- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-972-569/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09737-2025-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybė, atstovaujama finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-287-1206/2026, dalies pašalinti trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, iš civilinės bylos pagal ieškovo V. J. patiksliną ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos policijos departamento, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos 62 463,71 Eur turtinės žalos, 185 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinys grindžiamas patirta ieškovo žala dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, prokurorų veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą, specialistų veiksmų duodant išvadas byloje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų skiriant gynėją, teisėjų (teismo) veiksmų Kauno apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2, kurioje 2019 m. birželio 21 d. ieškovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ieškovo vertinimu, žala patirta dėl neteisėtų teisėjų veiksmų įrodinėjimo procese, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmąja instancija, apeliacine instancija ir kasaciniame teisme.
Ieškovas trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukė Kauno apygardos teismo teisėjus I. A., G. E., D. J., G. K., M. B., A. K., A. R., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus N. M., R. J., A. R., M. B., L. R., A. U., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus A. A., T. Š., A. V., R. A., S. J., A. T., A. D., A. M., E. T., G. D., D. V., G. A. – B., A. T., Kauno apygardos prokuratūros prokurorus V. R., A. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kauno apskrities padalinio darbuotojas L. M., L. J., Lietuvos Respublikos Prezidentą G. N., Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliariją, Lietuvos Respublikos Seimą, Teisėjų tarybą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai 2026 m. liepos 17 d. nutarties dalimi pašalino iš civilinės bylos ieškinyje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodytus asmenis.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nurodoma, kad tokia žala atlyginama valstybės, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, specialistų, prokurorų, teisėjų ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, specialistai, prokurorai, teisėjai ar teismas, kurie veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, specialistai, prokurorai, teisėjai ar teismas, turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti 2026 m. liepos 17 d. nutarties dalį, klausimą išspręsti iš esmės ir trečiuosius asmenis byloje palikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Ieškovo teigimu, teisėjų imunitetas nuo civilinės atsakomybės, jiems einant teisėjo pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, o žalą šiuo pagrindu atlygina valstybė, tačiau tai nereiškia, kad teisėjai gali ar privalo išvengti CK 6.272 straipsnio 4 dalyje numatytos atsakomybės, nes ieškovas ieškiniu įrodinėja jų tyčią prieš jį veikti neteisėtai.
Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti kiekvieną argumentą atskirai, jų sąsajas, juos vertinti, tačiau to neatliko, neanalizavo ieškovo argumentų ir dėl jų išsamiai nepasisakė.
Ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pašalintiems asmenims neišsiuntė ieškinio ir jo priedų kopijų ir nenustatė 7 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos termino nutarties apskundimui. Be to, ieškovas nurodo, kad teismas nuo jo nuslėpė, ar trečiuosius asmenis pašalino iš bylos jau priėmęs ieškinį, ar dar jo nepriėmęs. Skundu prašoma pašalintiems asmenims išsiųsti skundžiamą nutartį, ieškinį ir jo priedus.
Atskiruoju skundu taip pat prašoma teismų procesiniuose dokumentuose nurodyti ieškovo procesinių dokumentų numerius ir netrukdyti jam dalyvauti procese bei naudotis procesinėmis teisėmis.
Be kita ko, ieškovas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta, ar 2026 m. liepos 17 d. nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 2–3 punktuose įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti, arba skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 2–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
CPK 47 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, jog bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs teismui prerogatyvą ieškinio priėmimo arba vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ex officio (pagal pareigas) nuspręsti, ar ieškinyje bei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose tam tikri asmenys, nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Konstatavęs, kad būsimas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos į bylą įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinei padėčiai, teismas tokį asmenį gali pašalinti iš bylos.
Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje dėl CPK 47 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo yra išaiškinta, kad teisę atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti teismo nutartį, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra pašalinamas iš bylos, turi tik pats pašalintas trečiasis asmuo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys teisės skųsti šį tarpinį teismo procesinį sprendimą atskirai nuo galutinio teismo sprendimo neturi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-302/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-415-464/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-910/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-790/2024; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-514-565/2026, ir kt.).
Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą padavė ieškovas, o ne iš civilinės bylos pašalinti tretieji asmenys. Todėl atskirasis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti apeliacinio proceso. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su trečiųjų asmenų pašalinimu iš bylos, šios išvados nekeičia.
Nustačius, kad atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti skundžiamos nutarties teisėtumo, pagrįstumo ir pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų. Procesinio sprendimo motyvavimas šioje byloje apima argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, tai yra kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020, 36 punktas). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš bylos pašalino ieškinyje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodytus asmenis, teisėtumu bei pagrįstumu.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgiant į tai, kad atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, o šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Nutraukus apeliacinį procesą, kiti apelianto prašymai nesprendžiami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 17 d. nutarties dalies, kuria iš civilinės bylos pašalinti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nutraukti.