Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto IES1 atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

Ieškovė likviduojama dėl bankroto IES1 (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ATS1 (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1 538 597 Eur skolą, 160 613,05 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo 460 753,56 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

nemokumo administratorė, tikrindama IES1 (toliau – ir Bendrovė) sandorius, nustatė, kad pagal 2023 m. kovo 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atliktą mokestinį tyrimą, buvo nustatyta, kad IES1 buvo suteikusi paskolą Bendrovės vadovui ATS1 . Tiriamo laikotarpio pradžioje, t. y. 2022 m. sausio 1 d. Bendrovės apskaitytas atsakovui suteiktos paskolos likutis – 834 248,00 Eur, atitinkamai per 2022 metus Bendrovė jam papildomai suteikė 862 749 Eur paskolą, iš kurios 110 000 Eur pervedė už ATS1 į UAB „Didžioji statyba“ banko sąskaitą ir minėtą sumą apskaitė kaip Bendrovės paskolą ATS1 , 752 749 Eur Bendrovė ATS1 išmokėjo grynais pinigais iš kasos, 48 400 Eur ATS1 Bendrovei grąžino; tiriamo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d. ATS1 suteiktos paskolos likutis – 1 648 597,00 Eur. 2023 m. sausio 1 d. Bendrovė koregavo iš 2022 m. gruodžio 31 d. perkeltą ATS1 suteiktos 1 648 597 Eur paskolos likutį, t. y. sumažino 110 000 Eur, šią sumą apskaitė kaip suteiktą paskolą UAB „Didžioji statyba“; 2023 m. sausio 1 d. Bendrovės apskaitytas ATS1 suteiktos paskolos likutis sudarė – 1538 597 Eur sumą;

Bendrovė paskolą vadovui ATS1 suteikė sau nenaudingomis sąlygomis, t. y. paskolų sutartys notariškai nepatvirtintos, nenumatytos paskolų grąžinimo užtikrinimo garantijos, t. y. turto įkeitimas, laidavimas ar kitos garantijas; sutartyse paskolų paskirtis nenumatyta; nepateiktas joks paskolų ir palūkanų mokėjimo grafikas; paskola suteikta grynaisiais pinigais iš kasos. Pagal Bendrovės pateiktus apskaitos duomenis nustatyta, kad Bendrovės vadovas ATS1 kaip atskaitingas asmuo, nepanaudotų pinigų negrąžindavo į Bendrovės kasą/atsiskaitomąją sąskaitą banke, neteikė Bendrovės buhalterijai avanso ataskaitų su išlaidas pateisinančiais dokumentais, neatsiskaitęs už anksčiau išduotas/išsiimtas iš bankomatų pinigines lėšas, kitą mėnesį vėl jas išsiimdavo. Atsakovo įsiskolinimas Bendrovei nuolat didėjo: 2020 m. sausio 1 d. ATS1 Bendrovei nebuvo skolingas, o 2020 m. gruodžio 31 d. jo skola bendrovei buvo – 61 026 Eur, 2021 m. gruodžio 31 d. – 56 652,09 Eur, 2022 m. gruodžio 31 d.– 151 117,43 Eur (154 987,85 Eur – 3 870,42 Eur).Tokiu būdu atsakovui paskolos forma išmokėta 1 538 597 Eur pinigų suma ir 2022 m. pabaigoje pas atskaitingą asmenį ATS1 esantys 151 117,43 Eur grynieji pinigai, kurie nebuvo panaudoti Bendrovės reikmėms;

Bendrovei atsirado prievolė nuo ATS1 2022 m. gruodžio 31 d. iš Bendrovės gautų visų 1 689 714,43 Eur pajamų (iš kurių 1 538 597 Eur įforminta kaip gauta paskola ir 151 117,43 Eur kaip pas atskaitingą asmenį esantys grynieji pinigai), kurios priskiriamos A klasės su darbo santykiais nesusijusioms išmokoms, ir pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – GPMĮ) turi būti apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM), apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM – 328 918,29 Eur ((180 492,00 Eur x 15 procentų + (1 689 714,43 Eur – 180 492,00 Eur) x 20 procentų) bei deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį GPM deklaracijose – 2022 metų gruodžio mėnesį mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313 forma) ir 2022 metų metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (GPM312 forma);

2024 m. kovo 18 d. Bendrovė pateikė VMI patikslintas GPM deklaracijas (už 2022 metų gruodžio mėn., GPM313 forma) ir (2022 metų metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją, GPM312 forma), kuriose deklaravo 328 918,29 Eur GPM, kuris iki bankroto dienos buvo sumokėtas. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 20 d. pas atskaitingą asmenį ATS1 taip pat apskaitomas nepanaudotas grynųjų pinigų likutis 309 636,13 Eur ir šios lėšos nėra panaudotos Bendrovės reikmėms ar atskaitingo asmens grąžintos Bendrovei. Minėtos lėšos nėra deklaruotos nei GPM312 formoje, nei GPM313 formoje, todėl nuo jų GPM nebuvo priskaičiuotas;

pagal finansinės (buhalterinės) apskaitos duomenis ATS1 buvo priskaičiuotos 160 613,05 Eur palūkanos nuo suteiktų paskolų, kurios nėra sumokėtos. Taigi, buvęs atsakovas Bendrovei skolingas 1 699 210,05 Eur sumą: (1) 1 538 597,00 Eur paskola; (2) 160 613,05 Eur palūkanos; 460 753,56 Eur sumai žala: (1) 151 117,43 Eur atskaitingo asmens suma iki 2022 m. gruodžio 31 d., (2) 309 636,13 Eur atskaitingo asmens suma nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 20 d. Atsižvelgiant į tai, 2025 m. kovo 20 d. ATS1 grąžintina IES1 suma sudarė 2 159 963,61 Eur.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, duomenų apie neatvykimo priežastis taip pat nepateikė, todėl nesant ieškovės prašymo priimti sprendimą už akių, byla nagrinėjama iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą IES1. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį (civilinė byla eB2-591-430/2026).

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi atstatydinta nemokumo administratorė UAB „Inovestus“ ir IES1 nemokumo administratore paskirta AIE1 . Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorinių reikalavimų sąrašas, viso 7 54 681,94 Eur sumai (civilinė byla eB2-591-430/2026).

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi IES1 buvusiam vadovui ATS1 paskirta 500 Eur bauda už pareigos perduoti nemokumo administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą nevykdymą; taip pat nustatytas buvusiam įmonės vadovui 15 dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; išaiškinta, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus (civilinė byla eB2-591-430/2026).

Remiantis Juridinių asmenų registro išrašo duomenims ginčui aktualiu laikotarpiu IES1 vadovu ATS1 .

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 33 punktas).

Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis visais atvejais turi būti rašytinė, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju paskolų sutartys notariškai nepatvirtintos, sutartyse paskolų paskirtis nėra nurodyta, nenumatytos paskolų grąžinimą užtikrinančios garantijos, nepateiktas paskolų ir palūkanų mokėjimo grafikas, paskola, be kita ko, suteikta grynaisiais pinigais iš kasos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, 35 punktas).

Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158 straipsnis). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020, 32 punktas).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pagal 2023 m. kovo 27 d. VMI atlikto mokestinio tyrimo duomenimis IES1 buvo suteikusi paskolą Bendrovės buvusiam vadovui ATS1 . Tiriamo laikotarpio pradžioje, t. y. 2022 m. sausio 1 d. Bendrovės apskaitytas atsakovui suteiktos paskolos likutis – 834 248,00 Eur, atitinkamai per 2022 metus Bendrovė jam papildomai suteikė 862 749 Eur paskolą, iš kurios 110 000 Eur pervedė už ATS1 į UAB „Didžioji statyba“ banko sąskaitą ir minėtą sumą apskaitė kaip Bendrovės paskolą ATS1 , 752 749 Eur Bendrovė ATS1 išmokėjo grynais pinigais iš kasos, 48 400 Eur ATS1 Bendrovei grąžino, tiriamo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d. ATS1 suteiktos paskolos likutis – 1 648 597,00 Eur. 2023 m. sausio 1 d. Bendrovė koregavo iš 2022 m. gruodžio 31 d. perkeltą ATS1 suteiktos 1 648 597 Eur paskolos likutį, t. y. sumažino 110 000 Eur, šią sumą apskaitė kaip suteiktą paskolą UAB „Didžioji statyba“, 2023 m. sausio 1 d. Bendrovės apskaitytas ATS1 suteiktos paskolos likutis sudarė – 1 538 597 Eur sumą.

Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina atsakovui suteiktos ir negrąžintos paskolos dydį – 1 538 597 Eur sumą. Pagal įrodymų naštos paskirstymo taisyklę atsakovui teko pareiga įrodyti, jog jis yra grąžinęs šią suteiktą paskolą, tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas skolos negrąžino.

Nagrinėjamu atveju pagal finansinės (buhalterinės) apskaitos duomenis atsakovui buvo priskaičiuotos 160 613,05 Eur palūkanos už suteiktas paskolas, kurios taip pat nėra sumokėtos.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši taisyklė yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas ir suteikianti teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005).

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 1 538 597 Eur dydžio skolą bei 160 613,05 Eur dydžio palūkanos (CK 6.261 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis, CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis).

Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 13 punktai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kita. Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyvių teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, nepanaudotų pinigų negrąžindavo į Bendrovės kasą ar atsiskaitomąją sąskaitą banke, neteikė avanso ataskaitų su išlaidas pateisinančiais dokumentais, neatsiskaitė už išduotas/išsiimtas pinigines lėšas. Nustatyta, kad 2022 m. pabaigoje pas atsakovą esantys 151 117,43 Eur grynieji pinigai nebuvo grąžinti.

Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1d. iki 2025 m. kovo 20 d. pas atsakovą apskaitomas nepanaudotas grynųjų pinigų likutis, t. y. 309 363,13 Eur, kurios nėra panaudotos Bendrovės reikmėms ar atsakovo grąžintos Bendrovei. Šios lėšos nėra deklaruotos GPM312 ar GPM313 formoje, todėl nuo šios sumos nebuvo priskaičiuotas GPM.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką VMI patikrinimo aktuose užfiksuoti su mokesčių mokėtojo mokestine veikla susiję faktai paprastai turi didesnę įrodomąją galią tiek, kiek juose konstatuotos su nagrinėjamu ginču susijusios faktinės aplinkybės pagal įrodymą išdavusios institucijos kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių VMI patikrinimo akte nustatytų duomenų. Taigi, byloje nustačius, kad atsakovas tinkamai nevykdė bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų, akivaizdu, jog atsakovas padarė ieškovei žalą 460 753,56 Eur (151 117,43 Eur + 309 636,13 Eur) dydžio žalą (CK 6.249 straipsnis). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes jei nebūtų neteisėtų veiksmų, būtų išsaugotos ir perduotos Bendrovei piniginės lėšos (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, iš atsakovo priteistina ieškovei 460 753,56 Eur dydžio žala.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti pinginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; kt.).

Atsižvelgdama į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl procesinių palūkanų priteisimo, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteisiamą 1 538 597 Eur skolą, 160 613,05 Eur palūkanas bei 460 753,56 Eur žalos atlyginimą (CK 66.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, todėl jos nėra priteisiamos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 13,28 Eur.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai yra 8 Eur.

Ieškovės ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Ieškovės likviduojamos dėl bankroto IES1 ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto IES1 , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 1 538 597 Eur skolą, 160 613,05 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 538 597 Eur skolą, 160 613,05 Eur palūkanas) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto IES1, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 460 753,56 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (460 753,56 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteistinos sumos mokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2-1174-562/2026). (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.