Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-882-1133/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30874-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6; 2.3.4.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 11 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Ugnei M. Ž.,dalyvaujant prokurorėms L. A., I. Z., kaltinamajam P. G. (P. G.),nukentėjusiajam S. J. (S. J.), jo atstovui advokato padėjėjui A. T. P., laiduotojai V. G.,vertėjaujant G. R., M. Z.,viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis mažojoje bendrijoje (toliau – ir MB) „S.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,n u s t a t ė :Teismo nustatytos aplinkybėsP. G. 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 4.50 val. būdamas (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš S. J., t. y. du kartus dešiniu kumščiu ir vieną kartą kairiu kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą ir vieną kartą dešine koja įspyrė į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam S. J. fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą kairės akies apatiniame ir viršutiniame voke su aplinkine minkštųjų audinių edema. Tokiais savo veiksmais P. G. nežymiai sutrikdė S. J. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.Byloje surinkti įrodymaiKaltinamasis P. G. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad tą dieną buvo mieste, vyko vakarėlis. Prieš važiuojant namo nusprendė nueiti į „McDonald‘s“ pavalgyti, tačiau tikriausiai tada restorane buvo didelė eilė, todėl išsikvietė taksi. Jam sėdint ant suoliuko ir belaukiant taksi prie jo (kaltinamojo) priėjo nepažįstamas vyras ir pradėjo žodinį konfliktą, reikšti kažkokias pretenzijas. Pasakė (kaltinamasis) jam, kad po 2 minučių atvažiuos taksi ir išvažiuos. Iš to asmens sulaukė grasinimų. Nežino, kas jam (kaltinamajam) nutiko, bet dabar dėl to įvykio yra teisiamas. Nukentėjusiajam trenkė kumščiu į kairę veido pusę ties akimi. Tai atsimena iš vaizdo įrašo, nes pats įvykis jau buvo senokai, todėl neatsimena, kuriuo kumščiu trenkė. Jam atrodo, kad nuo jo smūgio nukentėjusysis nenukrito. Nukentėjusiajam sudavė apie 3 smūgius, o tada pasišalino, todėl nematė, kad po smūgių nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusysis nesigynė, nes galbūt nespėjo apsiginti.Nukentėjusysis pradėjo konfliktą jam (kaltinamajam) grasindamas, nes užėmė jo (nukentėjusiojo) vietą ant suoliuko. Negali paaiškinti, kodėl atvažiavus taksi ir jam (kaltinamajam) iki jo nuėjus, grįžo atgal. Įvykio metu su nukentėjusiuoju kalbėjosi rusiškai. Nukentėjusiojo agresija pasireiškė tuo, kad jis prie jo (kaltinamojo) priėjo, kalbėjo nemandagiai, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad užėmė jo vietą. Nukentėjusysis jam netrenkė, bet grasino fiziškai susidoroti. Tai, kad nukentėjusysis yra užsienietis, suprato iš to, kad kalbėjo rusiškai. Šis įvykis nėra būdingas jo elgesiui. Savo veiksmus vertina blogai, nuoširdžiai gailisi. Jau pusę metų dėl šio įvykio prastai jaučiasi.Tą dieną buvo išgėręs apie 4 alaus. Po įvykio neteko bendrauti su pačiu nukentėjusiuoju, tačiau susirašinėjo su nukentėjusiojo atstovu, kuris jam (kaltinamajam) rašė, kad sumokėtų 14 000 Eur ir teismo nebus. Nemano, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys 10 500 Eur sumai yra pagrįstas. Sutinka, kad nukentėjusysis patyrė moralinę žalą, sutiktų atlyginti apie 1 000 Eur neturtinės žalos. Jis (kaltinamasis) išsituokęs, augina du mažus vaikus, moka jiems išlaikymą, todėl jo finansinė padėtis šiuo metu nėra pati geriausia, bet kiek galės, tiek atlygins. Kas mėnesį moka 500 Eur abiejų vaikų išlaikymui, tačiau taip pat du kartus per mėnesį ir savaitgaliais prižiūri vaikus ir jam būna papildomų išlaidų. Šiuo metu jo pajamos yra 1 800 Eur. Turi tėvų dovanotą automobilį, kurio vertė apie 15 000 Eur. Nekilnojamojo turto neturi. Su nurodyta turtine žala sutiktų, jeigu būtų konkretūs įrodymai, kaip ir kas buvo sugadinta, kiek kainavo ir pan. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, tačiau nemano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo ar priklausomybę, dažnai negeria. Iš pat pradžių nukentėjusysis prašė 680 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, iš kurių 450 Eur buvo už laikrodį. Vėliau pateikė čekį, jog laikrodis galimai kainavo 650 zlotų, kas būtų apie 160 Eur. Vėliau jis parašė, kad pametė akinius, kurių vertė 160 Eur, nors pareigūnai turi vaizdo įrašą, kuriame matosi, jog nukentėjusysis akinių nepametė. „Bershka“ marškinėliai kainuoja 20 Eur, o ne 80 Eur, nebent jie buvo pirkti kitoje valstybėje. Nepaisant to, jis (kaltinamasis) siūlė nukentėjusiajam 320 Eur daugiau nei pats nukentėjusysis iš pat pradžių prašė, o kai atsirado jo atstovas, atsirado ir 12 500 Eur. Patvirtina, kad 2025 m. lapkričio 26 d. žinutėje parašė „turtinė – 15 Eur, neturtinė – 1 000 Eur“. Nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur. Taip pat nori pažymėti, kad iš pradžių policija užfiksavo nukentėjusiojo telefono modelį „Samsung“, o civiliniame ieškinyje nurodomas telefonas „iPhone X“.Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.2025 m. rugpjūčio 30 d. S. J. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 4.50 val. šalia „Macdonald‘s“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo, galimai vardu „P.“ priėjęs prie jo abiem kumščiais nemažiau 10 kartų sudavė jam į veidą taip sukeldamas jam fizinį skausmą (t. 1, b. l. 16).Nukentėjusysis S. J. apklausiamas 2025 m. rugpjūčio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 2 val., buvo užėjęs į naktinį klubą „Bardakas“, Vilniuje, Vilniaus g. 22. Apie 4 val. išėjęs iš minėto klubo nuėjo į greitojo maisto restoraną „McDonald‘s“, esantį (duomenys neskelbtini). Nuėjo į lauką pasėdėti ant suoliuko laukti savo užsakymo. Atsisėdęs ant suoliuko, šalia sėdėjo nepažįstamos merginos. Su merginomis jis nekalbėjo, tiesiog buvo atsilošęs ant suolo, nes buvo labai pavargęs nuo šokių klube. Netrukus, priėjo nepažįstamas vyras, kuris ėmė kalbinti merginas. Tada jis (nukentėjusysis) nuėjo pažiūrėti, ar jo užsakymas pagamintas. Grįžęs prie suoliuko, ant kurio sėdėjo, pastebėjo, kad jo vietoje sėdi prieš tai apklausoje minėtas asmuo. Jis (nukentėjusysis) jam paaiškino, kad čia jis sėdi, paprašė, kad jis atsisėstų kitur. Šis ėmė tyčiotis iš jo (nukentėjusiojo), dėl to kilo žodinis konfliktas. Klausė, kur ant suoliuko parašytas jo vardas. Jis jam ramiai atsakė, kad savo vardą gali jam užrašyti ant jo kaktos. Netrukus kaltinamasis pasakė, kad palauktų kol atvažiuos jo užsakytas taksi ir tada galės atsisėsti. Vėliau kaltinamasis nuėjo kažkur, o jis (nukentėjusysis) atsisėdęs ant suoliuko toliau laukė savo užsakymo. Staiga kaltinamasis grįžo ir abiem kumščiais sudavė ne mažiau nei 10 kartų jam (nukentėjusiajam) į veidą, taip sukeldamas jam (nukentėjusiajam) fizinį skausmą. Pajaustą fizinį skausmą vertina 8 balais iš 10. Po smūgių kaltinamasis ėmė šalintis, o jis (nukentėjusysis) sekė jam už paskos. Eidamas už kaltinamojo klausė jo vardo, o kaltinamasis jam atsakė „P.“. Šio asmens jis nepažįsta, niekada jo nematė, turi jį nufotografavęs. Po smūgių buvo atvykusi greitoji medicininė pagalba, kuri jį išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ligoninėje jam diagnozavo akies voko ir periokulinės srities žaizda. Grumtynių metu pametė juodos spalvos asmeninius akinius nuo saulės „Optika“, kurių vertė apie 150 Eur, apgadino laikrodį, kurio vertė apie 450 Eur, ir „Bershka“ baltos spalvos marškinėlius su užrašu „N. Y.“, kurių vertė apie 80 Eur. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Jam padaryta fizinė, moralinė ir 680 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 75-78).Birt ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2025 m. rugpjūčio 30 d. 4.50 val. pranešėjas pranešė, kad prie PC „Go9“ asmuo sumušė vyrą (duomenys neskelbtini) m., vyrui kraujuoja iš akies. Pranešėjas bando sulaikyti mušeiką, prašo paskubėti. 2025 m. rugpjūčio 30 d. 4.59 val. pranešėjas sujungtas su VPK. Pranešėjas nurodė, kad jis seka mušeiką, eina link katedros (t. 1, b. l. 8-9).2025 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – šaligatvis, esantis šalia (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25-31).Iš skambučių garso įrašų ir jų 2025 m. rugsėjo 1 d. apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti BPC skambučio garso įrašai:skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92415584344, skambu io prad ia_ 2025-08-30 04_59_30)“. Užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo A. K. ir BPC operatoriaus. Asmuo praneša, kad jis praeivis ir, kad lietuvis sumušė užsienietį. Užsienietis kraujuoja. Kraujas bėga iš akies. Praeivis bando sulaikyti asmenį, sumušusį užsienietį. Nurodo įvykio vietą;skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92415584344, skambu io prad ia_ 2025-08-30 04_59_30)“. Pokalbis vyksta rusų kalba. Pokalbis užfiksuotas tarp nukentėjusiojo ir BPC operatoriaus. Nukentėjusysis nurodo, kad jį sumušęs asmuo bėga, jo vardas yra P. Nukentėjusysis nurodo, kad jis tokioje būsenoje, kad normaliai kalbėti negali. Paaiškina, kad jis eina kaltinamajam iš paskos, nurodo judėjimo kryptį. Paaiškina, kad jo drabužiai suplėšyti. Vėliau nukentėjusysis buvo sujungtas su policija. Nukentėjusysis policijai paaiškina judėjimo kryptį, apibūdina vietovę, kur randasi ir nurodo, kad jo pusė veido kraujuoja, kaltinamasis nori šalintis (t. 1, b. l. 35-40).Vaizdo įrašuose ir jų 2025 m. rugsėjo 8 d. apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš greito maisto restorano „McDonald‘s“:vaizdo įrašas „LT02_30082025_cam9“. Filmuojamas šaligatvis, esantis prie greito maisto restorano „McDonald’s“ įėjimo, dalis Gedimino pr., koncertinė aparatūra, restorano darbuotojai ir lankytojai. Ant rudos spalvos suoliuko sėdi dvi šviesių plaukų moterys. Prie jų ant suoliuko guli S. J. (juodų plaukų, dėvi maltos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsus, pilkus sportbačius, juodos spalvos saulės akinius). Taip pat šalia anksčiau minėtų moterų stovi nenustatyti asmenys – vyras ir moteris. Prie minėtos kompanijos prieina kaltinamasis (trumpų juodų plaukų, dėvi juodus marškinėlius, juodus džinsus, juodus sportbačius). Nukentėjusiajam atsistojus ir priėjus patikrinti užsakymo būseną, kaltinamasis atsisėda ant minėto suoliuko. Kaltinamasis toliau ramiai bendrauja su kompanija. Nukentėjusiajam nepatiko, kad kaltinamasis užėmė jo vietą, todėl jis kreipėsi į jį, kad kaltinamasis atsistotų nuo suoliuko. Tarp vyrų prasideda žodinis konfliktas, kuriuo metu kaltinamasis atsistojo, o nukentėjusysis atsigulė ant anksčiau minėto suoliuko. Kaltinamasis bando nukentėjusįjį pajudinti, tačiau nukentėjusysis nepasiduoda ir toliau guli ant suoliuko. 04:44:08 kaltinamasis nueina nuo suoliuko link restorano įėjimo. Vaizdo įrašo laiku 04:46:11 kaltinamasis grįžta prie minėto suoliuko, ant kurio sėdi dvi šviesių plaukų moterys ir nukentėjusysis. Kaltinamasis prieina prie nukentėjusiojo ir iš karto suduoda jam tris smūgius ranka į veidą, po to spiria koja. Vėliau kaltinamasis išeina ta pačia kryptimi, kaip ir atėjo. Nukentėjusysis atsistoja ir pradeda eiti ta pačia kryptimi, kaip ir kaltinamasis;vaizdo įraše „LT02_30082025_cam16“ tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota;fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptarto vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 52-56). Iš vaizdo įrašų ir jų 2025 m. rugsėjo 8 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūno M. P. kūno kamera daryti vaizdo įrašai:vaizdo įrašas „export-fsnh7“. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvažiuoja prie Katedros aikštėje esančio paminklo. Šalia minėto paminklo yra vyras. Policijos pareigūnai kreipiasi į jį, siekiant nustatyti, ar šioje vietoje nebuvo kitų asmenų. Vyras atsakė, kad ne. Jokių kitų asmenų nepastebėję, policijos pareigūnai įsėdo į tarnybinį automobilį ir išvažiavo;vaizdo įrašas „export-x5vcc“. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai privažiuoja prie S. J. (juodų plaukų, dėvi maltos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsus, pilkus sportbačius, juodos spalvos saulės akinius). Policijos pareigūnas kreipiasi į vyrą: „Sveiki, kas atsitiko?“. Vyras pasiteirauja, ar jis gali kalbėti angliškai ir pradeda pasakoti įvykio aplinkybes. Jis nurodo: „Aš sėdėjau šalia „McDonald’s, nežinau, parkelyje...“. Policijos pareigūnas pasiteiravo, ar vyras gali parodyti, kur šiuo metu yra asmenys, kurie jį sumušė. Vyras, gestikuliuodamas ranka, nurodė, kad jis nebežino, kur jie dabar yra. Vėliau vyras toliau pradėjo pasakoti visą situaciją: „Aš sėdėjau, laukiau savo užsakymo ir jis norėjo pakalbėti su merginoms. Ir aš sėdėjau ant suoliuko. Aš nuėjau patikrinti savo užsakymą, ar jis paruoštas, ar neparuoštas. Aš grįžtu, jis sėdi čia. Aš jam sakau, brolau, čia mano vieta, galiu aš čia sėsti. Normaliai. (neįmanoma nustatyti tolimesnių žodžių) Paskui jis išėjo, aš sėdėjau. Aš sėdėjau čia, jūs galite patikrinti per „McDonald’s“ vaizdo stebėjimo kamerą. Jis grįžo ir (rodo ranka smūgio gestus) Ir paskui aš nuėjau su juo prie jo automobilio ir (nesuprantama) paskambinau policijai“. Tačiau, kai policijos pareigūnas pasitikslino, ar minėtas vyras turėjo automobilį, S. nurodė, kad vyras, kuris jį sumušė, iškvietė taksį. S. taip pat papildė: „Kai aš užklausiau, ar jis gali man užleisti mano vietą, kur aš norėjau sėsti, jis atsakė, kad po 6 minučių atvažiuos taksi ir paskui tu galėsi čia atsisėsti“. Taip pat nukentėjusysis nurodė kryptį, kuria nuėjo vyras, taip pat padarė nuėjusio vyro nuotraukas. Policijos pareigūnas pasiteiravo, kaip atrodo minimas vyras. S. apibūdino: „Baltas vyras, rusas, vardas P., drabužiai juodi. Ir, kai jis pamatė, kad aš kviečiu policiją, aš jo neliečiau, jis (rodo ranka smūgio gestus)“;vaizdo įrašas „export-mb2hn“. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnas siekia patikrinti nukentėjusiojo neblaivumo laipsnį. Tuo metu nukentėjusysis pareiškia: „Atsiprašau, jeigu tai būtų mano valstybė, aš galbūt nužudyčiau jį. Bet tai ne mano valstybė. Jūs turite geras taisykles ir aš gyvenu su taisyklėmis, nes jūsų valstybėje pirmos klasės policija. Aš gėriau. Aš nieko nedariau. Jis trenkė man, aš neatsakiau, tikrai“. Yra tikrinamas S. J. girtumo laipsnis (nustatytas 0,29 promilių neblaivumas). Ant kairės veido pusės ir krūtinės srityje matomos kraujo žymės, balti marškinėliai suplėšyti. S. taip pat nurodė, kad jis jau (duomenys neskelbtini) metus gyvena Lietuvoje ir jokių baudų, jokių problemų neturėjo. Vėliau užfiksuota, kaip nukentėjusysis pateikia savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus policijos pareigūnams. Nukentėjusysis nurodė: „Viską jis padarė. Jis buvo agresyvus, nes…“. Policijos pareigūnas pranešė nukentėjusiajam, kad GMP jau važiuoja. Nukentėjusysis vėl pakartoja policijos pareigūnams: „Aš pasakiau jam, brolau, čia mano vieta, galiu aš čia atsisėsti. Ir aš sėdau. Jis išėjo. Paskui jis grįžo ir trenkė man“;fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų. Užfiksuota kaip nukentėjusiajam tikrinamas blaivumas. Taip pat nuotraukose matyti, kad nukentėjusiojo veidas yra sumuštas, matosi sumušta kairė akis, kad kruvinas veidas, suplėšyti marškinėliai (t. 1, b. l. 58-61).2025 m. rugpjūčio 30 d. vyriausiojo patrulio M. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pranešėjas S. J., paaiškino, kad prie (duomenys neskelbtini) esančio greito maisto restorano „McDonald‘s“ jį sumušė vyriškis, galimai vardu „P.“, kuris jam sėdint ant suoliuko, konflikto metu sudavė apie 10-15 kartų į galvą, dėl to S. J. patyrė fizinį skausmą. Pats pranešėjas nurodė, kad jam sėdint ant suolo, į jo vietą atsisėdo vyriškis, apsirengęs juodai. Paaiškino vyriškiui, kad jis čia sėdi, vyriškis jam atsakė palaukti, kol atvažiuos jo taksi ir galės čia atsisėsti. Pranešėjas nelindo į fizinį kontaktą ir po kiek laiko vyriškiui atsistojus jis atsisėdo atgal ant medinio suoliuko ir pastebėjo, kaip be jokios priežasties jį pradėjo rankomis daužyti „P.“. Po įvykio S. J. kreipėsi į policiją ir nenorėdamas konfliktuoti su vyriškiu, kuris jį sumušė, sekė jam iš paskos. Jiems atvykus pranešėjas jau buvo prie T. K. g. 1 ir paaiškino, kad vyras, kuris jį sumušė, nuėjo link Trijų kryžių kalno. Nuvyko ieškoti įtariamojo asmens pagal požymius, tačiau nieko nerado. Į įvykio vietą atvyko GMP 0828, kuri apžiūrėjo vyriškį ir nusprendė jį vežti į Žalgirio klinikas, dėl akių voko sužeidimo ir galimai žandikaulio lūžio. S. J. buvo nustatytas 0,28 promilių girtumas. Po medikų apžiūros S. J. kreipsis pakartotinai dėl pareiškimo (t. 1, b. l. 69).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3576/2025(01) nurodyta, kad:S. J. nustatyta muštinė žaizda kairės akies apatiniame ir viršutiniame voke su aplinkine minkštųjų audinių edema. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu iki kreipiantis medicininės pagalbos 2025 m. rugpjūčio 30 d. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu;sužalojimas padarytas mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu, iki kreipiantis medicininės pagalbos 2025 m. rugpjūčio 30 d.;neatmetama galimybė, kad nustatytą sužalojimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti nugriuvęs ir atsitrenkęs į kietą, buką daiktą;neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (t. 1, b. l. 126-127).Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimasBK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Baudžiamasis įstatymas nedetalizuoja, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje teisės normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).‏‏‎ ‏‏‎Nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).‏‏‎ ‏‏‎Formuojamoje teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašias aplinkybes. Apie kaltę gali būti sprendžiama pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015).P. G. kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 4.50 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia du kartus dešiniu kumščiu, vieną kartą kairiu kumščiu ir vieną kartą dešine koja sudavė nukentėjusiajam S. J., dėl ko jam buvo padaryta muštinė žaizda kairės akies apatiniame ir viršutiniame voke su aplinkine minkštųjų audinių edema. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3576/2025(01) nustatyta, kad nukentėjusiajam S. J. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu padaryta muštinė žaizda kairės akies apatiniame ir viršutiniame voke su aplinkine minkštųjų audinių edema. Sužalojimas padarytas mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 116-127).Byloje neginčijama, kad išvadoje konstatuotus sužalojimus nukentėjusiajam padarė būtent kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajam smūgius kumščiais ir spirdamas koja į veidą. Kaltinamasis tiek teisme, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį, tačiau dėl neblaivumo būsenos negalėjo prisiminti, kiek tiksliai kartų. Nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis jam sudavė nemažiau 10 kartų į veidą. Tačiau kaltinime nurodytas smūgių kiekis ir būdas (sudavė du kartus dešiniu kumščiu, vieną kartą kairiu kumščiu ir vieną kartą spyrė dešine koja nukentėjusiajam S. J. į veidą) užfiksuotas iš greito maisto restorano „McDonald‘s“ gautame vaizdo įraše „LT02_30082025_cam9“. Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl smurto prieš nukentėjusįjį, ir kad būtent kaltinamasis smurtavo patvirtina ir kita byloje esanti rašytinė bei vaizdinė, garsinė medžiaga: nukentėjusiojo parodymai, BPC skambučio garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, policijos kūno kamera daryti įrašai, nukentėjusiojo padaryta fotonuotrauka asmens, kuris prieš jį smurtavo. Pareigūno M. P. kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotas sužalotas ir kraujuojantis nukentėjusiojo veidas. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai nustatyti vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3576/2025(01), kurioje nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, antra ir į įvykį reagavusio policijos Kaltinamojo neteisėti veiksmai ir duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis naudodamas smurtą veikė tiesiogine tyčia.Taigi esant nustatytoms baudžiamojo įstatymo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, visoms objektyviosioms ir subjektyviosioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad P. G. smurtaudamas prieš S. J., nežymiai sužalojo jo sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Teisme gautas kaltinamojo prašymas perduoti jį motinos V. G. atsakomybei taikant laidavimą (t. 2, b. l. 48-49) bei V. G. sutikimas laiduoti (t. 2, b. l. 50).Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Nustatyta dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltinamasis P. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savanoriškai atlygino nukentėjusiajam reikšmingą dalį prašomos priteisti žalos, atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Nagrinėjamu atveju kaltinamasis P. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nuo pat pradžių kaltės neneigė, kaltę pripažino ir nuoširdžiai dėl neteisėto elgesio gailisi, suvokia padarytos veikos pavojingą pobūdį ir dėl to išgyvena, nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo teisei priešingų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Kaltinamasis atlygino VLK patirtas išlaidas už nukentėjusiojo gydymą, taip pat kaltinamasis teismo posėdžio, įvykusio 2026 m. gegužės 25 d., metu pervedė nukentėjusiajam 1 000 Eur (nukentėjusysis teisme patvirtino, kad pinigus gavo). Praeityje kaltinamasis neteistas (t. 1, b. l. 181), 2025 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis, per paskutinius vienerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 4 kartus už KET pažeidimus (greičio viršijimą, už naudojimąsi mobiliąja ryšio priemone vairuojant ir pan.), visos paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 184-186). Kaltinamasis dirba, nors yra išsituokęs, tačiau turi du mažamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą. Pasak kaltinamojo ir jo mamos, P. G. nėra būdingas smurtinis elgesys, o tai patvirtina minėti duomenys iš teistumo registro ir administracinių nusižengimų registro. Šios aplinkybės rodo, kad yra pagrindas spręsti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei patvirtina, kad kaltinamasis atitinka formalias įstatymo sąlygas laidavimo institutui taikyti (egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktai).Taip pat sprendžiant, ar galima taikyti laidavimo institutą, būtina įvertinti ir ar laiduotojas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, o būtent, ar jis gali daryti teigiamą akivaizdžiai gerą įtaką kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną V. G.. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš V. G. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jie tarpusavyje artimi, turi glaudžius santykius. P. G. teisme paaiškino, kad mama jam yra artimiausias žmogus, autoritetas. Jis klauso jos nuomonės ir reikiant pagalbos, visada kreipiasi pas ją ir tėtį. Jis mano, kad mama galės vykdyti laiduotojos pareigą ir galės užtikrinti, kad viskas būtų gerai. O. V. G. teisme taip pat patvirtino, kad yra artima su sūnumi, nes ir ji kreipiasi į jį pagalbos, su sūnumi bendrauja kasdien, gyvena netoliese vienas kito. Iš jos teisme duotų paaiškinimų matyti, kad ji kritiškai vertina sūnaus poelgį bei supranta laidavimo prasmę. Taip pat matyti, kad laiduotojai sūnaus poelgis buvo netikėtas, nes pasak jos, sūnui nebūdingas toks elgesys. Apibūdina sūnų kaip gerą šeimos narį, pavyzdį savo vaikams. Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad laiduotoja V. G. charakterizuojama teigiamai. (Duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje V. G. apibūdinama išimtinai teigiamai. Nurodyta, kad nepaisant jai nustatyto neįgalumo, yra aktyvi (duomenys neskelbtini) dienos centro „A.“ narė, ji noriai įsitraukia į bendruomenės veiklas, pasižymi geranoriškumu bei nuoširdžiu noru padėti aplinkiniams, savo laisvą laiką skiria kūrybinėms iniciatyvoms, darbus atlieka kruopščiai, atsakingai ir su dideliu atsidavimu bendram labui, o kaimynų ir seniūnijos darbuotojų vertinama kaip empatiškas, konfliktų nekuriantis ir pasitikėjimą keliantis žmogus (t. 2, b. l. 51). Praeityje V. G. neteista (t. 2, b. l. 103); nuo 2017 m. sausio 1 d. administracinėn atsakomybėn traukta 4 kartus už transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimus ir kt., tačiau paskutinis nusižengimas padarytas pakankamai seniai, t. y. 2024 m. gegužės 14 d. Apibendrinant išdėstytą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju V. G. yra verta teismo pasitikėjimo, ją su kaltinamuoju sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, padeda kaltinamajam, jį palaiko sūnų ir pasiryžusi padėti ateityje nenusikalsti, o nuolatinis bendravimas gali daryti teigiamą įtaką P. G., padėti siekti pozityvių pokyčių jo gyvenime, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.Taigi. atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, P. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla jam nutraukiama. Nors šiuo metu kaltinamasis dirba, tačiau jis teikia išlaikymą vaikams, kartais kai vaikai pas jį apsistoja, patiria papildomas išlaidas, o laiduotoja šiuo metu nebedirba, jai nustatytas neįgalumas, todėl užstatas nėra skiriamas.Ikiteisminio tyrimo metu P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 165-167) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama. Civiliniai ieškiniaiBPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. G. atsakingas už nukentėjusiojo S. J. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl, pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas, kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės patirtą žalą. Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinioCivilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė už nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų suteiktas gydymo paslaugas iš kalto asmens priteisti 129,66 Eur, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 137-139). Į bylą pateiktas AB „Luminor“ sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog kaltinamasis P. G. V. ligonių kasai sumokėjo 129,66 Eur „Žala PSDF už S. J. gydymą“ (t. 1, b. l. 147). Byloje taip pat pateiktas Valstybinės ligonių kasos pareiškimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymo, kuriame nurodoma, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui turtinė žala atlyginta, todėl atsisako civilinio ieškinio. Taip pat patvirtina, jog žinomos civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (t. 2, b. l. 7). BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Nagrinėjamu atveju civilinei ieškovei žala atlyginta visiškai, todėl procesas dėl ieškinio nutraukiamas.Dėl S. J. civilinio ieškinioBendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Dėl turtinės žalos ir būsimų išlaidų Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Gali būti atlyginama ir būsima žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo S. J. atstovas advokato padėjėjas pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 2 500 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 80-81).Ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro: apgadintas telefonas „IphoneX“ – 150 Eur vertės; prarasti akiniai nuo saulės – 150 Eur vertės; apgadintas laikrodis – 160 Eur; apgadinti rūbai – 200 Eur. Taip pat šią žalą sudaro ir būtinos medicininės išlaidos dėl smurto sukeltų kūno sužalojimų, t. y. veido randų šalinimo plastinė būsima operacija, kurios kaina virš 1 000 Eur. Taip pat šią žalą sudaro ir turėtos išlaidos vaistams, gydymuisi bei medicininės priežiūros priemonėms bei kitoms reikmėms – 840 Eur.Nukentėjusysis S. J. teisme paaiškino, kad 1 500 Eur turtinės žalos sumą sudaro telefono, laikrodžio, drabužių ir akinių kainos. Telefono vertė yra 600 Eur, nes pirko naują, kadangi telefonas sugadintas nebepataisomai. Tą vakarą turėjo vienus akinius nuo saulės. Negali tiksliai pasakyti, kuriuo momentu įvykio vakarą buvo apibraižytas laikrodžio stiklas. Tą patį laikrodį nešioja ir dabar. Neturėjo laiko nunešti laikrodžio į servisą taisymui, nes servisas yra Lenkijoje, o ne Lietuvoje. Įvykio metu sugadinti drabužiai buvo pirkti iš „Zara“ parduotuvės, taip pat ir batai. Drabužiai nėra pigesni nei 50 Eur, jų kainas galima rasti internete, todėl jie sudaro 200 Eur. Drabužiai ir batai buvo ištepti krauju, liko dėmės, nors ir bandė išplauti. Batai medžiaginiai, sportinio tipo, kurie kainavo 50-60 Eur. Paaiškino, kad dėl ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad veido randų šalinimo būsima operacija kainuos virš 1 000 Eur, o dabar pateikti dokumentai, kad apie 500 Eur, tai jis (nukentėjusysis) atitinkamai kainą pasakė 1 000 Eur, nes 500 Eur gauti dokumentai yra nurodyta dėl kitų ir po operacijos vaistų suvartojimo, tai bendrai sudaro apie 1 000 Eur. Dėl aplinkybės, kad už vaistus papildomai prašo 840 Eur, tai ten galbūt buvo nesusipratimas, klaida kokia. Vaistams realiai išleido gal 20-30 Eur.R. C. proceso kodeksu (CPK 178 str.), teismas neieško įrodymų už šalį – įrodymus turi surinkti ir pateikti ieškovas. Jei tiksliam dydžiui nustatyti reikia specialių žinių, ieškovas turi prašyti ekspertizės arba pateikti nepriklausomų specialistų skaičiavimus. Teismas kelis kartus siūlė nukentėjusiajam ir jo atstovui pagrįsti ieškinio reikalavimus, tačiau iš esmės to padaryta nebuvo. Šiuo atveju matyti, kad ieškovas teisme patikslino reikalavimus, paprašė priteisti tiesioginius nuostolius: 600 Eur už sugadintą telefoną (nusipirko naują, ieškinyje prašė už telefoną priteisti 150 Eur); 150 Eur už pamestus nuo saulės akinius; 200 Eur už sugadintus drabužius ir batus (drabužiai ir batai ištepti krauju, liko dėmės, nors ir bandė išplauti, batai kainavo apie 50-60 Eur); už vaistus 20-30 Eur. Iš viso 970-980 Eur. Tiesioginiams nuostoliams pagrįsti nukentėjusysis ir jo atstovas teismui pateikė VšĮ VUL Santaros klinikos 2025 m. rugpjūčio 30 d. receptą akių tepalui „Dexamethasonum et Chloramphenicolum (3.5 g) 1mg62mg/g“ (t. 2, b. l. 65). Taip pat byloje pateiktas mokėjimo išrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo atstovas A. T. P. už S. J. pervedė 90 Eur UAB „I.“ (t. 2, b. l. 95) bei 2026 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad išrašyta sąskaita 90 Eur sumai už plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultaciją (t. 2, b. l. 107). Taip pat prašo priteisti būsimas išlaidas už laikrodžio apsauginio stiklo keitimą, nes jis įvykio metu subraižytas; rando šalinimą. Lietuvos civilinėje teisėje (CK 6.249 str. 3 d.) būsimos išlaidos yra pripažįstamos turtine žala. Ieškovui tenka pareiga įrodyti šiuo atveju, kad būsimos išlaidos yra tiesioginė padarytų neteisėtų veiksmų pasekmė ir yra būtinos padėties atstatymui. Taip pat turi būti būsimos išlaidoms pagrįstu turi būti pateiktas finansinis skaičiavimas (komerciniai pasiūlymai, paslaugų kainos ir pan.). Būsimoms išlaidoms pagrįsti pateikė „Sp. Z. O. O. T. S. Group“ fiskalinį kvitą 665 zlotų (įvykio metu atitiko 155,88 Eur) sumai (t. 2, b. l. 96), teigdami, kad tai patvirtina Lenkijoje pirkto laikrodžio kainą (t. 2, b. l. 64). Prašo priteisti 1 000 Eur rando šalinimui. Kaltinamasis teisme su nurodyta nukentėjusiojo žalos suma nesutiko ir paaiškino, kad iš pat pradžių nukentėjusysis prašė 680 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, iš kurių 450 Eur buvo laikrodis, po to pateikė čekį, jog laikrodis galimai kainavo 650 zlotų, kas būtų apie 160 Eur. Vėliau jis parašė, kad pametė akinius, kurių vertė 160 Eur, nors pareigūnai turi vaizdo įrašą, kuriame matosi, jog nukentėjusysis akinių nepametė. „Bershka“ marškinėliai kainuoja 20 Eur, o ne 80 Eur, nebent jie buvo pirkti kitoje valstybėje. Nepaisant to, jis (kaltinamasis) siūlė nukentėjusiajam 320 Eur daugiau nei pats nukentėjusysis iš pat pradžių prašė, o kai atsirado jo atstovas, atsirado ir 12 500 Eur. Patvirtina, kad 2025 m. lapkričio 26 d. žinutėje parašė „turtinė – 15 Eur, neturtinė – 1 000 Eur“. Taip pat nori pažymėti, kad iš pradžių policija užfiksavo nukentėjusiojo telefono modelį „Samsung“, o civiliniame ieškinyje nurodomas telefonas „iPhone X“.Kaip minėta pirmiau, ieškovas turi įrodyti, kad patirta žala ir būsimos išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Nukentėjusysis prašė priteisti tiesioginę žalą už sugadintą telefoną, pamestus nuo saulės akinius ir būsimas išlaidas už laikrodžio taisymą (pasak nukentėjusiojo, įvykio metu buvo apibraižytas laikrodžio apsauginis stiklas), tačiau šioje byloje pateikti įrašai nepatvirtina aplinkybių, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo pamesti nuo saulės akiniai, apgadintas laikrodžio apsauginis stiklas ir sugadintas telefonas. Visų pirma, nukentėjusysis nepateikė apgadinto telefono nuotraukų, nedetalizavo, kokie pažeidimai padaryti ir pan. Iš vaizdo įrašo matyti, kad smūgių sudavimo metu buvo nukritę du daiktai, kuriuos nukentėjusysis iš karto pakėlė nuo žemės, po to telefonu skambino BBC, apie telefono sugadinimą nepranešė, tokių aplinkybių nenurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams bei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Todėl, esant neįrodytam faktui dėl telefono sugadinimo įvykio metu, kai buvo suduodami smūgiai nukentėjusiajam, prašymas priteisti išlaidas už naujo mobiliojo ryšio telefono įsigijimą netenkinamas. Taip pat atmetamas ir reikalavimas priteisti 150 Eur už prarastus akinius nuo saulės. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad po įvykio nukentėjusysis pats nuo grindinio pakelia akinius. Taigi objektyvūs bylos duomenys paneigia nukentėjusiojo teiginį, kad dėl kaltinamojo veiksmų akiniai buvo prarasti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad akiniai būtų buvę sugadinti. Todėl šiuo atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis pametė akinius, todėl reikalavimas priteisti turtinę žalą už prarastus akinius nuo saulės netenkinamas. Kaip minėta, nukentėjusysis taip pat prašo atlyginti 200 Eur už sugadintus drabužius ir batus, nurodydamas, kad jie įvykio metu buvo sutepti krauju, liko dėmės ir drabužiai buvo suplėšyti. Teismas sutinka, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytą nukentėjusiojo veido sužalojimą ir kraujavimą, kraujo patekimas ant drabužių yra objektyviai galimas. Kad marškinėliai buvo gausia sutepti krauju patvirtina ir vaizdo įrašas, darytas pareigūnų kūno kamera. Tačiau byloje esančių vaizdo įrašų visuma kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo drabužių suplėšymo aplinkybių ir priežastinio ryšio su kaltinamojo veiksmais. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas pats konfliktas ir kaltinamojo suduoti smūgiai, po smūgių kaltinamajam pasišalinus, nukentėjusiojo marškinėliai nėra suplėšyti. Tačiau policijos pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše, kuriame nukentėjusysis kalbasi su policijos pareigūnais ir, kuris padarytas praėjus maždaug valandai po įvykio, užfiksuota, kad nukentėjusiojo marškinėliai jau yra suplėšyti ir kruvini. Pats nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis po suduotų smūgių pasišalino. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis marškinėliai buvo suplėšyti. Kita vertus, nėra visiškai nepagrįstos aplinkybės, kad drabužiai ir batai, dėl jų sugadinimo krauju, buvo sugadinti, nes dėmės nebeišsiplovė. Teismas, įvertinęs batų kainą, kuri nėra neprotinga ar akivaizdžiai per didelė, marškinėlių nurodytą vertę (80 Eur), kurią, nesant jos įsigijimą patvirtinančio dokumento, teismo vertinimu, yra pagrindas mažinti iki 50 Eur, laiko įrodyta, kad nukentėjusysis galėjo patirti dėl batų ir marškinėlių sugadinimo 100 Eur, todėl ši suma priteisiama jam iš kaltinamojo. Kitoje dalyje reikalavimas atmetamas, kaip neįrodytas. Nukentėjusysis teisme patikslino reikalavimą dėl patirtų išlaidų už vaistus, nurodė, kad išlaidos sudarė apie 20–30 Eur. Byloje pateiktas 2025 m. rugpjūčio 30 d. receptas akių tepalui „Dexamethasonum et Chloramphenicolum“. Nors teismui nepateiktas vaistų pirkimą patvirtinantis dokumentas, tačiau, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis įsigijo nurodytus vaistus žaizdoms gydyti. Vis dėlto, nesant tikslių išlaidų įrodymų, priteisiama mažesnė prašoma suma iš kaltinamojo, t. y. 20 Eur, kuri laikoma ne per didele, protinga ir proporcinga. Byloje esanti 2026 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina 90 Eur išlaidas už plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultaciją (t. 2, b. l. 95, 107, 122). Ši suma, atsižvelgiant į jos pobūdį ir ryšį su byloje nustatytu veido sužalojimu, pripažintina pagrįsta turtine žala priežastiniu ryšiu susijusia su kaltinamojo neteisėtais veiksmais ir nukentėjusiojo naudai priteisiama iš kaltinamojo P. G..Vertinant reikalavimą dėl būsimų išlaidų laikrodžiui sutaisyti, atkreipiamas dėmesys, kad kaip ir praeitais atvejais, vaizdo įrašas nepatvirtina nukentėjusiojo teiginių, kad būtent dėl smurto prieš jį buvo subraižytas laikrodžio apsauginis stiklas, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis po smūgių sudavimo nebuvo nukritęs ant žemės, ranką, ant kurios buvo užsegtas laikrodis, laikė priešais save, smūgiai suduoti ir spirta nukentėjusiajam į veidą, jis veido rankomis nesidengė. Pats nukentėjusysis teisme nurodė negalintis tiksliai pasakyti, kuriuo metu įvykio vakarą laikrodžio stiklas buvo apibraižytas. Taigi, įvertinus visa tai, nėra galimybės daryti pagrįstą išvadą, kad laikrodžio apsauginis stiklas apibraižytas dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Be to, būsimos išlaidos nėra pagrįstos tinkamais finansiniais skaičiavimais. Byloje pateiktas fiskalinis kvitas 665 Lenkijos zlotų sumai (tai atitiko įvykio metu 155,88 Eur) patvirtina tik kažkokio laikrodžio įsigijimo kainą, bet ne remonto kainą ir pan. Teismas, apibendrindamas išdėstytą, netenkina ieškovo reikalavimo dėl būsimų išlaidų priteisimo iš kaltinamojo už laikrodžio remontą. Taip pat finansiniais skaičiavimais (pasiūlymu dėl rando šalinimo su paslaugų kaina ir pan.) nepagrįstas reikalavimas dėl 1 000 Eur būsimų išlaidų veido rando šalinimo plastinei operacijai. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad 1 000 Eur sumą iš esmės nustatė pats. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašymas priteisti būsimas gydymo išlaidas iš kaltinamojo yra atmetamas kaip nepagrįstas.Dėl neturtinės žalosNukentėjusysis ieškinyje prašo iš kaltinamojo priteisti jam 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019), ekonominius rodiklius (2K-80-697/2025). Be to, kiekvienas toks atvejis vertinant neturtinės žalos dydį yra individualus.Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis dėl patirto fizinio smurto – veido sužalojimo (mėlynių ir žaizdos ties akies voku) negalėjo gyventi normalaus kasdienio įprasto gyvenimo, beveik visą mėnesį negalėjo dirbti. Dėl sutrikdytos sveikatos sukelto nedarbingumo buvo nutrauktas darbo procesas, todėl nukentėjusysis jautėsi nepilnavertiškai, prarado pasitikėjimą savimi bei negalėjo ilgą laiką socializuotis. Taip pat dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir šoką, sukėlusius nuolatinį nerimą bei miego sutrikimus. Dėl patirto įvykio nukentėjusiajam tapo sunkiau bendrauti su pažįstamais, sumažėjo jo socialinis aktyvumas, taip pat atsirado baimė lankytis viešose vietose, baiminantis galimo pakartotinio smurto ar susidūrimo su kaltinamuoju. Kaltinamojo veiksmai jam sukėlė stiprų skausmą, kurį vertina 8 balais iš 10. Sužalojimai taip pat lėmė, kad nukentėjusysis mėnesį negalėjo tęsti studijų universitete. Dėl sveikatos būklės jis nedalyvavo paskaitose ir seminaruose, todėl tapo nepažangus. O tai jam sukėlė didelį stresą ir baimės jausmą, nes kilo reali grėsmė būti pašalintam iš studijų. Jis jautėsi bejėgis prieš susiklosčiusias aplinkybes, suprasdamas, kad dėl patirtų sužalojimų prarado galimybę visaverčiai dalyvauti studijų procese ir siekti akademinių rezultatų. Tokia būsena menkino nukentėjusiojo savivertę, kėlė socialinio nevisavertiškumo jausmą ir sudarė ilgalaikį neigiamą psichologinį poveikį.Teisme nukentėjusysis paaiškino, kad neturtinę žalą vertina 8 000 Eur, nes jam liko randai, su kuriais turės gyventi visą gyvenimą. Iš nukentėjusiojo gavo 1 000 Eur. Jo atstovas advokato padėjėjas teisme paaiškino, kad po sumušimo nukentėjusysis negalėjo nuvykti į universitetą ir dalyvauti paskaitose, todėl su juo buvo nutraukta studijų sutartis bei nutrauktas leidimas gyventi Lietuvoje ir todėl asmuo buvo priverstas išvykti iš Lietuvos. Dėl sumušimo nukentėjusysis prie akies turi randą, dėl kurio kreipėsi į chirurgus savo gimtinėje, tačiau ten jam negalėjo atlikti operacijos, todėl nukentėjusysis bandys kreiptis į plastikos chirurgus Lietuvoje. Taip pat nukentėjusysis apie mėnesį dėl baimės negalėjo išeiti iš namų, studijuoti, jis patyrė finansines sąnaudas.Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Kaip pirmiau minėta, byloje nustatyta, kad P. G. tyčia sudavė nukentėjusiajam tris smūgius kumščiais ir vieną kartą spyrė į veidą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta muštinė žaizda kairės akies apatiniame ir viršutiniame voke su aplinkine minkštųjų audinių edema, sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus tiek įvykio metu, tiek po jo. Kita vertus, grindžiant prašomos neturtinės žalos dydį, nepakanka vien deklaratyvių teiginių (žodžių). Padarinius dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos, kaip ir turtinę žalą, būtina įrodyti objektyviais duomenimis.Civilinis ieškovas su atstovu grįsdami nukentėjusiojo pašalinimą iš universiteto už jo nelankymą studijų pirmą mėnesį dėl patirtų sužalojimų, pateikė (duomenys neskelbtini) universiteto ir studento 2025 m. rugsėjo 2 d. sutartį (t. 2, b. l. 88-93) bei UAB „Paysera“ kvitą, iš kurio matyti, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. už studijas padaryta 1 560 Eur įmoka. Nukentėjusiojo atstovas teisme paaiškino, kad šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sumokėjęs stojimo mokestį, po to pirmo kurso mokestį, tačiau paskaitų lankyti negalėjo, nes visą mėnesį gydėsi. Nukentėjusysis apie tai pranešė universitetui, tačiau universitetas į tai nekreipė dėmesio ir pašalino nukentėjusįjį kaip nelankantį studijų. Nukentėjusysis universitetui taip pat teikė medicinine pažymas. Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad jis nesikreipė į gydytoją dėl pažymos, kad galėtų nelankyti universiteto. Nukentėjusysis teismui nepateikė duomenų, kad būtų informavęs universitetą apie negalėjimą vieną mėnesį lankyti paskaitų, kad universitetas į tai neatsižvelgė, kad iš mokslo įstaigos buvo pašalintas būtent dėl šios priežasties (akademinių pažymų, įsakymo dėl pašalinimo kopiją, kurioje matytųsi priežastys). Nepateikė objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės jis objektyviai negalėjo lankyti studijų ar kad jam buvo rekomenduota tam tikrą laikotarpį vengti įprastos veiklos. Taip pat į bylą nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo priežastis (teismui pateikta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimų projektų skyriaus rašto nuotrauka (t. 2, b. l. 60-61), tačiau minėtas raštas yra tik informacinio pobūdžio, kuriame nurodoma, kad prie prašymo dėl rinkliavos grąžinimo turi būti pridėti mokėjimus patvirtinantys dokumentai). Siekdamas išsamiai ištirti šias aplinkybes, teismas kelis kartus skelbė pertraukas ir siūlė nukentėjusiajam pateikti minėtus teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau jokie papildomi duomenys ar dokumentai teismui taip ir nebuvo pateikti.Taigi, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį ir mastą (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti veide), patirtą fizinį skausmą bei gijimo trukmę (pasak nukentėjusiojo, hematomos ir žaizda gijo apie mėnesį), patirtus neigiamus išgyvenimus, stresą. Teismas taip pat įvertina nukentėjusiojo nurodomą veido srityje likusį randą bei kitų liekamųjų reiškinių nebuvimą. Kartu pažymi, kad byloje nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusiajam būtų diagnozuotas ilgalaikis nerimo, miego ar kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Taip pat atsižvelgia į aktualią teismų praktiką, priteisiant neturtinę žalą asmenims, kuriems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Iš pastaruoju metu formuojamos teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, tačiau santykinai panašiose bylose (kai nukentėjusiesiems sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas) yra priteisiamos apytikriai 1 200 Eur sumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023 (suduotas ne vieną smūgis, veika padaryta kelių asmenų bendrais veiksmais); 2K-29-648/2023 (suduotas ne vienas smūgis, smurtauta prieš sutuoktinę). Net už sunkesnio pobūdžio veikų padarymą - nesunkų sveikatos sutrikdymą, priklausomai nuo aplinkybių, yra priteisiama nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-105-222/2019 priteista 2 200 Eur – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.); Nr. 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023 (priteista 4 000 Eur – mažiausiai 5 smūgiais, po to spyriais padarytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke ir dešinės akies vidiniame kampe, kairiame žaste, krūtinėje, nepatikslintos kilmės žaizdos panosės srityje ir viršutinėje lūpoje, nosikaulių lūžius, 33 danties šaknies lūžis); 2K-254-1214/2024 (priteisti 3 000 Eur – keliais trauminiais poveikiais padarytos kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairiajame žande, kraujosruva kairio kelio vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kaktoje, kraujosruvos dešinio peties srityje, dešinėje plaštakoje, nugaros kairėje ir odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kairio šlaunikaulio lūžis). Taigi teismas, įvertinęs visa tai, kas aptarta bei nustatytą papildomų įrodymų trūkumą, teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, teismas nukentėjusiojo prašomą neturtinę žalos sumą mažina iki 1 000 Eur, ši suma pripažįstama protinga, proporcinga ir teisinga. Kadangi kaltinamasis šią sumą savanoriškai nukentėjusiajam jau atlygino, procesas dėl ieškinio nutraukiamas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas.Dėl teisinės pagalbos išlaidųBPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).Taip pat nukentėjusysis prašo atlyginti proceso išlaidas už teisinę pagalbą, kurias sudaro 2 500 Eur. Byloje pateikta 2026 m. gegužės 11 d. sąskaita-faktūra, iš kurios matyti, kad per 3 dienas reikia sumokėti 2 000 Eur už teisines paslaugas, t. y. už konsultacijas ir suteiktas teisines paslaugas, paruoštus dokumentus (valandų skaičius – 4) (t. 2, b. l. 94). Taip pat pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 1024388 (t. 2, b. l. 108), iš kurio matyti, už teisines paslaugas nukentėjusysis sumokėjo 2 000 Eur) bei išrašas, kad nukentėjusysis 2026 m. gegužės 25 d. sumokėjo 500 Eur (t. 2, b. l. 122). Nukentėjusiojo atstovas e. p. teismui pateikė 2026 m. rugpjūčio 11 d. raštą, kuriame nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1) dalyvavimas ikiteisminio tyrimo procese – 6 val.; 2) procesinių dokumentų parengimą ir teikimą – 8 vnt.; 3) teismo procesinių dokumentų pateikimas ir įrodymų rinkimas bei susipažinimas su byla –– 10 val.; 4) kitos teisinės paslaugos, konsultacijos ir atstovavimas –– 8 val. (t. 2, b. l. 121). Nukentėjusiojo atstovas teisme paaiškino, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: dalyvavimas ikiteisminio tyrimo procese (6 val.), procesinių dokumentų rengimas ir teikimas ikiteisminio tyrimo metu, visokių prašymų, užklausų rengimas ir pateikimas įvairioms įstaigoms, įrodymų rinkimas, susipažinimas su byla bei atstovavimas (10 val.), kitos teisinės paslaugos, konsultacijos, atstovavimas (8 val.), tai iš viso 2 500 Eur. Pagal sutartį, 1 val. –– 150 Eur.Prokurorė siūlė atmesti nukentėjusiojo atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 500 Eur), nes prieš bylos nagrinėjimo pabaigą žodžiu pateikė tariamai atliktus veiksmus, kurie nėra užfiksuoti, o tik nurodyti žodžiu. Be to byla nėra didelės apimties, todėl mano, kad prašymas nepagrįstas.Kaip minėta, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tokios išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos konkrečioje baudžiamojoje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtimi. Teismas nėra saistomas prašomos priteisti sumos ir, įvertinęs bylos aplinkybes, gali ją sumažinti, jeigu prašoma suma yra per didelė ar neatitinka būtino bei pagrįsto atstovavimo išlaidų dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225-303/2019, 2K-92-976/2023 ir kt.).Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra didelės apimties ar sudėtinga. Ikiteisminio tyrimo medžiagą tesudaro vienas tomas, kaltinamajam pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Teisme įvyko keturi trumpi teismo posėdžiai, kurių trukmė buvo nuo 30 minučių iki vienos valandos. Be to, atstovo nurodytų atliktų veiksmų ir sugaišto laiko detalizacija buvo pateikta tik proceso pabaigoje, o dalis nurodytų paslaugų apibūdinta abstrakčiai, nenurodant konkrečių veiksmų apimties ir jų atlikimo laiko. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo skelbiamos pertraukos siūlant nukentėjusiajam labiau pagrįsti civilinio ieškinio reikalavimus ir siūlant atstovui pateikti teismui prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų detalizaciją. Atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos pobūdį ir sudėtingumą, kaltinamojo poziciją, proceso trukmę, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, paskelbtų pertraukų priežastis, taip pat į pateiktos teisinių paslaugų detalizacijos pakankamumą, teismas sprendžia, kad visa prašoma 2 500 Eur suma neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų ir šią sumą mažiną iki 1 000 Eur, ją priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo. Kiti klausimaiViena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :P. G. (P. G.), padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą P. G. nutraukti.P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.Nutraukti procesą dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio.Civilinio ieškovo S. J. (S. J.) ieškinį tenkinti iš dalies ir jam priteisti 210 (du šimtus dešimt) Eur turtinei žalai atlyginti. Nutraukti procesą dėl 1 000 (vieno tūkstančio) Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat S. J. priteisti 1 000 (vieną tūkstantį) Eur iš P. G. už teisinės pagalbos išlaidas. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą. Neįsiteisėjusį nuosprendį išsiųsti susipažinti P. G., nukentėjusiojo atstovui ir prokurorei, civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai. Nuosprendį, išverstą į azerbaidžaniečių kalbą, išsiųsti susipažinti nukentėjusiajam. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. P. G. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.V. G. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė