Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso, pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktus, arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2026 m. liepos 17 d. apie 22.40 val. važiavo namo neblaivus. Patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumo laipsnis. Jis vartojo alkoholį – alų, kurio išgėrė 4–5 butelius. Alkoholį vartojo apie 22 val. Vilniuje, Kareivių g. 19, ir, po alkoholio pavartojimo praėjus gal 20 min, pradėjo važiuoti. Jis, bandydamas apvažiuoti kliūtis, kliudė kitą automobilį. Automobilis tuo metu priklausė jam, jį nusipirko prieš nagrinėjamo įvykio dieną. Žino, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Sutinka su alkotesterio rodmenimis, kad įpūtė 2,07 promiles. Jis atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį ir į laisvę išėjo šių metų kovo 3 d. Jis gydosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad turi (duomenys neskelbtini). Jis negėrė metus laiko, tačiau nežino, kas jam pasidarė ir kodėl taip pasielgė. Turi daug gyvenime problemų – (duomenys neskelbtini), jai (duomenys neskelbtini). Jis šiuo metu dirba, gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur, jokių skolų neturi. Norėtų baudos bausmės, nenori laisvės atėmimo. Šiuo metu nebevartoja alkoholio. Savo veiksmus vertina blogai. Ateityje pasižada pasitaisyti ir nepažeisti įstatymų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas L. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad turėjo automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau juo naudojosi sūnus D. K. Šiais metais sūnus pranešė, jog ketina parduoti automobilį, liudytojas tam pritarė. D. K. įdėjo skelbimą ir po kelių dienų atsirado pirkėjas. Kiek jam žinoma, pirkėjas buvo atvykęs apžiūrėti automobilio pas sūnų. Automobilio savininkas buvo liudytojas, todėl sūnus jo vardu pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, o visus kitus su pardavimu susijusius klausimus toliau tvarkė sūnus. 2026 m. liepos 16 d. apie 18.25 val. pirkėjas į jo asmeninę banko sąskaitą pervedė (duomenys neskelbtini) Eur. Pinigus pervedęs asmuo vardu A. S. Tą pačią dieną, kai gavo pinigus, išregistravo automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31–33).

Liudytojas M. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2026 m. liepos 17 d. apie 22.58 val., vairuodamas automobilį Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir stovėdamas sankryžoje, Vilniuje, Kareivių g.–Žirmūnų g., ties pastatu, esančiu Vilniuje, Kareivių g. 19, pajuto, kaip į automobilio galinę dalį įvažiavo kitas automobilis. Išlipo iš automobilio pažiūrėti, kas atsitiko. Jis priėjo prie kito automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, sėdynėje sėdėjo vyras, kuris atrodė apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, ant dešinės rankos ir plaštakos pastebėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukais, be (duomenys neskelbtini), tiksliai neatsimena. Vyras, jam atrodė, nekoordinuotų judesių. Neatsimena, ar vyras atidarė duris, ar jis, bet, kai pradėjo kalbėti, girdėjo, kad vyras kalbėjo labai nerišliai, iš karto padvelkė alkoholio kvapas iš automobilio vidaus. Suprato, kad patys nesuformins šios situacijos, nes kitas vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, todėl nusprendė apie įvykį pranešti policijai. Atvykę policijos pareigūnai atliko proceso veiksmus ir paleido jį namo. Vairavimo sąlygos buvo geros (b. l. 26–28). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir M. A. 2026 m. liepos 17 d. paaiškinime (b. l. 23).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2026 m. liepos 17 d. apie 22.40 val. Bendrajame pagalbos centre gautas M. A. pranešimas apie tai, kad į jo automobilį Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus (b. l. 11).

2026 m. liepos 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. S. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamajam pirmu pūtimu 2026 m. liepos 17 d. 23.08 val. buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, antru pūtimu 23.26 val. – 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 12 –13). Analogiški A. S. neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (b. l. 14–15). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galiojo iki 2026 m. gruodžio 28 d. (b. l. 16).

2026 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos – automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio Vilniuje, Kareivių g. 19 – apžiūra. Po eismo įvykio ant automobilio matomi apgadinimai – priekinės kairės pusės sparnas, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, dešinės pusės galinės durelės, kairės pusės galinės durelės ir galinis kairės pusės sparnas. Apžiūrėjus automobilio Volvo saloną, ant priekinės dešinės keleivio sėdynės gulėjo du pakeliai cigarečių, juodos spalvos raktų pultelis ir mobiliojo ryšio telefonas, ant galinės sėdynės gulėjo juodos spalvos kuprinė, ant žemės iš dešinės pusės gulėjo alkoholiniai gėrimai – alus (b. l. 17–18, 19–22).

AB „Regitra“ duomenimis, automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2026 m. liepos 16 d. yra A. S. (b. l. 34).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Volvo S60 (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina 2026 m. liepos mėn. Lietuvoje su PVM yra 1 280 Eur (b. l. 35).

2026 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro skambučio apžiūra. Jos metu nustatyta, kad į pranešėjo M. A. automobilį Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (b. l. 46–47).

2026 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Jos metu nustatyta, kad vyras, sėdintis automobilyje Volvo, patvirtina, kad vartojo alkoholį – alų. Pirmą kartą patikrinus kaltinamojo blaivumą, jam nustatytas 2,15 promilių neblaivumo laipsnis, antrą kartą – nustatytas 2,07 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 49–51).

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus individualaus probuojamojo priežiūros plane užfiksuota, kad 2025 m. sausio 15 d. A. S. supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis (b. l. 53–65).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo nustatyta, kad A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veika, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktus, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2–3 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams ir 6 mėnesiams ir turto konfiskavimas (b. l. 76–80).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 19 d. nuosprendžio nustatyta, kad A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirtas turto (automobilio) konfiskavimas (b. l. 81–86).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volvo S60, kai jo iškvėptame ore buvo 2,07 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. S. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad A. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, policijos įvykių registro išrašas, 2026 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė, 2026 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolai, 2026 m. liepos 18 d. tarnybinis pranešimas, o A. S. neblaivumo faktą (2,07 promiles alkoholio) įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2026 m. gruodžio 28 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, padarymo

Pagal BK 243 straipsnį, atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams ir 6 mėnesiams. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 23 d. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir jam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. spalio 21 d.

Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Jam buvo žinoma, kad įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu jam paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė.

Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Tokį vertinimą lemia tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-171-976/2021, 2K-72-976/2022).

Darytina išvada, kad A. S. nepadarė jokių socialiai teigiamų išvadų dėl savo elgesio, toliau sistemingai vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir, be kita ko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip šiurkščiai pažeidė įstatymus ir nepaisė visuomenėje priimtinų elgesio normų. Tai patvirtina, kad A. S., piktybiškai ir tyčia darydamas nusikalstamą veiką, pažeidinėjo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kai A. S. 2026 m. liepos 17 d. Vilniuje, Kareivių g. 19, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, kai ji buvo atimta, pakanka pripažinti, kad jis vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Pažymėtina, kad prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 23 d., tačiau, įvertinus byloje esančią medžiagą, nustatyta, kad šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 23 d., dėl to ši aplinkybė patikslinama. Tai nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą.

Taigi, pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, kad A. S. veika atitinka BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. S. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis), ir vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis, BK 243 straipsnis).

A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. anksčiau du kartus teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) tik už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 72–86). Be to, jis per penkerių metų laikotarpį trauktas administracinėn atsakomybėn už (duomenys neskelbtini) esant neblaiviam, už automobilio vairavimą esant neblaiviam ar neturint teisės vairuoti transporto priemones, paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 87–89). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 90–91). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybė ligų įskaitą. Pasak kaltinamojo, jis gydosi (duomenys neskelbtini), lankosi (duomenys neskelbtini).

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. S. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad A. S. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, t. y. laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Teismas nesutinka su kaltinamojo ir jo gynėjos teiginiu, kad ginamajam pakanka skirti baudos arba arešto bausmes. A. S. anksčiau per gana neilgą laiką (per dvejus metus) du kartus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir vieną kartą – pagal BK 243 straipsnį. Šioje byloje jis padarė nusikalstamas veikas praėjus vos šiek tiek daugiau kaip 4 mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal paskutinį nuosprendį. Taigi net griežčiausios bausmės paskyrimas A. S. nepadarė jokios teigiamos įtakos ir jis vėl nusikalto. Akivaizdu, kad švelnesnių bausmių – baudos ar arešto – paskyrimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą ar baudos paskyrimas už BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą būtų pernelyg švelni valstybės reakcija į A. S. nusikalstamą elgesį. Teismas teigiamai vertina, kad kaltinamasis dirba, rūpinasi savo motina, (duomenys neskelbtini). Kita vertus, tai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo (pastebėtina, kad A. S. motinai (duomenys neskelbtini), o jis, net žinodamas apie tokią aplinkybę, vis tiek nusikalto). Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak kaltinamojo, jis šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini). Vien priešingas kaltinamojo ir jo gynėjos manymas teismo neįpareigoja.

Taigi už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, A. S. skiriama 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje, A. S. skiriama 35 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės, atsižvelgus į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos ar per švelnios, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 35 parų arešto – bausmę, ir A. S. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju A. S. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. A. S., darydamas nusikalstamas veikas, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Jis anksčiau du kartus teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) tik už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, šioje byloje jis padarė nusikalstamas veikas praėjus vos šiek tiek daugiau kaip 4 mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal paskutinį nuosprendį. Reikšminga ir tai, kad jis per penkerių metų laikotarpį trauktas administracinėn atsakomybėn už (duomenys neskelbtini) esant neblaiviam, už automobilio vairavimą esant neblaiviam ar neturint teisės vairuoti transporto priemones, paskirtos baudos apmokėtos. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamas veikas, įrodytas šioje byloje, neatsitiktinai. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. anksčiau vieną kartą buvo atidėtas arešto bausmės vykdymas, tačiau tai nepadarė įtakos keičiant kaltinamojo elgesį teigiama linkme. Teismas teigiamai vertina, kad kaltinamasis dirba, rūpinasi savo motina, (duomenys neskelbtini). Kita vertus, tai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo (pastebėtina, kad A. S. motinai (duomenys neskelbtini), o jis, net žinodamas apie tokią aplinkybę, vis tiek nusikalto). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. S. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra gana pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak kaltinamojo, jis šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybes naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

A. S. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai 2026 m. liepos 17 d. tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,07 promilių etilo alkoholio koncentracija. Be to, būtina įvertinti, kad jis vairavo automobilį darbo dieną vakaro metu Vilniaus mieste, kai eismas gali būti intensyvus. Pagal bylos aplinkybes jis, vairuodamas automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį, t. y. sukėlė eismo įvykį. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, nes vairuodamas neblaivus padarė eismo įvykį ir apgadino kito asmens automobilį. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė buvo atimta du kartus. Tai didina A. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes, bet ir į A. S. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas jau du kartus už vairavimą neblaiviam, jam ne kartą buvo paskirta tokio paties pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Paskutiniu nuosprendžiu A. S. paskirtas maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – terminas. Be to, jis 2023 m. kelis kartus trauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 88). Tai itin neigiamai apibūdina A. S. asmenybę, kaip linkusį piktybiškai nesilaikyti KET. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 7 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. liepos 18 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju A. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis automobiliu Volvo S60, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 34). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. S. priklausantis automobilis Volvo S60 konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1 280 Eur (su PVM) (b. l. 35), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – A. S. priklausančio automobilio Volvo S60 – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

VI. Kiti klausimai

A. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2026 m. liepos 18 d. 0.15 val. iki 2026 m. liepos 18 d. 11.22 val. (viena diena) (b. l. 97–100, 110–111). Šis jam taikytas laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 108–109). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2026 m. liepos 22 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. priklausančiam automobiliui Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2026 m. liepos 22 d. iki 2026 m. spalio 22 d. (b. l. 123–124). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 195,83 Eur už A. S. parinktos advokatės V. Pakalnytės-Tamašiūnaitės darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėja paskirta nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos pirmojo tomo viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jam paskirti 35 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 35 parų arešto – bausmę, ir A. S. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. liepos 18 d. 0.15 val. iki 2026 m. liepos 18 d. 11.22 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. S. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 (septyniems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. liepos 18 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti A. S. priklausantį automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Iš A. S. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos pirmojo tomo viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

A. S. išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.