- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2YT-518-1119/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Suinteresuotas asmuo
- D. L., J. L., D. G.
- Advokatai
- Vidas Adomaitis
- Kategorijos
- 2.3.9.2.2Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
dalyvaujant pareiškėjo ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams I. R., L. Š.-T., P. Š.,
suinteresuotiems asmenims D. L., J. L., D. G., D. G. ir jo atstovui advokatui Vidui Adomaičiui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl globos nustatymo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo nepilnamečiam vaikui, pareiškėjas ir išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuoti asmenys D. L., J. L., D. G., D. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjas ir išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija arba Skyrius) pateikė 2023-11-06 išvadą „Dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo“ Nr. 6SD-9818 (el. b. 1 t., 3-6 l.), kuria prašo nustatyti nepilnamečiam vaikui P. G. nuolatinę globą, jos nuolatine globėju bei turto administratoriumi paskirti J. L., nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinės globos vietą globėjo gyvenamojoje vietoje. Nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo 2023-02-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-140-1119/2023 laikinai apribota tėvų valdžia motinai D. G., taigi nepilnametis vaikas P. G. yra likusi be tėvų globos, ir jai reikalinga nustatyti nuolatinę globą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A-1746, nepilnametei P. G. laikinoji globa nustatyta nuo 2021 m. spalio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budintį globotoją. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2023-10-06 gautas J. L. (laikinosios globėjos D. L. sutuoktinis) sutikimas tapti nepilnametės P. G. nuolatiniu globėju (reg. 2023-11-06 Nr. 6GD-17189). Esama budinti globėja D. L. Skyriui pateikė sutikimą, kad jos sutuoktinis J. L. taptų nuolatiniu globėju P. G. D. L. nurodo, kad pati negali būti mergaitės nuolatine globėja dėl amžiaus cenzo. P. jų šeimoje gyvena du metus, mergaitė jų aplinkoje jau adaptavosi, su globėjais puikiai sutaria, gerai jaučiasi. Skyriaus specialistai 2023-11-06 atliko vaiko P. G. globos (rūpybos) peržiūrą. Vaiko gyvenimo sąlygos nuo 2021-10-26 nėra pasikeitusios. P. gyvena jaukiame, erdviame kambaryje, kartu su kita mergaite. P. sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, poilsiui, laisvalaikiui bei kt. Išklausyta mergaitės nuomonė: P. pasakojo, jog „D. gamina labai skaniai, ji valgo viską. Gerai jaučiasi, yra sveika, nieko neskauda. Turi rūbų, batų, viską nuperka D. (globėja). Globėja jai leidžia pasirinkti kaip ką rengtis. Pasak P., ji turi taupyklę, moka taupyti ir pirkti, nes pinigus pažįsta. Globėja jai duoda pinigėlių. P. pasakojo, kad mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokykloje, 2 klasėje; patinka lankyti mokyklą; ji taip pat dainuoja, dalyvauja įvairiuose pasirodymuose, lanko keramikos užsiėmimus, groja akordeonu, mėgsta važinėtis paspirtuku ir dviračiu, lanko (duomenys neskelbtini) baseiną; pažįsta laikrodį, moka pasikloti lovą, išnešti šiukšles. P. sako, kad jai čia gyventi patinka, niekas jos neskriaudžia, jaučiasi mylima, apsupta dėmesio. P. nori ir toliau gyventi globėjos D. šeimoje; sutinka, kad jos nuolatiniu globėju taptų J. L., nes su juo ji sutaria, jis geras, ja rūpinasi“. Per laikinosios globos laikotarpį D. L. globėjos pareigas vykdė tinkamai. Iki šios išvados pateikimo dienos Skyrius vaiko teisių pažeidimų D. L. ir jos sutuoktinio atžvilgiu nenustatė. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras, 2022-09-09 pateikęs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir/ar dalyvio veiklai. Išvadoje nurodyta, kad J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena sutuoktinės D. L. nuosavybės teise priklausančiame nuosavame name. Šeima gyvena viename aukšte, kuriame yra virtuvė, holas, 4 kambariai. Namuose švaru ir tvarkinga. J. L. dirba pagal individualios veiklos pažymą; D. L. gauna senatvės pensiją bei turi sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini). J. L. registruotas (duomenys neskelbtini), rūpinasi savo sveikata. J. L. buities sąlygos yra tinkamos vaikų globai, esama finansinė padėtis yra stabili. J. L. turi patirties rūpintis vaikų sveikata, nes užaugino sūnų ir dukrą. Jis domisi visomis problemomis, susijusiomis su vaikų raida, auginimu ir auklėjimu. Būsimas globėjas puikiai supranta ugdymo ir mokymosi svarbą vaikų gyvenime. Taigi J. L. yra pasirengęs būti nuolatiniu P. G., gim. (duomenys neskelbtini), globėju (rūpintoju). Skyriui pateikti medicininiai duomenys 2023-10-31, kurie patvirtina, jog J. L. neserga ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai. sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija). Skyrius neturi duomenų, kad J. L. būtų apribotas veiksnumas; nuo jo būtų atskirtas vaikas; jam būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia. Pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą, duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį J. L. atžvilgiu nėra. Pagal Administracinių nusižengimų registro 2023-11-06 išrašą J. L. nėra baustas Administracinių nusižengimų kodekso tvarka. Taigi nėra aplinkybių, numatytų CK 3.269 straipsnyje, dėl kurių J. L. negalėtų tapti P. G. nuolatiniu globėju (rūpintoju). Nepilnametė P. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje Institucijos atstovė L. Š.-T. palaikė išvadą, prašė P. G. nustatyti nuolatinę globą, o jos globėju ir turto administratoriumi paskirti J. L. Papildomai be išvadoje nurodytų aplinkybių, atstovė paaiškino, kad D. G. nėra tinkamas kandidatas būti P. G. globėju ir turto administratoriumi, jis nepateikė teigiamos išvados, nėra baigęs reikalingų kursų. Išvadą parengė atestuoti specialistai, todėl nėra pagrindo ja abejoti. Nurodė, kad D. G. į visus jo raštu pateiktus prašymus ir skundus atsakoma, jie dėl asmens duomenų apsaugos siunčiami registruotu paštu jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu, tačiau visi laiškai yra grąžinami, nes jų niekas neatsiima pašte. Po neigiamos 2022-02-07 išvados elektroniniu paštu buvo išsiųstos D. G. 2022-06-16 rekomendacijos. Po šių rekomendacijų D. G. nepateikė įrodymų, kad baigė reikalingus mokymus, nors vertinant jo tinkamumą būti globėju žodžiu nurodė, kad jam buvo teiktos psichologės konsultacijos, tačiau tai patvirtinančios pažymos nepateikė rengiant pakartotinę išvadą. Teismui pateikta pažyma iš psichologės kelia abejones, nes tokią pat pažymą pateikė ir D. G. byloje dėl motinos valdžios apribojimo. Mano, kad P. G. interesus labiausiai atitiktų jos globėju paskyrus J. L., nes mergaitė jo šeimoje gyvena nuo 2021 m., tarp jos ir būsimo globėjo yra stiprus emocinis ryšys, padaryto administracinio nusižengimo pobūdis nesudaro pagrindo J. L. neskirti globėju. Patvirtino, kad P. ir D. sutaria, susitikimų metu žaidžia, jų santykiai puikūs ir P. nori bendrauti su D. Susitikimų metu dalyvauja psichologas, mano, kad gal nuo vaiko būklės priklauso, ar susitikime dalyvaus psichologas. Prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. L. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka būti nepilnamečio vaiko P. G. globėju ir turto administratoriumi. Nurodė, kad jo ir P. santykis yra šiltas, jie bendrauja, kai būna namuose. P. jam neatvirauja, ji išsipasakoja paslaptis jo sutuoktinei D. L. Jis dirba (duomenys neskelbtini) pagal individualios veiklos pažymą, jam yra mokamas atlyginimas (duomenys neskelbtini), dirbo ir nelegaliai (2024-02-13 teismo posėdyje nurodė, kad bandė dirbti pavežėju, tačiau jį apgavo). 2023-11-22 grąžino tėvams laikinai globotus 2 berniukus. Tapus nuolatiniu globėju gaus išmokas, tačiau jos bus mažesnės, nei už laikinąją globą. D. G. valstybė nemokėtų tokio pat dydžio išmokų, nes jis yra P. brolis. Jis baigė GIMK, įtėvių kursus. Jų šeimos kasdienė rutina yra tokia: visi keliasi, pusryčiauja, po to važiuoja į mokyklą, vakare – vakarienė, po to žaidimai. P. mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, žaidžia su A. (kita globojama mergaitė) lėlėmis. A. yra 11 m., jos su P. yra geros draugės. Kartais jos susipyksta, tačiau greitai susitaiko. Savaitgaliais daug laiko leidžia kieme, eina į cirką, kiną, važinėjasi dviračiais, paspirtukais. Šeimoje švenčiamos tradicinės ir šeimos šventės: šv. Kalėdos, Šv. Velykos, gimtadieniai. Jis savo dukrai pindavo kasas, bandė ir P., tačiau nesilaikė. P. maudo sutuoktinė. Jis dažnai gamina maistą. 2021 m. P. neprieštaravo, kad jis būtų jos globėju. Sakė, kad su D. gyventi nenori, su juo nori draugauti, o pas savo mamą iš viso nenori. Nežino, kodėl su broliu P. nenori gyventi. P. gali kalbėti telefonu su broliu, tačiau nei su juo, nei su mama nekalba. P. po pasimatymo su broliu būna linksma. Mano, kad užteka vieno pasimatymo per savaitę. Negali atsakyti, kodėl pasimatymuose dalyvauja dar 2 asmenys.
4. Suinteresuotas asmuo D. L. teismo posėdyje neprieštaravo išvadai. Nurodė, kad ji visada galvojo, jog P. grįš gyventi pas mamą. Paaiškino, kad buvo atsiradusi globėjų šeima, kuri sutiko globoti P., tačiau nuvedus mergaitę į susitikimą P. ją apsikabino ir pasakė, kad myli, klausė, kodėl ją čia atvedė. Po to ji kalbėjo su savo sutuoktiniu, siūlė pasilikti mergaitę pas save, o jos sutuoktinis sutiko, su sąlyga, kad P. to norės. P. atsakė, kad nori gyventi pas juos. Paklausus P., ar ji norėtų gyventi su broliu, P. pradėjo verkti ir pasakė, kad nenori. Mano, kad D. G. nėra pasiruošęs globoti savo sesę, neturi nuolatinio darbo, D. žaidžia su sese kaip vaikas, jie nebendrauja kaip vaikas ir suaugęs, D. neturi gyvenime stabilumo, gyvenimiškos patirties, nėra baigęs mokyklos. P. jiems sakė, kad jai užtenka vieno pasimatymo su broliu. Paaiškino, kad P. ne tik kasas reikės supinti, tačiau reikės ją ir išklausyti, duoti patarimus. Kiek jai pasakojo P., kol ji gyveno pas mamą, D. gyveno savo kambaryje, kartu net nevalgė. J. labai gražiai bendrauja su P., abu juokais sudaro sąjungą prieš ją. J. moka su vaikais kalbėti, kartais juos paerzina, jei ko reikia iš parduotuvės – P. visada prašo parvežti J.. Jos sutuoktinis remontuoja vaikų dviračius, paspirtukus, su vaikais stato iš Lego kaladėlių, skaito knygas, gamina maistą – plovą, guliašą, kepsnius, šašlykus, verda sriubas. Vaikams patinka J. pagamintas maistas. J. veda vaikus į cirką, ėjo į „Rūtos“ muziejų, „Jonio pastogę“, kinoteatrą, važiuoja į Palangą. Jos sutuoktinis jau daug metų globoja vaikus, gauna nuolatines pajamas, jo gyvenimas yra stabilus, aplinka yra saugi, P. žino, kad ji gyvendama pas juos eis į mokyklą, bus pavalgiusi, ją J. visur, kur reikia nuveš. Nors P. ir susipyksta su A., tačiau jos kaip sesės, dalijasi savo paslaptimis, turi savo paslapčių skrynutes, A. ją skatino išmokti važinėtis dviračiu, abi eina į baseiną, abi taupo, A. P. to išmokė. P. mokosi groti akordeonu, gražiai dainuoja. Patekus į jų šeimą, P. nevaikščiojo, nebėgiojo, dabar ją veda į masažus, mankštas. P. pokyčiai patekus į jų šeimą buvo teigiami, ji nenori niekur kitur eiti gyventi, sakė kad nori likti gyventi pas juos. Sakė, kad pas mamą nenori, nes užrakins ją, neišleis. Išgirdus, kad P. sakė, kad kažką užmuš, ji kalbėjo su P., sakė jai, kad taip kalbėti negalima. P. telefoną turi, tačiau nededa į jį SIM kortelės, P. niekas nedraudžia kalbėti telefonu. P. poreikiams kas mėnesį išeina apie 300-400 Eur, tačiau čia neskaičiuojant mokesčių. Mergaitei dažnai perka rūbus, ji mėgsta puoštis. Už vaikų globą gauna apie 1000 Eur darbo užmokestį. Nemano, kad P. ir D. atitolo vienas nuo kito. P. sakė, kad jai užtenka 1 pasimatymo per savaitę. D. kaip ir jo mama dažnai rašo skundus, ją nuolat kviečia pasiaiškinti, kartu apklausia ir P.
5. Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė savarankišką prašymą, kuriame nurodė, kad norėtų globoti savo sesę P. G. (el. b. medž. 1 t., 47-48 l.). Paaiškino, kad jam nėra taikomi jokie teisiniai apribojimai bendrauti su seserimi, jis yra suaugęs asmuo, turintis savo gyvenamąją vietą, todėl galėtų tinkamai pasirūpinti savo seserimi. Susitikimų metu sesė P. ne kartą išreiškė norą gyventi su juo, verkė, nes nenori pasilikti globos namuose. Susitikimų protokoluose ne kartą yra pabrėžtas stiprus jo ir sesers emocinis ryšys, sesė laukia jo apsilankymų, nori būti ir praleisti kuo daugiau laiko kartu. Nepaisant to, tiek iš globos įstaigos, tiek iš Institucijos iš esmės atliekami visi veiksmai, remiantis kuriais yra siekiama atitolinti aukščiau minėtą emocinį ryšį tarp jo ir sesers. Sesuo išreiškė norą ir pageidavimą greičiau grįžti į namus, ji nesupranta, kodėl su broliu ji negali bendrauti kada nori, kodėl negali nakvoti pas jį, kalbėtis telefonu ir t.t. Nėra jokių aplinkybių, remiantis kuriomis būtų galima daryti išvadą, kad jo bendravimas su seserimi, jos gyvenimas su juo, prieštarautų sesers teisėtiems interesams ir juos pažeistų. Dar nagrinėjant Šiaulių apylinkės teisme bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl motinos teisių apribojimo sesers P. atžvilgiu, pati Institucijos atstovė, Šiaulių miesto vaiko globos namų atstovė ne kartą akcentavo ir patvirtino jo ypatingą emocinį ryšį su seserimi. Tačiau vietoje to, kad sesuo būtų atiduota jo globon ir būtų įtvirtinta vaiko teisė augti biologinėje šeimoje, iš esmės atliekami neteisėti veiksmai, kuriais siekiama ne tik, kad apriboti, bet tiesiog eliminuoti jo teisę bendrauti su seserimi. Nenustebtų, kad tokiais veiksmais yra siekiama jo sesę įvaikinti ir gal net išvežti į užsienį. Nurodė, kad pirmiausiai globėju turėtų būti skiriamas giminystės santykiu su globojamuoju susijęs asmuo. Jam, kaip broliui, niekada nebuvo pasiūlyta tapti globėju, nors nėra nei alkoholiu, nei psichotropinėmis medžiagomis piktnaudžiaujantis asmuo, turi savo atskirą gyvenamąją vietą, kuri užtikrintų visokeriopai sesers P. interesus. Taip pat pažymėjo, kad Šiaulių vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, Šiaulių miesto vaiko globos namų atstovai, tiesiogiai dirbantys su P., iš esmės piktnaudžiauja tarnyba, nes visiškai nevykdo įstatymuose įtvirtintų pareigų, remiantis kuriais turėtų būti siekiama ne eliminuoti jo, kaip brolio emocinio ryšio išlaikymą su seserimi, bet jį skatinti. Ir nors šios tarnybos buvo pripažinusios jo, kaip brolio, ypatingą emocinį ryšį su seserimi P., tas konstatuota netgi yra ir įsiteisėjusiame teismo sprendime, tačiau vietoje to, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl sesers perdavimo jo globai, jam iš esmės yra ribojama teisė bendrauti su seserimi iki 1 karto per savaitę, susitikimų metu yra viskas fiksuojama vaizdo ir garso priemonėmis, eliminuotas bet koks privatumas bendraujant su seserimi, telefonu su seserimi neleidžiama bendrauti. Ne kartą buvo prašyta leisti bendrauti su seserimi per didžiąsias šventes, pasisvečiuoti, sutikti gimtadienius, tačiau prašymai buvo ignoruojami, sausai atsirašant ar jų tiesiog nesprendžiant. Nors sesuo P. išreiškė didelį norą bendrauti ir gyventi su juo, tačiau vaiko interesus ir teises privalančios ginti institucijos tiesiog ignoruoja šiuos interesus. Neginant sesers interesų ir neužtikrinant jos fundamentalios teisės augti artimos giminystės ryšiais susijusio asmens aplinkoje, yra akivaizdžiai pažeidžiamos sesers teisės, nepataisomai žaloja jos sveikata, tokia situacija veikia psichotraumuojančiai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo D. G. prašė jį paskirti sesers P. G. globėju ir turto administratoriumi, priteisti iš J. L. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis dirba nelegaliai, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuo 2021 m. neturėjo nuolatinio, teisėto darbo. Dirba 2 mėnesius ar tada, kai reikia - pagalbiniu darbininku statybose, kai pakviečia - padeda sunešti baldus. Galėtų dirbti vairuotoju, turi B kategorijos teises, sandėlininku, padangų montuotoju, dirbti kitą nekvalifikuotą darbą. Gavo 1 darbo pasiūlymą – nešioti betoną, tačiau nesusitiko su darbdaviu, jam davė kažkokius popierius. Savarankiškai ieškojo darbo, buvo radęs, kad reikia padangų montuotojo Vilniuje, tai šis darbas netiko, netoli „Bruklino“ klausė, ar nereikia padangų montuotojo, tačiau visos vietos buvo užimtos. Per 2023 m. rudenį-žiemą išsiuntė 2 gyvenimo aprašymus, pas potencialius darbdavius nėjo dėl darbo kalbėtis. Jis turi darbo Islandijoje patirties, dirbo 4 sezonus, virš 1 m., jį darbdavys gyrė. Turi automobilį. Nuomai ir pragyvenimui užsidirba, apie 800 Eur kas mėnesį, 2024 m. sausį uždirbo lyg ir 750 Eur. Jei pritrūksta pinigų, padeda mama, močiutė. Jis nebaigęs 12 klasės metė mokyklą ir išvažiavo dirbti į užsienį, mano, kad tai buvo klaida, galbūt ateityje mokslus tęs. Mano, kad jam pakaktų jo gaunamų pajamų išlaikyti save ir sesę. Jam neįgalumo išmokų nebemoka, nedarbingumo nepratęsė.
7. Jo santykiai su sese yra geri, pasimatymų metu jie žaidžia kortomis, šaškėmis, kalbasi. Mano, kad P. mokytųsi toje pačioje mokykloje, kur jai teikiama reikalinga pagalba. Jei reikėtų kreiptųsi pagalbos į specialistus, į logopedą ar psichologą dėl traumos. Jis girdėjo iš socialinės darbuotojos, kad P. užsiėmimai mokykloje iki 17 val., gal tokio amžiaus vaikui šiek tiek per daug užsiėmimų. Jis pats iki 11-12 val. dienos mokėsi. Kol P. gyveno kartu, jis visur, kur reikėjo vežiojo, kuo galėjo padėjo, gamino maistą sesei – kiaušinienę, ryžius, spagečius virė. Sesers neprausė ir nemaudė, kasas gal labai seniai ir pynė, nebūtų problemų supinti, kai buvo karantinas jis padėjo jai atlikti darželio užduotėles, iškart atsakymų nesakė, norėjo, kad ji pati sugalvotų. Pas gydytojus sesę vedė mama, jis likdavo su neįgaliu broliu. Žino, kad sesę reikės nuvežti į mokyklą, negali atsakyti, kada baigiasi pamokos, po to vestų sesę į kiną, kad ji pajustų kiek galima daugiau pramogų, į žaidimo aikšteles, kad ji patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų. Jis nežino apie P. socialinius kontaktus. P. sakė, kad jai mokykloje patinka. Pagrindiniai P. poreikiai – mokykla yra pats svarbiausias dalykas, P. dar kažką su moliu daro, lanko baseiną, svarbu yra maistas, aplinka, draugai, rūbai, savaime suprantama, priežiūra, kirpykla, viskas, kas susiję su išvaizda, labai svarbu higiena, taip pat sveikata. P. susirgus, jis stengtųsi susitarti su darbdaviu dėl sesers priežiūros. Nežino, kiek dar P. eis į (duomenys neskelbtini) mokyklą, neturi minčių keisti mokyklą.
8. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), neturi raktų nuo pašto dėžutės, juos turi nuomotoja. Negalėjo atsakyti, kodėl nuomotoja jam neatidavė laiškų. Nuomojasi butą nuo 2021 m. Pacitavus 2022-02-07 išvadoje nurodytus jo žodžius, kad jis bute dar negyvena, tačiau gyvens, jei nustatys sesers globą, D. G. atsakė, kad būtų keista šiaip sau gyventi. Nurodė, kad buto nuoma yra 160 Eur, dar 40 Eur reikia sumokėti komunalinių mokesčių (šildymą, vandenį, elektrą ir kt.). Bute nėra interneto, jis naudoja telefone esantį internetą, jam nuomotoja neleido be reikalo įsivesti interneto. Jei P. būtų nuotolinis mokymas, tai įvestų internetą. Mano, kad P. galėtų gyventi su juo bute, ji daug kartų norėjo su juo gyventi kartu. P. nėra buvusi pas jį bute, sąlygos ten geros, yra 2 kambariai. Elektroniniu paštu naudojasi, tačiau gauna ne visus laiškus. Neigiamos išvados neskundė. Gavo rekomendacijas, pagal šias rekomendacijas psichologo konsultacijų nelankė (2024-02-13 teismo posėdyje nurodė, kad turėjo nuotolines konsultacijas su psichologe, jam psichologę surado advokatas), pozityvios tėvystės kursų nelankė, lankė GIMK, nuo 2023 m. spalio yra registruotas Užimtumo tarnyboje.
9. 2024-01-21 išvada yra subjektyvi: nurodyta, kad pasimatymų metu jis erzina sesę, tačiau tai netiesa, jis gražiai su sese bendrauja, kaip tik jam išėjus sesuo verkdavo. Dėl jo elgesio nėra nusiskundimų. Nurodyta, kad su juo kartu gyvena kiti suaugę asmenys, tačiau su juo niekas daugiau negyvena. Nors nurodyta, kad sesei susirgus, jis klaustų patarimo mamos ir močiutės, tačiau iš tikrųjų jis kreiptųsi į medikus. Nors nurodyta, kad jis nevestų P. į tą pačią mokyklą, kad tai „durnių“ mokykla, tačiau jis šių žodžių nesakė, vestų sesę į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Nors nurodyta, kad jam mokslas nėra vertybė, kad svarbiausia užsidirbti, tačiau jis iš tikrųjų sakė, kad labai svarbus išsilavinimas, nes jį turėdamas gali geresnę darbo vietą gauti. Pinigai nėra svarbiausia, svarbiausia, kad viskas būtų gerai su sveikata. Išvadoje teigiama, kad jis neužtikrintų vaikui saugios aplinkos, tačiau per pasimatymus jis užtikrina saugią vaikui aplinką. Išvadoje teigiama, kad P. nenori bendrauti su juo telefonu, tačiau iš tikrųjų jos paklausus, kodėl neįsideda į telefoną kortelės, ji nieko neatsako. Nors nurodyta, kad jis neša saldumynus sesei, tačiau tai netiesa. Buvo vertinamos jo netektys, jis iš tiesų nurodė, kad neseniai mirė šuniukas, tačiau didžiausia jo netektis yra sesuo. Išvadoje nenurodyta, kad jam teikė psichologė konsultacijas, jis tai pasakė žodžiu, pažymos nepateikė, nežino, kodėl pažymos neteikė išvadą rengusioms darbuotojoms ir teismui su savo procesiniu dokumentu. Psichologė teikė konsultacijas dėl globos, patarimus dėl netekčių, sakė, kad reikia dirbti su savimi, kad viską galima ištaisyti, kad sesuo gyventų kartu, siūlė bendradarbiauti su institucijomis, nes jos yra skirtos padėti, kalbėjo, kad reikės prižiūrėti sesę, ją nuvežti, kur reikia, rūpintis jos sveikata, daryti viską, kad sesuo turėtų geresnį gyvenimą, nei jis pats turėjo. Žino, kad jis turės susitvarkyti klausimą dėl nuomos sutarties, ji dar nėra pataisyta.
Šalies argumentai
10. Dabar su P. pasimato 1 kartą per savaitę penktadieniais. Kai jis kreipėsi į teismą dėl jo paskyrimo globėju, 2 savaites pasimatymai su P. nevyko. Prašė leisti dažniau matytis su sese, leisti jai nakvoti pas jį, tačiau nei vieno jo prašymo netenkino ir jis nežino, kodėl. Jis susitikimų metu nekėlė balso P. girdint, mama kėlė balsą, jis sakė, kad užteks, nes jie atėjo susitikti su P.. Susitikimų metu klausia, kaip P. sekėsi mokykloje, užduoda matematinius uždavinius, klausė, ar dar tas berniukas prisikabinėja prie P., žino, kad keramika yra mėgstamiausia P. pamoka. Jo institucijoms teikiami skundai sesei nekenkia, dabar yra 2 skundus pateikęs. Dabar P. nebepiešia piešinių, išgirdo iš jos žodį „užmušiu“. Vieno susitikimo metu pamatė ant P. kūno daug mėlynių, ji sakė, kad jos niekas nemušė. 2023 m. gruodžio 20 d. susitikimo metu sakė, kad ji pasitempė koją, tačiau vėliau P. pasakė, kad jai koją pervažiavo automobilis. Visą susitikimą P. verkė. Paskutinį kartą atnešė P. vitaminų, tai ji atsisakė paimti, sakė, kad dar turi jų, nors vitaminus nešė sesei labai seniai, tik po to, kai R. R. paskatino paimti vitaminus, sesuo juos paėmė.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo D. G. teismo posėdyje nurodė, kad tinkamiausias P. globėjas būtų D. G. Paaiškino, kad tarp P. ir D. visada buvo ypatingas ryšys, jis visur vežė sesę, padėdavo per karantiną jai atlikti darželio užduotėles, kartu su kita pilnamete dukra pasikeisdami gamino maistą, moka gaminti makaronus, kotletus, sriubas, labai pergyveno, kai ji buvo paimta šeimos. D. visi giria, jis negeria alkoholio, nekonfliktiškas, tvarkingas. Su sese nepraleido nei 1 pasimatymo. Šiuo metu D. yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, jam pinigų pakanka. Būna, kad susitinka su draugais, sakė, kad padeda E., susitiko su A. Jos ir D. ryšys yra stiprus, dažnai jai neskambina, būna, kad paskambina, paklausia, ar ko reikia iš parduotuvės, ar vaistų. Kadangi ji prižiūri neįgalų sūnų, tai D. nuperka maisto, vaistus. Ji turi pusbrolių ir pusseserių, nors pas juos nenuvažiuodavo, tačiau juos informuoja apie situaciją jos šeimoje. D. gyvena atskirai nuo jos 2 m., išsikraustė žiemą. P. pasimatymų metu būna sutrikusi, yra pasikeitęs jos elgesys. Paskutinio pasimatymo metu P. buvo nusiverkusi, sustingusi, ji 2 kartus P. klausė, ko jos Inspekcijoje klausinėjo, tačiau P. neatsakė ir tada ji pratrūko, pasakė P., kad jiems neleido jos pasveikinti su gimtadieniu, kad tyčia prie namų į mokyklą nepriėmė, kad P. paimtų iš jos. Ji buvo susitarusi su D., kad tai pasakys P. pasimatymo pabaigoje, tačiau neišlaikė. P. po to pradėjo verkti. Vaikas turi žinoti tiesą, nes globėjai P. nuteikinėja. P. nesakė, kad globėjai nuteikia ją prieš motiną, tik klausė, ar ją leis ir ar nuves į mokyklą. Ji P. nepasveikino su praėjusiu gimtadieniu. P. sveikata yra pablogėjusi – pas ją vaikas buvo sveikas, dabar yra nustatytas (duomenys neskelbtini), mano kad pažyma apie vaiko sveikatą yra melaginga, kreipėsi dėl jos į policiją. Globėjai neiškvietė Greitosios medicinos pagalbos, kai vaikui buvo pervažiuota koja, o socialinės darbuotojos bandė nuslėpti šį faktą.
12. Byloje per teismo psichologę buvo išklausyta nepilnamečio vaiko P. G. nuomonė (el. b. medž. 1 t., 111-112 l.). Vaikas psichologei nurodė: „Šiandien esu čia, kad apsispręsčiau kur noriu būti.“; „Šiuo metu gyvenu su globėja D. ir J. Jie mano globėjai abu. Man reikia apsispręsti su kuo noriu būti. Reikia čia kalbėti ar noriu būti su broliu, tik jo pavardės nežinau. Mano brolio vardas D.“; „Su broliu bendrauju penktadieniais. Turim tokius susitikimus. Kartu žaidžiam kažką. Su broliu sutariu gerai. Gyvena jis kažkur čia su mama. Jis melavo, kad gyvena vienas bute, nors gyvena su mama. Net jeigu nebūtų mamos, nenorėčiau su juo gyventi. Jis manęs nenupraustų, dabar mane prausia D., nepadarytų valgyti, neišleistų į mokyklą. D. nelabai moka gaminti, o aš ir nenoriu jau būti kitur.“; „Su J. sutariu labai gerai, idealiai. Ir su D.. Man labai patinka su jais. Mėgstam eiti į lauką, kažką nuolat veikti. D. mane prausia. Aš juk mergaitė. Man nesmagu kažkaip būtų kitaip.“;, „Norėčiau gyventi su J. ir D. Jeigu aš pas brolį norėčiau būti, ten būtų ir mama. Aš nenoriu matyti mamos. Man nepatinka. Pas D. ir J. man patinka, nes yra vaikų. Pas brolį ir mamą yra dideli vaikai.“; „Nenorėčiau nakvoti pas brolį D. Tiesiog nenoriu, man geriau pas save dabar namie.“; „Aš nenorėčiau pas D. būti, jeigu ten būtų kambarys, nes būtų baisu vienai miegoti. Dabar miegu ne viena, o su mergaite kita. Man yra drąsiau taip.“; „Manau, kad D. negalėtų ruošti su manimi namų ruošos darbų. Jis niekada nėra su manimi ruošęs namų darbų. Jeigu dabar nežinau kažko su pamokomis, padeda D. su J., bet šiaip dažniausiai viską suspėju padaryti mokykloje.“; „Nenorėčiau, kad D. vežtų į mokyklą, aš noriu būti pas D.“; „Šiandien niekas man nesakė, ką turėsiu sakyti, aš pati taip galvoju.“; „Globėjai man nesako, kad važiuočiau pas D., nes aš pati nelabai noriu, nenoriu matyti mamos.“
Nustatytina globa, skirtinas globėjas ir turto administratorius.
13. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 str.).
Motyvuojamoji dalis
14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2023-02-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-140-1119/2023 buvo patenkintas ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys – laikinai apribota D. G. motinos valdžia nepilnamečio vaiko P. G. atžvilgiu. 2023-10-26 nutartimi (po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas dėl tėvų valdžios laikino apribojimo) teismo iniciatyva buvo pradėta byla dėl globos nepilnamečiam vaikui P. G. nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo (el. b. medž. 1 t., 1-2 l.). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl yra pagrindas be tėvų globos likusiai P. G. nustatyti nuolatinę globą (CK 3.256 str.).
Žemesnės instancijos teismas
15. P. G. globėjais ir turto administratoriais siekia būti jos brolis D. G. (CK 3.264 str. 5 d. 1 p.) ir giminystės ryšiu nesusijęs, tačiau dėl laikinosios globos nuo 2021-10-26 turintis susiformavusį emocinį ryšį su P. G., J. L. (CK 3.264 str. 5 d. 2 p.). Toliau nurodomi reikalavimai globėjams ir kiekvieno globos kandidato (ne) tinkamumą būti globėju patvirtinančios aplinkybės.
16. Pagal CK 3.248 straipsnio 1 dalį vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai: 1) paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus; 2) sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą; 3) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 str. 2 d.). Teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą) ir paskirdamas globėją (rūpintoją), turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. CK 3.249 straipsnyje nurodyti vaiko globos nustatymo principai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant CK 3.249 straipsnyje nurodytų vaiko globos nustatymo principų reikšmę, darytina išvada, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010).
17. Pagal CK 3.271 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Globėjai (rūpintojai) turi auklėti ir prižiūrėti savo globotinį kaip ir tėvai, jie yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir raidą.
18. CK 3.259 straipsnio 3 dalis numato, kad siekiantis būti vaiko globėju giminaitis turi turėti tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas ir neturi būti asmuo, nurodytas CK 3.269 straipsnyje, t. y. (toliau nurodyti tik D. G. aktualūs reikalavimai), nepripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu šioje srityje (gebėjimo būti globėju); nuo kurio nėra atskirtas vaikas; kuriam nėra ar nebuvo apribota tėvų valdžia; jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai nebuvo nutraukti šio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais; kuris nėra teistas už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl asmens, kuris buvo nuteistas už kitas nusikalstamas veikas ar kuriam buvo paskirtos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, teisės būti vaiko globėju (rūpintoju) sprendžiama, įvertinus padarytos (padarytų) nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) ar administracinio (administracinių) nusižengimo (nusižengimų) pobūdį, pavojingumą ir atsižvelgus į vaiko interesus; neturintis psichikos ir elgesio sutrikimų ar nesergantis kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; kuris Vyriausybės patvirtintuose Vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka yra tinkamai pasirengęs globoti (rūpinti) vaiką. Ginčo dėl to, kad nėra nustatytos CK 3.269 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių D. G. negali globoti vaiko, byloje nėra.
19. Vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą globoti (rūpintis) organizuoja savivaldybių administracijos, globos centrai, kitos šio darbo patirties turinčios organizacijos ir institucijos (CK 3.270 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 patvirtintų Vaiko globos organizavimo nuostatų (toliau – Nuostatai) (Žin., 2002, Nr. 35-1275) 5. punktu pasirengimas vaiko globai (rūpybai) – fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) <...> pasirengimo vaiko globai (rūpybai) patikrinimas: pradinis įvertinimas, mokymų, skirtų pasirengti vaiko globai (rūpybai) (toliau – mokymai), organizavimas ir išvados dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, pasirengimo vaiko globai (rūpybai), šeimynos veiklai (toliau – Išvada) parengimas. Pagal Nuostatus fizinis asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju) <...> savo gyvenamosios vietos VTAS teritoriniam skyriui turi pateikti prašymą ir jame nurodyti savo vardą (-us), pavardę (-es), gimimo datą (-as), asmens kodą (-us), gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį (-ius) (prireikus informacijai patikslinti) ir elektroninio pašto adresą ( us) (jei informaciją apie priimtus sprendimus pageidauja gauti elektroniniu paštu), pageidaujamų globoti (rūpinti) ir auklėti vaikų skaičių, jų amžių, globos (rūpybos) rūšį, taip pat šiuos dokumentus arba jų kopijas: 9.1. sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos savo <...> medicininius pažymėjimus (forma Nr. 046/a), išduotus likus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių iki prašymo dėl tapimo vaiko globėju (rūpintoju) pateikimo VTAS teritoriniam skyriui dienos. Nuostatai nustato pareigą VTAS teritoriniam skyriui surinkti papildomus duomenis apie asmenį, ketinantį būti vaiko globėju (Nuostatų 13 p.), taip pat nustato, kad gavus visus duomenis tarnybos teritorinis skyrius priima teigiamą arba neigiamą sprendimą dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) pradinio įvertinimo (Nuostatų 14 p.). Priėmus teigiamą sprendimą dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pradinio įvertinimo, per tris darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimo kopija kartu su dokumentų kopijomis persiunčiama mokymus vykdysiančiam ir Išvadą rengsiančiam globos centrui (Nuostatų 18 p.).
20. Pagal Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. BV-16 patvirtintų Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugų teikimo rekomendacijų (Žin., 2011, Nr. 82-4024) (toliau – Rekomendacijos) 2.3 punktą VTAS atestuotas asmuo vykdo asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) vaiką patikrinimą, organizuoja mokymus pagal VTAS direktoriaus patvirtintą GIMK programą, rengia išvadą dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai). Rekomendacijų 32. punkte nustatyta, kad asmens pasirengimo vaiko globai (rūpybai) vertinimas atliekamas vertinant asmens motyvus ir pasirengimą tapti vaiko globėju (rūpintoju) pagal penkis gebėjimus: 32.1. saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas – atskleidžiamos asmens ir šeimos galimybės užtikrinti vaikui saugią namų aplinką, pozityvią psichologinę aplinką, vaiko poreikius atitinkantį materialinį aprūpinimą; 32.2. vaiko poreikių tenkinimas ir raidos sunkumų kompensavimas – atskleidžiamas šeimos gyvenimo būdas, įpročiai, požiūris į vaiko asmenybės ugdymą, gebėjimas suprasti vaiką ir padėti jam suvokti netektis ir stiprinti vaiko prieraišumą bei socialinius įgūdžius, gebėjimą megzti pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius ir ugdyti vaiko savarankiško gyvenimo įgūdžius; 32.3. vaiko ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas – atskleidžiamas šeimos požiūris į vaiko biologinę šeimą, jo istoriją, ryšių tęstinumą, santykius su savo tėvais, broliais ir seserimis bei artimaisiais giminaičiais, gebėjimai padėti vaikui suprasti savo identitetą; 32.4. pagalba vaikui, užmezgant saugius ir patvarius ryšius – atskleidžiami gebėjimai padėti vaikui užmegzti saugius ir pasitikėjimu pagrįstus tarpusavio ryšius su nauja šeima ir aplinka; 32.5. bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas – atskleidžiamas šeimos požiūris ir gebėjimai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir specialistais sprendžiant vaiko ir šeimos problemas. Atlikus vertinimą VTAS atestuoti asmenys parengia Išvadą (Rekomendacijų 33. p.). Tarnybos atestuoti asmenys, vertindami asmens ir (ar) šeimos pasirengimą, gali nuspręsti, kad asmuo ir (ar) šeima nėra pasirengęs (-usi) vaiko globai (rūpybai) <...>, nes nėra įgijęs (-usi) įgūdžių išpildyti bent vieną iš 5 vertinamų gebėjimų, nurodytų Rekomendacijų 32 punkte, ir parengti neigiamą Išvadą (Rekomendacijų 34 p.). Tokiu atveju globos (rūpybos) nustatymo procedūra nepradedama (Rekomendacijų 35 p.). Parengtoje neigiamoje išvadoje Tarnybos atestuoti asmenys gali pateikti rekomendacijas dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai) <...>, kurias įvykdžius, asmuo gali būti vertinamas pakartotinai <...> (Rekomendacijų 38 p.). Tarnybos atestuoti asmenys pakartotinį asmens vertinimą dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai) <...> rengia ir tikslina Išvadą, atnaujina Išvadą gavę Tarnybos teritorinio skyriaus ir/ar savivaldybės administracijos prašymą (Rekomendacijų 43 p.). Tarnybos atestuoti asmenys, atlikdami pakartotinį asmenų pasirengimo vaiko globai (rūpybai) <...> vertinimą, gali nuspręsti, kad priežastys, dėl kurių asmeniui buvo parengta neigiama Išvada neišnyko ir asmuo yra netinkamai pasirengęs vaiko globai (rūpybai) <...>. Tarnybos atestuoti asmenys gali rekomenduoti pakartotinai asmeniui išklausyti mokymus pagal GIMK programos Pagrindinę dalį, GIMK programos Specializuotą dalį arba papildomą priemonę apie vaikus su negalia bei siūlyti lankyti mokymus, skirtus pozityviai tėvystei, šeimos tarpusavio santykių gerinimui, ir kreiptis į kitus specialistus konsultacijoms ir pagalbai (Rekomendacijų 47 p.).
21. Šioje byloje nustatyta, kad D. G. dar 2021 m. kreipėsi į Instituciją dėl jo pasirengimo globoti vaiką įvertinimo, tuomet jis pateikė 2022-01-19 pažymėjimą Nr. 4, kuris patvirtino, kad D. G. laikotarpiu nuo 2021-12-15 iki 2022-01-19 baigė GIMK mokymų pagal artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai programą (el. b. medž. 1 t., 106 l.). D. G. 2022-02-07 buvo parengta neigiama išvada dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai) (el. b. medž. 1 t., 77-84 l.): vertinant saugios aplinkos užtikrinimą ir vaiko fizinių poreikių tenkinimą, nustatyta, kad jo buities sąlygos yra tinkamos globoti seserį, tikėtina, kad jis užtikrins P. G. mitybos poreikius, sveikata leidžia globoti vaiką, tačiau finansinė padėtis nėra stabili, D. G. neturi nuolatinio darbo. Vertinant vaiko poreikių tenkinimą bei (duomenys neskelbtini) sunkumų kompensavimą nustatyta, kad pareiškėjas save vertina teigiamai. Kyla pagrįstų įtarimų, kad D. G. gyvenant toje pačioje aplinkoje, iš kurios P. G. buvo paimta, toleravo savo biologinės mamos elgesį sesers atžvilgiu bei galimą nepriežiūrą. Tikėtina, kad D. G. trūksta gebėjimo tenkinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko poreikius, nulemtus jo amžiaus, brandos, trauminių patirčių, įgimtų ar įgytų savybių. Panašu, kad P. G. ugdymui keliami didesni ir specifiniai reikalavimai, reikalaujantys ne tik nuoseklių pedagogų, švietimo pagalbos specialistų paslaugų, bet ir globėjo žmogiškųjų išteklių, specifinių žinių, papildomo dėmesio ir laiko, numatant ateities perspektyvas ir galimybes. Kyla pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjas stokoja žinių, kas yra būdinga tam tikrai amžių tarpsnių raidai ir panašu, kad jam sunku siekti, kad (duomenys neskelbtini) būtų vystomi. Tikėtina, kad pareiškėjas turi neišgyventų netekčių, todėl stokojama įrodymų, jog D. G. gebės padėti vaikui tinkamai išgyventi patirtas netektis. Vertinant vaiko ryšių su jo biologine šeima tęstinumą, nustatyta, kad pareiškėjas turi artimo ryšio patirties su savo mama bei močiute. Pasak pareiškėjo, jis supranta šeimos svarbą vaiko gyvenime, jo istoriją ir ryšių tęstinumą, atvirą kalbėjimąsi ir bendravimą su biologine mama. Vertinant pagalbą vaikui užmezgant saugius ir patvarius ryšius, nustatyta, kad D. G. supranta saugių ir patvarių ryšių svarbą vaikui. Pareiškėjas padėtų vaikui užmegzti bei palaikyti prasmingus ryšius su giminaičiais, bendraamžiais, tačiau šiuo metu socialinės paramos tinklas yra labai siauras, panašu, kad pareiškėjo ryšiai su kitais žmonėmis nepakankamai stabilūs. Vertinant bendradarbiavimą sprendžiant vaiko ir šeimos problemas, nustatyta, kad panašu, kad D. G. turi mažą, epizodinę paramą iš bendruomenės ir daug negatyvaus požiūrio į įvairias institucijas. Taigi iš 5 gebėjimų 4 gebėjimai įvertinti neigiamai.
22. Kaip matyti iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2022-06-16 rašto Nr. S-1273 „Rekomendacijos dėl pakartotinės išvados“ (el. b. medž. 1 t., 76 l.), po 2022-06-13 įvykusio individualaus susitikimo paaiškėjo, kad priežastys, dėl kurių buvo parengta neigiama išvada, neišnyko ir D. G. buvo pateiktos rekomendacijos, kurias įvykdžius jis vėl gali kreiptis dėl pakartotinės išvados, o būtent: 1) lankyti individualias psichologo konsultacijas motyvacijos globoti įsivertinimui, patirtų netekčių suvokimui ir įveikimui, kad gebėtų padėti vaikui išgyventi patirtas netektis; 2) lankyti pozityvios tėvystės mokymus, kad įgyti pozityvios tėvystės įgūdžių; 3) lankyti paskaitas, mokymus ar kitus užsiėmimus, skirtus tėvams, globėjams (rūpintojams) apie vaikų raidos sutrikimus, specialiuosius mokymosi poreikius; 4) susirasti darbą, kad būtų užtikrinta stabili materialinė padėtis. Iš nurodytų rekomendacijų D. G. teigia įgyvendinęs tik 1 rekomendaciją – lankyti individualias psichologo konsultacijas, teismui pateikė psichologės V. U. pažymą, kad D. G. ji laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. sausio mėnesio teikė nuotolines konsultacijas dėl klausimų, susijusių su sesers P. G. globa, pasiruošimu jai ir t. t. (el. b. medž. 2 t., 20 l.). Visgi minėtą D. G. teiginį ir pačią pažymą teismas vertina kritiškai ir priimant šią nutartį nesivadovauja dėl šių priežasčių: 1) pažymoje teigiama, kad D. G. nuotolinės psichologo konsultacijos buvo teikiamos nuo 2022 m. balandžio mėnesio, tačiau rekomendacija lankyti individualias psichologo konsultacijas D. G. buvo pateikta žymiai vėliau – 2022-06-16; 2) pagal 2022-06-16 rekomendaciją psichologo konsultacijų tikslas buvo - motyvacijos globoti įsivertinimui, patirtų netekčių suvokimui ir įveikimui, kad gebėtų padėti vaikui išgyventi patirtas netektis, kai pagal V. U. pažymą teiktos konsultacijos dėl klausimų, susijusių su sesers P. G. globa, pasiruošimu jai ir t. t., taigi konsultacijos teiktos ne pagal nustatytą rekomendaciją; 3) paklausus teismo posėdyje , kaip jis susirado psichologę, D. G. nurodė, jog jam psichologę surado advokatas, tačiau advokatas Vidas Adomaitis nagrinėjamoje civilinėje byloje atstovauja D. G. pagal 2023-12-14 įgaliojimą, o įrodymų apie ankstesnius pavedimus advokatui atstovauti D. G. ir/ar teikti ne su atstovavimu susijusias paslaugas, byloje nėra, kas leidžia abejoti pažymoje nurodytos informacijos teisingumu; 4) atliekant pakartotinį D. G. gebėjimo būti globėju vertinimą D. G. nurodė atestuotiems asmenims, atliekantiems vertinimą, kad jis lankė individualias psichologo konsultacijas, tačiau tai patvirtinančios pažymos nepateikė, nors su atestuotais asmenimis susitiko iš viso 4 kartus (1 vizitas į namus ir 3 individualūs susitikimai), šios pažymos neteikė ir teismui su savo prašymu, ji pateikta tik po to, kai gauta 2024-01-31 neigiama išvada. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad D. G. įgyvendino 2022-06-16 rekomendacijas. Šiame kontekste aktualu pažymėti ir tai, kad nors Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras teikė rekomendacijas, tačiau pagal Rekomendacijų 38 punktą jos sukelia atitinkamas pasekmes, t. y., jas įgyvendinus, asmuo turi teisę kreiptis pakartotinai dėl jo tinkamumo būti globėju įvertinimo, taigi rekomendacijos yra įpareigojančio pobūdžio.
23. 2023-12-21 atliktas šeimos aplinkos sąlygų tyrimas (el. b. medž. 1 t., 102-105 l.), kurio metu nustatyta, kad apsilankius adresu (duomenys neskelbtini), vaikui gyventi sąlygos yra tinkamos, D. G. registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau išmokų negauna, nes neturi darbo stažo. D. G. pateikė 2023-12-13 prašymą, adresuotą Institucijai, dėl paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju), pridėdamas medicininius pažymėjimus, kurie patvirtina, kad jis gali globoti vaiką (el. b. medž. 1 t., 69-73 l.). 2023-12-22 priimtas teigiamas pradinis D. G. įvertinimas (el. b. medž. 1 t., 109 l.). D. G. 2024-01-31 buvo parengta neigiama išvada dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai) Nr. 149 (el. b. medž. 2 t., 9-19 l.), iš 5 gebėjimų iš esmės visi 5 gebėjimai buvo įvertinti neigiamai. Iš išvados matyti, kad pakartotinė išvada parengta iš duomenų, gautų individualių susitikimų su D. G. metu bei iš Šiaulių miesto šeimos centro Globos centro specialistų gauta informacija.
24. Iš 2024-01-31 išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad D. G. pateikė 2021-11-11 nuomos sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos, tačiau nuomos sutartyje nėra nurodytas nuomos terminas, nuomotojo vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data, nuomos sutartyje nurodytas nuomos mokestis – 200 Eur, kuris perbrauktas ir ranka įrašyta 160 Eur. Šios aplinkybės teismo posėdyje D. G. neneigė, teigė, kad jam reikėtų susitvarkyti klausimą dėl nuomos sutarties, taigi byloje įrodyta, kad 2021-11-11 nuomos sutartis turi esminių trūkumų (nenurodytas nuomotojas ir jo duomenys, nuomos terminas, nuomos mokesčio skaičius perbrauktas ir ranka įrašytas kitas), kurie kelia abejonių dėl sutarties galiojimo, daugiau įrodymų, išskyrus D. G. paaiškinimus, kad nuomos sutartis yra galiojanti ir D. G. joje nustatytas pareigas nuo 2021-11-11 vykdo tinkamai, t. y., faktiškai gyvena ir moka nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, šioje byloje nėra, ir priešingai kitos byloje nustatytos aplinkybės - D. G. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad jis nesinaudoja nuomojamo buto pašto dėžute, neturi jos raktų, kad nėra perduodami jam adresuoti laiškai, kad nuomotoja neleidžia įsivesti interneto, nežino mokėtinų komunalinių mokesčių (nurodė, kad moka iš viso 40 Eur per mėnesį) – tik paneigia D. G. šioje byloje įrodinėtą aplinkybę, kad jis faktiškai gyvena nuomojamame bute. Šiame kontekste aktualu tai, kad suinteresuotas asmuo D. G. 2024-02-13 teismo posėdyje nurodė D. G. išsikraustė prieš 2 metus, buvo žiema (taigi 2022 m. žiemą), o susitikimų dėl 2022-02-07 išvados metu D. G. nurodė, kad nuomojamam bute negyvena, gyvens, jei bus paskirtas sesers globėju. Pacitavus šiuos jo žodžius, teismo posėdyje D. G. nurodė, kad būtų keista šiaip sau gyventi, todėl daroma logiška išvada, jog D. G.ir šiuo metu negyvena atskirai nuo D. G., nes jis dar nėra paskirtas sesers globėju. Taigi šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad D. G. neįrodė, kad jis faktiškai gyvena atskirai nuo savo mamos D. G., ir kad galės sukurti savo sesei saugią aplinką gyventi, ilsėtis, mokytis, žaisti ir tobulėti.
25. D. G. neginčijo 2024-01-31 išvadoje nurodytų aplinkybių dėl jo materialinių galimybių pasirūpinti sese, kurias patvirtino ir teismo posėdyje – nuo 2021 m. Lietuvoje oficialiai nedirba, negauna nuolatinių pajamų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nedarbo draudimo išmoka nėra jam skirta, nes neturi reikalingo darbo stažo, kitų įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kad dirba ir gauna pajamas, byloje nėra, priešingai iš prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pridėto mokėjimo į sąskaitą matyti, kad 300 Eur už D. G. suteiktas teisines paslaugas sumokėjo J. A. (močiutė) (el. b. medž. 2 t., 29 l.). Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą priimant šią nutartį nesivadovauti D. G. teiginiu, kad jis dirba ir kas mėnesį gauna apie 800 Eur pajamų. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad iš D. G. paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, jog jis per laikotarpį nuo 2023 m. rudens iki žiemos išsiuntė tik 2 gyvenimo aprašymus, pas potencialius darbdavius dėl darbo nesikreipė, nors turi vairavimo teises ir automobilį, tačiau nepradėjo dirbti pavežėju ar kurjeriu, gavo iš Užimtumo tarnybos pasiūlymą dirbti betono nešiotoju, tačiau juo nedirba. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad D. G. nededa pakankamai pastangų įsidarbinti ir gauti nuolatines pajamas, jį tenkina šiuo metu esanti situacija. Paskyrus D. G. nepilnamečio vaiko globėju, esant tokiam lengvabūdiškam požiūriui į darbą ir pajamas, net ir gaunant valstybės paramą už sesers globą (245 Eur per mėnesį) neabejotinai būtų nepatenkinti būtiniausi nepilnamečio vaiko fiziniai poreikiai, kurie pagal laikinosios globėjos paaiškinimą yra ne mažesni nei 300-400 Eur per mėnesį. Taigi D. G. neįrodė, kad užtikrintų esminių vaiko poreikių patenkinimą, jį paskyrus vaiko globėju.
26. Suinteresuotas asmuo D. G. teismo posėdyje nesutiko su 2024-01-31 išvadoje vertinant gebėjimą tenkinti vaiko poreikius bei (duomenys neskelbtini) nurodyta informacija, teigė, kad yra nurodyta subjektyvi nuomonė, kad jis nesakė taip, kaip parašyta išvadoje. Visgi skaitant išvadą akivaizdu, kad buvo nurodytos ir 2022 m. nustatytos aplinkybės, ir vėliau gauta informacija tiek iš Globos centro, tiek ir iš paties D. G. Iš civilinėje byloje Nr. e2-140-1119/2023 esančių įrodymų žinoma, kad P. G. 2022-11-08 atlikus specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą mergaitei nustatytas (duomenys neskelbtini), mergaitė yra ugdoma Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokykloje, kur jai teikiama specialistų pagalba. Teismo posėdyje D. G. teigė, kad leistų savo sesę į tą pačią mokyklą, kad jai ten patinka mokytis, tačiau jis nežino, kiek laiko vaikas mokysis minėtoje mokykloje, kada baigiasi pamokos, neigiamai atsiliepė apie tai, kad vaikas yra užimtas visą dieną, nėra girdėjęs apie prailgintas grupes, nežino apie P. socialinius ryšius, žinios apie P. ugdymą, lavinimo poreikius yra paviršutiniškos (susitikimo su sese metu paprašė sesers sudauginti skaičius, karantino metu padėjo sesei atlikti darželio užduotis), įrodymų, kad baigė mokymus apie (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta 2022-06-16 rekomendacijose, nepateikė, teigė, kad jokių mokymų, išskyrus GIMK, nebaigė. Taigi byloje nėra daugiau įrodymų, išskyrus D. G. paaiškinimus, kad jis supranta savo sesers (duomenys neskelbtini), kad juos gebės kompensuoti, laiku kreipsis į reikiamus specialistus.
27. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien mokymosi poreikiais. Bet kuriame raidos etape vaikui svarbu jaustis saugiam bendraujant su suaugusiaisiais, justi jų palaikymą, paskatinimą, suaugusieji turi formuoti vaiko savivertę, skatinti sveikus santykius su aplinkiniais ir adekvatų požiūrį į aplinką. 2024-01-31 išvadoje nurodyta, ką D. G. teismo posėdyje neigė, kad jis yra linkęs konkuruoti su sese, erzinti, kai ji pralaimi, neskatina, nedrąsina ir nesidžiaugia, išsako negatyvą. Daugiau įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius, nėra. Kita vertus iš civilinės bylos Nr. e2-140-1119/2023 yra žinoma, kad P. ir D. sieja ypatingas ryšys, kad mergaitė nori bendrauti su broliu. Šias aplinkybes patvirtina ir vaiko nuomonė, iš kurios matyti, kad ji nori bendrauti su broliu. Visgi iš 2024-01-12 vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 6VSV-191 ir iš 2024-01-17 vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 6VSV-238 (el. b. medž. 1 t., 166-175, 176-175 l.) matyti, kad vaikas nelaukia penktadienio, nes turės susitikti su mama ir broliu, po susitikimų ji jaučiasi blogai, verkia, brolis nesiima veiksmų, kad sustabdytų mamos netinkamus veiksmus (priekaištavimą, nepagrįstus kaltinimus institucijoms, laikinajai globėjai, nepilnamečiam vaikui ir kt.), nesupranta, kad P. nenori bendrauti su juo ir mama telefonu. D. G. ir teismo posėdyje nesuprato, kodėl sesuo nededa SIM kortelės į telefoną. Iš D. G. teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad prieš 2024-01-12 pasimatymą ji su D. G. susitarė, kad pasimatymo pabaigoje nepilnamečiam vaikui pasakys viską, ką ji galvoja ir kaip yra, kad vaikas buvo tyčia paimtas iš jos, kad globėjai yra mokami dideli pinigai, kad suaugusi viską supras, kodėl pasakiusi, kad nori gyventi pas J., kad globėjai nuteikinėja vaiką prieš brolį (taip pat žr. el. b. medž. 1 t., 162-163 l.) ir kita, tačiau ji „pratrūko“ ir viską pasakė susitikimo pradžioje. Paminėtina ir tai, kad tai nėra vienintelis susitikimas, kuris sukėlė vaikui neigiamas emocijas, ir kurio metu D. G. nesiėmė priemonių atliepti nepilnamečio vaiko emocijas, nutraukti mamos vaikui daroma neigiamą poveikį (žr. civilinėje byloje Nr. e2-140-1119/2023 esančius pasimatymų protokolus). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad D. G. negeba apsaugoti sesers nuo informacijos, kuri ją skaudina, nevertina teikiamos informacijos kritiškai, priešingai - pritaria tokios informacijos teikimui, su savo mama susitaria dėl tokios informacijos pateikimo laiko pasimatymo metu, palaiko savo mamą, leidžia skaudinti sesę, nesiima priemonių nuraminti vaiką, taip pat ir nesupranta vaiko poreikių (atsisakymo naudotis telefonu). Iš šių įrodymų visumos spręstina, kad D. G. neįrodė, jog paskyrus jį sesers globėju, jis pasirūpintų, kad sesuo jaustųsi saugi bendraudama su savo mama ar kitais asmenimis, kad palaikytų savo sesę, neleistų jos skaudinti kitiems ir pats neskaudintų, kad suprastų vaiko emocinius, saugumo, stabilumo ir kitus poreikius ir juos tenkintų.
28. 2024-01-31 išvadoje nurodyta, kad vertinant D. G. gebėjimus – pagalbą vaikui užmezgant saugius ir patvarius ryšius bei bendradarbiavimą sprendžiant vaiko ir šeimos problemas – nustatyta, jog D. G. ryšių ir paramos ratas yra siauras (mama, močiutė, teismo posėdyje D. G. nurodė, kad D. G. turi 2 draugus), parama iš bendruomenės maža ir epizodinė, be to, D. G. turi daug negatyvaus požiūrio į institucijas. Teismo posėdyje šių aplinkybių D. G. iš esmės neneigė, taip pat nurodė, kad jau yra parašęs 2 skundus dėl valstybės institucijų veiksmų (neveikimo). Vertinant D. G. ryšių ratą svarbu paminėti tai, kad ne artimųjų ar draugų skaičius lėmė neigiamą išvadą. Žinoma, kad D. G. neturi vaikų auginimo patirties, D. G. šiuo metu yra laikinai apribota motinos valdžia, taigi D. G. negalėtų į ją kreiptis iškilus problemoms, susijusioms su vaiku, D. močiutė gyvena kitame mieste, o draugai taip pat neturi vaikų auginimo patirties. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie tai, kad iškilus nenumatytoms problemoms (pvz. gavus skambutį iš mokyklos, kad reikia skubiai pasiimti vaiką iš mokyklos ar kt.) D. G. būtų sudėtinga gauti pagalbą. Taigi neįrodyta, kad išvadoje nurodyti teiginiai yra nelogiški, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams.
29. Minėta, kad D. G. ginčija 2024-01-31 išvadoje nurodytą aplinkybę dėl jo neigiamo požiūrio į valstybes institucijas. Savaime suprantama, kad asmuo, manantis, kad yra pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai turi teisę skųsti jam nepalankius valstybės institucijų sprendimus, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad buvo pažeidžiamos D. G. teisės ar teisėti interesai, kad jo skundai buvo pripažinti pagrįstais ir tenkinti. Kita vertus, D. G. neigiamą požiūrį į valstybės institucijas atspindi jo savarankiškas prašymas šioje byloje, kuriame teigiama, kad valstybės institucijas imasi neteisėtų veiksmų, siekiant eliminuoti jo ir sesers ryšį, nesudaro galimybių jam tapti sesers globėju, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais – byloje nėra jokių įrodymų, kad valstybės institucijų veiksmai jo atžvilgiu pripažinti neteisėtais, kad valstybės institucijos turi neteisėtus siekius ir pan. Pažymėtina ir tai, kad D. G. neigiamą požiūrį į valstybės institucijas patvirtina ir jo elgesys gavus 2022-06-16 rekomendacijas, iš kurių nei vienos iki šiol jis nėra įgyvendinęs, byloje Nr. e2-140-1119/2023 yra susitikimų protokolai, kuriuose užfiksuota, kad D. G. nereagavo į globos centro darbuotojų prašymą nenešti sesei saldumynų, kitą kartą atnešė dar daugiau saldumynų. Taigi šioje byloje D. G. neįrodė, kad jis bendradarbiaus su specialistais, socialiniais darbuotojais, atsiradus problemoms šeimoje, sudarys galimybes socialiniams darbuotojams tikrinti globos sąlygas.
30. Teismo posėdyje D. G. atstovas reiškė abejonės dėl atestuotų asmenų, rengusių 2022-02-07 ir 2024-01-31 išvadas kvalifikacijos, nurodė, kad išvados paremtos subjektyvia nuomone, tendencingos. Abi minėtas išvadas parengė J. Ž. ir V. A., kurios pagal viešai skelbiamą informaciją dirba Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centre, yra Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuoti asmenys (https://www.siauliuspc.lt/kontaktai/), turintys reikiamą išsilavinimą bei atestacijos pažymėjimą, patvirtinantį teisę Lietuvoje vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpinti) ar įvaikinti vaiką patikrinimą. Įrodymų, kad išvadas parengė neturintys teisės tokias išvadas rengti asmenys – byloje nėra. Lyginant 2022-02-07 ir 2024-01-31 išvadas, akivaizdu, kad 2024-01-31 išvada buvo parengta 2022-02-07 išvadą papildant nauja informacija, gauta iš D. G. ir iš Šiaulių miesto šeimos centro Globos centro, ir dėl šios priežasties yra nurodyta informacija, kuri buvo surinkta 2022 m. ir 2023-2024 m., tai aiškiai pažymint 2024-01-31 išvadoje. Teismo posėdyje D. G. su didžiąja dalimi 2024-01-31 išvadoje nurodytos informacijos sutiko, ginčijo tik dalį teiginių. Nors D. G. nurodė, kad išvadoje kalbama apie tai, jog su juo kartu gyvena kiti suaugę asmenys, tačiau tokio teiginio 2024-01-31 išvadoje nėra, taip pat nepasitvirtino ir kiti D. G. teiginiai apie tai, kad išvadoje nurodyta melaginga informacija arba nurodyta ne tai, ką jis sakė (pasak D. G., išvadoje nenurodyta, bet jis susitikimo metu teigė, jog dėl sesers sveikatos jis klaustų patarimo gydytojų, kad išsilavinimas sudaro galimybes gauti geresnę darbo vietą, kad jis patyrė netektį ne tik mirus šuniukui, bet ir paėmus iš šeimos seserį, tačiau šie teiginiai išvadoje nurodyti). Todėl įvertinus tai, kad 2024-01-31 išvada yra parengta atestuotų asmenų, turinčių teisę rengti išvadas dėl asmens tinkamumo būti globėju, kad didžiąją daugumą išvadose nurodytų aplinkybių patvirtina šioje byloje ištirtų įrodymų visuma, spręstina, kad nėra pagrindo priimant šią nutartį nesivadovauti minėtomis išvadomis. Taigi, šioje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad D. G., nepaisant jį su sese siejančio giminystės ryšio, negali būti pripažintas tinkamu P. G. globėju, todėl jo savarankiškas reikalavimas atmestinas.
31. Minėta, kad šioje byloje P. G. globėju ir turto administratoriumi siūloma skirti J. L., kuris nėra susijęs su P. G. giminystės ryšiais, tačiau tarp nepilnamečio vaiko ir J. L. yra susiformavęs emocinis ryšys (D. L., J. L. paaiškinimai, vaiko nuomonė, rašytiniai įrodymai), nes P. D. L. ir J. L. šeimoje gyvena nuo laikinosios globos nustatymo (el. b. medž. 1 t., 24 l.) (CK 3.264 str. 5 d. 2 p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad globos kandidatas sudarė P. G. tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas, D. L. ir J. L. šeima gyvena sutuoktinei D. L. nuosavybės teise priklausančiame 210 kv. m ploto gyvenamajame name, su visais patogumais, namuose švaru ir tvarkinga, P. gyvena viename kambaryje su kita globotine – A., kur yra visi vaiko mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui skirti baldai ir daiktai (el. b. medž. 1 t., 14-20, 26-32 l.). Vertinant, ar nėra CK 3.269 straipsnyje nurodytų aplinkybių, paminėtina tai, kad J. L. kandidatūra pateikta jam nesulaukus 65 m. amžiaus (byla pradėta 2023-11-10-26, 65 m. J. L. sueis tik (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2023-12-29 apie 14.22 val. (duomenys neskelbtini), J. L. nepastebėjo, kad iš sustojusio jo vairuoto automobilio lipa P. G. ir pajudėjo automobiliu į priekį, dėl ko P. iškrito iš važiuojančio automobilio ir susižalojo, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) (VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinika pranešė, kad dėl šio eismo įvykio P. G. dėl (duomenys neskelbtini) gydosi ambulatoriškai), dėl šio įvykio buvo atliktas tyrimas, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, J. L. 2024-01-26 surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje (Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas), administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas numatytas 2024-02-19 10.00 val. (el. b. medž. 1 t., 113-114, 115-127, 144-156, 158-161 l.; 2 t., 3-4 l.). Iki šio administracinio nusižengimo J. L. buvo nebaustas administracine tvarka (el. b. medž. 1 t., 33 l.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad minėtas Kelių eismo taisyklių pažeidimas įvyko dėl neatsargumo (J. L. ir nepilnamečio vaiko), vaikas patyrė (duomenys neskelbtini) (skaudėjo (duomenys neskelbtini), vaikas išleistas gydytis ambulatoriškai, taigi tolimesnė gydytojų priežiūra nebuvo reikalinga, vaikas nepatyrė ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai (2024-01-05 vaiko globos peržiūros metu mergaitė nurodė, kad kojos jai nebeskauda). J. L. dėl padaryto administracinio nusižengimo labai pergyveno (2024-01-05 vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 6GPA-9). Taigi minėtas administracinis nusižengimas (nors dar nėra priimtas įsiteisėjęs nutarimas) pagal savo pobūdį ir pavojingumą, įvertinus nepilnamečio vaiko interesus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad J. L. būtų netinkamas globėjas P. G., o kitų CK 3.269 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių J. L. negalėtų būti P. G. globėju ir turto administratoriumi, nenustatyta.
32. Šiame kontekste aktualu yra tai, kad J. L. 2022-09-09 išduota išvada, kad jis yra pasirengęs būti nuolatiniu P. G. globėju (el. b. medž. 1 t., 26-32 l.), sutinka būti mergaitės nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi (el. b. medž. 1 t., 22 l.), šiam jo apsisprendimui neprieštarauja jo sutuoktinė D. L. (el. b. medž.1 t., 23 l.). Teismo posėdyje J. L. nurodė, kad jis pagal individualios veiklos pažymą dirba (duomenys neskelbtini). Nors teismui nėra pateikta sutartis su (duomenys neskelbtini), tačiau iš 2022-09-09 išvados matyti, kad nebegalioja 2022-08-0(dienos skaičiaus dėl kopijavimo nesimato) išvada, kad J. L. yra pasirengęs būti (duomenys neskelbtini), taigi J. L. buvo (duomenys neskelbtini) iki 2022-09-09 išvados išdavimo. Iš J. L. ir D. L. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad be P. G. šeima globojo dar 2 berniukus, kurie jau yra grįžę į savo biologinę šeimą, taigi ir nagrinėjant civilinę bylą J. L. teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas. J. L. jau turi teisę (duomenys neskelbtini) gauti senatvės pensiją (https://www.sodra.lt/lt/senatves-pensijos-amziaus-lentele). Taigi šie įrodymai patvirtina, kad J. L. materialinė padėtis yra stabili, abejonių, kad J. L. negalės užtikrinti nepilnamečio vaiko fizinių poreikių patenkinimo, byloje nėra.
33. Byloje kilo ginčas dėl globos kandidatų galimybių užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmens higieną. Šiuo aspektu paminėtina tai, kad iš vaiko nuomonės matyti, kad ji nejaukiai jaustųsi, jei ją praustų kitos lyties asmuo. J. L. šeimoje P. asmens higiena padeda pasirūpinti laikinoji globėja D. L., kuri yra J. L. sutuoktinė, tuo tarpu D. G. (pasak jo) gyvena vienas, todėl P. gyvenant pas D., nebūtų kitų asmenų, kurie padėtų mergaitei pasirūpinti savo asmens higiena. Taigi globos kandidatų galimybės pasirūpinti nepilnamečio vaiko asmens higiena skiriasi.
34. D. G. teigė, kad yra pasikeitęs sesers elgesys, ji nebepiešia piešinių (el. b. medž. 2 t., 22-25 l.), vieno pasimatymo metu sakė žodį „užmušiu“ (el. b. medž. 2 t., 21 l.), jos sveikata nuo 2019 m. yra pablogėjusi, sveikata nėra tinkamai rūpinamasi. Visgi iš byloje esančių matyti, kad vaiko elgesys pasimatymų metu pasikeičia atitinkamai atsižvelgiant į jos artimųjų elgesį (vaiko situacijos vertinimo aktai, vaiko globos peržiūros aktai), pasimatymų metu dėl netinkamo mamos elgesio vaikas jaučia liūdesį, įtampą, po pasimatymų verkia, todėl vaiko elgesys ir reakcija atitinka susidariusią situaciją. Iš pateikto 2023-10-20 susitikimo protokolo (el. b. medž. 2 t., 21 l.) matyti, kad žodį „užmušiu“ vaikas pavartojo žaidžiant Uno kortų žaidimą, t. y., šis žodis nebuvo skirtas kažkuriam iš susitikime dalyvavusių artimųjų. Įrodymų, kad šį žodį vaikas išmoko iš laikinosios globėjos ar galimo globos kandidato J. L., byloje nėra, priešingai D. L. teismo posėdyje nurodė, kad po to ji kalbėjo su vaiku, kad negalima vartoti tokio žodžio. Iš byloje esančių medicininių dokumentų nustatyta, kad 2019-09-12 P. G. nustatyti šie sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 2 t., 26 l.). Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą 2024-01-23 informaciją P. G. 2023-09-14 nustatyti sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini) (iš civilinėje byloje Nr. e2-140-1119/2023 esančių įrodymų žinoma, kad (duomenys neskelbtini) P. buvo nustatytas paėmus vaiką iš šeimos); 2024-01-17 nustatyta (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 2 t., 1 l.). Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, kad nuo 2019 m. vaikui diagnozuotas naujas sveikatos sutrikimas (duomenys neskelbtini), tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad vaiku laikinoji globėja nesirūpina ar rūpinasi netinkamai, priešingai iš minėtos informacijos matyti, kad buvo pasiekta (duomenys neskelbtini), laikinoji globėja laiku kreipiasi į gydymo įstaigą, vykdo gydytojų nurodymus, mergaitei atlikti visi profilaktiniai skiepai, teismo posėdyje D. L. nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) vedė P. į masažus ir mankštas. Taigi D. G. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad J. L. šeimoje yra pažeidžiamos nepilnamečio vaiko P. G. teisės ar teisėti interesai, kad laikinoji globėja netinkamai vykdo savo pareigas.
35. Suinteresuoto asmens D. G. atstovas teismo posėdyje prašė nesivadovauti vaiko nuomone, nes vaikui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negalėjo išreikšti savo nuomonės. Pagal CK 3.249 straipsnio 2 dalį nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra įrodymų, kad P. G. dėl kokių nors jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų savarankiškai negalėtų išreikšti savo nuomonės. Kaip matyti iš 2024-01-22 medicinos įstaigos informacijos, mergaitei diagnozuota (duomenys neskelbtini). Taigi minėtas sutrikimas neįtakoja asmens gebėjimo suprasti ir tinkamai išreikšti savo nuomonę, vaikas yra 9 m. amžiaus ir pagal savo amžių gali savarankiškai išreikšti savo nuomonę. Šiame kontekste yra aktualu tai, kad vaiko nuomonė tiek nagrinėjant civilinę bylą dėl motinos valdžios apribojimo, tiek ir nagrinėjant civilinę bylą dėl globos nustatymo yra nuosekli, P. nori gyventi D. L. ir J. L. šeimoje, ji šioje šeimoje jaučiasi gerai, P. ne kartą sakė, kad ji nori gyventi šioje šeimoje, peržiūrint vaiko globą, vertinant vaiko situaciją. Šioje byloje nenustatyta, kad vaiko nuomonė prieštarautų geriausiems vaiko interesams. Todėl nėra pagrindo abejoti vaiko nuomone ir šioje byloje priimant nutartį ja nesivadovauti.
36. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje esanti 2022-09-09 išvada Nr. 96, prie jos pridėti rašytiniai įrodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei dalyvaujančių byloje asmenų (Institucijos atstovės, D. L., J. L.) paaiškinimai patvirtina, jog suinteresuotas asmuo J. L. sutinka būti paskirta nepilnamečio vaiko P. G. globėju ir turto administratoriumi, vaikas yra susijęs emociniu ryšiu su būsimu globėju, vaikas būsimo globėjo šeimoje gyvena nuo laikinosios globos nustatymo (daugiau nei 2 m.), vaikui globėjo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos augti, vystytis, ugdytis, žaisti, tarp nepilnamečio vaiko ir būsimo globėjo yra užsimezgęs stiprus emocinis ryšys, vaikui patinka gyventi pas globėją, būsimas globėjas domisi vaiko ugdymu, padeda vaikui spręsti iškilusias problemas, duomenų apie vaiko teisių pažeidimus J. L. šeimoje nėra. J. L. sveikatos būklė tinkama globoti nepilnametį vaiką (el. b. medž. 1 t. 9-10, 87-88 l.), jis gali būti nuolatiniu P. G. globėju (el. b. medž. 1 t., 26-32 l.), yra išklausęs 2 GIMK (el. b. medž. 1 t., 36 l.), šios nutarties priėmimo dieną administracine tvarka nebaustas (el. medž. 1 t., 33 l.). Būsimo globėjo sutuoktinė D. L. neprieštarauja, kad jos sutuoktinis būtų paskirtas nepilnamečio vaiko globėju ir turto administratoriumi, D. L. pagal savo sveikatos būklę gali taip pat globoti nepilnamečius vaikus (el. b. medž. 1 t., 85-86 l.). Nepilnametis vaikas turi (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų, kad būsimas globėjas negebėtų rūpintis nepilnamečiu vaiku dėl nustatytų sveikatos sutrikimų, byloje nėra.
37. Iš įrodymų visumos spręstina, kad J. L. pagal savo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju, jo santykius su nepilnamečiu vaiku, taip pat atsižvelgiant į P. G. nuomonę ir geriausius interesus, ir nesant aplinkybių, dėl kurių J. L. negalėtų būti skiriamas vaiko globėju (CK 3.269 str.), yra tinkamiausias nepilnamečio vaiko globėjas (CK 3.268 str.). Dėl minėtų priežasčių, P. G. nustatytina nuolatinė globa šeimoje, o jos nuolatiniu globėju paskirtinas J. L. (CK 3.255 str. 3 p., 3.256 str., 3.257 str. 6 p., CPK 178, 185, 502-504 str.). CK 3.275 straipsnyje nurodyta, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą (CK 4.236-4.252 str.), nustatyta tvarka, todėl P. G. turto administratoriumi paskirtinas globėjas J. L., kuris tvarkys vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su globėju (CK 3.265 str. 1 p.).
38. Globėjui nurodoma, kad jis privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdama klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir pomėgius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 str.). Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 str.). Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako nustatyta tvarka; vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 str.). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 str.).
39. Kadangi D. G. savarankiškas reikalavimas byloje netenkintas, todėl nėra pagrindo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 433 str. 6 d.). Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra.
40. Pagal CPK 504 straipsnio 2 dalį kai tai būtina siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, teismas, nustatydamas vaiko nuolatinę globą (rūpybą), nusprendžia, kokie globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys neatskleidžiami tėvams (tėvui ar motinai), kurių valdžia yra apribota. Nagrinėjamoje civilinėje byloje siekiant apsaugoti geriausius nepilnamečio vaiko P. G. interesus jos motinai D. G., kuriai yra laikinai apribota motinos valdžia, ir broliui D. G. (nes šioje byloje nenustatyta, kad jis gyvena atskirai nuo D. G.) neatskleistini J. L. asmens duomenys (gimimo data ir asmens kodas), gyvenamoji vieta, duomenys apie sveikatą, taip pat duomenys apie laikinąją globėją D. L. (el. b. medž. 1 t., 3-5, 9-10, 14-23, 25-36, 38, 85-88, 115-127, 144-156, 166-187, 2 t., 4-6 l.), siekiant neatskleisti šių duomenų, D. G. ir D. G. siųstina nuasmeninta nutarties kopija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 504 straipsniu, teismas
nutaria:
nustatyti nepilnamečiam vaikui P. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą šeimoje.
Paskirti nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju J. L., a. k. (duomenys neskelbtini).
Paskirti J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir turto administratoriumi.
Nustatyti nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su globėju J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
Suinteresuoto asmens D. G. savarankišką reikalavimą dėl jo paskyrimo P. G. globėju ir turto administratoriumi atmesti.
Suinteresuotiems asmenims D. G. ir D. G. neatskleisti J. L. asmens duomenų (gimimo data ir asmens kodas), gyvenamosios vietos, duomenų apie sveikatą, taip pat duomenų apie laikinąją globėją D. L. (el. b. medž. 1 t., 3-5, 9-10, 14-23, 25-36, 38, 85-88, 115-127, 144-156, 166-187, 2 t., 4-6 l.).
Suinteresuotiems asmenims D. G. ir D. G. siųsti nuasmenintą nutarties kopiją.
Nutartį dėl globėjo paskyrimo vykdyti skubiai, atskirojo skundo padavimas jos vykdymo nesustabdo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.