Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. S. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam skirta trisdešimt penkių parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir A. S. skirta subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2026 m. liepos 18 d., 0.15 val., iki 2026 m. liepos 18 d., 11.22 val., išbūtas laikas (viena diena), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas septynerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. liepos 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, nutarta konfiskuoti A. S. priklausantį automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Argumentuodamas prašymą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas, buvo nulemtos jo priklausomybės alkoholiui, nuo kurios jis šiuo metu gydosi. Tvirtina, kad nuo nusikaltimo padarymo jis alkoholio nebevartoja, dirba, dėl savo netinkamo elgesio padarė išvadas, būdamas blaivus, nėra linkęs daryti nusikaltimų. Apelianto teigimu, bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo. Nuteistasis nesutinka su paskirta bausme, prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, skirta trisdešimt penkių parų arešto bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, ir nuteistajam skirta subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir A. S. skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmių skyrimo bei bendrinimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. Pritarti skunde dėstomiems argumentams dėl per griežtos bausmės teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą – padarytas vienas tyčinis baigtas baudžiamasis nusižengimas (numatytas BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis)) ir vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis)). Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, teismas vertino ir A. S. asmenybę: anksčiau teistas du kartus – už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 72–86), per penkerių metų laikotarpį baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus: smurto artimoje aplinkoje orderio nesilaikymą esant neblaiviam, už automobilio vairavimą esant neblaiviam ar neturint teisės vairuoti transporto priemones, kt., paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 87–89), yra dirbantis (b. l. 90–91), byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Pirmosios instancijos teismas, tiek parinkdamas bausmių rūšis, tiek nustatydamas jų dydžius, atkreipė dėmesį ir į tai, kad A. S. jau buvo du kartus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir vieną kartą – pagal BK 243 straipsnį, o šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos šiek tiek daugiau kaip keturiems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal paskutinį nuosprendį. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas vertino, jog net griežčiausios bausmės paskyrimas A. S. nepadarė jokios teigiamos įtakos ir jis vėl nusikalto. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino iš esmės teisingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, pagrįstai parinko nuteistajam griežčiausias iš sankcijose numatytų bausmių rūšių – areštą (BK 243 straipsnis) bei laisvės atėmimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), bausmių dydžius nustatė mažesnius nei maksimalius, numatytus sankcijose. Bausmes bendrindamas apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, bei vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu subendrintą bausmę sumažinęs vienu trečdaliu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepadarė.

Apeliaciniame skunde itin akcentuojamos aplinkybės, jog nuteistasis pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, tęsia darbinę veiklą, laisvėje gyvena su senyvo amžiaus motina, kuriai reikalinga apelianto priežiūra bei finansinė pagalba. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šios aplinkybės buvo žinomos ir pirmosios instancijos teismui. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pažymėjo, jog apelianto motinai neįgalumas nustatytas jau 2025 m. kovo 26 d., tai yra, A. S., net žinodamas apie tokią aplinkybę, vis tiek nusikalto. Įvertinęs, kad nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė net griežčiausios bausmės paskyrimas, teismas darė išvadą, jog A. S. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, yra gana pavojingas visuomenės narys ir vien tai, kad, pasak kaltininko, jis šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo, tokios išvados nepaneigia. Su tokiu argumentavimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Akivaizdu, kad dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis patirs atitinkamų suvaržymų ir nepatogumų, kurie turės įtakos ir jo šeimos interesų tenkinimui, visgi, tokios pasekmės yra dėsningas paties nuteistojo neteisėto elgesio rezultatas, todėl aptariamu skundo argumentu švelninti nuteistajam paskirtos bausmės teisėjų kolegija pagrindo nenustato. Nuteistojo dalyvavimą pozityvaus pobūdžio užsiėmimuose (mokymuose) teisėjų kolegija vertina, vis tik pažymi, kad toks elgesys yra tik pirmas žingsnis link realaus priklausomybės alkoholiui problemos sprendimo, ir tai nuteistojo nusikalstamos veikos vertinimo nekeičia bei jam paskirtos bausmės teisingumo nepaneigia.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą matyti, kad nuteistasis naujas nusikalstamas veikas padarė jau būdamas ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, ankstesnės bausmės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė apelianto nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, todėl skundžiamu nuosprendžiu buvo teisingai parinktos griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys. Apelianto prašoma skirti bausmė – bauda – nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai per švelni ir ją paskyrus bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebūtų pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam yra teisinga, atitinka tiek padarytos veikos, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą, nėra per griežta, todėl paliekama nepakeista.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija sprendžia, ar nagrinėjamu atveju teisingai netaikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas.

Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą bei vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi byloje formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas egzistuoja. Tačiau, kaip numatyta BK 75 straipsnio 5 dalyje, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nuteistojo veikos mažesniu pavojingumu nepasižymėjo, duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo charakteristika būtų išimtinai teigiama, taip pat nėra. Bylos duomenys patvirtina, jog A. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tyčines nusikaltimas veikas, už kurias nuteistas nagrinėjamoje byloje, padarė esant neišnykusiam teistumui. Be to, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, nuteistajam praeityje buvo skirta arešto bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis padarė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę apeliantas vėl nusikalto. Nuteistasis ne kartą baustas ir už administracinius nusižengimus, iš jų – padarytus būnant neblaiviam. Darytina išvada, jog nuteistajam taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos ir jo polinkio nusikalsti esmingai nepaveikė, todėl pagrindo spręsti, kad šiam asmeniui bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teisėjų kolegija nenustato.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019, 2K-95-511/2022).

Pirmiau aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti laisvės bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam teisingumą. Teisėjų kolegija sutinka su šia skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvada. Nuteistojo socialinių ryšių svarba šiuo atveju nenusveria jo aiškaus polinkio į teisės pažeidimų darymą, o pastangos gydytis nuo priklausomybės alkoholiui neatleidžia nuo būtinybės atsakyti už nusikalstamą veiką. Nustačius, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirta tinkamai individualizuota galutinė subendrinta bausmė. Apeliacinio skundo argumentai nepasitvirtino, todėl nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.