaiko situacijos vertinimas, reg. Nr. 6VSV-191, išklausyta P. G. nuomonė, globėjų paaiškinimai. Pažeidimų nenustatyta.

9. Ieškinyje nurodyta, kad 2024-01-12 skyriuje gautas vaiko globėjos D. L. paaiškinimas dėl įvykusio 2024-01-12 vaiko pasimatymo su mama D. G.. Po pasimatymo su mama P. į skyrių atvyko verkdama, susijaudinusi. Mergaitė sakė, jog buvo susitikusi su mama, kai tik įėjo į patalpas mama iškart pradėjo šaukti, kaltinti ją, kad globėja jai telefonu neleidžia bendrauti su mama, „mama sakė, kad D. meluoja, kad tu nori gyventi pas D., o ne pas brolį“, ir kitą, ji tiksliai neprisimena. ...>. Dėl šių aplinkybių skyriuje 2024-01-17 atlikta vaiko situacijos vertinimas, reg. Nr. 6VSV-238. Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, 2024-01-17 gautas Šiaulių miesto šeimos centro raštas Nr. 3-72 (1.17), kuriame paaiškinta, kad 2024-01-12 vykusį P. susitikimą su D. G. ir D. G. teko nutraukti jam įpusėjus dėl mamos netinkamo elgesio ir emocijų, kurios neigiamai paveikė susitikime dalyvavusią P. G. Centras, atsižvelgęs į susidariusią situaciją ir vaiko emocinę būseną, siūlė stabdyti pasimatymus vaiko ir mamos, kol D. G. pabaigs pozityvios tėvystės kursus.

10. Ieškinyje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023-02-23 (nuo priimto teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo) atsakovė D. G. visiškai nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais. Šiaulių miesto šeimos centro specialistai po 2024-01-12 įvykių, 2024-01-24 organizavo atvejo vadybos posėdį dėl tolimesnio D. G. bendravimo su vaiku, kurio metu turėjo būti sprendžiama dėl vaiko su mama susitikimų skaičiaus, būdo, formos keitimo, kad jie atitiktų geriausius vaiko interesus ir t.t. Apie posėdžio datą D. G. buvo informuojama telefonu trumpąja SMS žinute bei registruotu laišku. D. G. SMS žinute informavo, kad atvejo vadybos posėdis negali būti organizuojamas, nes atostogauja jos advokatas. 2024-01-24 posėdžio metu buvo priimtas sprendimas neorganizuoti motinos D. G. susitikimų su dukra P. G. iki atvejo vadybos posėdžio, kurio metu būtų išklausytos specialistų, D. G. nuomonės ir priimtas sprendimas atitinkantis geriausius vaiko interesus, atsižvelgiant į vaiko psichologinę savijautą. D. G. buvo pasiūlyta kitomis dienomis atvykti ir dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose: 2024-01-31 14 val., 2024-02-05 15 val., 2024-02-12 14 val., 2024-02-19 14 val. Apie pasiūlymus D. G. buvo informuota telefonu trumpąja SMS žinute bei registruotu laišku, tačiau jokio atsakymo nebuvo sulaukta. Pakartotinai atvejo vadybos posėdis buvo suorganizuotas 2024-02-26, į kurį D. G. neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo.

11. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras 2024-03-12 pateikė motyvuotą siūlymą dėl vykdomo darbo su D. G. šeima. Socialinio paslaugų centro, teikiančio paslaugas D. G. šeimai, nuomonė - visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą vaiko sveikatą.

12. Ieškinyje nurodyta, kad 2024-03-06 Šiaulių VTAS specialistai apsilankė globojamos P. G. gyvenamojoje vietoje, vertino vaiko aplinką, fizinius poreikius, ugdymosi, emocinius ir socialinius poreikius; vaiko ryšį su tėvais (motina) ir kitais giminaičiais. Nepilnametė P. G. specialistams paaiškino, kad „su mama susitikdavo kiekvieną penktadienį, tada jai buvo pati blogiausia diena – penktadienis, nes dažniausiai ji su mama susitikti nenorėdavo, nes per kiekvieną susitikimą mama netinkamai elgėsi; jai tai labai nepatikdavo. Per paskutinį susitikimą su mama, ji apsiverkė, nes mama ant jos šaukė, kaltino. Dabar ji nesusitinka su mama, nenorėtų, kad vėl būtų tokie susitikimai. Šiuo metu ji nenori su mama susitikti ar su ja pasikalbėti telefonu, nes mamos ji bijo, nes vėl mama jai sakys kažką blogo, kaip aną kartą.

13. Ieškinyje nurodyta, kad vertinant aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, matyti, kad atsakovė D. G. ne tik kad nededa jokių pastangų siekiant susigražinti vaiką į šeimą, bet dėl netinkamo D. G. elgesio, susitikimų su vaiku metu, situacija tarp mamos ir vaiko tik pablogėjo. Tarp vaiko ir mamos atsirado įtampa, mergaitė išsako nuomonę, jog nenori su mama bendrauti ir matytis tol, kol mama nepakeis savo elgesio. Nuo to laiko, kai atsakovei D. G. teismas 2023-02-23 apribojo motinos valdžią, situacija ne tik nepasikeitė, bet dar pablogėjo. Situacija pablogėjo dėl atsakovės D. G. kaltės, dėl jos nuolatinių priekaištų, skundų, priešiškumo, nusistatymo, visiško nebendravimo ir nebendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininkais. Viską, ką D. G. kalbėjo teisme, posėdžio metu, kai buvo nagrinėjama byla dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, atsakovė nieko neįvykdė, net pablogino situaciją. Tiek, kiek atsakovei buvo suteikta galimybė, socialinių darbuotojų pastangos ir noras padėti, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą, D. G. viską ignoravo. Net ir dabar, kai atsakovės D. G. pasimatymai yra sustabdyti, vaiko motina nededa jokių pastangų, kad susitikimai su dukra būtų atnaujinti. D. G. neatvyko ir neatvyksta į atvejo vadybos posėdžius, kurie yra labai svarbūs siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, niekada neperskambindavo, nepranešdavo dėl kokių priežasčių neatvyks. Tos pačios aplinkybės buvo nustatytos ir nagrinėjamose civilinėje byloje dėl laikino tėvų valdžios ribojimo, bet buvo tikima, kad atsakovė pakeis savo elgesį, kad sieks ir savo iniciatyva susigrąžins vaiką. Atsakovei buvo leista dalyvauti ir dėl nuolatinės globos nustatymo byloje. Tačiau D. G. siekė, tik to, kad jos dukrą globotų brolis D. G. Svarbu paminėti ir tai, kad šiai dienai, skyrius raštu yra pateikęs informaciją dėl mažametės P. G. asmens duomenų neteisėto paviešinimo socialiniame tinkle „Facebook“. Socialiniame tinkle buvo paviešintos mergaitės nuotraukos, vardas, pavardė, metai, apie tai, kad mergaitė globojama, globėjų duomenys. Skyrius visą informaciją yra pateikęs tiek policijai, tiek prokuratūrai, tiek valstybinei duomenų inspekcijai. Kol kas tyrimai nėra atlikti ir pasibaigę. Policijos duomenimis žinoma, kad šią informaciją paviešino vaiko biologinė motina D. G. (ji perdavė nuotraukas ir kt. kažkokiai draugei, kad paviešintų). Neteisėtas asmens atvaizdo naudojimas ar viešinimas tam tikrais atvejais gali reikšti ne tik civilinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju, paviešinus socialiniame tinkle Facebook mažametės P. G. atvaizdą ir asmeninius duomenis, buvo padaryta ypatinga žala vaikui, jo socialinei aplinkai.

Šalies argumentai

14. Ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

15. Atsakovė nurodė, kad ji su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ji paaiškino, kad savo dukrą P. myli, nori matytis ir bendrauti su dukra, tačiau jai neleidžiama, dėl ko ribojamas jos bendravimas su dukra, jai nežinoma. Jos įsitikinimu, dukra iš jos paimta neteisėtai, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai yra nusiteikę priešiškai jos atžvilgiu ir siekia, kad dukra būtų atiduota auginti svetimiems žmonėms. Nurodyti aplinkybių, priežasčių, dėl kurių ji nedalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose, nebendravo su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, negali, mano kad tai neveiksmingos ir jai nereikalingos priemonės, realios pagalbos iš jų nesulaukianti. Taip pat paaiškino, kad ji rūpinasi, slaugo neįgalų sūnų, jo nuotraukas įkėlė į bylą, siekdama parodyti, kokiu sunkiu ligoniu ji rūpinasi. SMS žinutes ji rašo savo dukrai, nes tokią teisę ji turi, žinutėmis siekia pasakyti dukrai tiesą, kad dukra suprastų, kas iš tikrųjų šiuo metu vyksta ir kas gali būti jai ateityje, jei jos mamai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia. Ji jokia psichikos liga neserga, pateikti duomenys iš psichikos sveikatos centro jai yra siurpriziniai, apie jai diagnozuotas psichikos ligas ji nieko nežinanti, vaistų nevartoja. Susipažinusi su pateikta psichikos sveikatos centro informacija, ji kreipėsi į savo dabartinę šeimos gydytoja, kuri jai patvirtino, kad jokių įrašų apie jos ligas, nurodytas psichikos sveikatos centrą, jos asmeninėje ligos istorijoje nėra. Į psichikos sveikatos centrą, pateikusį teismui informaciją apie jos sveikatą, ji nesikreipė.

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo J. L. nurodė, kad palaiko ieškinį, paaiškino, kad P. G. jo namuose jaučiasi gerai, su visais sutaria. P. nėra išsakiusi nuomonės, kad norėtų grįžti pas mamą, priešingai, yra matęs mergaitės nenorą vykti į pasimatymus su mama, jis neklausinėja mergaitės apie jos santykius su artimaisiais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Žemesnės instancijos teismas

17. Byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-140-1119/2023 laikinai apribota motinos valdžia atsakovei D. G. nepilnamečio vaiko P. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteistas iš atsakovės išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavesta Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centrui disponuoti nepilnametės P. G. išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise, nustatyta nepilnametės gyvenamoji vieta Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globėją iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartimi nutarta nustatyti nepilnamečiam vaikui P. G. nuolatinę globą šeimoje, paskirti jos nuolatiniu globėju, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir turto administratoriumi J. L., nustatyti P. G. nuolatinę gyvenamąją vietą su globėju J. L., jo gyvenamojoje vietoje.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras, kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Ši norma reiškia, kad teismo sprendimu pritaikytas laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti begalinis, nuolatinis, ir praėjus įstatyme nustatytam terminui turi būti sprendžiama arba dėl tolimesnio laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti veiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ieškovė neprašo tęsti laikino motinos valdžios apribojimo atsakovei, prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią, atsakovė įstatymo nustatyta tvarka į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė.

19. Nagrinėjamoje byloje dėstomos ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės rodo, jog ieškovė siekia neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią, remdamasi tuo, kad motina nesiima realių ir efektyvių veiksmų situacijos pakeitimui pozityvia vaikui linkme, savo elgesiu daro žalingą poveikį dukrai, atsakovė nevykdo motinos pareigų dėl savo kaltės, pokyčiai per laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpį neįvyko, todėl nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti, vaikas negali ir nenori grįžti į atsakovės šeimą, todėl yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnametės dukters atžvilgiu. Šioje byloje teismas vertina atsakovės elgesį, pokyčius, valstybės taikomų priemonių poveikį atsakovei po teismo sprendimo dėl laikino motinos valdžios priėmimo, t. y. 2023 m. vasario 23 d. Įvykiai, susiję su atsakove ir jos nepilnamete dukra P. iki šio teismo sprendimo yra aptarti ir įvertinti teismo minėtame sprendime, padarant išvadą dėl būtinybės taikyti atsakovei laikiną motinos valdžios apribojimą. Šioje byloje aktualūs atsakovės elgesio pokyčiai po teismo sprendimo, kuriuo laikinai apribota motinos valdžia dukros P. G. atžvilgiu.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos dar iki jos dukros P. G. paėmimo ir laikino motinos valdžios apribojimo, jos dukrai P.i gyvenant atsakovės šeimoje, nuo 2011 m. atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2018 m. šeimai taikoma atvejo vadyba. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendime, kuriuo laikinai apribota motinos valdžia atsakovei, konstatuota, kad atsakovė kaltais veiksmais pažeidė vaiko teisę mokytis, taip pat kad buvo nustatyti ir kiti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, tačiau atsakovei iš dalies vykdant pagalbos plane numatytas priemones bei teismo posėdyje nurodžius, kad vykdys ir kitas iki tol nevykdytas priemones (pvz. bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais darbuotojais), sieks keisti savo elgesį su tikslu susigrąžinti į šeimą vaiką, tikėtina, kad padėtis pasikeis, todėl egzistuoja CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai laikinai riboti motinos valdžią. Tačiau atsakovės elgesys iš esmės nepasikeitė – ji ir toliau nebendravo su socialiniais darbuotojais, į organizuojamus atvejo vadybos posėdžius atsisakydavo vykti. Vykdant pagalbos planą atsakovės šeimai, 2024 m. sausio 24 d., 2024 m. vasario 26 d. surengtuose atvejo vadybos posėdžiuose atsakovė nedalyvavo, konstatuota, kad situacija nesikeičia, D. G. su socialiniais darbuotojais ir toliau nebendradarbiauja: į telefono skambučius neatsako, namuose rasti nepavyksta; socialiniai darbuotojai informuoja D. G. apie socialinę paramą, dokumentų tvarkymą jai gauti, informacija raštu suteikta apie visas įstaigas Šiaulių mieste, kuriose vykdomi pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymai.

Žemesnės instancijos teismas

21. Liudytoja A. M., Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, parodė, kad 2021 m. buvo paskirta dirbti socialine darbuotoja su D. G. šeima. Bendravimas nutrūko, kai P. G. buvo paimta iš šeimos. D. G. su socialiniais darbuotojais nebendravo, į telefono skambučius neatsiliepdavo, jei atsiliepdavo, tai tik priekaištaudavo. Efektyvus socialinis darbas su kliente nevyko. D. G. nusiteikusi negatyviai, nuolat reiškiami priekaištai socialinių darbuotojų atžvilgiu. Klientė nelinkusi bendradarbiauti. Po teismo sprendimo dėl motinos valdžios laikino apribojimo D. G. bendravimas nepasikeitė. Jai bendraujant su dukra globos centre, ji perspėjo tuometinę globos centro koordinatorę, kad socialinė darbuotoja jos nekalbintų. Buvo keli kvietimai D. G. atvykti į atvejo vadybos posėdžius, siunčiamos SMS ir registruoti laiškai, visi laiškai grįžo atgal, posėdžiuose ji nedalyvavo. Prisimena, kad buvo prašymas nukelti posėdį, nes jos advokatas negali dalyvauti posėdyje. Klientė nieko nedarė, kad susigrąžintų dukrą. Vieno susitikimo su dukra metu, dalyvaujant socialinei darbuotojai, D. G., girdint vaikui, vadino socialinę darbuotoją necenzūriniais žodžiais.

22. Liudytoja A. M., Šiaulių miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė, teisme parodė, kad nuo 2021 metų sausio mėnesio dirba atvejo vadybininke su D. G. šeima. Po sprendimo dėl laikino motinos valdžios apribojimo dukros P. G. atžvilgiu bendravimas iš D. G. pusės visiškai nevyko. Jokių pozityvių pokyčių klientės elgesyje nebuvo. Po vaiko paėmimo iš šeimos buvo sudarytas pagalbos planas, rekomenduojamos priemonės, tačiau jos nebuvo vykdomos. Socialinė darbuotoja klientę informuodavo apie jai priklausančias socialines išmokas, dėl maisto banko, socialinės pagalbos, tačiau atsakovė jokiomis paslaugomis nesinaudojo, pagalbos nepriėmė. Susisiekti, bendrauti su ja dažniausiai nepavykdavo, jei pavykdavo, reakcija buvo priešiška, siūloma pagalba jai netikdavo. Jai buvo siūloma įvairi pagalba, tame tarpe ir pilnamečio sūnaus M. G. priežiūros, pozityvios tėvystės kursų. Klientei buvo suteikta informacija, kad šiuos kursus galima išklausyti nuotoliniu būdu, tačiau duomenų, kad D. G. būtų išklausiusi pozityvios tėvystės kursus, neturi. Atvejo vadybos posėdis 2024 m. sausio mėnesį neįvyko, nes D. G. neatvyko, nurodė, kad negali atvykti jos advokatas. Pasiūlius dar keturias posėdžio datas, kad būtų patogus laikas klientei, D. G. atsakymų nepateikė. Į telefono skambučius klientė neatsakydavo arba telefonas buvo išjungtas. Iš socialinio darbo patirties su D. G. šeima yra susidaręs toks įspūdis, kad D. G. nuomone - visi yra nusistatę prieš jos šeimą. Socialinių paslaugų centro darbuotojų nuomonės D. G. neišklauso, nuolatos išsako priekaištus, nepasitenkinimą įvairių institucijų darbuotojais, sprendimais.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teisme atsakovė neneigė ieškovės pateiktuose dokumentuose užfiksuotų ir socialinės darbuotojos ir atvejo vadybininkės nurodytų aplinkybių, pasakojo apie priešišką socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų nusiteikimą jos atžvilgiu, tvirtino, kad reikiamos pagalbos iš socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų ji niekada nėra gavusi.

24. 2021 m. gruodžio 7 d. pagalbos atsakovės šeimai plane (planas buvo tęsiamas ir po laikino motinos valdžios apribojimo) vienas iš uždavinių atsakovei buvo atlikti pozityvios tėvystės kursus. Bendruomeniniai šeimos namai pažymėjime nurodė, kad D. G. 2024 m. gruodžio 12 d. 15-17 val. dalyvavo nuotoliniame seminare „Vaiko savivertės ugdymas“. Viešosios įstaigos Socialinių inovacijų centro pateiktoje informacijoje nurodyta, kad D. G. yra užregistruota gauti paslaugas šio centro vykdomame projekte „Kompleksinės paslaugos (KOPA) Nr. 07-007-P-0001“, 2024 m. gruodžio 6 d. jai buvo suteikta pirma individuali pozityvios tėvystės konsultacija jos gyvenamojoje vietoje, D. G. jau yra išklausiusi penkias pozityvios tėvystės mokymų valandas (vienas užsiėmimas – viena valanda), pozityvios tėvystės mokymai trunka nuo 8 iki 15 užsiėmimų.

25. Aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad laikinai apribojimus motinos valdžią atsakovei, jai ir toliau buvo teikiama pagalba, tačiau ji jos nepriėmė, jos suinteresuotumas keisti savo elgesį ir požiūrį į motinystę buvo menkas, realias pastangas ji pradėjo rodyti (dalyvauti pozityvios tėvystės užsiėmimuose) tik tuomet, kai jau buvo pradėta byla dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Vien pozityvios tėvystės kursų pradėjimas lankyti nepatvirtina nuoseklių ir akivaizdžiai gerėjančių pokyčių atsakovės elgesyje, atsakovės tikslingą siekį keistis.

26. Šiaulių miesto šeimos centro 2024 m. sausio 12 d. pateiktoje informacijoje Nr. 3-51(1.17) išsamiai aprašytas atsakovės ir jos dukros P. G. susitikimas, vykęs Šiaulių miesto šeimos centro Globos centre 2024 m. sausio 12 d., kuris buvo nutrauktas dėl netinkamo mamos elgesio ir dėl to pablogėjusios P. emocinės būsenos. Informacijoje nurodoma, kad globos koordinatorei paaiškinus, kad P. buvo vaiko teisių apsaugos skyriuje, D. G. „piktinosi, kad vaikas yra tampomas po vaikų teises, P. įkyriai klausinėjo, ką ji veikė vaikų teisių apsaugos skyriuje, ką jai liepė pasirašyti, ko jos ten klausinėjo, gal diktofonu įrašinėjo atsakymus, P. tylėjo, nuleidusi galvą dėliojo „UNO“ kortas. Mama pradėjusi sakyti P., kad jos globėja už ją gauna labai daug pinigų, kad mergaitė iš mamos namų tyčia buvo paimta, kad mergaitė viską pati supras, kai jai bus aštuoniolika metų. D. taip pat klausė dukros, kodėl ji pasakiusi, kad nori gyventi pas J.. D. G. tęsė monologą, P. girdint kaltino Globos centrą, kad nuteikinėja vaiką prieš brolį, klausė, kodėl P. yra tampoma po teismus. P. pravirko. D. G. akimirką patylėjusi tęsė P. kamantinėjimą. P. neištvėrusi, verkiančiu balsu pasakė mamai baigti. Mama buvo perspėta, kad jei jos nederamas elgesys nesiliaus ir toliau kartosis, susitikimą su dukra teks nutraukti. D. dar kartą buvo pasiūlyta išnaudoti turimą laiką ir pabūti, pabendrauti su dukra. Deja, moteris toliau įkyriai klausinėjo P., klausė ar ši norinti pas Joną gyventi, iš kur mergaitė žinanti, kad brolis nenuves jos į mokyklą, kas jai tai pasakė ir pan. D. vėl buvo paprašyta liautis ir perspėta, kad tęsiantis netinkamam elgesiui susitikimas su dukra bus nutrauktas. D. G. akimirkai vėl nutilo, bet netrukus pasipylė vėl tie patys klausimai ir kaltinimai. D. G. stengėsi raminti mamą, kad ši liautųsi, sakė mamai baigti, kad jau užteks. D. G. nesiklausė. P. trenkė kumščiu į stalą ir sušuko mamai - baik. D. nereagavo, klausė kodėl P. nebenori pas brolį, sakė yra gražus jai kambarys paruoštas, klausė, ar P. norėtų sekmadienį pabūti pas brolį. P. tylėjo. Mama toliau klausinėjo to paties, kol P. sušuko „ne“ ir pravirko.“

27. Šiaulių miesto šeimos centro 2024 m. sausio 17 d. informacijoje Nr. 3-72 (1.17) nurodyta, kad Šiaulių miesto šeimos centro psichologė L. M. P. G. susitikimuose su mama ir broliu dalyvauja nuo 2023 m. sausio 27 d. Stebint mergaitės ir jos šeimos narių bendravimą, P. savijautą prieš, per ir po susitikimų, atsižvelgiant į P. verbaliai reiškiamą nuomonę, psichologė daro išvadą, kad P. G. susitikimai su mama D. G. kelia įtampą ir nerimą, kurį mergaitė ne tik parodo, bet ir garsiai išsako. Psichologė pastebi, kad D. G. susitikimų su dukra metu daro psichologinį spaudimą P.i, liepdama paaiškinti apklausose išsakytą nuomonę, bando primesti savo vertinimus (pvz., „globėjai tau neleidžia kalbėti telefonu“' ir pan.), ne kartą susitikimų metu, girdint dukrai, pakeltu tonu išsakė nepasitenkinimą, grasinimus tiek globotojai, tiek specialistams. Tai P. gąsdina, jaudina. Ji pradeda verkti. Dėl tokio D. G. elgesio anksčiau laiko buvo nutraukti keli susitikimai, toks elgesys yra linkęs kartotis. Pasak psichologės, P. G. į pasikartojančius mamos klausimus arba daromą spaudimą linkusi atsakyti ignoravimu (nutyla), įsitempimu (įsitempia visas kūnus, tarsi sustingsta), kartais agresija (pradeda garsiai atsakinėti, kaip tai daro mama, elgtis grubiai) arba pasitraukimu (nueina žaisti, ateina arčiau specialistų). Mergaitė konsultacijų su psichologe metu teigė, jog mamos bijo. Patikslinus, P. atsakė, jog mama blogai kalba apie globotoją, liepė teisme sakyti, kad nori grįžti į namus. Tačiau, pasak mergaitės, ji „nori likti gyventi pas globotoją ilgai, ilgai“. Visi mamos inicijuoti kaltinimai globotojai, P. sukelia ne tik įtampą, bet ir nusivylimą mama dėl tokio jos elgesio.

28. 2024 m. sausio 24 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis dėl tolimesnio D. G. bendravimo su vaiku, kurio metu turėjo būti sprendžiama dėl vaiko su mama susitikimų skaičiaus, būdo, formos keitimo, kad jie atitiktų geriausius vaiko interesus, apie posėdžio datą ir laiką bei tikslą atsakovė buvo informuota, ji SMS žinute pranešė, kad atvejo vadybos posėdis negali būti organizuojamas, nes atostogauja jos advokatas. Posėdžio metu priimtas sprendimas neorganizuoti motinos D. G. susitikimų su dukra P. G. iki atvejo vadybos posėdžio, kurio metu būtų išklausytos D. G., specialistų nuomonės bei priimtas sprendimas atitinkantis geriausius vaiko interesus bei psichologinę savijautą.

29. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte, parengtame 2024 m. kovo 6 d., nurodyta, kad P. G. pasakojo, jog su mama susitikdavo kiekvieną penktadienį. Per paskutinį susitikimą su mama ji apsiverkė, nes mama ant jos šaukė, kaltino. Dabar ji nesusitinka su mama, nenorėtų, kad vėl būtų tokie susitikimai. Šiuo metu ji nenori su mama susitikti ar su ja pasikalbėti telefonu, ne mamos ji bijo, nes vėl mama jai „sakys kažką blogo, kaip aną kartą“. Kai norės bendrauti, susitikti su mama, ji pasakys Daliai arba Jonui, su mama gyventi nenori, kodėl, negali pasakyti.

30. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2024 m. lapkričio 7 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 6 d. vykstančio susitikimo metu buvo pažeistos vaiko P. G. teisės, nes D. G., neperspėjęs Globos centro specialistų, į susitikimą atvyko kartu su biologine mama D. G., kuriai ribojami susitikimai, ji nėra pateikusi prašymo matytis su dukra. Globos koordinatorė nurodė, kad vaiko motina šiuo metu neturi teisės dalyvauti susitikime, tačiau D. G., nepaisydama perspėjimo, puolė glėbesčiuoti dukrą ir klausinėti, ar mergaitė pasiilgusi jos. P. buvo išsigandusi, jų bendravimas truko apie 5 minutes, susitikimas buvo nutrauktas. D. G. teigimu, ji susitikimo metu filmavo ir viską įrašinėjo. Po susitikimo P. G., paklausta, kaip ji jaučiasi, išsakė savo nuomonę, jog nenori bendrauti ir nepasiilgo mamos, bijodamas neigiamos mamos reakcijos, ji mamai pasakė, kad yra pasiilgusi.

31. Iš aprašytų įvykių, nurodytų aplinkybių, vaiko nuomonės, specialisto vertinimo darytina išvada, kad atsakovė dėl savo netinkamo elgesio nuo 2024 m. sausio 24 d. negali bendrauti su dukra. Teismo posėdžio metu atsakovė nepripažino, kad jos elgesys gali turėti neigiamas pasekmes vaikui, bet kokį savo veiksmą, susijusį su mergaite, aiškino kaip begalinę meilę vaikui, siekimą apsaugoti ir savo norą susigrąžinti ją. Visuma aplinkybių patvirtina, kad atsakovė nesupranta savo elgesio galimų pasekmių vaiko emocinei ir psichologinei būsenai, dėl ko gali kilti reali grėsmė vaiko emociniam saugumui, sveikatai.

32. 2023 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendime (59 p.) nurodyta, jog byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 22 d. P. G. diagnozuotas kalbos išraiškos sutrikimas (F80.1) (sulėtėjusi kalbos raida) (pagal TLK-10 sisteminį ligų sąrašą kalbos išraiškos sutrikimas (F80.1) – tai specifinis raidos sutrikimas, kai vaiko gebėjimas vartoti ekspresyviąją kalbą (kalbos išraiška) yra gerokai mažesnis už atitinkamo protinio amžiaus lygį, kartu esant normaliam kalbos supratimui; tarimo sutrikimų gali būti arba ne; žr.: http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp). Šiaulių „Dermės“ mokyklos 2024 m. rugsėjo 11 d. parengtoje informacijoje nurodyta, kad P. G. šioje mokykloje mokosi nuo 2021 m. spalio 19 d., Šiaulių miesto psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo išvadoje nurodoma: kompleksinis sutrikimas kalbos (nežymus kalbos neišsivystymas) ir specifiniai mokymosi (skaitymo ir rašymo) sutrikimai, dideli specialieji ugdymo poreikiai, P. G. mokoma pagal bendrąsias ugdymo programas, mokykloje teikiama intensyvi logopedo, specialiojo pedagogo pagalba, socialinio pedagogo, psichologo pagalba teikiama pagal poreikį.

33. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu savo pasisakymuose ne kartą pabrėžė, kad jos dukra P. augo sveika jos namuose, jokių sutrikimų neturėjo, jos sveikata sutriko po vaiko paėmimo, diagnozės yra išgalvotos. Toks atsakovės požiūris į vaikui diagnozuotus sutrikimus patvirtina, kad ji negeba realiai įvertinti vaiko sveikatos būklės, nepasitiki specialistais, dėl ko, vaikui gyvenant su atsakove, gali nukentėti vaiko ugdymo procesas, sveikata. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, susijęs su atsakovės neįgaliu sūnumi, jo globa, tačiau atsakovė į bylą pateikė nuotraukas, kuriose matosi apnuogintas asmens kūnas. Ta aplinkybė, kad ji yra paskirta neįgalaus sūnaus globėja, nesuteikia pagrindo spęsti, kad ji gali sudaryti tinkamas sąlygas dukros P. augimui ir vystymuisi, užtikrinti saugią psichologinę aplinką dukrai, geras mokymo ir ugdymo sąlygas. Sūnaus nuotraukų pateikimas yra akivaizdžiai perteklinis, parodantis, kad atsakovė nesuvokia, kad neįgalaus asmens fotografavimas ir tokių nuotraukų skleidimas prieštarauja asmens su negalia interesams.

34. 2024 m. vasario 29 d., sutinkamai su Atvejo vadybos tvarkos aprašo 3 priedu, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja pateikė motyvuotą siūlymą, susijusį su atsakove, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad socialinių darbuotojų žiniomis, D. G. ir toliau nesinaudoja galimybe gauti M. G. dienos socialinės globos suaugusiems asmenis su negalia paslaugą, kuri suteiktų galimybę moteriai turėti daugiau laisvo laiko, kurį galėtų skirti problemų sprendimui, pagalbos priemonių įgyvendinimui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad jos dukra G., kuri šiuo metu yra pilnametė ir gyvena kartu su ja, tapo kurčia dėl mergaitės tėvo nuolatinio fizinio smurto prieš dukrą naudojimo. Kad smurtaujantis vyras nebuvo iškeldintas iš šeimos būsto ji kaltino vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus, tačiau patvirtino, kad pati pareiškimo dėl smurtaujančio tėvo į policiją nerašė, apie smurtą mažamečio vaiko atžvilgiu teisėsaugos institucijų neinformavo. Tokie atsakovės paaiškinimai, socialinių darbuotojų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė stokoja kritinio situacijos vertinimo, neįvertina vaikų ligų ir intensyvios (specialistų) priežiūros svarbos, negeba sudaryti saugių vaikams gyvenimo sąlygų.

35. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimu nustatyta, kad M. G., buvęs atsakovės D. G. sutuoktinis, nėra P. G. biologinis tėvas. „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad V. B. yra P. G. tėvas, o P. G. – V. B. dukra, tačiau ieškinį atsiėmė, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi priimtas D. G. atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla dėl tėvystės nustatymo P. G. nutraukta. Iki šiol tėvystė P. G. nenustatyta. Teisme atsakovė paaiškino, kad dukrai tėvystė nenustatyta, nes ji nenori, kad vaiko tėvas būtų tampomas teismuose. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Atsakovė, vengdama nustatyti tėvystę dukrai, pažeidžia vaiko teisę žinoti kilmę, tuo parodo savo atsainų požiūrį į vaiko teisėtus interesus, o jos nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji nesikreipia dėl tėvystės nustatymo, patvirtina, kad jai svarbesni biologinio vaiko tėvo interesai nei vaiko.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kurią iš paminėtų vaiko išklausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo požiūrį.

37. Teismo posėdžio metu nutarta išklausyti nepilnametės P. G. nuomonę, pavedant ją apklausti teismo psichologei V. L.. 2025 m. sausio 7 d. teismo nutartimi pateikti klausimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti vaiko nuomonę, lūkesčius, susijusius su mama. Teismo psichologė pateiktame aprašyme dėl P. G. nuomonės išklausymo nurodė, kad iš vaiko pasakojimo matyti, kad šiuo metu mergaitė solidarizuojasi su globėjais, jų šeima, aplinka. Esamuose namuose mergaitė jaučiasi saugi, priimta, patenkinami jos fiziniai, emociniai poreikiai („Mane visada papuošia, gamina skaniai valgyti“; „Jei nutinka kažkas blogo, galiu pakalbėti su jais“). Dėl savo mažo amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos, raidos ypatybių, sunku projektuoti ateities scenarijus. Matyti, kad P. G. neatsisako palaikyti ryšio, kokybiškai bendrauti, leisti laiko su mama, tačiau išgyvena įtampą, nesaugumo jausmą, pyktį, gaudama didelį kiekį žinučių, girdėdama pasakojimus apie galimybes būti iškeltai gyventi pas kitus globėjus, keisti šalį ir pan. Pokalbio metu stebimas vaiko poreikis gyventi stabilioje, ramioje aplinkoje, vengti konfliktu, tarpusavio nesutarimų. Suaugusiųjų asmenų: mamos, globėjų, specialistų pagrindinė užduotis turėtų būti atsižvelgti į mergaitės interesus, stengiantis kuo labiau apsaugoti vaiką nuo traumuojančio, žalingo poveikio.

38. Bendraudama su psichologe P. G. nurodė: „Norėčiau, kad mama būtų geresnė. Nebešnekėtų nesąmonių, draugautų su globėja, o nesipyktų. Norėčiau, kad manęs negąsdintų, kad mane išveš. Norėčiau pasakyti, kad baik, nebešnekėk ant tos globėjos, kad jinai (globėja) bloga, kad ji skriaudžia tipo.“; „Labiausiai pasitikiu globėjais. Jie manau, kad viską sako tiesą. Dar pasitikiu vaikų teisėmis, jos tai jau tikrai tiesą kalba. Mama sako netiesą.“; „Nežinau kur norėčiau būti ateityje. Nėra jokių minčių, kad norėčiau būti su mama.“

39. Nagrinėjama byla pradėta pareiškus ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti teismo vaidmenį šeimos bylose, nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Tai reiškia, kad teismo, nagrinėjančio klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaisto nei ieškinio (prašymo) dalykas, nei faktinis pagrindas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

40. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tačiau, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvas (motina) nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei.

41. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Šios vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonės (CK 3.179 ir CK 3.180 straipsniai) yra tarpusavyje susijusios, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra švelnesnė priemonė, kuri taikoma, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių. Nenustačius pagrindo apriboti tėvų valdžią, teismas gali taikyti švelnesnę vaiko interesų ir apsaugos priemonę, remdamasis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi.

42. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kitaip tariant, vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.

43. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri leidžia veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 punktas). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas).

44. Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

45. Taigi sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai negyvena ar negali gyventi kartu su vaiku, ar nėra poreikio riboti tėvų valdžią. Šios aplinkybės lemia, kuri iš tėvų valdžios ribojimo rūšių taikytina byloje, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.

46. Byloje nustatyta, kad nepilnametė P. G. iš atsakovės paimta 2021 m. spalio 5 d., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką iš atsakovės, 2023 m. vasario 23 d. teismo sprendimu atsakovei laikinai apribota motinos valdžia, 2024 m. vasario 20 d. teismo nutartimi P. G. nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju paskirtas J. L. Taigi, nepilnametė P. G. iš savo mamos, atsakovės, paimta ir kartu negyvena daugiau kaip trejetą metų įstatymo nustatyta tvarka.

47. Iš byloje aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovė nesugebėjo atkurti nutrūkusio ryšio su dukra P., priešingai, savo netinkamu elgesiu susitikimų su dukra metu, padėtį dar labiau pablogino – jos susitikimai su dukra buvo nutraukti, dukra, kuriai motinos elgesys sukeldavo itin skausmingus išgyvenimus (yra pasiverkusi, garsiai bandė tramdyti mamą), suprasdama nederamą motinos elgesį ir tuo sukeltas jai neigiamas pasekmes, išsakė nenorą matytis su mama, gąsdinančio, globėjus, su kuriais šiuo metu gyvena mergaitė, menkinančio turinio SMS žinučių rašymu sukelia ne tik įtampą dukrai, bet ir nusivylimą mama dėl tokio jos elgesio. Atsakovė socialinių darbuotojų pagalbos nepriėmė, su atvejo vadybininke nebendravo, kviečiama į atvejo vadybos posėdžius, neatvykdavo. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus ir aplinkybes, nustatyta, kad atsakovė nesupranta savo elgesio galimų pasekmių vaiko emocinei ir psichologinei būsenai, stokoja kritinio situacijos vertinimo, neįvertina vaikų ligų ir intensyvios (specialistų) priežiūros svarbos, sumenkina nepaiso vaiko teisę žinoti savo kilmę (mergaitės biologinio tėvo interesai jai svarbesni). Įvertinus atsakovės elgesį ir jos paaiškinimus teisme matyti, kad ji nesusitaikė su jai taikomu motinos valdžios apribojimu, nesugeba kritiškai įvertinti savo elgesio, įsiklausyti į specialistų patarimus, nežino, kaip turėtų elgtis ir ką daryti, kad padėtis keistųsi gerąja linkme, savo elgesio nekeičia, pagalbos nepriima, ji stokoja žinių, kaip atliepti vaiko emocinius poreikius, stokoja empatijos, vadovaujasi savo vidinėmis nuostatomis, įsitikinimais tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovės veiksmai tyčiniai, nukreipti į žalos darymą dukrai. Aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad nepilnametė mergaitė negali būti grąžinta atsakovei, nes atsakovė nesugebės patenkinti vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą, nesugebės sudaryti tinkamų sąlygų, užtikrinančių vaiko raidą, fizinį ir psichinį saugumą, užtikrinti vaiko teisės į sveikatą ir mokslą bei kitus specialius vaiko poreikius. Nepilnametė atsakovės dukra P. G. neišsakė noro grįžti pas mamą.

48. Viešoji įstaiga Šiaulių centro poliklinika Psichikos sveikatos centras teismui pateiktoje informacijoje nurodė, kad D. G. yra Psichikos sveikatos centro pacientų duomenų registre, 2018 - 2021 metų laikotarpiu gydyta dėl adaptacijos sutrikimų bei depresijos epizodų, 2019 – 2022 metais gydymas (medikamentinis ar psichologo konsultavimas) jai nebuvo taikomas, tačiau pacientė arba lankėsi psichikos sveikatos centre, arba buvo lankoma namuose dėl jos ar jos šeimos narių sveikatos ir socialinių problemų. Tuo metu pacientė sveikatos priežiūros paslaugų nepageidavo, skundų savo sveikata nereiškė, tačiau stebint jos psichikos sveikatos būklę bei socialinį funkcionavimą buvo nustatyta preliminari paranoidinės šizofrenijos diagnozė.

49. Atsakovė bet kokią psichikos ligą neigia, tačiau į įstaigą, suteikusią tokią informaciją, nesikreipė, teismui duomenų, kad jos būklė yra pagerėjusi ir jai nereikalinga medicininė, psichologinė pagalba, nepateikė.

50. Atsakovė daug metų slaugo neįgalų sūnų, išsituokusi, jai buvo diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai, kurie šiuo metu nėra patvirtinti ne dėl to, kad tokie sutrikimai yra išnykę, bet dėl to, kad atsakovė bet kokius psichikos sutrikimus neigia, tokių sveikatos priežiūros paslaugų nepageidauja. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai turėjo neigiamos įtakos atsakovei pasirenkant netinkamą santykių su dukra palaikymo ir nutrūkusio ryšio atkūrimo būdus. Svarbu ir tai, kad motinos elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, netrumpam, teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, jo auklėjimą, bendravimą su socialiniais darbuotojais, pedagogais, saugios, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Tokių pokyčių atsakovės elgesyje nenustatyta, o nepilnamečio vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę, turi būti tenkinami kas dieną, todėl tikslinga taikyti švelnesnę motinos valdžios ribojimo priemonę – nepilnametės P. G. atskyrimą nuo atsakovės.

51. Atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai D. G. ir I. P. šiai bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė, todėl teismas jų neaptaria. Liudytoja I. P. liudijo apie atsakovės elgesį su dukra iki vaiko paėmimo, D. G. – atsakovės sūnus, kuris apie tai, ar mama vykdo priemones, numatytas pagalbos plane, nežino. Objektyvių tyrimo duomenų apie atsakovės dukros duomenų paviešinimą socialiniuose tinkluose teismui nepateikta, todėl teismas dėl tokio įvykio taip pat nepasisako.

52. Šioje byloje valstybės patirtas išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi sprendimas priimtas atsakovės nenaudai, ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleista, todėl iš jos priteistinos byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 55,51 Eur. Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Atskirti P. G., gimusią (duomenys neskelbtini), nuo motinos D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. G. valstybei 55,51 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 51 cento) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė