- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- e2S-19-940/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03583-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- J. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. G. ir D. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-265-1028/2025 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-12066-1028/2024) pagal ieškovų D. G. ir D. G. ieškinį atsakovui J. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centras, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. G. ir D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. G. tvarkos nustatymo. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko P. G. ir jos motinos D. G. bei brolio D. G. bendravimo tvarką, pagal kurią kiekvieną šeštadienį nuo 12:00 val. iki 18:00 val., taip pat pirmąją Kalėdų dieną nuo 17:00 val. iki 20:00 val. ir pirmąją Velykų dieną nuo 17:00 val. iki 20:00 val., taip pat per savo gimimo dieną nuo 17:00 val iki 20:00 val., nepilnametė P. G. bendrauja su savo mama D. G. ir savo broliu D. G., broliui D. G. ją pasiimant iš gyvenamosios vietos ir ją ten grąžinant (jei konkrečiu atveju D. G. ir globėjas J. L. dėl vaiko atvežimo bei pasiėmimo vietos ir būdo nesutaria kitaip).
2. Nurodė, kad nepilnametė P. G. 2021 m. spalio 5 d. buvo paimta iš jos mamos D. G. namų. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-12360-1042/2021 leista paimti nepilnametę P. G. iš jos motinos D. G. ir nustatyta laikinoji globa. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-518-1119/2024 nepilnametės P. G. nuolatiniu globėju paskirtas J. L..
3. Pažymėjo, jog trejų metų laikotarpiu, kai P. G. nebegyvena su savo biologine šeima, vaiko teisių apsaugos institucijos iniciatyva nustatyta tokia bendravimo tvarka, pagal kurią vaiko artimieji giminaičiai – mama D. G., brolis D. G. ir močiutė – su vaiku gali susitikti vos kartą per dvi savaites dviems valandoms (šiuo metu – trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.). Susitikimai (bendravimas) su vaiku vyksta tik stebint specialistams, nė minutei nepaliekant vaiko vieno su artimaisiais giminaičiais.
4. Teigė, kad dėl retų ir trečiųjų asmenų nuolat stebimų ir kontroliuojamų susitikimų, kuriuose esantis bendravimas tampa nenatūralus ir sukaustytas, nepilnametė P. G. vis labiau atitolsta nuo savo brolio D. G. ir močiutės, vis labiau nyksta su jais buvęs artimas emocinis ryšys, todėl vaikas šių susitikimų vis mažiau laukia. O faktinis vaiko ryšys su mama D. G. šiuo metu apskritai nutrauktas.
5. Tvirtino, kad laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamete P. G. nustatymas būtinas, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, pažeidžiančią ieškovų ir nepilnametės P. G. teises bendrauti, bei siekiant užtikrinti, kad nesilpnėtų ir nenutrūktų vaiką ir jo artimuosius giminaičius (ieškovus) siejantys emociniai ir socialiniai ryšiai, taip pat siekiant sukurti prielaidas emociškai ir socialiai sveikam bei pilnaverčiam vaiko ir jo artimųjų giminaičių (ieškovų) bendravimui ateityje (patenkinus ieškinį).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovų D. G. ir D. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė D. G. yra P. G. mama, o ieškovas D. G. jos brolis. 2021 m. spalio 5 d. P. G. buvo paimta iš jos mamos D. G.. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-12360-1042/2021 išduotas teismo leidimas paimti P. G. iš jos mamos D. G.. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-518-1119/2024 P. G. nuolatiniu globėju paskirtas J. L.. Šiaulių apylinkės teisme 2024 m. balandžio 25 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-6468-446/2024 dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei D. G..
8. Teismas, remdamasis Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro pateikta informacija taip pat nustatė, kad ieškovė D. G. iki 2024 m. spalio 1 d. Globos centrui nepateikė prašymo dėl susitikimų organizavimo su dukra. Mergaitė bijo mamos ir susitikimų nepageidauja. Atsižvelgiant į ieškovo D. G. ir močiutės J. A. prašymus, su P. G. yra organizuoti susitikimai kas antrą trečiadienį po darbo valandų nuo 17 val. iki 19 val. ir neribotai bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis. P. G. su broliu D. G. ir močiute palaiko ryšį, susitikimai vyksta, tačiau D. G. trūksta gebėjimų inicijuoti bendrą veiklą su seserimi, jis mažai domisi apie mergaitės sveikatą, ugdymąsi, jos laisvalaikį. Susitikimų metu D. G. nebendrauja su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centro specialistais.
9. Teismas, įvertinęs išvadą teikiančios institucijos, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro pateiktus duomenis, vertino, jog pati ieškovė visai nededa pastangų matytis su vaiku, nors tokia galimybė jai nėra atimta, o ieškovui galimybė bendrauti yra sudaryta ir jis ja naudojasi. Nors teismas sutiko, jog toks ieškovo bendravimas, koks yra numatytas šiuo metu, galbūt galėtų būti ir dažnesnis, tačiau sprendė, jog šiuo metu nėra aišku, kokios būtų Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro ir Globos centro galimybės įgyvendinti dažnesnį bendravimą po darbo valandų arba kitokiu laiku, kitokia forma.
10. Teismas sprendė, kad faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje kol kas yra gana neaiškios, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės, kokių prašo ieškovai, šiuo metu negali būti pritaikytos, nes gali turėti neigiamos įtakos vaiko interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovai D. G. ir D. G. prašo panaikinti 2024 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje e2-265-1028/2025 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-12066-1028/2024) ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones arba, jei teismas vertintų, kad vaiko interesus labiau atitiktų kitoks jo bendravimas su motina ir broliu, atitinkamą kitokį bendravimą, kuris sudarytų realias galimybes išlaikyti ir gerinti vaiko ryšį su nuolatinį darbą turinčiu broliu bei visiškai neįgalų sūnų viena prižiūrinčia motina.
12. Nurodo, kad dabartinė situacija, kai motinai apribotos bet kokios galimybės ne tik tiesiogiai, bet ir ryšio priemonėmis bendrauti su P. G., o broliui ribojamos teisės su seserimi bendrauti be pašalinių asmenų, protingu periodiškumu ir jam bei nepilnametei P. G. priimtinu laiku, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 2 ir 4 dalims, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.176 straipsnio 1 daliai, Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 daliai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 daliai.
13. Pažymi, kad nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nei Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centras neturi jokių įgaliojimų ir kompetencijos priimti sprendimus dėl vaiko bendravimo su motina ir broliu apribojimo. Leisti arba neleisti bendrauti su vaiku turi teisę tik globėjas J. L..
14. Apeliantų teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodoma informacija yra prieštaringa, kadangi pašaliniai asmenys (specialistai) šeimos narių susitikimuose dalyvaudavo visuomet (2022 m. gegužės 6 d. susitikimo su vaiku protokolas), tačiau skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad 2024 m. sausio 12 d. Šiaulių miesto šeimos centras informavo, jog tikslinga būtų vaiko susitikimus su motina D. G. nutraukti iki kol mama pabaigs pozityvios tėvystės kursus.
15. Tvirtina, jog ieškovė visuomet norėjo pagal galimybes susitikti su dukra, tačiau jai buvo neteisėtai apribotos galimybės matytis ir nurodyta, kad priimtas sprendimas neorganizuoti jos susitikimų su vaiku, o susitikimų atnaujinimas būtų svarstomas tik jai pabaigus kursus (kurie organizuojami tik kontaktiniu būdu ir dėl kurių buvo atsisakyta motinai sudaryti galimybes juos išklausyti nuotoliniu būdu).
16. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai nekritiškai įvertino ir su D. G. susijusius išvadą teikiančios institucijos paaiškinimus, kadangi byloje pateikti įrodymai, t. y. D. G. 2022 m. ir 2023 m. prašymai bei 2024 m. sausio 11 d. atsakymas į 2023 m. lapkričio 24 d. skundą, patvirtina, kad nepilnametės P. G. brolis esama bendravimo tvarka yra nepatenkintas tiek kiekybiniu aspektu, tiek konkretaus susitikimų laiko aspektu, tiek ir pašalinių asmenų dalyvavimu susitikimuose.
17. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismo nurodyti argumentai netaikytini ir netaikomi vaiko broliui, o tik motinai. Be to, byloje nėra jokio sprendimo (administracinio akto), kurio pagrindu būtų nustatytas bendravimas su nepilnamete tik dalyvaujant specialistams.
18. Pažymi, kad Šiaulių apylinkes teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi vaikas iš motinos buvo paimtas dėl netinkamos vaiko gyvenamosios aplinkos ir teisės į mokslą neužtikrinimo. Tačiau iš Šiaulių apylinkes teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties 38 p. matyti, kad ieškovė dėjo pastangas situacijai pakeisti ir ją pakeitė pagal galimybes (vaiką iš jos paėmus, į mokyklą jos išleisti pati nebeturėjo galimybės). Todėl ieškovės namuose vaikui nėra absoliučiai jokios grėsmės.
Šalies argumentai
19. Apeliantų teigimu, specialistų vertinimas, jog D. G. nesupranta sesers P. G. poreikių, yra subjektyvus, kadangi, atsižvelgiant į savo jauną amžių jis tuos poreikius natūraliai gali matyti kitaip nei brandaus amžiaus vaiko teisių specialistės. O bendrauti su broliu jau savaime yra natūralus vaiko poreikis, įskaitant bendravimą nevaržančioje aplinkoje, pašaliniams asmenims visko klausantis ir po to rašant susitikimų protokolus. Akcentuoja, kad pašalinių asmenų dalyvavimas tokio pobūdžio susitikimuose yra aiškus teisės į asmens ir šeimos gyvenimo neliečiamumą pažeidimas. Be to, brolio ir sesers teisei į bendravimą kelias valandas per savaitę realizuoti apskritai nėra ir negali būti keliama specifinė sąlyga „suprasi poreikius”. Svarbu, kad nebūtų pažeidžiami vaiko interesai ir jam nebūtų daroma žala. Pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog susitikimų metu nepilnametė P. G. su broliu bendrauja noriai. Taip pat nėra jokių pagrindų vertinimui, kad brolis kelia kokią nors grėsmę seseriai.
20. Apeliantų tvirtinimu, skundžiamoje nutartyje nurodomas tikrovės neatitinkantis teiginys apie tariamą galimybę bendrauti su vaiku, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tam yra trukdoma (iškelta sąlyga pabaigti pozityvios tėvystės kursus, kurių lankymui net nesudaromos sąlygos), o močiutės susitikimų su vaiku metu motinai pabandžius su vaiku pabendrauti paskambinus močiutės telefonu, specialistai įsikišo ir netgi tokiam nuotoliniam bendravimui vykti neleido.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į ieškovų D. G. ir D. G. atskirąjį skundą atsakovas J. L. sutinka kad P. G. artimi žmonės palaikytų ryšį su ja ir siūlo susitikti ne darbo dieną, kartą per mėnesį viešoje vietoje, pvz. kavinėje, žaidimų kambaryje, kartu dalyvaujant atsakovui.
22. Pažymi, kad 2024 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi atsakovo globojamai mergaitei P. G. nustatyta nuolatinė globa, kuri auga atsakovo šeimoje jau trys metai. Užtikrinant ryšio su P. svarbiais žmonėmis palaikymą, gavę 2024 m. vasario 26 d. brolio D. G. ir močiutės J. A. prašymus dėl susitikimų su P. G. ir, susitikus su atsakovu, kaip globėju, aptarę vaiko emocinę ir fizinę būklę, geriausių interesų užtikrinimą, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centro specialistai organizuoja susitikimus. Susitikimai vyksta reguliariai kas antrą trečiadienį, D. G. prašymu nuo 17 val. iki 19 val. po darbo. Susitikimai vyksta dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centro specialistams.
23. Atsakovo tvirtinimu, atsižvelgiant į P. G. nuomonę, susitikimų eigai specialistų dalyvavimas netrukdo. Dalyvaujant specialistams P. jaučiasi jaukiau ir saugiau. Pažymi, jog atsakovas ne kartą klausė, ar norėtų P. susitikti dažniau, tačiau ji atsakė, kad susitikimų visiškai užtenka, dažniau susitikti ji nenorinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų D. G. ir D. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
26. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2022 m. gegužės 6 d. Vaiko tėvų, giminaičių ar fizinių asmenų, su vaiku susijusių emociniais ryšiais, susitikimo su vaiku protokolą.
27. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
28. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas motinos ir brolio bendravimo su nepilnamečiu vaiku (seserimi) tvarkos nustatymo klausimas, įvertindamas ieškovų teikiamo naujo įrodymo sąsajumą su nagrinėjama byla, į tai, jog šio dokumentų turinys atsakovui J. L. yra žinomas, kadangi byloje yra pateiktas jo atsiliepimas į atskirąjį skundą ir jis turėjo galimybę dėl jo išdėstyti savo poziciją, sprendžia, kad ieškovų apeliacinės instancijos teismui pateiktas dokumentas priimtinas ir vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
30. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Žemesnės instancijos teismas
33. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su ieškovo D. G. seserimi ir ieškovės D. G. dukra nepilnamete P. G. nustatymo, kartu prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės P. G. bendravimo su motina ir broliu (ieškovais) tvarką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus išvadą teikiančios institucijos, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro duomenis, sprendė, jog pati ieškovė visai nededa pastangų matytis su vaiku, nors tokia galimybė jai nėra atimta, o ieškovui galimybė bendrauti yra sudaryta ir jis ja naudojasi, tačiau nustatyti dažnesnį nepilnamečio vaiko bendravimą su ieškovu nėra galimybės, nes nėra aišku, kokios būtų Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro ir Globos centro galimybės įgyvendinti dažnesnį bendravimą po darbo valandų arba kitokiu laiku, kitokia forma. Atsižvelgęs į tai, kad faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje kol kas yra gana neaiškios, teismas sprendė, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės, kokių prašo ieškovai, šiuo metu negali būti pritaikytos, nes gali turėti neigiamos įtakos vaiko interesams.
34. Apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centras neturi kompetencijos priimti sprendimų dėl ieškovų bendravimo su nepilnamete P. G. ribojimo; (2) ieškovė D. G. nori pagal galimybes susitikti su dukra, tačiau jai neleidžiama kol ji nepabaigs pozityviosios tėvystės kursų; (3) ieškovės namuose nepilnamečiui vaikui nėra jokios grėsmės; (4) nepagrįstai apribotas nepilnametės P. G. bendravimas su broliu tiek kiekybiniu, tiek konkretaus susitikimo laiko, tiek specialistų dalyvavimo kartu aspektais; P. G. su broliu bendrauja noriai, jis jai nekelia jokios grėsmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.
35. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir VTAPĮ) įtvirtina pagrindinius vaiko teisių apsaugos principus, detalizuoja tiek Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tiek savivaldybės kompetenciją vaiko teisių apsaugos srityje.
36. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius: gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą; renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir teikia metodinę pagalbą bei siūlymus savivaldybės institucijoms ir įstaigoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo; CK nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą, atstovauja vaiko interesams; bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2, 9, 14, 17 punktai).
38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-12360-1042/2021 buvo išduotas teismo leidimas paimti P. G. iš jos mamos D. G.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-140-1119/2023 laikinai apribota tėvų valdžia motinai D. G. mažametės dukters P. G. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-518-1119/2024 mažametei P. G. nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirtas J. L.. Laikinai apribojus motinos valdžią D. G. mažametės P. G. atžvilgiu, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, toliau vykdoma ieškovės šeimos stebėsena (taikomas atvejo vadybos procesas), kurią koordinuoja ir paslaugas teikia Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras. Bendravimas su mažamete P. G. ir artimaisiais, šeimos nariais, vyksta per Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centrą.
39. Byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centre gavus brolio D. G. ir senelės J. A. prašymus dėl susitikimų su P. G. organizavimo, su vaiko globėju aptarus vaiko emocinę ir fizinę būklę, atsižvelgus į nepilnametės P. G. geriausių interesų užtikrinimą, taip pat į D. G. prašymą susitikimus organizuoti po darbo valandų, buvo nutarta susitikimus organizuoti kas antrą trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. ir neribotai bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis nutarties 36-37 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliantų argumentai, jog Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centras ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios įstatymu yra įpareigotos teikti pagalbą šeimai, užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą ir vaiko teisių apsaugą, neturi kompetencijos organizuoti ir koordinuoti iš šeimos paimto nepilnamečio vaiko bendravimo su šeimos nariais, laikytini nepagrįstais.
41. Apeliantai, be kita ko, nurodo, kad ieškovė D. G. nori pagal galimybes susitikti su dukra, tačiau jai neleidžiama kol ji nepabaigs pozityviosios tėvystės kursų. Tačiau, įvertinus bylos medžiagą, šis apeliantų argumentas laikytinas nepagrįstu. Nors ieškovai akcentuoja, kad D. G. neleidžiama susitikti su dukra kol ji nepabaigs pozityviosios tėvystės kursų, tačiau byloje pateiktas tik Šiaulių miesto Šeimos centro siūlymas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos P. G. susitikimus su mama D. G. nutraukti iki kol mama pabaigs pozityviosios tėvystės kursus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad susitikimai su dukra ieškovei būtų buvę apriboti, taip pat kad pati ieškovė būtų teikusi prašymus dėl susitikimų organizavimo su dukra. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centro pateiktais duomenimis, D. G. nuo nuolatinio globėjo paskyrimo (2024 m. vasario 20 d.) iki 2024 m. spalio 1 d. nebuvo pateikusi prašymo dėl susitikimų organizavimo su dukra.
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovei D. G. yra apribotos galimybės susitikti su dukra su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centro ir nepilnametės P. G. nuolatiniu globėju suderinta tvarka ir laiku.
43. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų Vaiko situacijos vertinimo anketų, Šiaulių miesto šeimos centro raštų, Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad pats nepilnametis vaikas nenori susitikti su mama, kadangi susitikimų metu besikartojantis D. G. psichologinis spaudimas dukrai, liepiant paaiškinti apklausose išsakytą nuomonę, bandymas primesti savo vertinimus, pakeltu tonu išsakytas nepasitenkinimas, grasinimai tiek globėjui, tiek specialistams, P. G. sukelia neigiamus išgyvenimus, kelia įtampą ir nerimą, dukra mamos bijo. Brolis D. G. palaiko D. G. pusę, taip pat pakelia balso toną, dažnai linkęs kaltinti tiek specialistus, tiek globėją. Nors iš byloje esančių duomenų galima spręsti, jog nepilnametė P. G. su broliu susitinka noriai, tačiau ne kartą yra išreiškusi nenorą su broliu susitikti dažniau. Mergaitės globėjas J. L. atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodė, kad P. susitikti su broliu dažniau nenorinti. Pažymėtina ir tai, jog šiuo metu esanti D. G. susitikimų su seserimi tvarka nustatyta, aptarus su vaiko globėju P. G. emocinę ir fizinę būklę, atsižvelgiant į nepilnametės geriausių interesų užtikrinimą.
44. Apeliantai taip pat akcentuoja, jog nepagrįstai susitikimuose kartu dalyvauja specialistai. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad būtent dėl pasikartojančio D. G. netinkamo elgesio susitikimų su dukra metu, negebėjimo atrasti ir palaikyti ryšį su dukra, dėl nuolatinių kaltinimų globėjui ir buvo priimtas sprendimas susitikimuose dalyvauti kartu specialistams. Susitikimai su broliu taip pat vykdomi vaikų dienos centre dėl to, jog P. G. turėtų veiklos, užsiėmimų, kadangi, remiantis specialistų pastebėjimais, D. G. sunkiai supranta sesers poreikius, nežino kaip su ja užsiimti, ką veikti, kaip bendrauti. Be to, iš Šiaulių miesto Šeimos centro raštų matyti, jog pati mažametė P. G. yra išreiškusi nenorą likti visiškai viena su broliu (be psichologės ar globos koordinatorės šalia). Mergaitės globėjas J. L. atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pažymėjo, kad, dalyvaujant specialistams, P. jaučiasi jaukiau ir saugiau. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog specialistų dalyvavimas P. G. susitikimų su broliu metu pažeidžia mažametės interesus ar apriboja brolio D. G. bendravimą su seserimi.
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo nagrinėjimo metu byloje esančius duomenis, į tai, jog tiek broliui D. G., tiek motinai D. G. iš esmės yra sudaryta galimybė bendrauti su nepilnamete P. G. susitikimų metu ir palaikyti su ja ryšį elektroninėmis ryšių priemonėmis, spręstina, jog taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Įvertinus byloje pateiktus išvadą teikiančios institucijos, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro ir Globos centro, Šiaulių miesto Šeimos centro pateiktus duomenis, konstatuotina, jog ieškovų prašomos laikinos bendravimo su mažamete P. G. tvarkos nustatymas neatitiktų jos geriausių interesų, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas.
46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo priimamų procesinių sprendimų motyvai turi būti korektiški ir neperžengti leistinų ribų; priimdamas procesinius sprendimas teismas turi (turėtų) susilaikyti nuo perteklinio moralizavimo.
47. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
48. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.