Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) 2026 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-6573-2026 (nutarimas suformuotas automatiniu būdu).

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Institucijos 2026 m. birželio 6 d. nutarimu (nutarimas suformuotas automatiniu būdu) nurodyta, kad 2026 m. birželio 6 d. nustatyta:

T. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrija) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracija (forma FR0600) už 2026 m. balandžio mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 d., atitinkamai iki 2026 m. gegužės 25 d. Taip T. K., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 85 straipsnio 1 dalies nuostatas;

Taip pat T. K., būdamas Bendrijos vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta PVM deklaracija (forma FR0600) už 2026 m. kovo mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 d., atitinkamai iki 2026 m. balandžio 27 d. Taip T. K., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė PVMĮ 85 straipsnio 1 dalies nuostatas;

Taip pat T. K., būdamas Bendrijos vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. balandžio mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2026 m. gegužės 20 d. Taip T. K., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė PVMĮ 78 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 42² straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 p. nuostatas;

Taip pat T. K., būdamas Bendrijos vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. kovo mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2026 m. balandžio 20 d. Taip T. K., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė PVMĮ 78 straipsnio 5 dalies nuostatas, MAĮ 42² straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 p. nuostatas.

T. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

T. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2026 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-6573-2026 ir dėl jo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Alternatyviai, jei būtų laikoma, kad formalus pažeidimas buvo padarytas, pripažinti jo veiką mažai pavojinga ir panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

T. K. skunde nurodo, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas formaliai, suformuotas automatiniu būdu, o vien automatizuotas duomenų fiksavimas negali pakeisti individualaus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, kaltės, administracinio nusižengimo pavojingumo ir faktinių aplinkybių vertinimo. Anot pareiškėjo, iš skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku, ar Institucija vertino: 1) ar Bendrija atitinkamais laikotarpiais faktiškai vykdė PVM apmokestinamą veiklą; 2) ar buvo išrašytų ir gautų PVM sąskaitų-faktūrų; 3) ar dėl tariamo vėlavimo kilo reali žala valstybės biudžetui; 4) ar deklaracijos ir duomenys buvo pateikti vėliau; 5) ar administracinis nusižengimas buvo pašalintas; 6) ar egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą netaikyti administracinės atsakomybės arba laikyti veiką mažai pavojinga. Todėl, pareiškėjo teigimu, skundžiamas nutarimas laikytinas nepakankamai motyvuotu ir priimtu formaliai.

Taip pat skunde pabrėžiama, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kad dėl tariamai pavėluoto deklaracijų ar i.SAF duomenų pateikimo būtų nesumokėti mokesčiai, nuslėptos pajamos, padaryta žala valstybės biudžetui ar kitaip sutrikdytas mokesčių administravimas; nėra nurodyta, kad T. K. veikė tyčia, sąmoningai vengė pateikti deklaracijas ar i.SAF duomenis, siekė nuslėpti mokesčius ar sudaryti kliūtis mokesčių administratoriui. Anot pareiškėjo, administracinė atsakomybė negali būti grindžiama vien jo, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, statusu. Jeigu buvo techninis, apskaitos, organizacinis ar kitoks formalus vėlavimas, jis negali būti prilyginamas sąmoningam mokestinių prievolių nevykdymui.

T. K. teigimu, šiuo atveju Institucija neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio; nėra duomenų apie žalą valstybės biudžetui; nėra duomenų apie tyčią ar mokesčių slėpimą; MB „(duomenys neskelbtini)“ yra mažoji bendrija, o ne didelė įmonė su atskiru apskaitos skyriumi; pažeidimas, jei jis buvo padarytas, gali būti arba yra pašalintas; o įspėjimas, nors ir nėra piniginė bauda, vis tiek yra administracinė nuobauda, sukelianti neigiamas teisines ir reputacines pasekmes. Tuo metu, jei teismas laikytų, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, skunde prašoma įvertinti jo mažą pavojingumą. Byloje nėra duomenų apie realią žalą, tyčią, mokesčių slėpimą, pakartotinumą ar kitas aplinkybes, kurios pagrįstų administracinės atsakomybės taikymo būtinumą, todėl administracinės nuobaudos paskirtis, anot pareiškėjo, šiuo atveju gali būti pasiekta netraukiant jo administracinėn atsakomybėn arba panaikinant paskirtą įspėjimą (b. l. 2 antra pusė–4).

Institucijos viršininkė V. Ginevičienė pateikė atsiliepimą į T. K. skundą, kuriuo prašo T. K. skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2026 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-6573-2026 nepakeistą.

Atsiliepime nurodyta, kad byloje buvo nustatyta, kad T. K., būdamas Bendrijos vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta PVM deklaracija (forma FR0600) už 2026 m. kovo ir balandžio mėnesius, kurios turėjo būti pateiktos iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2026 m. balandžio 27 d. ir 2026 m. gegužės 25 d. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Bendrijos vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į i.MAS elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. kovo ir balandžio mėnesius, kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2026 m. balandžio 20 d. ir 2026 m. gegužės 20 d. Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – ir EDS) duomenimis, PVM deklaracijos (forma FR0600) už 2026 m. kovo ir balandžio mėnesius buvo pateiktos 2026 m. birželio 17 d., t. y. pavėluotai, praleidus įstatyme numatytą terminą.

Atsiliepime pažymima, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl vien deklaracijos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius. MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. MAĮ 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui MAĮ nustatytais terminais. MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtinta, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

Pasak Institucijos atstovės, mokesčių administratorius įvertino, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, todėl pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir laikytina tinkama (b. l. 49).

T. K. skundas netenkinamas.

T. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamame nutarime visur įvardyta „galimai“ padaryti pažeidimai. Nėra aišku, ar jis padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirtas įspėjimas, ar ne. Į VMI buvo kreiptasi dar 2026 m. gegužės mėn., taip pat birželio ir liepos mėn. telefonu ir T. K. aiškino situaciją, kodėl deklaracijas vėluojama pateikti. Po to atitinkamai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis 2026 m. gegužės 2 d. buvo neteisėtai sulaikytas policijos pareigūnų (visa medžiaga pateikta byloje), šiuo metu ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, pateiktas skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai. Šios nenumatytos aplinkybės trukdė jam laiku pateikti PVM deklaracijas, kartu trukdė verslo veiklai. Be kita ko, VMI žino jo situaciją nuo 2024 m., kad iš jo asmeninės ir Bendrijos banko sąskaitų buvo pavogta daugiau nei (duomenys neskelbtini) Eur, tas taip pat lėmė, kad laiku nebuvo pateiktos PVM deklaracijas, nes ikiteisminis tyrimas vyksta trečius metus, šiuo metu ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Už tą sumą VMI priskaičiavo net (duomenys neskelbtini) Eur gyventojų pajamų mokesčio, nors taip pat per jų sistemą buvo kreiptasi, kad tos lėšos buvo pavogtos (pasisavintos trečiųjų asmenų neteisėtai). Kita vertus, toks prašymas archyve neregistruotas. Byloje yra pateiktas dokumentas, kad jis 2026 m. liepos 17 d. prašė pratęsti terminą, tačiau toks prašymas irgi neregistruotas.

Pasak T. K., VMI pernelyg formaliai, automatizuotai vertino jo padarytą administracinį nusižengimą, nes nebuvo padaryta jokia reali žala biudžetui, vėliau deklaracijos buvo pateiktos ir viskas ištaisyta, VMI neturi jokių pretenzijų, nusiskundimų. Todėl prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Jis formaliai pripažįsta, kad PVM deklaracijos nebuvo pateiktos laiku, bet tą lėmė aplinkybės, susijusios su anksčiau minėtu ikiteisminiu tyrimu, skundų teikimu.

2026 m. rugpjūčio 21 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo prie administracinio nusižengimo bylos (b. l. 59–61) pareiškėjas T. K. pateikė šiuos dokumentus:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00450-24) kopiją;

2026 m. birželio 28 d. skundo / pareiškimo kopiją;

2026 m. liepos 16 d. skundo kopriją;

MB „(duomenys neskelbtini)“ „Mano VMI“ sistemos dokumentų archyvo išrašo kopiją (ekrano kopiją), kurioje matomas dokumentas „Dokumentas, patvirtinantis aplinkybes (įvykius, atvejus), dėl kurių prašoma pratęsti deklaracijos pateikimo terminą“ (b. l. 62–74).

Institucija pateikė raštą dėl papildomų domenų pateikimo (b. l. 48).

T. K. 2026 m. rugsėjo 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl VMI atsiliepimo ir papildomų duomenų (b. l. 84–87).

Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2026 m. rugsėjo 2 d. raštu dėl informacijos apie MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo nurodė, kad, vadovaujantis MAĮ 39 straipsnio nuostatomis, informuoja, kad pagal VMI duomenų bazėje turimą informaciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo pratęsti PVM deklaracijų ir iSAF duomenų terminus už 2026 m. kovo ir balandžio mėnesius nėra pateikusi. 2026 m. liepos 17 d. per „Mano VMI“ Bendrija pateikė nekorektišką prašymą dėl deklaracijų pateikimo termino atidėjimo iki 2026 m. rugpjūčio 1 d., tačiau prašyme nenurodė konkrečių deklaracijų (b. l. 99–100).

T. K. teismui pateikė prašymą dėl proceso išlaidų (580,80 Eur) pripažinimo ir atlyginimo, kuriuo prašo, patenkinus pareiškėjo skundą ir nutraukus administracinio nusižengimo teiseną ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, pripažinti 580,80 Eur sumą būtinomis ir pagrįstomis šios administracinio nusižengimo bylos proceso išlaidomis, patirtomis dėl 2 valandų atsitraukimo nuo (duomenys neskelbtini) bei MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (ir pareiškėjo nurodomų nario) funkcijų vykdymo, ir priteisti šių išlaidų atlyginimą iš valstybės lėšų. Subsidiariai, jeigu teismas nelaikytų 20 proc. Gyventojų pajamų mokesčio dalies proceso išlaidomis, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti 484 Eur (242 Eur / val. x 2 val.). Jeigu skundas būtų patenkintas kitu teisiniu pagrindu, tačiau teisena nebūtų nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, prašoma vis tiek išspręsti šio prašymo dalį dėl nurodytų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį ir mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (b. l. 88–98).

T. K. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas Bendrijos vadovu:

1) neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateiktos PVM deklaracijos (forma FR0600) už 2026 m. balandžio mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 d., atitinkamai iki 2026 m. gegužės 25 d., ir už 2026 m. kovo mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 d., atitinkamai iki 2026 m. balandžio 27 d. Taip T. K., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė PVMĮ 85 straipsnio 1 dalies nuostatas;

2) neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. balandžio mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2026 m. gegužės 20 d., ir už 2026 m. kovo mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2026 m. balandžio 20 d. Taip T. K., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė PVMĮ 78 straipsnio 5 dalies nuostatas, MAĮ 42² straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 p. nuostatas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.

Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios veikos (veiksmai ar neveikimas), todėl asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį užtenka nustatyti bent vienos alternatyvios veikos padarymą. Be to, ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytos administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl vien deklaracijos (kitų duomenų) nepateikimas ar pavėluotas jos (jų) pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę.

PVMĮ 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje. Šių registrų tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų. Tuo metu PVMĮ 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

MAĮ 42² straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, kaip jie apibrėžti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Šių duomenų turinį nustato centrinis mokesčių administratorius.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 punkto nuostatas (redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laiku), mokestinio laikotarpio registrų duomenys VMI privalo būti pateikti juridinio asmens mokestinio laikotarpio – iki kito mėnesio 20 dienos.

Byloje nekyla ginčo, kad bylai reikšmingu laiku T. K. buvo Bendrijos vadovas. Be to, pareiškėjas skundą nagrinėjant teisme iš esmės neginčijo tų aplinkybių, kad PVM deklaracijos (forma FR0600) už 2026 m. kovo ir balandžio mėn. nebuvo pateiktos laiku; gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. kovo ir balandžio mėn. nebuvo pateikti laiku. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti Bendrijos dokumentai (duomenys) būtų pateikti VMI per teisės aktų, išvardytų nutarties 27.–29. punktuose, nustatytus terminus.

T. K. skunde iš esmės akcentuoja, kad skundžiamame nutarime, kuris suformuotas automatiniu būdu, netinkamai individualizavo jo administracinę atsakomybę.

ANK 611 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje ir šio kodekso 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 223 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas) gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre. Automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole (nutarime) nurodoma: jo suformavimo data ir vieta, įstaigos, kurioje administracinio nusižengimo protokolas (nutarimas) buvo suformuotas, pavadinimas; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo suformavimo metu (nutarime šie duomenys nenurodomi); kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Šio kodekso 608 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka priimtame nutarime taip pat nurodoma asmeniui skiriama nuobauda ir šio nutarimo apskundimo tvarka.

Tuo metu ANK 608 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (pastaba – kai negali būti surašomas administracinis nurodymas), baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas.

Taigi ANK 611 straipsnio 4 dalis nedraudžia institucijai priimti nutarimą, kuris gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre. Tokio nutarimo priėmimas pagal ANK neturi mažesnės teisinės galios, nei nutarimas, priimtas konkretaus institucijos pareigūno. Todėl vien ta aplinkybė, kad dėl T. K. buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kuris suformuotas automatiniu būdu, savaime nereiškia, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o dėl pareiškėjo yra teisinis pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Teismas taip pat nesutinka su skundą nagrinėjant teisme T. K. išsakytu teiginiu, kad skundžiamame nutarime visur įvardyta jo „galimai“ padaryti pažeidimai (nėra aišku, ar jis padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirtas įspėjimas, ar ne). Priešingai, skundžiamame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pareiškėjas neveikimu padarė atitinkamus teisės aktų pažeidimus, už kuriuos nustatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Skundą nagrinėjant teisme, teismas, garsindamas skundžiamo nutarimo turinį ir siekdamas nepažeisti nekaltumo prezumpcijos principo (šiuo atveju T. K. neigia padaręs inkriminuojamą administracinį nusižengimą), įvardijo, kad T. K. galimai padarė nutarties 23. punkte nurodytus pažeidimus, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuoti skundžiamame nutarime. Taigi šiuo aspektu skundžiamas nutarimas atitinka teisėtumo reikalavimus.

Pasak T. K., jis prašė VMI pratęsti terminus PVM deklaracijoms pateikti, kita vertus, teismas pažymi, kad pagal bendrą taisyklę, galima pratęsti terminą atitinkamiems veiksmams atlikti tik tada, kai toks terminas nėra pasibaigęs. Kaip minėta, Bendrijos PVM deklaracijos (forma FR0600) už 2026 m. kovo ir balandžio mėn. turėjo būti pateiktos atitinkamai iki 2026 m. balandžio 27 d. ir 2026 m. gegužės 25 d.; gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. kovo ir balandžio mėn. turėjo taip pat būti pateikti atitinkamai iki 2026 m. balandžio 27 d. ir 2026 m. gegužės 25 d. Vien T. K. kreipimasis, pasak jo, 2026 m. gegužės mėn. šiuo klausimu į VMI, savaime nešalina jo administracinės atsakomybės pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad VMI pratęsė Bendrijai terminus minėtoms deklaracijoms ir duomenims pateikti. Be to, pareiškėjo teigimu, jis kreipėsi aptariamu klausimu į VMI ir 2026 m. birželio–liepos mėn., tačiau terminai PVM deklaracijoms (forma FR0600) ir minėtiems duomenims pateikti jau buvo pasibaigę, taigi akivaizdu, kad nebuvo net formalios galimybės pratęsti tokius terminus. Taigi, minėtų T. K. veiksmų padarymas neturi jokios įtakos jo atsakomybei pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.

T. K. skundą nagrinėjant teisme taip pat akcentavo, kad jis 2026 m. gegužės 2 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų (visa medžiaga pateikta byloje), šiuo metu ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, pateiktas skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai (dėl rašytų skundų jis negalėjo pateikti PVM deklaracijų (forma FR0600) ir atitinkamų duomenų laiku). Visų pirma, kaip minėta, Bendrijos PVM deklaracija (forma FR0600) už 2026 m. kovo mėn. ir gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. kovo mėn. turėjo būti pateikti dar iki 2026 m. balandžio 27 d., t. y. dar iki T. K. sulaikymo. Vadinasi, pareiškėjo minėtų aplinkybių dar nebuvo iki 2026 m. balandžio 27 d. Šiuo atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis, kaip Bendrijos vadovas, negalėjo pateikti Bendrijos PVM deklaracijos (forma FR0600) ir kitų duomenų už 2026 m. kovo mėn. iki teisės aktuose nustatyto termino. Vien to pakanka konstatuoti administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Be to, byloje nenustatyta, kad T. K. buvo apribota laisvė visu laikotarpiu nuo 2026 m. gegužės 2 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. Juridinio asmens vadovas turi pareigą būti atidus ir rūpestingas, užtikrinti, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo įvykdytų visas jam tenkančias prievoles įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Ta aplinkybė, kad T. K. prioritetą teikė rašydamas procesinius dokumentus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įskaitant ir skundus, savaime nešalina jo, kaip Bendrijos vadovo, prievolių kasdienėje juridinio asmens veikloje (pavyzdžiui, laiku teikti PVM deklaracijas (forma FR0600) ir atitinkamus kitus duomenis, kaip to reikalauja teisės aktai). Taigi šiuo atveju nenustatyta ir jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas, kaip Bendrijos vadovas, negalėjo pateikti Bendrijos PVM deklaracijos (forma FR0600) ir kitų duomenų už 2026 m. balandžio mėn. iki teisės aktuose nustatyto termino (iki 2026 m. gegužės 25 d.).

T. K. skunde nurodyta, kad šiuo atveju Institucija nevertino, ar Bendrija atitinkamais laikotarpiais faktiškai vykdė PVM apmokestinamą veiklą; ar buvo išrašytų ir gautų PVM sąskaitų-faktūrų. Pažymėtina, kad juridinio asmens pareiga teikti deklaracijas ir duomenis išlieka nepaisant to, ar juridinis asmuo vykdo veiklą, ar ne, taip pat kokios apimties veikla yra vykdoma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Bendrija bylai reikšmingu laikotarpiu buvo atleista nuo pareigos teikti PVM deklaracijas (forma FR0600) ir atitinkamus kitus duomenis, kaip to reikalauja teisės aktai. Taigi minėtos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra formali, todėl vien deklaracijų (kitų privalomų duomenų) nepateikimas ar pavėluotas pateikimas jau užtraukia administracinę atsakomybę, t. y. pakanka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos. Administracinė atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį taikoma ne dėl padarytos žalos valstybės biudžetui, todėl į aplinkybę dėl šios žalos (ne)padarymo nėra atsižvelgiama (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-224-1035/2026). Atsižvelgiant į tai, T. K. kaltei pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį neturi jokios reikšmės, ar dėl PVM deklaracijų ir kitų duomenų nepateikimo laiku kilo reali žala valstybės biudžetui, ar ne (nesumokėti mokesčiai, nuslėptos pajamos ir pan.); kad Bendrijos PVM deklaracijos ir duomenys buvo pateikti vėliau, t. y. jau suėjus teisės aktuose nustatytam terminui. Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį atsiranda net už pavėluotą deklaracijų (kitų privalomų duomenų) pateikimą. Todėl administracinio nusižengimo pašalinimas jau po skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo nustatymo nešalina T. K. kaltės.

Pagal ANK 7 straipsnį, administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo, taigi vien tai, kad byloje nenustatyta, kad T. K. veikė tyčia, sąmoningai vengė pateikti PVM deklaracijas ar i.SAF duomenis, siekė nuslėpti mokesčius ar sudaryti kliūtis mokesčių administratoriui, nešalina pareiškėjo administracinės atsakomybės pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.

Taigi, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje. Priešingai, nei teigia pareiškėjas skunde, jo administracinė atsakomybė nėra grindžiama vien jo, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, statusu. Šioje byloje T. K. kaltė grindžiama konkrečiais neveikimo keturiais atvejais, nurodytais šios nutarties 1. punkte. Be to, įvertinus skundžiamame nutarime nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytas administracinis nusižengimas yra formalus.

T. K. skundą nagrinėjant teisme nurodė aplinkybes, kad 2024 m. iš jo asmeninės ir Bendrijos banko sąskaitų buvo pavogta daugiau nei (duomenys neskelbtini) Eur, ikiteisminis tyrimas vyksta trečius metus, šiuo metu ikiteisminis tyrimas sustabdytas; už tą sumą VMI priskaičiavo net (duomenys neskelbtini) Eur gyventojų pajamų mokesčio, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, minėtos aplinkybės apskritai negali būti laikomos objektyviomis, dėl kurių pareiškėjas, kaip Bendrijos vadovas, negalėjo pateikti Bendrijos PVM deklaracijų (forma FR0600) ir kitų duomenų už 2026 m. kovo ir balandžio mėn. iki teisės aktuose nustatyto termino.

Dėl minėtų priežasčių naikinti skundžiamą nutarimą T. K. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien pareiškėjo nesutikimas su jo nubaudimu neleidžia teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

T. K. skunde teigia, kad jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas mažai pavojinga veika. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo teiginiu.

ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos asmeniui, padariusiems, be kita ko, ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas. Kita vertus, ANK 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.

VMI viršininko 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. VA-46 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ 1.1 punkte nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai nusižengimai, dėl kurių VMI pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, laikomi mažai pavojingais: 1) administracinį nusižengimą padaręs asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 2) nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, minėtu VMI viršininko įsakymu nustatyti ir kriterijai, taikomi atskiriems administraciniams nusižengimams. VMI viršininko to paties įsakymo 1.2.3 punkte nustatyta, kad kai padarytas ANK 187 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytas nusižengimas: 1) administracinį nusižengimą padaręs asmuo per 2 darbo dienas nuo nusižengimo nustatymo dienos pateikia privalomas pateikti deklaracijas, ataskaitas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis, išskyrus duomenis, teikiamus į išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, ir akcizų apskaičiavimo dokumento duomenis, teikiamus į Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų informacinę sistemą, kuriems šis kriterijus netaikomas; 2) administracinį nusižengimą padaręs asmuo pavėluoja pateikti deklaracijas, ataskaitas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis, be kita ko, ne daugiau negu 2 darbo dienas, kai deklaracijos ar ataskaitos mokestinis laikotarpis yra 1 mėnuo, išskyrus duomenis, teikiamus į išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, kuriems šis kriterijus netaikomas.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600) ir kitus duomenis už 2026 m. kovo ir balandžio mėn. nepraėjus daugiau kaip dviem darbo dienoms po teisės aktuose nustatyto termino. Pasak pareiškėjo, byloje nėra duomenų apie realią žalą, tyčią, mokesčių slėpimą, pakartotinumą ar kitas aplinkybes, kurios, jo teigimu, pagrįstų administracinės atsakomybės taikymo būtinumą, tačiau to nepakanka pripažinti T. K. padaryto administracinio nusižengimo mažai pavojinga veika. Be to, ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos gali, o ne privalo būti taikomos. Todėl teismas netenkina tokio pareiškėjo skundo prašymo. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad byloje nustatyti keturi T. K., kaip Bendrijos vadovo, neveikimo atvejai dėl Bendrijos PVM deklaracijų (forma FR0600) ir kitų duomenų už 2026 m. kovo ir balandžio mėn. nepateikimo iki teisės aktuose nustatyto termino. Vien T. K. priešingas manymas, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažai pavojingas, nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti tokį jo prašymą.

ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios administracinės nuobaudos – įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

T. K. skundžiamu nutarimu paskirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas. Pareiškėjas skunde prašo panaikinti šią administracinę nuobaudą ir neskirti jam jokios administracinės nuobaudos.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

T. K. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su finansų sistema, neatsargia kaltės forma. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad byloje nustatyti keturi T. K., kaip Bendrijos vadovo, neveikimo atvejai dėl Bendrijos PVM deklaracijų (forma FR0600) ir kitų duomenų už 2026 m. kovo ir balandžio mėn. nepateikimo iki teisės aktuose nustatyto termino. Priešingai, nei skunde teigia pareiškėjas, įvertinus skundžiamame nutarime nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytas administracinis nusižengimas yra formalus. Nenustatyta T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas dirba, jis nemažai kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 37–47). Patraukimas administracinėn atsakomybėn turi reikšmės vertinant T. K. asmenybę. Tokios išvados nepaneigia tai, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.

Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 dalyje, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pažeista T. K. paskyrus už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, įspėjimą. Aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui administracinės nuobaudos nėra. Tokios išvados nepaneigia T. K. skunde nurodytos aplinkybės (nėra duomenų apie žalą valstybės biudžetui; nėra duomenų apie tyčią ar mokesčių slėpimą; padarytas administracinis nusižengimas yra pašalintas), nes jos yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose.

Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taip pat nesudaro pagrindo tai, kad, pasak pareiškėjo, MB „(duomenys neskelbtini)“ yra mažoji bendrija, o ne didelė įmonė su atskiru apskaitos skyriumi. Pareigą laiku teikti PVM deklaracijas ir atitinkamus kitus duomenis, kaip to reikalauja teisės aktai, turi juridiniai asmenys nepriklausomai nuo jų teisinės formos ir dydžio (tai neturi įtakos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies parinkimo). T. K., kaip Bendrijos vadovas, siekdamas tinkamai įgyvendinti aptariamą juridinio asmens prievolę, galėjo imtis priemonių samdytis buhalterinę apskaitą vykdančią įmonę, kad nebūtų padaryti šioje byloje nustatyti teisės aktų pažeidimai.

Pasak T. K., įspėjimas, nors ir nėra piniginė bauda, vis tiek yra administracinė nuobauda, sukelianti neigiamas teisines ir reputacines pasekmes. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda visais atvejais turėtų nubausti teisės pažeidėją ir sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinę nuobaudą ar visai jos neskirti. Vien T. K. nenoras, kad šiuo atveju būtų sukeltos jam ar jo vadovaujamai Bendrijai neigiamos pasekmės, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinės nuobaudos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą T. K. skunde, įskaitant pateiktus rašytinius dokumentus ir priedus, nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien kitoks pareiškėjo manymas savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-6573-2026 palikti nepakeistą ir T. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.