Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Kauno apygardos teismo teisėja I. A., Kauno apygardos teismo teisėjas G. E., Kauno apygardos teismo teisėja D. J., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. A., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas T. Š., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. V., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja R. A., Kauno apygardos prokuratūros prokuroras V. R. ir Lietuvos Respublikos Prezidentas G. N., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Kauno apygardos teismo teisėja I. A., Kauno apygardos teismo teisėjas G. E., Kauno apygardos teismo teisėja D. J., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. A., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas T. Š., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. V., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja R. A., Kauno apygardos prokuratūros prokuroras V. R. ir Lietuvos Respublikos Prezidentas G. N., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi, be kita ko, nutarė pašalinti iš civilinės bylos ieškinyje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodytus Kauno apygardos teismo teisėją I. A., Kauno apygardos teismo teisėją G. E., Kauno apygardos teismo teisėją D. J., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją A. A., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją T. Š., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją A. V., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją R. A., Kauno apygardos prokuratūros prokurorą V. R. ir Lietuvos Respublikos Prezidentą G. N.

3. Teismas dėl trečiųjų asmenų pašalinimo nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 5 dalį dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Teismo vertinimu ieškovas ieškinyje nenurodė svarbių argumentų, kokią įtaką šio asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms gali turėti šios bylos išsprendimas (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4. Ieškovas atskiruoju skundu nurodo, jog šio atskirojo skundo dalykas Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties dalis, kuria nutarta pašalinti iš civilinės bylos ieškinyje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodytus Kauno apygardos teismo teisėją I. A., Kauno apygardos teismo teisėją G. E., Kauno apygardos teismo teisėją D. J., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją A. A., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją T. Š., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją A. V., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją R. A., Kauno apygardos prokuratūros prokurorą V. R. ir Lietuvos Respublikos Prezidentą G. N.

5. Ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 47 straipsnio 1–5 dalių nuostatas. Iš anksto iš bylos pašalindamas trečiuosius asmenis, teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš anksto pasisakė dėl bylos baigties, nes iš anksto prieš bylos narinėjimą – bylos iškėlimo stadijoje – nusprendė, kad neteisėti teisėjų veiksmai negali būti teismo įvertinti kaip tyčiniai, kas, ieškovo nuomone, yra įrodinėjimo dalykas byloje, ir tuo teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingą teismą. Teisėjus ir Lietuvos Respublikos Prezidentą kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, į procesą įtraukė todėl, kad bylos išsprendimas gali sukelti teisėjams ir Lietuvos Respublikos Prezidentui teisines pasekmes, t. y. patenkinus ieškinį, atsirastų teisinis ir faktinis pagrindas Lietuvos Respublikos Prezidentui spręsti paminėtų teisėjų atleidimo iš pareigų klausimus.

6. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškovo siekiamos teisinės pasekmės bei ieškinio reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos Prezidento institucija, kaip ir su teisingumo vykdymo procesinę veiklą teisingumą vykdančiam teismui padedančiais įgyvendinti subjektais.

7. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Sutiktina su Teismo motyvais, kad dėl teisėjo ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie veikia valstybės vardu. Atitinkamai valstybė, o ne teisėjas ar teismas, turi būti traukiama kaip atsakovas pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties dalis, kuria nutarta pašalinti iš civilinės bylos ieškinyje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodytus Kauno apygardos teismo teisėją I. A., Kauno apygardos teismo teisėją G. E., Kauno apygardos teismo teisėją D. J., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją A. A., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją T. Š., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją A. V., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją R. A., Kauno apygardos prokuratūros prokurorą V. R. ir Lietuvos Respublikos Prezidentą G. N.

9. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 47 straipsnio 1–5 dalių nuostatas.

Dėl atskirojo skundo trūkumų, teisės paduoti atskirąjį skundą ir bylos procesinės baigties

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 302 straipsnis nustato, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms.

11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog CPK 306 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nustatyta, kas turi būti nurodyta apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 316 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.

12. CPK 175¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be CPK, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis; procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. CPK 175¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

13. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

14. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punkte nurodyta, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Aprašo 5 punktas nustato, jog jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę; asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis; 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.

15. Darytina išvada, kad pagal teisingumo ministro nustatytą procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis, Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis, Aprašo 3 punktas). Apraše galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu, net pasirašytus elektroniniu parašu, nėra nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2024 m. birželio 17 d. nutartį Nr. eCIK-483/2024). Taigi, ieškovo elektroniniu paštu pateiktam atskirajam skundui nustatytini trūkumai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 175¹ straipsnio 6 dalis, 306 straipsnis, 316 straipsnio 1 dalis).

16. Kita vertus, CPK 315 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

17. CPK 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos; ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

18. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs vieningą praktiką CPK 47 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo klausimu, konstatuodamas, kad teismo nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019, 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-529-467/2022), o nutartį dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos gali skųsti tik tie asmenys, kurie pašalinami iš bylos, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-302/2020, 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1369-370/2020, 2022 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-415-464/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-910/2022).

19. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys visada turės galimybę apginti savo pažeistas teises kitais jų gynybos būdais, nes trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą neatima nei iš ieškovo, nei iš atsakovo teisės pareikšti nurodytiems asmenims savarankišką ieškinį. Taip pat nėra suvaržomos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės į teismo nutarties neįtraukti į bylą trečiųjų asmenų instancinę peržiūrą, nes šis teismo procesinis sprendimas gali būti kvestionuojamas, pateikiant apeliacinį skundą dėl byloje priimto galutinio teismo procesinio sprendimo.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas apskritai neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos ir atskirasis skundas turėjo būti grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas už atskirąjį skundą žyminio mokesčio nemokėjo, nutartį jį gražinti nepriimtina.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepimas į ieškinį (DOK-2494) registruotas kaip atsiliepimas į ieškovo atskirąjį skundą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.