Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1999 m. liepos 15 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 111 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta galutinė bausmė – 2 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo;

2001 m. birželio 7 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 3 d. nutartimi Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, veika perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2001 m. spalio 11 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2003 m. gegužės 1 d.), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 5 straipsniu bausmė sumažinta iki 3 metų 2 mėnesių ir 2 dienų. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 17 d. nutartimi panaikintas amnestijos taikymas ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2004 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo;

2013 m. spalio 11 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

J. S. 2026 m. sausio 17 d., apie 18.10 val., būdamas parduotuvėje „Lidl“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), griūdamas pastūmė eilėje prie kasos stovėjusią O. J., dėl ko pastaroji, neišlaikiusi pusiausvyros, nukrito ant grindų, ant kairio šono ir patyrė kairio šlaunikaulio kaklo lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu J. S. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios O. J. sveikatą, dėl ko pastaroji ilgai sirgo, bet jai nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. J. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai nepamena, kada įvyko šis incidentas, bet galėjo būti sausio 17 d. vakaras. Kaltinamasis su liudytoju V. B. atvažiavo į parduotuvę „Lidl“ apsipirkti, tačiau negali nurodyti, ką norėjo pirkti, nes buvo išgėręs. Nepamena, kiek alkoholio buvo išgėręs, bet mano, kad nebuvo labai girtas, nes paslydus jis greitai atsistojo, o jeigu būtų labai girtas, taip greitai būtų negalėjęs atsistoti. Tuo metu, kai jis nukrito stovėjo prie kasos, o prieš jį stovėjo moteris (nukentėjusioji). Vaizdo įraše jis matė, kad kliudė moterį, tačiau įvykio dieną to nesuprato. Jis su draugu nukentėjusiąją pakėlė, tuomet pribėgo pardavėja ir paklausė, kas atsitiko. Jie paklausė tos moters, ar viskas gerai, ji atsakė, kad taip. Negirdėjo, jog nukentėjusioji skųstųsi savo savijauta. Po to, jis su draugu apsipirko ir išėjo. Tik vėliau sužinojo, kad buvo iškviesta greitoji, buvo atvažiavusi nukentėjusiosios dukra. Apie pareikštą įtarimą sužinojo gegužės mėnesį, kai buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini). Kol jam neparodė vaizdo įrašo, jis įvykio parduotuvėje neatsiminė. Vaizdo įrašė jis matė, kad susvyravo, parkrito ir greitai atsistojo. Tuomet padėjo moteriai atsikelti, pasodino ant kėdės, atbėgo moters dukros pažįstama ir viskas. Taip atsitiko, nes jis buvo išgėręs. Su nukentėjusiąją po įvykio nebandė susisiekti, kadangi galvojo, kad taip sutrukdys tyrimui. Parodė, kad labai gailisi dėl to, kas nutiko. Nežino, kaip tai nutiko, netyčia. Žino apie civilinius ieškinius ir juos pripažįsta. Nedirba kelis mėnesius, santaupų neturi, gyvena vienas, per mėnesį gauna 460 eurų, kurių užtenka tik už butą susimokėti. Savarankiškai ieško darbo ir kai pradės dirbti, tada tikrai pradės atlyginti žalą civiliniams ieškovams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

2026 m. vasario 19 d. O. J. pareiškime nurodė, kad 2026 m. sausio 17 d., apie 18.00 val., buvo išėjusi apsipirkti į parduotuvę ,,Lidl“, esančią (duomenys neskelbtini). Jai priėjus prie kasos kažkas ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant kairiojo šono ir pajuto didelį skausmą kairės kojos pusėje, prie jos priėjo parduotuvės salės darbuotoja ir keli kiti nepažįstami asmenys, kurie padėjo jai atsistoti. Tuo metu paeiti pati negalėjo, ten buvę asmenys jai padėjo nueiti atsisėsti ant palečių, esančių prie kasos. RVUL jai buvo nustatytas kairės pusės šlaunikaulio kaklelio lūžis. Dėl patirtos fizinės žalos prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 18–20).

2026 m. vasario 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame pranešama, kad pagal medžiagoje Nr. M-1-01-4258-26 atliekamą aplinkybių tikslinimą dėl to, kad 2026 m. sausio 17 d., apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini), „Lidl“ parduotuvės prekybos salėje prie kasų nenustatytos tapatybės vyras, galimai neišlaikęs pusiausvyros, griuvo kliudydamas O. J., kuri nugriuvo ir patyrė kūno sužalojimus bei RVUL jai nustatytas kairės pusės šlaunikaulio kaklelio lūžis, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 139 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusioji patyrė sužalojimus, šiuo metu gydoma Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (t. 1, b. l. 8–10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. J. parodė, kad 2026 m. sausio 17 d., apie 18.00 val., buvo išėjusi apsipirkti į parduotuvę ,,Lidl“, esančią (duomenys neskelbtini). Jai priėjus prie kasos kažkas ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo. Dėl patirto skausmo nepamatė, kas galėjo ją pastumti. Nugriuvo ant kairiojo šono ir pajuto didelį skausmą. Skausmas buvo labai didelis, jį vertina 10 balų. Pati nesugebėjo atsikelti, prie jos priėjo parduotuvės salės darbuotoja ir keli kiti nepažįstami asmenys. Tuo metu paeiti pati negalėjo, ten buvę asmenys ją paėmė, pakėlė ir padėjo atsisėsti ant palečių, esančių prie kasos. Tuo metu, kol sėdėjo, dukros, V. L., tuo metu parduotuvėje buvusi pažįstama I. iškvietė GMP, jos gyvenamosios vietos nežino, kontaktinių duomenų neturi. RVUL jai buvo nustatytas kairės pusės šlaunikaulio kaklelio lūžis, dėl ko jai buvo atlikta operacija. Dėl patirtos traumos jai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iki įvykio vaikščiojo ir neturėjo jokių šlaunikaulio kaklelio traumų. Šiuo metu, 2026 m. vasario 19 d., dar vis guli ligoninėje ir atlieka tolimesnį gydymą RVUL reabilitacijos skyriuje (t. 1, b. l. 25–26).

2026 m. gegužės 27 d. papildomai apklausta nukentėjusioji O. J. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu viena, po 2026 m. sausio 17 d. įvykio ja rūpinasi anūkas ir dukra V. 2026 m. sausio 17 d., apie 18.00 val., ji ėjo viena į parduotuvę „Lidl“, esančią (duomenys neskelbtini). Susirinkusi prekes ji nuėjo prie kasos, eilė nebuvo didelė. Jai bestovint prie kasos, kažkas netikėtai ją stipriai pastūmė iš nugaros ir ji iš karto nugriuvo ant kairės pusės šono. Nugriuvusi nebegalėjo atsistoti, jai labai stipriai skaudėjo šiek tiek žemiau klubo. Skausmas buvo labai stiprus. Kiti pirkėjai ją pakėlė ir pasodino ant palečių. Jai iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje jai padarė rentgeną, diagnozavo šlaunikaulio kaklelio lūžį ir pasakė, kad reikės operacijos. Ligoninėje po operacijos ji buvo gal iki 2026 m. sausio 29 d., iš karto po to buvo reabilitacija, kuri truko 24 dienas. Iki šio įvykio ji vaikščiodavo be ramentų, vaikščiojo viena į parduotuvę, skalbė, gaminosi valgyti, tvarkėsi namuose, jai nebuvo reikalinga priežiūra. Po šio įvykio ji turi vaikščioti su ramentais, nebegali viena niekur išeiti ar viena savarankiškai gyventi, jai būtina kasdienė pagalba buityje. Dėl šio įvykio jai pablogėjo psichologinė būklė, jai nesmagu vaikščioti su ramentais, pablogėjo miegas, jaučia nuolatinį nerimą, iki šiol jaučia skausmą ir dėl to kenčia, jos amžiuje tokios traumos labai sunkiai gyja. Ji pageidauja reikšti civilinį ieškinį šiame ikiteisminiame tyrime dėl jai padarytos moralinės žalos. Turtinės žalos negali įvardinti, nes visas gydymas jai buvo apmokamas. Daugiau nieko negali papildyti (t. 1, b. l. 28–30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. L. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu, turi motiną O. J., gyvenančią (nurodomas adresas). Mama gyvena viena, buitiniais dalykais rūpinasi pati, pati eina į parduotuvę. 2026 m. sausio 17 d. išėjo į parduotuvę ,,Lidl“, kuri yra (duomenys neskelbtini), apie 18.13 val. jai paskambino pažįstama I. T., tel. (nurodomas), kur ji gyvena nežino, kažkur (duomenys neskelbtini). Ji jai pasakė, kad mamai pasidarė bloga ,,Lidl“ parduotuvėje ir kad iškviesta GMP. Iš karto skubėjo į ,,Lidl“ parduotuvę, atbėgusi pamatė, jog mama sėdėjo ant palečių prekybos salėje, prie kasų, šalia buvo jos (liudytojos) pažįstama I., apsaugos darbuotojas ir kažkokia salės darbuotoja. Mama buvo sąmoninga, skundėsi skausmais, jog negali pajudėti ir parodė skaudamą kairės pusės šoną. Paklausė, kas įvyko, ir ji jai pasakė, jog kažkoks vyras, galimai skubėdamas ją iš nugaros pastūmė ir ji parkrito. Paklausus, ar pažįsta vyrą, ji atsakė, kad ne. GMP atvyko greitai. Kalbėjo su I. ir ji pasakė, kad ji pati nematė įvykio, pamačiusi parkritusią jos mamą padėjo pakelti ir iš karto I. jai paskambino. Tuo metu viskas vyko greitai, todėl nespėjo pakalbėti su darbuotojais. Atvykusi GMP apžiūrėjo jos mamą ir nusprendė vežti į RVUL tolimesnei apžiūrai. Kartu su GMP vyko ir ji. Ligoninėje mamą greitai nuvežė daryti rentgeną ir pasakė, jog matomas kairės pusės šlaunikaulio kaklelio lūžis, todėl ją reikės operuoti. Ją iš karto paguldė į traumatologinį skyrių. 2026 m. sausio 19 d., apie 23.00 val., vakare operavo mamą. Mama iki šiol guli traumatologiniam skyriuje, reabilitacija prasidės nuo 2026 m. sausio 29 d. ir galimai truks 24 dienas, reabilitacijos metu mama gulės stacionare. Ji 2026 m. sausio 20 d., vakare užėjo į ,,Lidl“, priėjo prie apsaugos darbuotojo ir paprašė pažiūrėti, ar yra to įvykio vaizdo įrašas, pasakė, kad yra, ir jai parodė ištrauką, kaip kažkoks jai nepažįstamas vyras svirduliuodamas griuvo link stendo ir griūdamas kliudė jos mamą, nuo ko ji nugriuvo ant kairės pusės. Parduotuvės darbuotojai pasiūlė jai kreiptis į policiją, tą ir padarė. Norėtų, kad būtų atliktas tyrimas, kurio metu būtų nustatytas jos mamą sužalojęs asmuo ir patrauktas atsakomybėn. Jai tikrai neramu dėl tokios traumos pasekmių. Ji mamą informavo, kad kreipėsi į policiją (t. 1, b. l. 54–57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. B. parodė, kad gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu. 2026 m. sausio 17 d. važiavo namo su pažįstamu, jis jį vadina „J.“, tikslaus vardo nežino. Žino, kad turi sūnų. Su „J.“ jie susipažino bare, stotyje, prieš 4–5 metus, jo pavardės nežino, kur jis gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat nežino, jo tel. nr. (duomenys neskelbtini). Tą dieną jį pasiėmė iš baro, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar J. tą dieną buvo neblaivus. Važiuojant jis pasiūlė užsukti į „Lidl“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje susirinko reikiamas prekes, priėjo prie kasų ir pamatė, kaip senyvo amžiaus moteris pargriuvo. Kažkas jai padėjo atsikelti, daugiau detalių neatsimena. Kaip jo pažįstamas „J.“ galėjo pargriauti jam nepažįstamą moterį, nematė. Už prekes sumokėjo „J.“, ar grynais, ar kortele, nepamena. Apsipirkę sėdo į automobilį ir išvažiavo, jis jį paleido prie daugiabučių, kur jis nuėjo toliau, nežino. Apklausos metu jis jam paskambino ir paprašė pasakyti tikslų vardą ir pavardę. Jis jam atsakė, jog jis J. S. Neatsimena, ar J. tą dieną vartojo alkoholį. Daugiau su šituo įvykiu susijusių detalių pasakyti negali (t. 1, b. l. 61–64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. T. parodė, kad liudytojo teisės ir pareigos jai išaiškintos ir suprantamos. Parodė, kad pažįsta O. J., ji buvo jos kaimynė prieš daug metų, vėliau ji išsikraustė, tačiau ją atsimena iki šiol. Šią žiemą, sausio mėnesį, tiksliai neatsimena kurią dieną, 18.00 – 19.00 val., su vyru buvo parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini). Einant link savitarnos kasų pamatė, kaip prie kasų du vyrai už pažastų laiko močiutę, ji ją atpažino kaip O. Ji pasisveikino ir priėjo arčiau, paklausė, kas nutiko. O. jai atsakė, kad kažkoks vyras ją pastūmė ir ji nukrito, sakė, kad labai skauda koją, manė, kad koja lūžo. Ji paprašė, kad parduotuvės darbuotojas iškviestų greitąją, pasodino O. ant palečių. Ji turėjo O. dukros telefono numerį, todėl jai paskambino ir pranešė apie įvykį. Kartu su O. sulaukė jos dukros ir greitosios pagalbos, kuriai atvykus ji pasišalino. Daugiau nurodyti negali (t. 1, b. l. 66–67).

2026 m. vasario 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai:

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PR.4_20260117-180235_20260117-180253“, matyti, kad į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo pilkas automobilis su juodu kapotu. Automobilio valstybiniai numeriai nesimato.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PR.3_20260117-180243_20260117-180249“, matyti, kad į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo pilkas automobilis su juodu kapotu. Automobilio valstybiniai numeriai nesimato.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PR.2_20260117-180249_20260117-180410“, matyti, kad 18:02:50 val. į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo pilkas automobilis su juodu kapotu. Automobilio valstybiniai numeriai nesimato. 18:30:57 val. iš automobilio išlipo vyras Nr. 1, apsirengęs tamsios spalvos striukę ir tamsios spalvos džinsais, avintis tamsius batus. Ant kaklo jis buvo užsidėjęs įvairiaspalvį šaliką, ant veido – akinius. Vyras Nr. 2 buvo apsirengęs tamsios spalvos striukę, šviesios spalvos džinsais, avėjo tamsius sportbačius baltais padais.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „KA.7_20260117-181108_20260117-183207“, matyti, kad 2026 m. sausio 17 d. 18:11:29 val. prie kasos prieina moteris, apsirengusi tamsios spalvos ilgą striukę ir tamsios spalvos kelnėmis, avinti tamsius batus. Ant galvos ji buvo užsidėjusi tamsios spalvos kepurę, rankose laikė maišus ir lazdelę. 18:11:36 val. šalia jos sustoja vyras Nr. 1. Tuo pačiu metu vyras Nr. 2, neišlaikęs pusiausvyros, krenta prie šalia kasos stovinčio šaldytuvo su gėrimais. 18:11:38 val. krisdamas jis užkabina minėtą moterį, kuri nukrenta ant kairiojo šono. 18:11:42 val. šalia stovintys vyrai padeda moteriai atsistoti, o vyras Nr. 2 atsistoja savarankiškai. 18:11:56 val. vyras Nr. 1 paima moterį už alkūnės ir kažką jai pasako, vėliau pradeda kalbėti vyrui Nr. 2. 18:13:16 val. vyras Nr. 1 padeda moteriai atsisėsti ant netoliese, prie kasos, stovinčios paletės su prekėmis. Vyras Nr. 2 visą tą laiką stovi ir stebi situaciją. Vėliau asmenys Nr. 1 ir Nr. 2 apsiperka parduotuvės kasoje ir eina link išėjimo. 18:26:10 val. prie moters prieina medikai, paguldo ją ant neštuvų ir išveža link išėjimo pro kasas.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „KA.4_20260117-181129_20260117-181506“, matyti, kad 2026 m. sausio 17 d. 18:11:30 val. prie kasos prieina moteris ir sustoja. Šalia jos sustoja vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2. 18:11:36 val. vyras Nr. 2, neišlaikęs pusiausvyros, krenta prie kasos stovinčio šaldytuvo su gėrimais. 18:11:38 val. krisdamas jis užkabina minėtą moterį, kuri nukrenta ant kairiojo šono. 18:11:42 val. šalia esantys asmenys padeda moteriai atsistoti. 18:11:48 val. vyras Nr. 2 taip pat atsistoja. 18:13:20 val. šalia esantys asmenys pasodina moterį ant netoliese stovinčios paletės su prekėmis.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „KA.5_20260117-181506_20260117-182037“, matyti, kad asmenys Nr. 1 ir Nr. 2 apsiperka ir eina link išėjimo iš parduotuvės.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „EX.1_20260117-182037_20260117-182056“, matyti, kad asmuo, linguodamas, eina link išėjimo iš parduotuvės.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „ENT.2_20260117-182056_20260117-182104“, matyti, kad 2026 m. sausio 17 d. 18:21:01 val. minėtas asmuo išeina iš parduotuvės pro įėjimo/išėjimo duris.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PR.1_20260117-182104_20260117-182244“, matyti, kad 18:21:14 val. vyrai Nr. 1 ir Nr. 2, išėję iš parduotuvės, įsėda į pilką automobilį su juodu kapotu ir juodos spalvos sparnu, pilku bamperiu. Automobilio valstybiniai numeriai nesimato. 18:22:38 val. automobilis išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės ir, tikėtina, nuvažiuoja įrašo kairės pusės kryptimi. Vaizdo įrašų apžiūra baigta (t. 1, b. l. 73–74).

2026 m. gegužės 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC skambučio apžiūra (t. 1, b. l. 70–72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 4 d. specialisto išvada Nr. G 759/2026 (01), kurioje nurodyta:

O. J. kūne konstatuotas kairio šlaunikaulio kaklo lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku paviršiumi, tikėtina nugriuvus. Sužalojimas susidarė neužilgo iki GMP apžiūros 2026 m. sausio 17 d.

O. J. kūne konstatuotas kairio šlaunikaulio kaklo lūžis, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.1. – susargdinimas ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo susidarymo metu nuketėjusioji turėjo justi fizinį skausmą.

O. J. kūne konstatuotas kairio šlaunikaulio kaklo lūžis padarytas vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 97–99).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. S. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam aiškus, dėl kaltės visiškai neprisipažįsta. Parodo, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu vienas, šiuo metu savaitę laiko yra darbo biržoje, ieškosi naujo darbo. Nuo psichinių ligų nėra gydęsis, nėra tokiose įskaitose, tačiau prieš 3 metus gydėsi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nėra priklausomas nuo alkoholio, jį vartoja per išeigines, į mėnesį gal kartą. 2026 m. sausio 17 d. jis buvo su draugu V., jie su juo buvo lyg stoties bare. Jis buvo tą dieną girtas ir sunkiai gali kažką atsiminti. Kiek atsimena, V. jį vežė namo, bet kiek buvo valandų, negali pasakyti. Važiuojant jis dar užsinorėjo sidro, todėl sustojo „Lidl“ parduotuvėje, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu adresu, nes (duomenys neskelbtini). Jis neatsimena kaip viskas vyko parduotuvėje ir neatsimena, kad būtų nugriuvęs ir kažką pastūmęs. Jam V. pasakojo, kad parduotuvėje kažkokia moteris nugriuvo, o jie ją pakėlė. V. pats buvo pakviestas į policiją ir jam sakė, kad jį kvies į apklausą dėl to, kad moteris nukrito ir jie ją pakėlė, kad jis ją būtų pastūmęs, jis jam nepasakojo. V. alkoholio nevartoja iš viso, todėl jis buvo blaivus. Daugiau jis neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 126–128).

2026 m. birželio 19 d. papildomai įtariamuoju apklaustas J. S. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą nesutinka, neprisipažįsta. Jam teisė dėl gynėjo išaiškinta, įtariamojo teisės yra aiškios. 2026 m. sausio 17 d. vienas gėrė namie, ką gėrė, jau neprisimena, bet galėjo būti vienas iš variantų, kad išgėrė 3 – 4 butelius alaus, arba galėjo užsinorėti ir įsipilti 100 ml stipresnio gėrimo, bet tiksliai negali įvardinti, ką gėrė. Alkoholį vartoja retai. Stengiasi negerti alkoholio iki tokios stadijos, kad reikėtų pagalbos grįžti namo. Gali būti, kad gėrė namie ir V. atvažiavo pas jį į namus, jį pasiėmė ir važiavo į parduotuvę, turbūt esant prie parduotuvės apsinešė iki tiek, kad pradėjo svirduliuoti. Į parduotuvę girtas įprastai neina, 2026 m. sausio 17 d. ėjo kartu su V. į parduotuvę, gali būti, kad ėjo pirkti sidro, gal dar V. sau kažką pirko. Neprisimena, kad būtų kalbėję, kad jis liktų laukti lauke, o V. vienas eitų į parduotuvę, tiesiog abu ėjo į parduotuvę. Daugiau negali nieko nurodyti (t. 1, b. l. 135–137).

2026 m. birželio 19 d. papildomai įtariamuoju apklaustas J. S. parodė, kad papildytų buvusią apklausą, kad pamačius parduotuvės „Lidl“ vaizdo įrašus, sutinka, kad tai buvo jis, kuris svirduliuodamas nukrito ir tuo pačiu kartu su juo nukrito senyva moteris. Pats šio momento neprisimena. Pagal savo būseną, sakytų, kad buvo daugokai išgėręs. Tokioje būsenoje mano, kad suvokė, jog buvo parduotuvėje ir turėjo laikytis jos tvarkos. Jis suprato, kad yra parduotuvėje, nes po jo kritimo dar pats ir atsikėlė. Kodėl nukrito, nežino, gal už kažkur užkliuvo. Peržiūrėjęs video suprato, kad su V. kartu atvažiavo automobiliu iki parduotuvės, būdamas tiek išgėręs pats pėsčiomis neitų iki parduotuvės, nors ir nuo jos gyvena apie (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad po apsipirkimo kartu su V. grįš pas jį (t. 1, b. l. 138–139).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kaltininko neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), pažeidžiantį draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (nustatytas norminiuose teisės aktuose ar nenustatytas, tačiau visuotinai žinomas); 2) kilusius žalingus padarinius – nukentėjusio asmens profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimą arba ilgą sirgimą, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai; 3) priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent kaltininko veika yra nukentėjusiojo profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimo arba ilgo sirgimo, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, priežastis; 4) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. kad kito žmogaus sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis). Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-697/2017, 7 punktas; 2K-327-495/2019, 13 punktas; 2K-8-648/2023, 11 punktas; 2K-270-511/2024, 12, 13, 17 punktai; 2K-151-1073/2025, 13, 14 punktai; 2K-199-648/2025, 11, 13 punktai). Taigi BK 139 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padaryti veiksmai gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti šiame straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. S. pirmųjų apklausų metu kaltės nepripažino, tačiau 2026 m. birželio 19 d. apklausos metu, peržiūrėjęs parduotuvės vaizdo įrašus, savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebeneigė. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje, buvo parduotuvėje „Lidl“ ir stovint prie kasų jis nukrito, o kartu su juo nukrito senyva moteris. Taip atsitiko, nes jis buvo išgėręs ir tikriausiai neišlaikė pusiausvyros. Nukritęs jis greitai atsistojo ir padėjo moteriai atsikelti, pasodino ant kėdės. Prie moters priėjo kiti asmenys ir jis su draugu išėjo iš parduotuvės, kadangi negirdėjo, kad moteris skųstųsi savijauta. Tačiau jis tik vėliau sužinojo, kad buvo iškviesta greitoji, buvo atvažiavusi nukentėjusiosios dukra. Kaltinamasis suvokė, kad buvo parduotuvėje ir turėjo laikytis joje nustatytos tvarkos.

Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji, kuri parodė, kad 2026 m. sausio 17 d., apie 18.00 val., buvo išėjusi apsipirkti į parduotuvę ,,Lidl“, esančią (duomenys neskelbtini). Jai bestovint prie kasos, kažkas netikėtai ją stipriai pastūmė iš nugaros ir ji iš karto nugriuvo ant kairės pusės šono. Nugriuvus pajuto didelį skausmą, kurį vertina 10 balų. Pati nesugebėjo atsikelti, kiti pirkėjai ją pakėlė ir pasodino ant palečių. Jai iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten jai buvo nustatytas kairės pusės šlaunikaulio kaklelio lūžis, dėl ko jai buvo atlikta operacija (t. 1, b. l. 25–26, 28–30). Šiuos parodymus patvirtina ir vaizdo įrašų apžiūra, iš kurių matyti, kad 2026 m. sausio 17 d. prie kasos prieina moteris ir sustoja. Šalia jos sustoja vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2, kuris neišlaikęs pusiausvyros, krenta prie kasos stovinčio šaldytuvo su gėrimais ir krisdamas jis užkabina minėtą moterį, kuri nukrenta ant kairiojo šono. Vėliau šalia esantys asmenys padeda moteriai atsistoti, vyras Nr. 2 taip pat atsistoja. Šalia esantys asmenys pasodina moterį ant netoliese stovinčios paletės su prekėmis (t. 1, b. l. 73–74). Šias įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojos I. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai – žiemą, sausio mėnesį, 18.00 – 19.00 val., su vyru buvo parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini). Einant link savitarnos kasų pamatė, kaip prie kasų du vyrai už pažastų laiko O. Ji priėjo ir paklausė, kas nutiko. O. jai atsakė, kad kažkoks vyras ją pastūmė ir ji nukrito, sakė, kad labai skauda koją, manė, kad koja lūžo. <...> (t. 1, b. l. 66–67). Šiuos parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 759/2026 (01), kurioje nurodyta, kad O. J. kūne konstatuotas kairio šlaunikaulio kaklo lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku paviršiumi, tikėtina nugriuvus. Sužalojimas susidarė neužilgo iki GMP apžiūros 2026 m. sausio 17 d. O. J. kūne konstatuotas kairio šlaunikaulio kaklo lūžis, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.1. – susargdinimas ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo susidarymo metu nuketėjusioji turėjo justi fizinį skausmą. O. J. kūne konstatuotas kairio šlaunikaulio kaklo lūžis padarytas vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 97–99).

Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis nors ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų (t. y. dėl neatsargumo griūdamas pastūmė eilėje prie kasos stovėjusią moterį, po ko ši kartu nukrito) gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau privalėjo ir galėjo įvertinti susidariusią situaciją apdairiau, t. y. pripažintina, kad kaltinamasis J. S. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, už kurį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl J. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis dėl nusikalstamo nerūpestingumo, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo neteisėtais veiksmais padaryta žala, kuri nėra atlyginta. J. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino tik peržiūrėjęs parduotuvės vaizdo įrašus, teisiamajame posėdyje nurodė, kad labai gailisi. Kaltinamojo prisipažinimas ir gailėjimasis yra pagrindu šioje byloje konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. J. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jo veiksmus lėmė apsvaigimas nuo alkoholio. J. S. yra darbingo amžiaus, trauktas baudžiamojon atsakomybėn penkis kartus. Per paskutinius trejus metus jis administracine tvarka baustas penkis kartus už važiavimus be bilieto, smulkią vagystę, paskirtos baudos sumokėtos. Asmuo išsiskyręs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teismo posėdžio metu teigė savarankiškai ieškantis darbo. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinęs visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, būtent ši bausmės rūšis bus tinkamiausia kaltinamajam. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nedirba, tačiau ieškosi darbo, santaupų neturi, mėnesinės pajamos nedidelės, taip pat atsižvelgiama į baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių dydžius, manytina, kad baudos bausmė nebus tikslinga. Kaltinamasis neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų bausmės, o griežčiausių bausmių – laisvės atėmimo, paskyrimas, kad ir trumpiausiam laikui, teismo manymu, būtų neproporcingas. Būdamas laisvėje ir vykdydamas teismo paskirtus įpareigojimus, kaltinamasis ne tik galės tinkamai atlyginti padarytą žalą, bet ir tinkama linkme keisti savo elgesį bei gyvenimo būdą.

Be to, teismas sprendžia, kad siekiant efektyviai įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam paskiriami įpareigojimai – per visą bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti civilinei ieškovei O. J. padarytą neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimas visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir J. S. skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros su įpareigojimais – per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. J. padarytą neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimas visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje pateikti du civiliniai ieškiniai: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiosios O. J.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 8 040,89 Eur už nukentėjusiajai O. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 45–48). Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina – 8 040,89 Eur. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai O. J. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo sukeltas kaltinamojo J. S. neteisėtais veiksmais, dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji gydyta PSDF biudžeto lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš J. S. priteistina Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 8 040,89 Eur žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 5 punktas). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžiama, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

Nukentėjusioji O. J. pateikė civilinį ieškinį 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 39). Nurodė, kad po patirtos traumos nebegali gyventi jai įprasto gyvenimo būdo. Iki įvykio gyveno viena ir visiškai galėjo savimi pasirūpinti. Po patirtos traumos jai reikalinga nuolatinė pagalba buityje – tvarkytis, gaminti maistą, rūpintis higiena, negali pati nueiti į parduotuvę, pas gydytoją bei tvarkyti kitų reikalų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-511/2024, 23 punktas). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 55 punktas).

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. nusikalstamą veiką padarė neatsargia kaltės forma, nukentėjusiajai O. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Baudžiamosios bylos duomenimis dėl kaltinamojo neatsargių veiksmų nukentėjusiajai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), t. y. kairio šlaunikaulio kaklo lūžis su poslinkiu ir po nagrinėjamo įvykio buvo atlikta kairio klubo sąnario operacija. Nekyla abejonių, kad dėl tokio sužalojimo nukentėjusioji juto skausmą, turėjo išgyvenimų ir nepatogumų, kurį laiką turėjo gydytis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio jai pablogėjo psichologinė būklė, miegas, jaučia nuolatinį nerimą, nesmagu vaikščioti su ramentais. Be to, civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio negali savęs apsitarnauti, gyventi taip, kaip anksčiau, jai reikalinga nuolatinė pagalba buityje. Taigi tai patvirtina, kad nukentėjusioji ir šiuo metu patiria tam tikrus nepatogumus dėl padarytos neatsargios nusikalstamos veikos. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji yra garbingo amžiaus, buvo atlikta sunki operacija, vyresnio amžiaus asmeniui tokio pobūdžio traumos gijimo terminas ilgesnis nei jauno žmogaus. Taigi dabartiniu metu iš esmės pasireiškia tam tikri nepatogumai (negalėjimas pasirūpinti buitimi, reikalinga nuolatinė pagalba) bei dvasiniai išgyvenimai.

Be to, nustatant padarytą neturtinę žalą, būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, o šiuo atveju kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, akivaizdu, kad J. S. tyčios sužaloti ar kaip nors pakenkti nukentėjusiajai O. J. neturėjo, padaryta veika tiesiogiai nebuvo kėsinamasi į jos sveikatą ar gyvybę. Be to, J. S. turtinė padėtis yra prasta, kaip kaltinamasis nurodė teisiamojo posėdžio metu šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, savarankiškai ieško darbo, tačiau pajamos per mėnesį yra nedidelės, kurių užtenka tik už butą sumokėti.

Kaip jau minėta aukščiau, teismui nekyla jokių abejonių, kad įvykio metu ir po jo atsiradusio sužalojimo gydymo metu nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumų, todėl turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Tačiau, įvertinus nukentėjusiajai konstatuoto sužalojimo pobūdį, taikytą gydymą, liekamuosius reiškinius (nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio jai reikalinga nuolatinė pagalba, nes pati nebegali daug ko padaryti), skausmus, įvertinęs ir tai, kad įvykio metu nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai‚ teismas sprendžia, jog nėra pagrindo vertinti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą 10 000 Eur suma. Nors teismui nekyla abejonių, kad palyginti netrumpą laiko tarpą dėl įvykio metu patirtų sužalojimų O. J. negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo, jautė skausmą bei diskomfortą, tačiau tokios pasekmės paprastai yra būdingos iš esmės kiekvienoje tokio pobūdžio byloje, o tai nesudaro pagrindo patirtą neturtinę žalą vertinti 10 000 Eur. Teismo vertinimu, 3 000 Eur suma yra pakankama suma, kuri kompensuotų nukentėjusiosios patirtus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, tokiu būdu nebūtų nukrypstama ir nuo apygardos teismų bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, formuojamos panašaus pobūdžio bylose sukėlus nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnis, 139 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 1 500 Eur iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-327-495/2019, 2K-207-628/2023, 2K-182-495/2023, 2K-270-511/2024 27 punktas; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. spalio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-291-795/2022 21.4 punktas ir kt.), o paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo priteisiama apie 2 000 – 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-386-1072/2025, 20 punktas).

Kaltinamajam J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti civilinei ieškovei O. J. padarytą neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti civilinei ieškovei O. J. padarytą neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Tenkinti civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį ir priteisti iš J. S. 8 040,89 Eur (aštuonis tūkstančius keturiasdešimt eurų ir 89 euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. S. priteisti O. J. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba (Vilniuje – Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriumi, esančiu Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

6) nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.