Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atmestas O. S. skundas dėl Vilniaus apskrities valstybės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 6d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-96-2026.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 6 d. nutarimu O. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda.

O. S. nubausta už tai, kad ji, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovė, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu:

1.1. iki 2025 m. lapkričio 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) būtų pateikta Bendrovės pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2025 m. spalio mėn., taip pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatas;

1.2. iki 2025 m. lapkričio 20 d. VMI būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2025 m. spalio mėnesį, taip pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 42² straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 papunkčio nuostatas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi O. S. skundas dėl Institucijos 2026 m. sausio 6 d. nutarimo atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. S. pašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartį ir paskirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.3. Apeliantė nesutinka su jai paskirta 250 Eur bauda, nes ji yra per didelė. Be to, už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta ne tik bauda, kurios dydis yra nuo 200 iki 300 Eur, bet ir kita administracinė nuobauda – įspėjimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad O. S. jau buvo bausta už analogišką administracinį nusižengimą ir jai buvo paskirtas įspėjimas, kuris pakankamo poveikio nepadarė. Tačiau teismas neįvertino, kad ji nežinojo apie paskirtą įspėjimą. Jeigu apie jį būtų žinojusi, kito nusižengimo nebūtų padariusi. Teismas nenurodė duomenų, kurios patvirtintų, kad ji būtų žinojusi apie ankstesnį įspėjimą. Sužinojusi apie nuobaudą, ji skyrė daug laiko ir pastangų, kad išmoktų savarankiškai pateikti deklaracijas ir jas teikia laiku. Ji yra iš Ukrainos, lietuvių kalba nėra jos gimtoji, todėl deklaracijas pavyksta pateikti ne iš pirmo karto. Apeliantei nesuprantama, kodėl teismas jos nuoširdaus gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

1.4. Bendrovė šiuo metu veiklos nevykdo, t. y. VMI teikiamos nulinės ataskaitos, turtinė žala nepadaryta. Ataskaita nebuvo pateikta, nes to nepadarė buhalterė ir apie tai jai (O. S.) nepranešė. Ji nesiekia perkelti atsakomybės buhalterei, tiesiog nurodo aplinkybes, dėl kurių susidarė tokia situacija, dėl kurios nuoširdžiai gailisi, pripažįsta padariusi pažeidimą. Šiuo metu visos ataskaitos yra pateiktos (teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai), nors tam reikėjo įdėti nemažai pastangų, kadangi VMI elektroninė sistema nėra paprasta naudotis, instrukcijų ukrainiečių kalba nėra. Prašoma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji nusižengimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, žala nebuvo padaryta, visos ataskaitos yra pateiktos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad administracinė nuobauda pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį skiriama ne dėl padarytos ar nepadarytos žalos valstybės biudžetui, o dėl dokumentų (deklaracijų) nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Juridinio asmens vadovas turi pareigą būti atidus ir rūpestingas, užtikrinti, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo įvykdytų visas jam tenkančias prievoles įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Teismui buvo pateikti duomenys, kad O. S. buvo tinkamai informuota apie 2025 m. spalio 19 d. nutarimą, kuriuo jai paskirtas įspėjimas. Jai paskirta bauda, atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, yra mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, todėl laikytina tinkama ir proporcinga.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad O. S. neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo aplinkybių, tačiau nesutinka su jai paskirta administracinės nuobaudos rūšimi, vietoj baudos prašo paskirti įspėjimą arba sumažinti jos dydį.

Kaip minėta, O. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcijoje iš tiesų numatytos dvi alternatyvios administracinės nuobaudos – įspėjimas arba bauda. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos rūšis parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Institucija, parinkdama O. S. administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, t. y. ANK 187 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 40 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs O. S. skundą dėl Institucijos 2026 m. sausio 6 d. nutarimo, sutiko, kad O. S. atsakomybę sunkina tai, jog tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 8 d. nutarimu ji jau buvo pripažinta kalta pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ji būtų apie tai žinojusi. Institucija pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad apie Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 8 d. nutarimą O. S. buvo tinkamai informuota, 2025 m. spalio 9 d. šį nutarimą išsiunčiant jai per „Mano VMI“ portalą ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Papildomai pažymėtina, kad tuo pačiu el. paštu buvo išsiųstas ir Institucijos 2026 m. sausio 6 d. nutarimas, kuris, kaip matyti, apeliantę pasiekė ir nesukėlė problemų jį apskųsti. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nutarimu O. S. jau buvo paskirta švelniausia administracinės nuobaudos rūšis – įspėjimas, tačiau ji vėl padarė analogišką administracinį nusižengimą, pritartina skundžiamos nutarties motyvams, jog prieš tai paskirta švelnesnė administracinė nuobauda nepadarė O. S. pakankamo poveikio. Taigi, antrą kartą iš eilės skirti apeliantei įspėjimą nėra pagrindo, todėl konstatuotina, kad Institucija parinko O. S. tinkamą administracinės nuobaudos rūšį – baudą. Minėta, kad nagrinėjamu atveju apeliantei paskirta 250 Eur bauda, kurią ji laiko per didele, todėl aukštesnysis teismas pasisako ir dėl baudos dydžio.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Nagrinėjamu atveju, nesant O. S. atsakomybę lengvinančių, tačiau esant vienai sunkinančiai aplinkybei, jai paskirta bauda, kurios dydis (250 Eur) yra mažesnis nei sankcijos vidurkis (295 Eur), nors, vadovaujantis minėtomis baudos dydžio nustatymo kriterijais, turėjo būti skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Mažesnį už vidurkį baudos dydį, kaip matyti iš Institucijos ir pirmosios instancijos teismo motyvų, nulėmė tai, kad O. S. yra dirbanti, neteista, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka bausta tik vieną kartą.

Apeliantė nesupranta, kodėl jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nors O. S. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, tačiau jos nuoširdus gailėjimas neįžvelgiamas. Tiek skunde dėl Institucijos nutarimo, tiek apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantė savo atsakomybę bando perkelti ir jos vadovaujamos Bendrovės finansinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, kuris, pasak O. S., nepateikė pats ir neinformavo jos, kad VMI nebuvo pateikti reikalaujami duomenys. Institucijos atsiliepime teisingai pažymėtina, kad, nepaisant to, jog teisinis reglamentavimas neįpareigoja patį vadovą pateikti VMI privalomus duomenis, tačiau būtent jis yra atsakingas už tai, kad šie duomenys būtų pateikti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Juridinio asmens vadovas turi pareigą būti atidus ir rūpestingas, užtikrinti, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo įvykdytų visas jam tenkančias prievoles įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad būtent subjekto (ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens) vadovas organizuoja subjekto apskaitą. Ši pareiga negali būti perkelta kitam asmeniui.

Dėl O. S. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad jokia turtinė žala nėra padaryta, nes Bendrovė veiklos nevykdo ir teikia VMI tik nulines ataskaitas, pažymėtina, jog įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų (kitų privalomų duomenų) nepateikimą arba pavėluotą jų pateikimą. Kitaip tariant, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, nėra būtina konstatuoti valstybės biudžetui kilusius realius padarinius. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl vien deklaracijų (kitų privalomų duomenų) nepateikimas ar pavėluotas pateikimas jau užtraukia administracinę atsakomybę, t. y. pakanka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos. Administracinė atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį taikoma ne dėl padarytos žalos valstybės biudžetui, todėl į aplinkybę dėl šios žalos (ne)padarymo nėra atsižvelgiama. Dėl apeliantės akcentuojamos aplinkybės, kad šiuo metu visos deklaracijos (kiti privalomi duomenys) VMI jau yra pateiktos, pažymėtina, kad pavėluotai pateiktos deklaracijos (kiti privalomi duomenys) nelaikytinos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apygardos teismo vertinimu, O. S. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda visais atvejais turėtų nubausti teisės pažeidėją ir sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Pabrėžtina ir tai, kad apeliaciniame skunde O. S. nurodytos aplinkybės, kad dėl lietuvių kalbos nemokėjimo jai buvo sudėtinga naudotis VMI elektronine sistema, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, dabar ji išmoko pati teikti deklaracijas (kitus privalomus duomenis) VMI ir daro tai laiku, pačios savaime neturėtų būti laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į jau minėtas juridinio asmens vadovui teisės aktais nustatytas pareigas, su kuriomis asmuo, planuojantis tapti vadovu, turi galimybę ir privalo susipažinti iš anksto bei įvertinti savo sugebėjimus jas tinkamai atlikti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.