- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2-159-790/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00604-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tyrens Lietuva“, Maltos bendrovei RiverStone Insurance
- Trečiasis asmuo
- NATO SUPPORT AND PROCUREMENT AGENCY, uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Greco Sagauta“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų techninė priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybos projektų ekspertizės centras“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pašalinti iš bylos, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Tyrens Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“) ir Maltos bendrovei RiverStone Insurance (Malta) SE (ankstesnis pavadinimas ArgoGlobal SE) dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys – NATO SUPPORT AND PROCUREMENT AGENCY, uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Greco Sagauta“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų techninė priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybos projektų ekspertizės centras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mitnija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Tyrens Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Kelprojektas“) ir Maltos bendrovės RiverStone Insurance (Malta) SE (ankstesnis pavadinimas ArgoGlobal SE) 1 234 687,78 Eur nuostolių, 23 720,49 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovei UAB „Tyrens Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Kelprojektas“), kaip projektuotojai, reiškia reikalavimus dėl 1 234 687,78 Eur nuostolių priteisimo, kuriuos sukėlė projektuotojos netinkamai parengtas MA1 perono (SIA011) karinių oro pajėgų Šiaulių aviacijos bazėje techninis darbo projektas. Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. kovo 8 d. ieškovė ir užsakovas NATO SUPPORT AND PROCUREMENT AGENCY (toliau – NSPA) sudarė generalinės rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti projektą ir atlikti statinių, įskaitant ir MA1 perono (SIA011) EYSA-15-011 karinių oro pajėgų Šiaulių aviacijos bazėje rekonstravimo darbus. 2017 m. sausio 23 d. UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir ieškovė sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „YIT Lietuva“ yra UAB „Lemminkainen Lietuva“ teisių perėmėja. Pagal sudarytą subrangos sutartį subrangovė įsipareigojo pagal ieškovės, kaip generalinės rangovės, pateiktą techninį darbo projektą, subrangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti statinių rekonstravimo darbus, o ieškovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir sumokėti už juos subrangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Projektą, pagal kurį subrangovė atliko statybos darbus, projektuotoja parengė ieškovės ir projektuotojos 2016 m. gegužės 12 d. sudarytos projektavimo darbų sutarties pagrindu. 2018 m. gegužės 10 d. ieškovė ir projektuotoja sudarė statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurios apimtį įėjo ir projekto vykdymo priežiūra pagal projektavimo sutartį.
3. Ieškovė pažymėjo, kad 2019 m. sausio 29 d. objektas buvo perduotas užsakovui. Atlikus objekto rekonstrukcijos darbus, objekte buvo užfiksuoti defektai – betoninės dangos paviršiaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukštenimasis, duobutės paviršiuje. Apie defektus ieškovė subrangovę informavo 2019 m. balandžio 19 d. Subrangovė nesutiko pašalinti defektų, todėl ieškovė Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškė priešieškinį subrangovei, kuriuo, be kita ko, reikalavo iš subrangovės priteisti objekto EYSA-15-011 defektų šalinimo išlaidas. Šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir projektuotoja. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-834-343/2021 ieškovės priešieškinį subrangovei atmetė, konstatavęs, kad defektai yra susiję ne su atliktais betono dangos įrengimo darbais, o su projekto trūkumais. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-454-1120/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad projektinis sprendinys lėmė defektų atsiradimą. Dėl minėtų priežasčių ieškovė, pareikšdama ieškinio reikalavimus atsakovėms dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo, į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė užsakovą NSPA, subrangovę UAB „YIT Lietuva“ ir statybos techninę prižiūrėtoją UAB „Statybų techninė priežiūra“.
Atsiliepimas
4. Ieškovė papildomuose paaiškinimuose dėl trečiųjų asmenų teisinio suinteresuotumo nurodė, kad nors ieškovė ieškiniu nereiškia reikalavimų užsakovo atžvilgiu, tačiau atsakovės, atsiliepimuose atsikirtinėdamos į jų atžvilgiu pareikštus reikalavimus, remiasi galima techninės prižiūrėtojos atsakomybe už defektus, kuri, anot atsakovių, galėtų būti pagrindas mažinti atsakovėms tenkančią atsakomybės dalį. Taigi, teismo sprendimas gali turėti įtakos techninės prižiūrėtojos teisėms ir pareigoms. Be to, užsakovo ir generalinės rangovės (ieškovės) tarpusavio santykiuose techninės prižiūrėtojos atsakomybė priskirtina užsakovui (techninė prižiūrėtoja veikia kaip užsakovo atstovė), todėl tuo atveju, jeigu teismas sprendimu pritartų atsakovių argumentams, jog techninė prižiūrėtoja savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie defektų atsiradimo, tai galėtų lemti ir galimų ieškovės reikalavimų užsakovo atžvilgiu atsiradimą ateityje, tai yra pagrindas užsakovo dalyvavimui byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu.
5. Ieškovė dėl subrangovės suinteresuotumo paaiškino, kad atsakovės savo atsiliepimuose nesutinka su tuo, jog anksčiau nagrinėtos bylos teismų sprendimai turi prejudicinę galią šiai bylai. Jeigu teismas byloje nuspręstų, kad teismų sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, teismo sprendimas galėtų turėti įtakos subrangovės, kaip prisidėjusio prie defektų atsiradimo asmens, teisėms ir pareigoms. Dėl projekto eksperto suinteresuotumo ieškovė pažymėjo, kad ieškinio dalykas – nuostolių, kuriuos sukėlė netinkamai parengtas projektas, atlyginimas. Projekto netinkamumas yra viena esminių šios bylos aplinkybių. Tuo tarpu projektas buvo ekspertuotas projekto eksperto, kuris projekto atžvilgiu priėmė teigiamas išvadas.
6. Dėl draudimo brokerio suinteresuotumo ieškovė pažymėjo, kad byloje pareikšti reikalavimai draudikui priteisti nuostolių atlyginimą pagal tarp projektuotojos ir draudiko sudarytą draudimo polisą. Draudimo polisas sudarytas per draudiko atstovą – draudimo brokerį. Draudimo polisą iš draudiko projektuotoja įsigijo per tarpininką – brokerį. Vadinasi, brokeris turėjo supažindinti projektuotoją su poliso sąlygomis, brokeriui yra suteikti įgaliojimai priimti pretenzijas dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir jis, kaip draudiko atstovas, turi pasirūpinti, jog tokios pretenzijos išnagrinėjimas būtų atliktas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir draudimo sutartyje numatytais terminais ir apimtimi. Prieš kreipiantis į teismą ieškovė pretenziją buvo pateikusi būtent brokeriui, kaip draudiko atstovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų – NSPA, UAB „Statybų techninė priežiūra“ ir UAB „YIT Lietuva“, pašalino iš bylos.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo taikyti civilinę atsakomybę projektuotojai bei jos civilinės atsakomybės draudikui. Ieškinio reikalavimai grindžiami netinkamai parengtu statybos techniniu projektu ir iš to kilusiais nuostoliais. Ieškovė, įtraukdama trečiuoju asmeniu subrangovę UAB „YIT Lietuva“, kuri yra UAB „Lemminkainen Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėja pagal pastarosios ir ieškovės 2017 m. sausio 23 d. sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. SR840, nurodė, kad atsakovės atsiliepimuose kvestionuoja Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo prejudicinę galią, todėl teismui pritarus atsakovių argumentams, teismo sprendimas gali turėti įtakos subrangovės teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokie ieškovės argumentai stokoja teisinio pagrįstumo, nes trečiojo asmens teisinis suinteresuotumas turi būti grindžiamas materialiniais teisiniais santykiais, bet ne teismo sprendimo prejudicinės reikšmės vertinimu. Be to, ginčas tarp rangovės ir subrangovės jau buvo išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl teismas nusprendė, jog subrangovės teisinis suinteresuotumas byloje nėra pagrįstas.
Atsiliepimas
9. Pirmosios instancijos teismas dėl užsakovo NSPA ir jo pasamdytos statybos techninės prižiūrėtojos UAB „Statybų techninė priežiūra“ pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kokią gynybinę poziciją atsiliepimuose dėsto atsakovės, teismas byloje nevertins techninės prižiūrėtojos ar užsakovo veiksmų. Be to, rangovės reikalavimai techninei prižiūrėtojai negalimi. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, užsakovas ir techninė prižiūrėtoja neturi teisinio suinteresuotumo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad užsakovas NSPA pateikė pranešimą dėl jo įtraukimo trečiuoju asmeniu byloje, kuriame nurodė, jog NSPA, kaip ir NATO, statusą reglamentuoja 1951 m. rugsėjo 20 d. Otavoje pasirašyta sutartis dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, nacionalinių atstovų ir tarptautinio personalo statuso. Pagal Otavos sutarties V straipsnio sąlygas organizacija turi absoliutų imunitetą nuo visų teisinių procesų, įskaitant šaukimus į teismą. Pagal 1951 m. rugsėjo 20 d. susitarimo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso, kurį Lietuvos Respublika pasirašė 2004 m. rugsėjo 8 d. ir ratifikavo 2005 m. sausio 3 d., 5 straipsnio nuostatas organizacija, jos nuosavybė ir turtas, kur ir kieno valdomas jis bebūtų, naudojasi imunitetu nuo visų formų teisinio proceso, išskyrus tuos atskirus atvejus, kai atstovų taryboje pavaduotojų pirmininkas organizacijos vardu aiškiai leidžia atsisakyti šio imuniteto. Tačiau joks imuniteto atsisakymas tokiu atveju nereiškia atsisakymo imuniteto nuo vykdomųjų priemonių ar turto arešto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
11. Ieškovė UAB „Mitnija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį, kuria iš bylos nagrinėjimo pašalinti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Ieškovė sutinka, kad šioje byloje teismas neturi pagrindo nustatinėti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, civilinės atsakomybės, nes jų atžvilgiu nėra pareikšti reikalavimai, tačiau nepritaria teismo argumentams, jog ši aplinkybė eliminuoja tą suinteresuotumą bylos baigtimi, kuris yra būdingas tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Ieškovės vertinimu, užsakovo, techninės prižiūrėtojos ir subrangovės suinteresuotumas bylos baigtimi atitinka tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, būdingą suinteresuotumo byla lygį, todėl teismas nepagrįstai šiuos asmenis pašalino iš bylos.
11.2. Ieškovės įsitikinimu, vien tai, kad byloje negali būti tiriamos ir vertinamos užsakovo ir techninės prižiūrėtojos civilinės atsakomybės sąlygos, nereiškia, jog byloje nebus nustatytos aplinkybės, kurios gali turėti reikšmės šių subjektų vėlesniems santykiams su bylos šalimis. Atsakovės, atsikirtinėdamos į jų atžvilgiu pareikštus reikalavimus, remiasi techninės prižiūrėtojos netinkamai atliktomis funkcijomis, ir nors pagal teismų praktiką atsakovės šiomis aplinkybėmis negali mažinti civilinės atsakomybės, tačiau aplinkybės apie techninės prižiūrėtojos ar užsakovo netinkamą elgesį statybos proceso metu gali būti reikšmingos vėlesniems šių subjektų santykiams su bylos šalimis. Be to, techninės prižiūrėtojos veiksmai ieškovės ir užsakovo santykiuose traktuotini kaip atlikti užsakovo, su kuriuo ieškovę siejo sutartiniai santykiai. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad techninė prižiūrėtoja ar užsakovas prisidėjo prie projekto trūkumų atsiradimo, tokios aplinkybės galėtų turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, nes tai galėtų būti pagrindas ieškovei pareikšti reikalavimus užsakovui, o užsakovui – techninei prižiūrėtojai.
11.3. Teismas netinkamai įvertino užsakovui suteikiamo imuniteto apimtį, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad užsakovas negali dalyvauti šiame teisminiame procese. Byloje užsakovui ar jo nuosavybei, turtui nėra pareikšti jokie reikalavimai. Ieškovės įsitikinimu, nurodytas imunitetas yra aktualus tuo atveju, jeigu teisminiame procese pačiam užsakovui, jo nuosavybei ar turtui būtų pareikšti reikalavimai. Ieškovės vertinimu, 1951 m. rugsėjo 20 d. susitarimas dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso nesudaro kliūčių užsakovo dalyvavimui byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu.
11.4. Ieškovės teigimu, aplinkybė, ar ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šiai bylai, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą. Tuo tarpu atsakovės nesutinka su tuo, kad anksčiau nagrinėtos bylos teismų sprendimai turi prejudicinę galią. Be to, projektuotoja projekto trūkumų faktą ginčija, remiasi aplinkybe, jog parengtą projektą analizavo ir vertino subrangovė, ji projekto trūkumų nenustatė. Ieškovės vertinimu, tuo atveju, jeigu teismas byloje nuspręstų, kad ankstesnės bylos teismų sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai ir nustatytų atitinkamas su subrangovės veiksmais susijusias aplinkybes, kuriomis, nors ir nebūtų konstatuota subrangovės atsakomybė, tačiau kurios vėliau galėtų būti aktualios vertinant subrangovės atsakomybės klausimą, tai toks teismo sprendimas galėtų turėti įtakos subrangovės teisėms. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė subrangovės suinteresuotumą grindžia ne prejudicinės reikšmės vertinimu, tačiau įtaka subrangovės teisėms ir pareigoms, jeigu byloje būtų konstatuotos aplinkybės, kad subrangovė yra prisidėjusi prie projekto defektų atsiradimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovės UAB „Tyrens Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Kelprojektas“) ir Maltos bendrovė RiverStone Insurance (Malta) SE (ankstesnis pavadinimas ArgoGlobal SE) atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties dalį dėl trečiųjų asmenų UAB „YIT Lietuva“ ir UAB „Statybų techninė priežiūra“ pašalinimo iš bylos panaikinti, o dėl kitos nutarties dalies spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
14. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2–3 punktuose įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti arba skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 2–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
15. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai tada, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017).
16. CPK 47 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, jog bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs teismui prerogatyvą ieškinio priėmimo arba vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ex officio (pagal pareigas) nuspręsti, ar ieškinyje bei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Konstatavęs, kad būsimas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos į bylą įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinei padėčiai, teismas tokį asmenį gali pašalinti iš bylos.
17. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje dėl CPK 47 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo yra išaiškinta, kad teisę atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti teismo nutartį, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra pašalinamas iš bylos, turi tik pats pašalintas trečiasis asmuo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys teisės skųsti šį tarpinį teismo procesinį sprendimą atskirai nuo galutinio teismo sprendimo neturi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-302/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-415-464/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-910/2023).
18. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimas iš bylos vertintinas kaip aplinkybė, jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai, todėl toks asmuo nutartį dėl jo pašalinimo iš bylos, kaip ir nurodyta CPK 47 straipsnio 5 dalyje, gali skųsti atskiruoju skundu. Tuo tarpu nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui trečiųjų asmenų pašalinimas iš bylos nekliudo toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylos šalims neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Taigi bylos procesas, nepaisant trečiojo asmens pašalinimo iš bylos, gali vykti toliau.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės UAB „Mitnija“ atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, NSPA, UAB „Statybų techninė priežiūra“ ir UAB „YIT Lietuva“ pašalinti iš bylos. Taigi, ieškovė siekia pasinaudoti CPK 47 straipsnio 5 dalyje įstatymo leidėjo numatyta teise teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pašalintas iš bylos.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, NSPA, UAB „Statybų techninė priežiūra“ ir UAB „YIT Lietuva“ pašalinti iš bylos, padavė ne patys pašalinti tretieji asmenys, o kitas byloje dalyvaujantis asmuo – ieškovė, kuri tokios teisės neturi, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Taigi atskirasis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti apeliacinį procesą, ir tai sudaro pagrindą nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal šį atskirąjį skundą.
21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės UAB „Mitnija“ paduoto atskirojo skundo priėmimo klausimą, turėjo atsisakyti priimti šį atskirąjį skundą (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2–3 punktai). Šiam trūkumui paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2–3 punktais ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties, nutraukti.