Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Domeikienės ir Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 243 straipsnį 35 (trisdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, jas visiškai sudedant, ir A. S. paskirta galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas ir 38 MGL (1431,08 Eur, vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro aštuonių centų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 73 straipsniu, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu A. S. paskirtų, perduotų vykdyti ir neįvykdytų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą nuspręsta tęsti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. gegužės 31 d. 18.26 val. iki 2026 m. birželio 1 d. 14.42 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. S. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. S. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, A. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai asmuo atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis); apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“.

2) turto konfiskavimas, konfiskuojant A. S. priklausančią transporto priemonę „Peugeot 307‘‘, vokiški Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su spynelės užvedimo rakteliu, vokiškais automobilio registracijos liudijimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomi byloje voke), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Peugeot 307‘‘, vokiški Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį grąžinti savininkui A. S., byloje paliekant jos kopiją.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą –panaikinti.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A. S. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2026 m. gegužės 31 d., apie 17.59 val., (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotis-(duomenys neskelbtini), 2,320 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0097, 2026 m. gegužės 31 d. 18.25 val. buvo nustatytas 2,47 promilių girtumas, 18.44 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Peugeot 307“, vokiški

Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, A. S. nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: būdamas nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-521-607/2022, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme – 38 MGL (1431,08 Eur) bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 mėn. su 38 MGL (1431,08 Eur) bauda, vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, esant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. spalio 25 d. patvarkymui pateikti Lietuvos probacijos tarnybai Vakarų Lietuvos skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir 2022 m. spalio 28 d. būdamas supažindintas su 2022 m. spalio 28 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų skyriaus sudarytu individualiu probuojamojo priežiūros planu Nr. 2DN-2728 bei jo nevykdymo pasekmėmis, tyčia vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2026 m. gegužės 31 d., apie 17.59 val., (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotis-(duomenys neskelbtini), 2,320 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0097, 2026 m. gegužės 31 d. 18.25 val. buvo nustatytas 2,47 promilių girtumas, 18.44 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Peugeot 307“, vokiški Nr. (duomenys neskelbtini), taip vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. liepos 23 d. nuosprendį, pripažinus A. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jo prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, darbą, teigiamas charakteristikas, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti 60 parų arešto bausmę, pagal BK 243 straipsnį paskirti 30 parų arešto bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymą atidėti devyniems (9) mėnesiams; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažintas recidyvistu.

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas nurodė, kad skundas teikiamas ginamojo pavedimu dėl jam paskirtos bausmės – laisvės atėmimo, ir jo pripažinimo recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir tinkamai pritaikė BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Gynėjo teigimu, sprendžiant ginamajam skirtinos bausmės klausimą, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino ankstesnį jo elgesį – vairavimą esant neblaiviam. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad neturi pagrindo tikėti ginamojo paaiškinimais, jog jis jau pasimokė ir padarė tinkamas išvadas. Ginamasis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, davė išsamius parodymus, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, kritiškai vertina savo elgesį, po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Ginamasis susirado darbą, kas turės įtakos ne tik jo elgesiui, bet ir bus pagrindas sumokėti teismo paskirtą baudą. A. S. teismo paskirtą baudą sumokėjo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, gynėjas pritarė kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro baigiamojoje kalboje išdėstytai pozicijai dėl ginamajam skirtinos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo devyniems mėnesiams. Šioje byloje bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Bausmės vykdymo atidėjimas šios bylos kontekste, nesukeltų kokių nors žalingų padarinių visuomenei ar valstybei. Tuo pačiu, tai būtų veiksminga priemonė sulaikant ginamąjį nuo netinkamo elgesio.

Gynėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, Nr. 2K-180-1073/2019 ir kt.) bei nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, tai viena efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos priemonių, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip pat mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę, sudaromos palankesnės sąlygos įgyvendinti teisingumo principą. Teismas taiko nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę. Šiuo aspektu ginamojo darbas ir bausmės vykdymo atidėjimo prevencinė reikšmė teisingumo aspektu yra daugiau nei pakankamos priemonės bausmės tikslams pasiekti.

Gynėjas taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-45-654/2023, Nr. 2K-257-495/2023, Nr. 2K-7-29/594/2025 ir kt.) ir nurodo, jog bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje ir suprantami kaip siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimas sietinas su ateities prognoze – tikėtinumu, numatymu, kad asmuo teisingai vertina savo netinkamą elgesį ir ateityje daugiau nenusikals.

Gynėjas pažymi, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų negalimas ginamajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ginamojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažinimo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Teismui kilo abejonė dėl ginamojo nuoširdaus gailėjimosi nuoširdumo, nes, kaip mano teismas, ginamojo gailėjimasis yra deklaratyvus. Gailėjimosi deklaratyvumą teismas tapatina su ankstesniais teistumais, o tai laiko nepriimtina. Pirmosios instancijos teismas be objektyvaus pagrindo sumenkino ginamojo darbą bei teigiamas jo charakteristikas. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei jo darbinę veiklą, išsakė abejonę dėl bausmės vykdymo atidėjimo teigiamų padarinių ginamajam, tačiau skundžiamame nuosprendyje nenurodė patikimų ir pakankamų argumentų bei motyvų, kad šios bylos kontekste, tik reali laisvės atėmimo bausmė įtakos ginamojo elgesį ateityje. Teismas neįvertino, kad byloje nėra nukentėjusiųjų, jog būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę, žalos nei valstybei, nei visuomenei nepadarė. Ginamasis dirba pas ūkininką ir jo darbas ūkyje ne tik svarbus, bet ir būtinas. Ginamojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.

Atsiliepimų į nuteistojo A. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko skundą negauta.

Teismo posėdžio metu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Arminas Elijošius prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistojo gynėjas prašo pripažinti nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti 60 parų arešto bausmę, pagal BK 243 straipsnį paskirti 30 parų arešto bausmę ir pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažintas recidyvistu.

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų aplinkybių, susijusių su nuteistojo prisipažinimu dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę už įvykdytas nusikalstamas veikas iš esmės tinkamai taikė BK VIII skyriaus, reglamentuojančio bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nuostatas bei, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybės bei padarytos veikos pavojingumą, parinko tinkamą bausmės rūšį, tačiau nepagrįstai nepripažino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje yra išaiškinta, jog visiškas kaltės pripažinimas teismų praktikoje paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta esminius teismo nustatytus faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, jog nuteistasis A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pripažindamas faktines veikų aplinkybes, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Visgi, spręsdamas dėl nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi, apylinkės teismas nurodė, jog A. S. jau anksčiau kelis kartus buvo teistas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti, o tai rodo, kad jo gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Apygardos teismas pažymi, kad nei baudžiamajame įstatyme, nei teismų praktikoje nuoširdus asmens gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra siejamas su nusikalstamos veikos pakartotiniu padarymu ir turi būti vertinamas nuoširdus gailėjimasis konkrečioje nagrinėjamoje byloje. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. S. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, gailėjosi, nurodydamas, jog važiavo neblaivus, pasielgė kvailai, labai blogai vertina savo elgesį, padarė išvadas ir susirado darbą, kad galėtų mokėti baudas. Į bylą pateiktas Swedbank 2026 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymas, kuris patvirtinta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 38 MGL baudos sumokėjimą – 1431,08 Eur, pradiniu mokėtoju nurodytas A. S. (b. l. 199). 2026 m. spalio 21 d. apygardos teismo posėdžio metu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas nurodė, kad A. S. pagal ankstesnius nuosprendžius taip pat moka baudas (300 Eur ir 70 Eur), tai patvirtina į bylą pateikti Swedbank 2026 spalio 12 d. ir 2026 m. spalio 20 d. mokėjimų nurodymai Nr. 564 ir Nr. 568, kuriuose mokėjimo paskirtyje ir pradiniu mokėtoju nurodytas A. S. (b. l. 200-201).

Kaip matyti iš bylos duomenų, visas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes nuteistasis pripažino, apkaltinamasis nuosprendis priimtas nustačius tas pačias aplinkybes, kurios A. S. ir buvo inkriminuotos, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo procesinis elgesys tiek pripažįstant visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek gailintis dėl savo veiksmų, šiuo atveju sudaro pagrindą pripažinti esant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas pripažįstant A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl asmens pripažinimo recidyvistu

Skundžiamu 2026 m. liepos 23 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. pripažintas recidyvistu, nuteistojo gynėjas prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažintas recidyvistu.

Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios naujos BK 27 straipsnio redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, toks įstatymo pakeitimas lengvina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad A. S. šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas (tame tarpe ir tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) įvykdė anksčiau būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, būnant pilnamečiu, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Tai yra, A. S., būdamas jau pilnamečiu, iki aptariamos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymo buvo teistas: Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 38 MGL (1431,08 Eur) bauda, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, 2019 m. spalio 24 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro; Tauragės rajono apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 29 parų areštu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 38 MGL bauda, ir paskirta galutinė 29 parų arešto bausmė ir 38 MGL (1431,08 Eur) bauda; skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, turto konfiskavimas, arešto bausmę atlikęs 2019 m. birželio 13 d., 2022 m. birželio 6 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro; Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo Tauragės rūmų 2029 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 38 MGL bauda, ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 38 MGL (1431,08 Eur) bauda; skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, turto konfiskavimas, paleistas lygtinai 2020 m. gruodžio 22 d., 2024 m. birželio 4 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro; paskutiniu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis,

65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme – 38 MGL (1431,08 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 38 MGL (1431,08 Eur) bauda; vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metams, ir turto konfiskavimas, paleistas lygtinai 2023 m. vasario 9 d. (b. l. 161), 38 MGL bauda naujų nusikalstamų veikų padarymo, kaip ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo, metu nebuvo sumokėta, sumokėta – tik 2026 m. liepos 24 d. (b. l. 199), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2026 m. liepos 23 d. nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad A. S. teistumas neišnykęs. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, priešingai, toliau vykdo analogiškus nusikaltimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas recidyvistu.

Dėl paskirtos bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam A. S. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, BK 243 straipsnio sankcijoje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė dvi nusikalstamas veikas, atitinkamai priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamųjų nusižengimų (BK 243 straipsnis, BK 12 straipsnio 4 dalis) kategorijoms. A. S. yra darbingo amžiaus, dirbantis pas ūkininką A. K., registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas keturis kartus už vairavimą neblaiviam, teistumas neišnykęs, analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (iki 2016-03-31 baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje), įvykdė jau penktą kartą, baustas administracine tvarka, įskaitant ir už vairavimą neturint tam teisės, kai teisė vairuoti atimta, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (b. l. 85-92, 113-117, 147-149, 153). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, (duomenys neskelbtini) parapijos klebono apibūdinamas teigiamai (b. l. 150-152). Šie duomenys patvirtina, kad A. S. yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui esant neblaiviam (nuo 2017 m. keturis kartus teistas už vairavimą neblaiviam), išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo apylinkės teismas nenustatė, o dėl BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo apylinkės teismas nustatė, kad šią nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą bei pripažinęs nuteistąjį A. S. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), pastarajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnio, pagrįstai paskyrė sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – atitinkamai laisvės atėmimą bei areštą. Už padarytą nesunkų nusikaltimą apylinkės teismas nustatė didesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis dydį – laisvės atėmimą 9 mėnesiams (vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų, BK 61 straipsnio 3 dalis, BK 50 straipsnio 2 dalis), už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmės dydį – 35 paras (už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 10 iki 45 parų, BK 49 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina, kad bendrindamas bausmes tarpusavyje pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą, tai yra, bausmių apėmimą (63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), be kita ko, pritaikęs ir BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir tuo metu neatlikta baudos bausme, jas visiškai sudedant, ir A. S. paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 38 MGL dydžio bauda (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydis nėra aiškiai per didelis. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę švelninančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau tokia apylinkės teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, esmingai nelėmė teismo sprendimo dėl bausmės rūšies parinkimo ir laisvės atėmimo bausmės dydžio nustatymo. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog yra viena nuteistojo atsakomybę švelninanti aplinkybė, visgi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo keisti A. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį ar jos rūšį. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę bausmę, atsižvelgė į visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tarp jų ir pateiktas charakteristikas ir tai, kad nuteistasis turi darbą. Be to, apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, laikytini deklaratyviais, kadangi jis sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus A. S. švelnesnę bausmę – šiuo atveju nuteistojo gynėjo prašomą arešto bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė, kodėl šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos motyvams pritaria.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. S. tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas (nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį), priskiriamas nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (6 mėnesiai). Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš nuteistojo A. S. teistumų matyti, kad jis anksčiau teistas keturis kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, be to, jam ne kartą jau buvo skirtos švelnesnės bausmės – baudos, arešto bausmės, taikytas teisinę padėtį lengvinantis – lygtinio paleidimo, institutas (b. l. 89), tačiau nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertino, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė, toliau vykdė naujas tyčines analogiškas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. S. polinkius ir bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nors apeliaciniame skunde nurodoma ir pagal bylos duomenis matyti, kad A. S. nuo 2026 m. birželio 12 d. įsidarbino ir dirba pas ūkininką žemės ūkyje, pateikė teigiamas charakteristikas, tačiau visų aukščiau minėtų aplinkybių kontekste nepaneigia teismo išvados dėl A. S. teisei priešingų veiksmų pavojingumo ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių nesilaikymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. S. atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. liepos 23 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. liepos 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.