Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-522-1289/2026 Teisminio proceso Nr. 4-48-3-15494-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.9.4.2; 21.10.4 (S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 8 d.TrakaiVilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ugnė Rėkutė, sekretoriaujant Astai Kielytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1 (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą), jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą), viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo TRA1 atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17355-2026.Teismasn u s t a t ė :Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17355-2026 (toliau – ir Institucijos nutarimas, Skundžiamas nutarimas) TRA1 (toliau – ir pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2026 m. birželio 3 d. apie 22.01 val., Elektrėnų rajono savivaldybėje, Elektrėnuose, Elektrinės g. 15. vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn ir dešinėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksniais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 4, 9 punktus.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, konstatavus, kad jo veikoje nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (chuliganiško vairavimo) sudėties; arba jeigu teismas spręstų, kad pareiškėjo veiksmuose yra nustatyta KET reikalavimų pažeidimų, tuomet panaikinti Skundžiamą nutarimą ir pareiškėjo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, skiriant šioje normoje numatytą nuobaudą. Skunde nurodoma, kad:Institucija netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis, o Skundžiamo nutarimo motyvai prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek teismų praktikai, kadangi TRA1 veikoje nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nes nėra nustatyti du būtinieji kvalifikuojamieji požymiai – chuliganiškos paskatos ir realus pavojus eismo ar žmonių saugumui;cituojant ANK reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusią su bendraisiais patraukimo administracinėn atsakomybėn principais bei chuliganiškų paskatų požymiais ir jų taikymu, pažymima, kad chuliganiškos paskatos — tai veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį įjuos, arba visai be dingsties ar pasinaudojant mažareikšme dingstimi, o šio motyvo buvimą privalo įrodyti Institucija ir be kita ko jis negali būti preziumuojamas;pažymima, kad TRA1 iki atvykstant į automobilių stovėjimo aikštelę tokio pobūdžio veiksmų atlikt neplanavo, tačiau susiginčijus su kartu buvusiais draugais dėl jo vairuojamo automobilio nestabilumo vairuojant atbulomis atliko vairavimo veiksmą, t. y. įjungęs atbulinę pavarą ir pasukęs vairą į vieną pusę, apsuko automobilį apie jo ašį. Skundo autoriaus teigimu, toks transporto priemonės apsisukimas aplink savo ašį buvo netikėtas ir pačiam TRA1, šis vairavimo veiksmas nuo pradžios iki pabaigos truko iki 10 sekundžių ir daugiau nebuvo kartojamas. Papildomai nurodoma, kad TRA1 vairuojamoje transporto priemonėje įrengtas elektrinis rankinis (stovėjimo) stabdys, kuris įsijungia tik nuspaudus stabdžio pedalą bei transporto priemonei stovint, o važiavimo metu tokiu būdu, kaip aprašyta Institucijos nutarime, jog veiksmai atlikti naudojant rankinį (stovėjimo) stabdį, panaudotas negali būti. Todėl akivaizdu, kad kaltinimas šioje dalyje grįstas išimtinai Institucijos daroma menama prielaida. jog byloje užfiksuotos aplinkybės, reikšmingos vertinant paskatas ir pavojų, duotuoju atveju yra šios: (i) aikštelė įvykio metu buvo praktiškai tuščia – joje, be TRA1 draugų ir jų automobilių, kitų transporto priemonių ar eismo dalyvių nebuvo; (ii) aikštelė yra nuošaliau nuo miesto centro ir lankomų vietų; (iii) manevras atliktas atsitraukus toliau nuo kitų automobilių; (iv) pašalinių asmenų aikštelėje nebuvo ir nė vienas pašalinis asmuo veiksmų nematė; (v) šalia buvę draugai patys atliko panašius veiksmus ir TRA1 elgesiu nebuvo šokiruoti — priešingai, jiems toks pareiškėjo vairavimas buvo priimtinas; (vi) reali grėsmė kitiems asmenims ar jų turtui nekilo; (vii) įvykį užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos gerokai toliau nuo įvykio vietos ir TRA1 veikiausiai net nebuvo matomos, todėl jis nežinojo ir nesuvokė esąs stebimas; (viii) manevras atliktas vėlyvą vakarą, kai eismas praktiškai nevyksta. Apsaugos darbuotojai, tikėtina stebėję įvykį per vaizdo stebėjimo kamerą, į įvykio vietą neatvyko, TRA1 nesudrausmino ar kitaip jokio nepasitenkinimo neišreiškė, o tik vėliau pranešė policijai;skunde itin pabrėžiamas ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties požymio – chuliganiškų paskatų teisinis reglamentavimas bei su juo susijusi teismų praktika. Pažymima, kad TRA1 veiksmus atliko prieš savo draugus, kurie tokį elgesį palaikė ir patys vėliau atliko panašius manevrus. Duotuoju atveju vos iki 10 sekundžių trukęs, ir vėliau nekartotas manevras patvirtina jo momentinį pobūdį, nors trukmė nėra formalus sudėties elementas, ji reikšminga vertinant veikos pobūdį ir paskatų turinį. Taip pat nurodoma, jog įvykio užfiksavimas stebėjimo kameromis chuliganiškų paskatų nepagrindžia, o nagrinėjamu atveju vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos gerokai toliau ir TRA1 veikiausiai nebuvo matomos, todėl jis nesuvokė esąs stebimas ir objektyviai negalėjo demonstruoti niekinamo požiūrio vaizdo stebėjimo kameras stebėjusiems asmenims. Taip pat cituojamas ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties požymio – realaus pavojaus teisinis reglamentavimas, bei su juo susijusi teismų praktika, pažymint, kad pavojus turi būti realus, o ne tariamas, ir negali būti preziumuojamas, o nagrinėjamu atveju manevras atliktas praktiškai tuščioje, nuošalioje aikštelėje, atsitraukus nuo kitų automobilių, nesant pašalinių asmenų; taip pat nurodoma, kad Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino aplinkybę, kad vien KET pažeidimo konstatavimo, taikant atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nepakanka. Net jei būtų laikoma, kad TRA1 formaliai pažeidė KET 4 ir 9 punktus, vien šio (pirmojo) požymio nepakanka chuliganiškam vairavimui konstatuoti, nesant chuliganiškų paskatų ir pavojaus. Pažymima, kad nesant antrojo ir trečiojo kvalifikuojamųjų požymių, veika negali būti kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Be kita ko, ANK nesant specialiosios normos už tokius veiksmus, jie kvalifikuotini pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (kiti KET pažeidimai – užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų);kartu atkreipiamas dėmesys, jog Institucija nurodo, jog pažeidimo metu aikštelėje, netoliese pažeidėjo manevruojamo automobilio, be pažeidėjo buvo pašaliniai asmenys ir transporto priemonės tačiau nenurodo, kokie konkretūs pašaliniai asmenys ar transporto priemonės, kada ir kur užfiksuoti. Taip pat nurodoma, kad šis teiginys prieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui, iš kurio matyti, kad aikštelė buvo praktiškai tuščia (apart TRA1 draugų ir jų automobilių, pašalinių asmenų joje nebuvo). Kadangi įrodinėjimo pareiga tenka Institucijai, o visos abejonės aiškinamos asmens naudai, nepagrįstas ir neindividualizuotas teiginys negali būti Skundžiamo nutarimo pagrindu. Be kita ko, pažymima jog Institucijos teiginys, kad chuliganiškos paskatos vertinamos objektyviai, o ne pagal paaiškinimą, savaime nurodytų aplinkybių ir skundo argumentų nepaneigia. Būtent objektyvios aplinkybės (tuščia ir nuošali aikštelė, pareiškėjo draugai, atliekamo veiksmo trukmė iki 10 sekundžių, jokios pašalinių reakcijos) chuliganiškas paskatas paneigia, o ne patvirtina. Institucijos pozicija, kad demonstravimas prieš pažįstamus taip pat sudaro chuliganiškas paskatas, prieštarauja kasacinės ir apeliacinės instancijų teismų praktikai, kuri skunde cituojama;akcentuojama ir tai, kad Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, juo įneša faktinių netikslumų. Kadangi jau be aptarto elektrinio stovėjimo stabdžio klausimo, Institucijos nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta klaidinga nusižengimo data – 2026 m. sausio 10 d., nors rezoliucinėje dalyje ir protokole nurodyta – 2026 m. birželio 3 d. Šie prieštaravimai, skundo autoriaus nuomone, rodo Skundžiamo nutarimo parengimo aplaidumą ir bylos aplinkybių nevisapusišką vertinimą.Institucijos atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, pareigūnė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Atsiliepime cituojamas teisinis reglamentavimas bei teismų praktika, susijusi su chuliganiško vairavimo sampratos išaiškinimu ir taikymu.Pažymima, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje pareiškėjas, vairuodamas automobilį, tyčia atlieka kontroliuojamą slydimo manevrą, vadinamąją „saulutę“, transporto priemone važiuodamas atbuline eiga. Šie veiksmai atliekami sąmoningai ir kryptingai, o ne dėl netyčinio transporto priemonės valdymo praradimo. Nurodoma, kad vaizdo įraše taip pat matyti, kad šalia transporto priemonės yra vairuotojo draugai, kurie jo atliekamus veiksmus filmuoja, todėl pagrįstai galima spręsti, kad manevras buvo atliekamas siekiant pasirodyti prieš kitus asmenis ir pademonstruoti savo vairavimo veiksmus. Pažymima, kad tokio manevro atlikimas važiuojant atbuline eiga kelia didesnį pavojų aplinkiniams, nes vairuotojo matomumas važiuojant atbuline eiga yra ribotas, todėl padidėja rizika nepastebėti šalia transporto priemonės esančių asmenų ar kitų kliūčių. Tokie veiksmai negali būti vertinami kaip įprastas ar būtinas transporto priemonės manevravimas, kadangi jie atliekami tyčia, neturint jokio objektyvaus poreikio, o vien dėl demonstracinio pobūdžio. Institucijos atstovo nuomone, atsižvelgiant į veiksmų pobūdį, jų atlikimo vietą, būdą ir aplinkybes, darytina išvada, kad asmuo sąmoningai demonstravo nepagarbą viešajai tvarkai ir aplinkinių saugumui, savo elgesiu trikdė įprastą viešosios vietos naudojimą bei sukėlė pavojingą situaciją aplinkiniams. Tokios aplinkybes leidžia teigti, kad veiksmai buvo tyčiniai, demonstratyvūs ir neatitinkantys visuotinai priimtinų elgesio viešoje vietoje reikalavimų. Nurodoma, kad atsižvelgiant į šių veiksmų pobūdį ir aplinkybes konstatuotina, kad vairuotojo elgesys atitinka chuliganiško vairavimo požymius, numatytus ANK 420 straipsnyje. Institucijos atstovo vertinimu, tokias savo veiksmais pareiškėjas sukėlė akivaizdų pavojų ne tik sau bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, kas rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norą parodyti savo pranašumą, kitų atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir padarytos veikos nepavojingumą.Taip pat akcentuojama, jog iš vaizdo įrašo medžiagos matyti, kad pareiškėjas viešoje automobilių stovėjimo vietoje tyčia atliko kontroliuojamą slydimo manevrą, važiuodamas transporto priemone atbuline eiga, tuo metu, kai šalia transporto priemonės buvo kiti asmenys. Atsižvelgiant į manevro pobūdį, transporto priemonės judėjimą atbuline eiga, ribotą vairuotojo matomumą ir šalia esančius asmenis, tokie veiksmai objektyviai sudarė realią riziką juos sužaloti ar kitaip sukelti pavojų jų saugumui. Vien aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sukeltas eismo įvykis ar niekas nenukentėjo, savaime nereiškia, kad pavojus buvo tik hipotetinis. Priešingai, faktinės įvykio aplinkybės patvirtina, kad pavojinga situacija buvo sukurta sąmoningais ir tyčiniais pareiškėjo veiksmais, o ne atsitiktinai ar dėl transporto priemonės valdymo praradimo. Todėl pareiškėjo teiginiai apie tariamą, o ne realų pavojų vertintini kaip subjektyvus siekis sumenkinti savo veiksmų pavojingumą ir nepaneigia byloje nustatytu objektyvių aplinkybių.Administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo TRA1 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių pašalinių žmonių įvykio vietoje nebuvo, taip pat pažymėjo, kad jo automobilyje yra tik elektroninis rankinis stabdys, todėl jo užtraukti negalėjo. Būdamas įvykio vietoje nesiekė nieko išgąsdinti, norėjo tik išbandyti automobilį, o susukęs vairą pastebėjo, kad buvo praradęs automobilis sukibimą su žeme, todėl ir apsisuko automobilis palink savo ašį. Nurodė, kad nežino ar draugai filmavo šį įvykį, tačiau jei jie būtų filmavę, jis būtų sužinojęs. Į aikštelę nuvyko tam, kad susitiktų su draugais, joje buvo ne pirmą kartą bei nežinojo, kad teritorija yra filmuojama. Transporto priemonė – automobilis „Audi“ priklauso jam, ją įsigijo apie 2–3 mėnesius iki įvykio, ją valdė nuo įsigijimo. Buvo susukęs vairą neturėdamas jokio tikslo, neapgalvojo, draugai pasiūlė pabandyti, pabandęs suprato, kad negerai ir laiku sustabdė automobilį. Draugai neprašė vairuoti jo atbulomis, įvykis buvo atsitiktinis, draugai neprašė jo atlikti, o pats jis pats nesitikėjo atlikti tokį manevrą. Atlikdamas manevrą negalvojo, nesuprato, kad toks manevras gali būti padarytas. Jis žino ką reiškia „piešti saulę“, tačiau tokio veiksmo atlikti nenorėjo. Protokole parašė, kad tai yra neapgalvotas poelgis, kadangi tai pirmas dalykas, kuris šovė jam į galvą. Jo paties vertinimu reikėjo mažiau klausyti draugų ir išvis atbulomis nereikėjo važiuoti. Atbulomis jis pradėjo važiuoti sąmoningai. Supranta, kad draugai darė jam neigiamą įtaką, šiuo metu teisė vairuoti jam nėra sustabdyta. Šalia aikštelės yra pagrindinis kelias, jis iš aikštelės yra matomas. Įvykio metu oro sąlygos buvo palankios, švietė saulė, nebuvo drėgna. Automobilyje važiavo vienas. Įvykio metu aikštelėje buvo trys automobiliai. Teismask o n s t a t u o j a :Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundas tenkinamas.Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.ANK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, Nr. 2AT-57-976/2020). Taip pat būtina pažymėti, jog vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Jeigu bent vieno iš sudėties požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Nagrinėjamu atveju ginčo dėl esminių faktinių bylos aplinkybių nėra. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei pareiškėjo atstovo skundo turinio, neginčijama, jog TRA1 staigiai sukdamas kairėn ir dešinėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip privertė transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“. Nesutinkama tik su administraciniame kaltinime nurodyta aplinkybe, kad TRA1 atlikdamas minėtą veiksmą panaudojo stovėjimo stabdį, kadangi, kaip nurodo pats pareiškėjas jo automobilyje stovėjimo stabdys yra elektroninis ir negalėjo būti panaudotas vairavimo manevro metu. Esmines nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti medžiaga, t. y. vaizdo įrašas, tarnybiniai pranešimai, kaip minėta, ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai, ginčo dėl esminių TRA1 atliktų veiksmų, apart stovėjimo stabdžio panaudojimo, dėl ko teismas pasisakys bendrai, vertindamas analizuojamą situaciją, nėra, skiriasi tik jų teisinis vertinimas. Taigi byloje keliamas klausimas, kad nustačius objektyviuosius nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius, t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teigia, kad TRA1 veikoje nėra visų ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinio nusižengimo požymių, t. y. kad pareiškėjas neturėjo chuliganiškų paskatų, o taip pat jo veiksmai nesukėlė realus pavojus eismo ir (ar) žmonių saugumui.Taigi ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Ši administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, t. y. veikos turinys atskleidžiamas kitame teisės akte – atitinkamai Kelių eismo taisyklių nuostatose, taigi ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas objektyviai pasireiškia atitinkamais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikos požymis susietas su KET 4, 9, punktų reikalavimų pažeidimais. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pasisakant dėl analizuojamai situacijai aktualaus požymio – chuliganiškų paskatų, pabrėžtina, kad tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai laikomos tam tikros veikos padarymo priežastys, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, Nr. 2AT-4-511/2018 ir kt.). Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-16-489/2017, Nr. 2AT-64-942/2017).Taigi administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus ANK 420 straipsnio 2 dalies nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas (o taip pat ir, kad buvo padarytas bent vienas KET pažeidimas bei šiuo pažeidimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 veiksmuose nustatytas vienas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintų chuliganišką vairavimą apibūdinančių požymių – dviejų KET punktų – 4 ir 9 punkto, pažeidimai. Vis tik, minėtų KET punktų pažeidimų nepakanka konstatuoti chuliganišką vairavimą ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi būtina nustatyti ir tai, kad šie pažeidimai padaryti dėl chuliganiškų paskatų, taip pat tai, kad jie kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui bei jie padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, Nr. 2AT-4-719/2019, Nr. 2AT-7-788/2022).Teismas, įvertinęs tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek ir objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra surinkta įrodymų, jog TRA1 nurodytu a vairavimu demonstravo nepagarbą žmonėms, kėlė pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, t. y. jo veiksmuose nenustatytas chuliganiškų paskatų buvimas. Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų dėl savo atliktų veiksmų, jis nesiekė nieko išgąsdinti, norėjo tik išbandyti automobilį, o susukęs vairą pastebėjo, kad buvo praradęs automobilis sukibimą su žeme, todėl ir apsisuko automobilis palink savo ašį. Buvo susukęs vairą neturėdamas jokio tikslo, neapgalvojo, draugai pasiūlė pabandyti, pabandęs suprato, kad negerai ir laiku sustabdė automobilį. Jo paties vertinimu reikėjo mažiau klausyti draugų ir išvis atbulomis nereikėjo važiuoti, t. y. TRA1 nurodė, jog nesiekė parodyti nepagarbos visuomenei ar kelti iššūkio visuomenės tvarkai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „Timeline-2026-06-04 10.05.48.246 10-AP-6151“ nuo 4.40 min. iki 4.50 min. matyti, kad TRA1 vairavimo veiksmas truko iki 10 sekundžių, automobilių stovėjimo aikštelėje, apart administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens TRA1 ir jo draugų, daugiau asmenų nebuvo. Byloje nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybes – manevras buvo atliktas automobilių stovėjimo aikštelėje vakaro metu (apie 21.46 val.), atliekant manevrą automobilis neįvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir truko labai trumpą laiką, aikštelėje buvusiems asmenims – TRA1 draugams, tokie jo veiksmai nesukėlė nei išgąsčio, nei pasipiktinimo, aikštelėje buvę asmenys niekaip nereagavo (stovėjo ramiai, iš aikštelės nepasitraukė, niekas nebandė filmuoti, fotografuoti ar skatinti varžytis), eismo šalimais esančioje važiuojamoje dalyje nebuvo, kitų pašalinių eismo dalyvių ar praeivių nebuvo.Iš paminėtų objektyvių duomenų – vaizdo įrašo, akivaizdžiai nustatyta, jog įvykio metu aikštelėje nebuvo nei pašalinių asmenų, nei kitiems asmenims priklausančio turto, pati aikštelė yra pakankamai nuošalioje, atokioje vietoje, šalia jos nėra nei gyvenamųjų namų, nei prekybos centrų ar kitų pastatų, o matyti tik važiuojamasis kelias, kuriuo tuo metu, kai TRA1 atliko kaltinime nurodytus veiksmus, nevyko joks eismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugai, nesirengė judėti transporto priemonėmis, o laukė, kol TRA1 baigs savo veiksmus, duomenų, kad šie asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai, bylos medžiagoje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaip nors trukdė (kliudė) kitiems, pašaliniams asmenims, nes šių įvykio metu tiesiog nebuvo, jokios nepagarbos kitiems vairuotojams TRA1 nerodė, atviro iššūkio visuomeninei tvarkai nemetė. Kaip jau minėta, vaizdo įraše užfiksuotas automobilio manevravimas truko vos 10 sekundžių. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad būtų iškilęs saugumas stebinčio asmens sveikatai ar turtui, o kitų pašalinių asmenų nei minėtoje aikštelėje, nei šalia jos apskritai nebuvo. Be to, TRA1 veiksmai nebuvo nutraukti kitų asmenų, jis pats, atlikęs veiksmus, grįžo į stovėjimo vietą. Šių aplinkybių įvertinimas lemia teismo išvadą, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas momentinis, nebrandumo bei atsakomybės stokos nulemtas vairavimas, noras pasipuikuoti prieš draugus, o ne siekis demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams.Kartu pažymėtina, jog priešingai nei Institucijos atstovo vertinimu, atsižvelgiant į manevro pobūdį, transporto priemonės judėjimą atbuline eiga, ribotą vairuotojo matomumą ir šalia esančius asmenis, tokie veiksmai objektyviai sudarė realią riziką juos sužaloti ar kitaip sukelti pavojų jų saugumui, kaip jau minėta, siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nesaugus manevravimas turi būti vertinamas nustatytų aplinkybių visumos kontekste, o asmens elgesį nulėmusios chuliganiškos paskatos, kaip ir keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui, negali būti konstatuojamos hipotetiniais pasvarstymais, iš esmės pritaikomais kiekvienam asmeniui, pažeidusiam KET reikalavimus. Taigi vairuotojo veiksmai turi būti įvertinti ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Nagrinėjamu atveju chuliganiškų paskatų buvimo pažeidėjo veiksmuose nepatvirtina ir byloje surinktų duomenų visuma. Taigi nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visuma, apibūdinanti tiek patį nusižengimą, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykį su pažeidimu, bei pirmiau aptarta teismų praktika, leidžia konstatuoti, kad trumpalaikis veiksmas nagrinėjamu atveju nelaikytinas atliktu iš chuliganiškų paskatų, tai yra tyčiniais veiksmais negerbiant žmonių ir visuomenės, paniekinant elementarias moralės, elgesio normas ir pademonstruojant niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai. Taigi šiuo atveju nėra nustatytas būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto, administracinio nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos, todėl TRA1 veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, atitinkamai nėra pagrindo TRA1 padarytus KET pažeidimus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, aukščiau aptartų duomenų pagrindu spręstina, kad TRA1 nesilaikė Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktų reikalavimų, kadangi jis vairavo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn ir dešinėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, tokiu būdu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, ir pažeidė bendrąsias eismo dalyvių pareigas, įtvirtintas KET III dalyje. Vis dėlto, ANK nėra specialios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už šiame kodekse nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 veiksmus, pripažįsta, kad TRA1 padaryti KET pažeidimai atitinka ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad iš pareikšto kaltinimo šalinama aplinkybė, jog TRA1 pažeidė KET ir naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį, kadangi pats pareiškėjas nurodė, kad su vairuota transporto priemone neturėjo tokių techninių galimybių, o kiti bylos duomenys neleidžia pripažinti šios minimos aplinkybės panaudojimo. Taigi TRA1 administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, jo veika įrodyta byloje surinktais įrodymais, tačiau Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija netinkamai pritaikė įstatymą, kvalifikuodama pareiškėjo veiką, dėl ko Skundžiamas nutarimas naikintinas, o TRA1 pripažintinas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Teismas pažymi, jog esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Individualizuojant TRA1 bausmę būtina atsižvelgti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su padarytu administraciniu nusižengimu ir pažeidėjo asmenybe, t. y. kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad TRA1 padarytas administracinis nusižengimas pasižymi nedideliu pavojingumu, jo veiksmais avarinė situacija sukelta nebuvo, žalingi padariniai dėl padaryto pažeidimo nekilo, nei žmonės, nei kitos transporto priemonės nenukentėjo, eismas nebuvo sutrikdytas. Teismo vertinimu TRA1 padarytas administracinis nusižengimas yra daugiau atsitiktinio ir formalaus pobūdžio. Taip pat skiriant bausmę teismas įvertina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, t. y. atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, tik nesutiko dėl jų teisinio kvalifikavimo, bei dėl jo gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie TRA1 registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus matyti, kad per minėtą laikotarpį, iki nagrinėjamo įvykio, TRA1 1 (vieną) kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 59-62), piniginė nuobauda apmokėta. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti TRA1 už jo padarytą administracinį nusižengimą skiriant įstatyme numatą minimalaus dydžio baudą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsniu, n u t a r i a :Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą tenkinti.Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17355-2026.Pripažinti TRA1 kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) eurų dydžio baudą.TRA1 išaiškinti, kad:bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį. Įmokos turi būti mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas – 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant „bauda už“(būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK)). Sumokėjus baudą į Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams;jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, sprendimas skirti baudą pradedamas vykdyti priverstine tvarka.Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Teisėja Ugnė Rėkutė