Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3510Bylos Nr. eCIK-1156/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05887-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininko) ir Agnės Tikniūtės,susipažinusi su 2026 m. spalio 14 d. paduotu atsakovės Makara wear, UAB kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo ir dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo arba atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo,n u s t a t ė :Atsakovė Makara wear, UAB padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo. civilinėje byloje pagal ieškovių G. M., Indonezijos Respublikos bendrovės „PT MAK WEAR COM“ ir I. L. ieškinį atsakovėms Makara Wear, UAB ir UAB „Eligma“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, restitucijos taikymo bei skolos priteisimo ir pagal atsakovės Makara Wear, UAB priešieškinį ieškovėms dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, netesybų ir nuostolių priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje D. K. ir T. M.. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. sprendimas, kuriuo, iš dalies patenkinus ieškovių ieškinį ir atmetus atsakovės Makara Wear, UAB priešieškinį, 2023 m. spalio 17 d. Turto perleidimo sutartis, sudaryta G. M., Indonezijos Respublikos bendrovės „PT MAK WEAR COM“ ir Makara Wear, UAB, pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyta vienašalė restitucija ir ieškovei Indonezijos Respublikos bendrovei „PT MAK WEAR COM“ iš atsakovės Makara Wear, UAB grąžintos lėšos – 31 390,33 Eur; ieškovei Indonezijos Respublikos bendrovei „PT MAK WEAR COM“ iš atsakovės UAB „Eligma“ priteista 15 768,13 Eur, kaip be teisėto pagrindo įgytos lėšos, ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (15 768,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.145–6.153 straipsnius). Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, ar priteisiama suma yra perduoto turto (prekių atsargų, domeno, paskyrų) piniginis ekvivalentas pagal CK 6.147 straipsnį, ar iš to turto gautos pajamos pagal CK 6.151 straipsnį. Nuo šio kvalifikavimo priklauso įrodinėtinos aplinkybės: ekvivalentas nustatomas pagal perduoto turto vertę, o pajamoms taikomos specialios CK 6.151 straipsnio taisyklės. Jei priteisiamos pajamos, CK 6.151 straipsnio 1 dalis nustato, kad jos priklauso asmeniui, privalančiam grąžinti turtą, ir jam tenka jų gavimo išlaidos; 2 dalis nustato išimtį, kai asmuo buvo nesąžiningas, tačiau ir tokiu atveju kreditorius privalo atlyginti būtinas pajamoms gauti išlaidas. Be to, pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, iš atsakovės priteistiną sumą apskaičiavo iš 144 437,13 Eur atimdamas 113 046,80 Eur, nors vėliau sprendime nurodė, kad ieškovės klaidingai nurodė gautų pajamų už parduotas prekes valiutą, t. y. buvo gauta 144 437,13 JAV dolerių (arba 133 464,70 Eur pagal 2023 metinį JAV dolerio ir Eur kursą). Tokiu atveju skirtumas yra 20 417,90 Eur, o ne 31 390,33 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Be to, tos pačios pajamos įskaitytos į restitucijos bazę ir dar kartą panaudotos apskaičiuojant iš kitos atsakovės UAB „Eligma“ priteistiną sumą. Teismai nepagrįstai atsisakė įskaityti atsakovės UAB „Eligma“ apmokėtas atsakovės Makara wear, UAB reklamos išlaidas, motyvuodami, kad nėra atsakovės UAB „Eligma“ paslaugų suteikimą atsakovei Makara wear, UAB patvirtinančių sutarčių ir PVM sąskaitų faktūrų. Išorinio tiekėjo paslaugų apmokėjimas už kitą asmenį (CK 6.50 straipsnis) ir paties mokėtojo paslaugų teikimas yra skirtingi santykiai. Teismai nevertino, ar tokios išlaidos buvo būtinos grąžintinoms pajamoms gauti.2. Teismai netinkamai taikė CK 1.81 straipsnį. Pagal kasacinio teismo praktiką, ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis visų sandorio šalių ketinimas buvo nukreiptas į viešajai tvarkai ar gerai moralei priešingą tikslą; jei tokie ketinimai neakivaizdūs, juos privalo įrodyti sandorį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 51 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Teismai nenustatė, kokio konkretaus neteisėto tikslo siekė 2023 m. spalio 17 d. Turto perleidimo sutartį sudariusios šalys. Teismai, konstatavę bendrą nesąžiningą tikslą, nepagrįstai taikė vienašalę restituciją ieškovės naudai.3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pasiremdamas Indonezijos advokatės išvada dėl užsienio teisės turinio būtent todėl, kad „byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šią išvadą“, tačiau neatlikęs kritinio vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2023, 56–59 punktai). Teismas nenustatė viso taikytino reguliavimo, taip pat neatsakė į apeliaciniame skunde iškeltą CK 1.22 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą. Ši norma riboja juridinio asmens galimybę ginčyti jo organo sudarytą sandorį dėl įgaliojimų apribojimų, kurių nenustato kontrahento (ginčo atveju ‒ atsakovės) buveinės valstybės teisė, išskyrus atvejus, kai kontrahentas žinojo ar turėjo žinoti apie apribojimą.4. Teismai netinkamai kvalifikavo ginčo sutartį. Sutarčių aiškinimas reikalauja nustatyti abiejų šalių prisiimtų įsipareigojimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas). Skundžiamos nutarties 29 punkte teismas pats pripažino, kad iš D. K. susirašinėjimo matyti, jog „tai nebus įmonės pirkimas“, tačiau galutinę išvadą (nutarties 37 punktas) grindė tik vienos šalies – G. M. – siekiu gauti atlygį. Vienos šalies lūkestis negali būti prilygintas kitos šalies prievolei, o sutarties sudarymas visuomet yra mažiausiai dviejų asmenų interesų suderinimas. Be to, skundžiamos nutarties motyvai yra prieštaringi: 37–39 punktuose konstatuojamas atlygintinis įmonės pirkimas–pardavimas, o 62 ir 80 punktuose tas pats perdavimas vertinamas kaip neatlygintinis. Ši kvalifikavimo klaida nulėmė CK 6.403–6.407 straipsnių taikymą. Be to, skundžiamos nutarties 55 ir 56 punktuose formos reikalavimai pritaikyti neaptarus, ar tarptautinės sutarties, pasirašytos nuotoliu šalims esant skirtingose valstybėse, formalus galiojimas gali būti vertinamas pagal Reglamento „Roma I“ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas alternatyvias sąsajas.5. Teismai nepasisakė dėl priešieškinio faktinio pagrindo, kad 2024 m. sausio 1 d. ieškovės pakeitė prieigas prie paskyrų, perėmė jas ir toliau vykdė prekybą. Sutarties negaliojimas negali tapti universaliu pagrindu neatsakyti į visus tame pačiame procese pareikštus reikalavimus, ypač kai reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškiamas inter alia (be kita ko) iš Konkurencijos įstatymo.6. Teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 93 straipsnis). Nors atsakovei pareikštas reikalavimas didžiąja dalimi atmestas, t. y. iš prašytos 72 427,80 Eur sumos priteista tik 31 390,33 Eur (43,34 proc.), ieškovės pripažintos visiškai laimėjusiomis bylą remiantis tuo, kad restitucijos apimtį teismas nustato savo iniciatyva.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kadangi kasacinį skundą atsisakytina priimti, atsakovės Makara wear, UAB prašymai dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo ir dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo arba atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nespręstini.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,n u t a r i a :Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjai Donatas Šernas Algirdas Taminskas Agnė Tikniūtė