Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2811Bylos Nr. eCIK-915/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05887-2024-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 10 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eligma“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių G. M., Indonezijos Respublikos uždarosios akcinės bendrovės PT MAK WEAR COM ir I. L. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Makara Wear“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Eligma“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, restitucijos taikymo bei skolos priteisimo ir pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Makara Wear“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Eligma Holding“ priešieškinį ieškovėms dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, netesybų ir nuostolių priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. K., T. M.. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. sprendimą, kuriuo 2023 m. spalio 17 d. turto perleidimo sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyta vienašalė restitucija – gražinta ieškovei Indonezijos Respublikos uždarajai akcinei bendrovei PT MAK WEAR COM iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Makara wear” 31 390,33 Eur, priteista ieškovei Indonezijos Respublikos uždarajai akcinei bendrovei PT MAK WEAR COM iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eligma“ 15 768,13 Eur, kaip be teisėto pagrindo įgytos lėšos, ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (15 768,13 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl nepagrįsto praturtėjimo ir turto įgijimo be pagrindo įrodinėjimo, nenustatė nė vienos iš kasacinio teismo praktikoje identifikuotų šių institutų taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). Taip pat teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir įvertino įrodymus, nepagrįstai nustatė, kad atsakovė UAB „Eligma“ gavo 15 768,13 Eur. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir procesinį bendrininkavimą, nenustatė procesinio bendrininkavimo formos, bendrininkų tarpusavio santykio, todėl nepagrįstai sutapatino abi atsakoves ir priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovėms G. M. ir I. L. iš UAB „Eligma“. Teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo (toliau – AGPRĮ) 4 straipsnio 1 dalį ir teisės pažeidėjui priteisė išlaidų, kurias šis patyrė pažeisdamas imperatyvias teisės normas, atlyginimą, tokiu būdu pažeisdami esminį teisės principą, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Priteisdamas G. M. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad už teisines paslaugas ji sumokėjo 9370 Eur grynaisiais pinigais, nors pagal AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalį atsiskaitymai grynaisiais pinigais negali viršyti 5000 Eur.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).