Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1096-1065/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08568-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.2.1; 2.1.15.4.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 6 d.RadviliškisŠiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Simui Šuminui, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2000 m. rugpjūčio 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams;2) 2001 m. spalio 22 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su 2000 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;3) 2005 m. sausio 5 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 3 metams;4) 2006 m. liepos 3 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su 2005 m. sausio 5 d. nuosprendžiu, galutine subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;5) 2010 m. sausio 18 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;6) 2010 m. liepos 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;7) 2012 m. balandžio 5 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su 2010 m. liepos 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu galutine subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;8) 2018 m. rugpjūčio 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;9) 2020 m. spalio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri atidėta 1 metams;10) 2023 m. balandžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė:kaltinamasis A. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2026 m. kovo 13 d. apie 21.30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, tyčia metaliniu strypu smogė ne mažiau keturių kartų D. S. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą – kairiojo alkūnkaulio kūno atvirą lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiojo alkūnkaulio kūno atviro lūžio nukentėjusiajam D. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad viskas įvyko kovo 13 d. vakare. Grįžo iš darbo, atvažiavo pas jį brolis. Brolis norėjo susitikti su draugu, jis paskambino jam. Atsiliepė D. B., sakė, kad jam grasino. Nuvyko pas brolio draugą, ten buvo D. B., D. S., visa kompanija. D. S. puolė ant brolio, jam pasirodė, kad ir ant jo puls. Brolis jį pargriovė, jis pašoko ir ėjo link jo. Griebė strypą, kuris mėtėsi prie spintos ir sudavė. Trenkė metaliniu strypu, sužaloti galėjo. Važiuodamas strypo neturėjo. Pirminė apklausa neįvyko, nes norėjo susipažinti su medžiaga. Jis viską paaiškino pareigūnams tuoj po įvykio. Galimybės su D. S. susiekti ir atlyginti žalos, neturėjo. Sutinka atlyginti žalą Ligonių kasoms. Buvo blaivus, fizinę jėgą panaudojo, nes atrodė, kad bus smurtas prieš jį. Tai buvo lyg gynybinė pozicija, todėl taip sureagavo. Vėliau galvojo, kad galėjo ir kitaip pasielgti. Paskutinę bausmę atliko prieš 4 metus. Buvo teistas už vairavimą išgėrus. Vagystė buvo dėl alkoholio vartojimo, dabar 4 metus nevartoja. Gimė dukra, žmonos palaikymas, pavyko atsisakyti alkoholio vartojimo. Su dukra labai stiprus ryšys. Žmona įtakos turi, pasirinko šeimą. Išvadas padarė, reikia vengti tokių situacijų. Dirba Lietuvoje prie statybų. Turi sveikatos problemų su nugara. Žmona nedirba, po rankos operacijos. Įvykį vertina neigiamai, gailisi. Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamojo gynėjui, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:2026 m. balandžio 16 d. apklaustas įtariamuoju A. J. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą kaltinime, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad jokiomis psichikos ligomis neserga, nėra registruotas jokiame psichikos sveikatos ar priklausomybių ligų centre, galvos traumų nėra turėjęs. D. S. jis iki šio įvykio nepažinojo, net nežino, ar buvo jį kada matęs. Pripažįsta, kad 2026 m. kovo 13 d. apie 21.30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia metaliniu strypu smogė ne mažiau kaip 4 kartus D. S. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas pranešime apie įtarimą minėtą sužalojimą. Šio įvykio metu jis buvo blaivus, nes jau ketvirti metai kaip negeria alkoholio. 2026 m. kovo 13 d., jo brolis M. J., norėdamas pabendrauti su pažįstamu D. B., jam skambino į mobilųjį telefoną, tačiau į skambutį atsiliepė, kaip dabar jau žino, D. S.. D. atsiliepęs jo broliui sakė D. neskambinėti, jei dar skambinės, tuomet šis nurodė, jog ateis ir nukels namų stogą. Tada brolis M. grįžęs į namus jam visa tai papasakojo, nes tuo metu kai jie bendravo telefonu, jis nebuvo kartu su broliu. Kai brolis jam papasakojo, jis sugalvojo paskambinti tam D. B., tačiau jis neatsiliepė, dar skambino jo broliui D. B., jų tėvams, tačiau nei vienas neatsiliepė. Tada nutarė nueiti pažiūrėti, kas ten vyksta pas D. namuose, galvojo gal kas atsitiko, nes nei vienas neatsiliepė telefonu. Tuomet jie su broliu M. nuėjo pas D. į namus, jau buvo tamsu, galėjo būti po 21 valandos. Kai nuėjo pas D. į namus, jo namuose buvo, kaip dabar žino, M., dar buvo broliai D. ir D. B., bei D. S.. Į D. namus pirmas įėjo jo brolis M., jis ėjo jam iš paskos, tada staiga nuo lovos pašoko, kaip dabar jau žino, D. S., kuris priėjęs puolė ant jo brolio M., mano, jog D. trenkė jo broliui, nes jie susirito, buvo nugriuvę ant žemės abu, viskas labai greitai vyko, todėl dabar sunku papasakoti, kaip ten viskas buvo tiksliai. Po šio įvykio jo broliui buvo mėlyna kažkuri ausis, neatsimena kuri ausis buvo, nežino ar brolis užsigavo griūdamas ar jam sudavė D. S.. Tada pamatė, jog abu jau stojasi nuo žemės, o D. jam pasirodė, jog eina link jo, tada jis pamatė metalinį strypą, kuris stovėjo kampe tarp lovos ir spintos. Paėmė tą strypą ir trenkė juo D. S., galėjo būti, jog jis jam trenkė ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, lyg ir į ranką ar petį, dabar sunku pasakyti, kur tiksliai. Kai D. sudavė tuo strypu, jis stovėjo, po to pasilipo ant lovos ir sakė „baigiam“, ant žemės nugriuvęs nebuvo. Po to D. jam pasakė, jog jis sumaišė jo brolį su kitu vyru, kuris buvo sumušęs D., todėl ir pagrasino telefonu, jog nuneš stogą. Po to jie su broliu M. iš D. namų išėjo, strypą numetė kažkur lauke pas D. kieme, nežino kur tiksliai. Po kurio laiko į jo namus atvyko policija ir bendraudamas su pareigūnais jis prisipažino, jog sudavė D. (2 t., b. l. 35-38);2026 m. kovo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. S. parodė, kad dėl savo kairės rankos kaulo sulaužymo aplinkybių bet kokius parodymus duoti atsisako, jį sužalojusiems asmenims, kurių jis nepažįsta, jokių pretenzijų neturi ir nereiškia, pareiškimą rašyti griežtai atsisako, pas med. ekspertus vykti taip pat griežtai atsisako, siuntimo pas med. ekspertus prašo nerašyti, kadangi neims, jokio tyrimo prašo nepradėti (1 t., b. l. 33-34);2026 m. kovo 17 d. liudytojos M. M. parodymais, kad 2026 m. kovo 13 d., apie 21 val., tikslaus laiko nepamena, kartu su savo sugyventiniu D. S., nuėjo pas sugyventinio pažįstamus B., daugiau duomenų nežino, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), už bažnyčios, adreso nežino. Atėjus pas B., namuose buvo du broliai B., su kuriais jie išgėrė apie pusę butelio degtinės, kurį atsinešė, išgertuvių metu vienam iš B. suskambo mobilaus ryšio telefonas, tačiau jis neatsiliepė. Tada D. paėmė jo telefoną ir atsiliepė bei kažką šnekėjo su jai nepažįstamu vyriškiu, pokalbio metu jokio konflikto nebuvo, baigiant pokalbį vyriškis pasakė, jog pas juos ateina, po to pokalbis buvo baigtas. Toliau vartojant alkoholinius gėrimus, maždaug už 20 minučių, tiksliai nepamena, atėjo du jai nepažįstami vyriškiai, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, tiksliai pasakyti negali, juos matė pirmą kartą, vienas iš jų rankose turėjo metalinį strypą. Abu vyriškiai prišoko prie D. S., kuris sėdėjo kambaryje ant lovos šalia jos ir vyriškis, kuris rankose laikė metalinį strypą, pradėjo D. juo mušti į įvairias kūno vietas, kiek ji matė, sudavė du smūgius į dešinę ranką ir du smūgius į nugarą, ar sudavė daugiau smūgių nepastebėjo, kadangi išsigando, antras vyriškis D. nemušė, tik stovėjo šalia ir kažką šaukė necenzūriniais žodžiais. D. po smūgių nugriuvo ant lovos ir net nespėjo apsiginti, sudavę smūgius, abu vyriškiai atsitraukė ir paklausė D., ar čia jis yra tas, kas neaišku, ji jiems pasakė, kad asmuo kurį jie mušė yra D., jie dar paklausė, koks D., ji pasakė, kad S.. Tada vienas iš jų pasakė, kad D. yra ne tas asmuo, kurio jie ieško ir abu išėjo. Jiems išėjus, ji pamatė, kad labai stipriai kraujuoja D. S. dešinė ranka, toje vietoje, kur buvo pataikyta su metaliniu strypu ir matosi atviras rankos kaulas, supratusi, jog D. yra rimtai sužalotas, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, bei iškvietė medikus, medikai atvyko maždaug už pusvalandžio, ji dar keletą kartų jiems skambino, bei ragino paskubėti. Medikai atvyko kartu su policija, kol medikai suteikinėjo D. S. pirmą pagalbą ji papasakojo policijos pareigūnams, kas įvyko ir kaip buvo sužalotas D., po to kartu su D. GMP automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir kur D. S. dėl rankos lūžio buvo išgabentas į (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę, ji vyko kartu. (duomenys neskelbtini) Respublikinėje ligoninėje D. S. sugipsavo lūžusią ranką ir išleido gydytis ambulatoriškai. Kai prieš tai bendravo su policijos pareigūnais, buvo išgėrusi degtinės, jai nustatė 0,9 prom. girtumo laipsnį, tiksliai kiek, nepamena, tačiau buvo visiškai adekvati ir suprato, kas vyksta. Iš (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės su D. S. sugrįžo į namus, asmenų, kurie sužalojo D. sutikusi nebuvo ir nematė, (1 t., b. l. 46-48);2026 m. balandžio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriam liudytoja M. M. iš jai pateiktų atpažinti šešių nuotraukų atpažino asmenį pažymėtą Nr. 2. Jis yra tas asmuo, kuris 2026 m. kovo 17 d. apie 21.30 val. sumušė jos sugyventinį D. S.. Visas jai žinomas šio įvykio aplinkybes yra nurodžiusi pareigūnui apklausos metu 2026 m. kovo 17 d. Kitų pateiktų asmenų ji nepažįsta, nėra jų mačiusi, (1 t., b. l. 51-54);2026 m. kovo 17 d. liudytojo D. B. parodymais, kad 2026 m. kovo 17 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, jau buvo tamsu, pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas vardu D., pavardės nežino, žino, kad jo tėvas yra G. ir gyvena (duomenys neskelbtini) mstl. už bažnyčios, tikslaus adreso nežino. Jis namuose buvo su savo broliu D. B., bei gėrė alų, D. atėjo su drauge, kurios nepažįsta, vardo ir pavardės nežino, jie atėjo jų neperspėję, atsinešė butelį, 0,7 l talpos, degtinės, pavadinimo nepamena ir butelį limonado „(duomenys neskelbtini)“, bei pasiūlė kartu išgerti. Jie su broliu su jų pasiūlymu sutiko ir visi susėdo pas juos kambaryje, bei pradėjo gerti degtinę, vartojant alkoholį, pradėjo skambėti jo brolio telefonas, skambino pažįstamo A. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), brolis M., tiksliai pavardės nežino. Jo brolis atsiliepti į skambutį nespėjo, kadangi telefoną paėmė D. ir atsiliepęs kažką šnekėjo, ką tiksliai, nepamena, telefonu jie kažką konfliktavo. M. telefonu pasakė, jog ateina pas juos ir maždaug už 20 minučių, tiksliai nepamena, atėjo su broliu A. J.. Įėję į kambarį jie pripuolė prie D., bei A. pradėjo jį mušti su metaliniu strypu, kurį, kiek matė, atsinešė su savimi, M. stovėjo šalia A., bei kažką rėkavo necenzūriniais žodžiais, kad jis suduotų smūgius D. nematė. Kai A. davė smūgius D., jis sėdėjo ant jo lovos, šalia buvo jo draugė, prie kurios sėdėjo ir jis, po smūgių sudavimo D. draugė kažką pradėjo rėkti ant A., ir šis mušti D. baigė. Po to kažką pasiaiškinę su D., drauge jie išėjo, ką tikslai šnekėjo, negirdėjo, kiek tikslai sudavė smūgių metaliniu strypu, tikslai pasakyti negali, bet ne mažiau keturių į ranką, kuria D. dengėsi galvą. Jiems išėjus, jis matė, kad iš D. rankos stipriai teka kraujas ir jo draugė iškvietė medikus bei policiją, medikai abu išsivežė į med. įstaigą. Ar su juo bendravo policijos pareigūnai, nepamena, nes buvo gerokai apgirtęs, prieš ateinant D., buvo išgėręs nemažai alaus su D., bei kitais minėtais asmenimis išgėrė butelį degtinės. Dėl ko A. mušė D., jis tikslai nežino, bet mano, kad dėl to, kad šis su jo broliu M. įžeidžiamai šnekėjosi telefonu, kai buvo skambinama jo broliui. Jis į konfliktą nesikišo, kadangi bijojo, kad prieš jį taip pat nesmurtautų, kiek žino, A. J. kai pavartoja alkoholio būna neprognozuojamas, ar dabar jis buvo išgėręs, pasakyti negali, tačiau žino, jog jis šiuo metu alkoholio nevartoja (1 t., b. l. 60-62);2026 m. balandžio 16 d. M. J. parodymais, kad 2026 m. kovo 13 d. po 21 val. jam su broliu A. atėjus pas D. į namus, jam trenkė kaip dabar jau žino D. S. 1 kartą į kairę ausį, tiksliai iš ko trenkė, nežino, nesuprato, jam buvo ištinusi ausis, tačiau dėl to jis jokių pretenzijų D. S. neturi ir pareiškimą rašyti atsisako. Žinodamas savo teises, jog parodymų prieš artimą giminaitį gali neduoti, jis pasinaudoja šia teise ir prieš brolį A. J. jis parodymus duoti atsisako. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 100-102);2026 m. kovo 21 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas medinis, rudos spalvos gyvenamasis namas, kurio teritorija nėra aptverta tvora. Į pastato vidų, patenkama pro praviras medines, rudos spalvos duris. Įėjus į virtuvės kambarį, jame pasisukama į dešinę pusę, kur yra miegamasis kambarys - įvykio vieta. Apžiūrint minėtą kambarį, jo dešinėje pusėje yra pastatytas fotelis, šalia jo lova. Prie lango, stovi pastatyta spintelė, ant kurios padėtas televizorius, o šalia spintelės, kampe, pastatytas baltos spalvos šaldytuvas. Miegamojo kambario kairėje pusėje, stovi pastatyta medinė spinta, kurioje sudėti įvairūs, asmenims priklausantys daiktai, o šalia spintos stovi išskleistas fotelis - lova. Daugiau apžiūrint įvykio vietą, jokių grumtynių pėdsakų ar kitų tyrimui reikšmingų objektų nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta fotografuota (1 t., b. l. 22-24);Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kuria nustatyta, kad D. S. nustatytas kairio alkūnkaulio kūno atviras lūžis, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (trenkiant metaliniu strypu) ir laiku. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimo pobūdis ir lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis jam daromu sužalojimų metu. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuvimo traumai. Nustatytas sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 142-143);2026 m. kovo 20 d. tarnybiniu pranešimu, kuriam nurodyta, kad dirbant įvykyje ROIK: (duomenys neskelbtini) atvykus policijos pareigūnams jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kurios automobilyje buvo nukentėjusysis D. S.. D. S. sutikimu tarnybiniu mobiliuoju telefonu užfiksuoti asmens sužalojimai. Fiksuojant asmens sužalojimus, matėsi sužalota nugara - matomos kraujosruvos, taip pat ant kairės rankos uždėtas medicininis tvarstis. Užfiksuotos nuotraukos pridedamos prie tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 103-104);2026 m. balandžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2026 m. kovo 13 d. 21:48:18 val., skambučio trukmė 2 min. 22 s. Atsiliepus skambučio operatorei pasigirsta moters balsas, kuri sako: „Čia mes kvietėm į (duomenys neskelbtini) rajoną, kokia (duomenys neskelbtini), žmogus kraujuoja, ranka kraujuoja, išėjęs kaulas yra, galit paskubėt?“. Girdime, jog pranešėja kalba susijaudinusiu balsu, skambučio operatorė tikslinasi, kodėl kraujuoja ranka, pranešėja atsako, jog jį ką tik užpuolė, išlaužė ranką ir kraujuoja, jog viduje kraujuoja. Moteris nurodo, jog buvo užpultas vietoje, ten kur dabar ir yra, t. y. namo viduje, tai nuosavas namas, kas užpuolė nežino, nepažįsta, užpuolė prieš puse valandos. Pranešėja nurodo, jog užpuolikas pasišalino, prisistato esanti M. M.. Skambučio operatorė nurodo, jog jungia su greitąją pagalba, kuri nurodys ką daryti. Pranešėją sujungus su medikais, šie pranešėjai nurodo nieko nedaryti, nes gali ką nors pažeisti, nurodo, jog tuoj atvyks. Skambučio įrašo pabaiga. Apžiūrimas BPC skambučio įrašas (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2026 m. kovo 13 d. 22:08:23 val., skambučio trukmė 1 min. 30 s. Atsiliepus skambučio operatorei pranešėja sako: „Čia vėl iš (duomenys neskelbtini) rajono, ar galite paskubinti tuos medikus, aš nerandu kontaktinio jų numerio“ ir pradeda šaukti: „Žmogus kraujuoja suprantat, ką jums tai sako, atsiprašau miela ponia?“. Skambučio operatorė nurodo, jog su pranešėja kalba pirmą kartą ir tikslinasi adresą. Pranešėja patikslina, jog adresas yra (duomenys neskelbtini), bei į operatorės klausimą: „Kas ten pas jus atsitiko?“, atsako, jog žmogui išlūžo ranka, iš vidaus yra išlindęs kaulas, jog buvo užpuolimas. Skambučio operatorė nurodo, jog medikai yra informuoti ir pasako, jog tuoj pranešėją sujungs su medikais. Prisijungę medikai pranešėjai nurodo įsileisti, jog jau atvyko. Skambučio įrašo pabaiga (1 t., b. l. 160-162);2026 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriam nurodoma, kad apžiūrimas objektas yra aplankalas su 8 vnt. vaizdo įrašo kopijų. Vaizdo leistuvo pagalba paleidus pirmąjį įrašą matyti, kad jis yra įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš pareigūnės A. Č. kūno kameros, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 01:46 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai būdami bute bendrauja su ten esančiais asmenimis: moterimi ir dviem vyrais. Pastarieji pasakoja, jog užpuolikas D. sudavė laužtuvu per ranką, gali būti jog užpuolikas supainiojo savo aukas ir sumušti turėjo kitą D.. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš pareigūno A. S. kūno kameros, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 01:49 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti vaizdo įrašas yra darytas iš šalia buvusio pareigūno kolegos kūno kameros, todėl matomas vaizdas kartojasi, dėl šios priežasties matomas vaizdas dar kartą aprašytas nebuvo. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Kitas apžiūrimas vaizdo įrašas įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš pareigūnės A. Č. kūno kameros, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 15:10 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai ateina į gyvenamo namo kiemą, pasibeldžia į duris, bei užeina į namo vidų, kambaryje pareigūnus pasitinka moteris, kurios šie pasiteirauja dėl ko buvo kviečiama policija. Kambaryje dar yra du vyrai, kurie aiškina, jog taip pat nežino dėl ko buvo D. sulaužyta ranka. Tada pareigūnai pasiteirauja ar jie žino kas toks yra M. iš (duomenys neskelbtini), į ką vyras atsako, jog šis vaikinas yra ne vietinis jis yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini) ir jis yra su pareigūnais bendraujančio vyro brolio draugas, kito su M. buvusio draugo vardas yra A., pastarasis yra vietinis. Tuo metu į kambarį užeina dar vienas vyras, kuris pareigūnams pasako, jog čia į namus buvo atvykęs A. su M., kurie sukonfliktavo su kambaryje buvusiu D., o M. pavardė yra J., A. pavardė yra taip pat J., nes jie yra su M. broliai, konfliktas vyko kambaryje. Kito kambaryje esančio vyro pavardė yra B. D., kuriam pareigūnai alkoholio kiekio matuoklio pagalba patikrina neblaivumo laipsnį. Taip pat neblaivumo laipsnis yra patikrinamas ir vyrui vardu D.. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš pareigūno A. S. kūno kameros, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 06:24 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai ateina į gyvenamo namo kiemą, pasibeldžia į namo duris, kurias atidaro vyriškis. Pastarasis pareigūnams prisistato kaip A., taip pat A. pasako, jog jis žino apie konfliktą, kuriame dalyvavo jo brolis, bei D. S.. Konfliktas kilo po to kai brolis paskambino D., o atsiliepė S.. Bekalbėdami telefonu jie apsižodžiavo, bei sulaukė grasinimų iš S., todėl abu su broliu automobiliu nuvyko pas S. pasikalbėti. Kadangi pastarasis bandė pokalbį spręsti jėga, t. y. S. buvo pasiruošęs mus pulti, todėl vietoje rastu metaliniu daiktu jam buvo suduota į ranką. Alkoholio kiekio matuoklio pagalba vyrui yra patikrinamas neblaivumo laipsnis, kuris yra 0,00 promilės, konflikto metu abu broliai nenukentėjo, viso metaliniu strypu S. galėjo būti suduoti apie 8 smūgiai į ranką, t. y. po 4 smūgius nuo kiekvieno brolio. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš pareigūno A. S. kūno kameros, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 15:10 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai ateina į gyvenamo namo kiemą, pasibeldžia į duris, bei užeina į namo vidų, kambaryje pareigūnus pasitinka moteris, kurios šie pasiteirauja dėl ko buvo kviečiama policija, moteris pareigūnams atsako, jog konfliktas vyko pas ją kambaryje, bet ji pati nieko nematė, nes miegojo. Pareigūnas užėję į kitą kambarį jame aptinka miegantį vyriškį, kurio taip pat pasiteirauja dėl vykusio konflikto, į ką vyriškis atsako, jog jis taip pat miegojo. Pareigūnai užeina dar į vieną kambarį, kur randa ant lovos sėdinčius dar du vyrus, pastarieji pareigūnams paaiškina, jog pareigūnus dominantis M. iš (duomenys neskelbtini) yra ne vietinis, jis yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini) ir yra atvykęs pas brolį, o vyras vardu A. yra vietinis. Pareigūnai sugrįžta pas vyrą į kitą kambarį, šis jau yra atsikėlęs iš lovos, vyras yra akivaizdžiai neblaivus, pastarasis pareigūnams pasako, jog jam būnant kambaryje atvyko, bei pas jį į kambarį užėjo M. su A., po ko tarp kambaryje buvusio D., A. ir M. kilo konfliktas, kuris peraugo į apsistumdymą. M. yra iš (duomenys neskelbtini), jo pavardė J., A. pavardė yra taip pat J., nes jie su M. yra broliai. Pareigūnai apžiūri, bei nusifotografuoja kambarį kuriame vyko konfliktas. Kambaryje esantis vyras pareigūnams prisistato kaip D. B.. Pareigūnai pastarajam patikrina neblaivumo laipsnį, kuris yra 3,99 promilės. Taip pat neblaivumo laipsnis yra patikrinamas ir vyrui vardu D., kuris yra 3,44 promilės. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš pareigūno A. S. kūno kameros, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 12:12 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina prie GMP automobilio. Atidarę šio automobilio duris pareigūnai mato kaip medikai suteikia pagalbą automobilyje sėdinčiam jaunuoliui, su kuriuo yra mergina. Pastaroji pareigūnams pasako, jog jie su draugu atėjo į svečius pas pažįstamus, nes jos draugas D. ieškojo savo brolio. Jiems čia bebūnant paskambino vyras prisistatęs M. ir pasakė, jog jie tuojau čia atvažiuos. Atvykę du vyrai pradėjo D. mušti metaliniu strypu sakydami, jog šis yra kitas asmuo. D. mušė abu atvykėliai, tarpe kurių buvo ir M.. Mergina pasakoja, jog toliau ji nebeleido D. mušti sakydama, jog jis tikrai yra ne tas asmuo, kurio jiems reikia, bei pasakė, jog jų mušamas jaunuolis yra tikrai D.. Pareigūnams mergina prisistato M. vardu, kuriai pareigūnai alkoholio kiekio matuoklio pagalba patikrina neblaivumo laipsnį. Pareigūnams medikai pasako, jog jaunuolį vešis su savimi, nes jam yra sulaužyta ranka. Pareigūnas ir šiam jaunuoliui alkoholio kiekio matuoklio pagalba patikrina neblaivumo laipsnį, kuris yra 0,99 promilės. Pareigūnams jaunuolis prisistato kaip D. S., pareigūnai taip pat jį apžiūri, nufotografuoja jam padarytus sužalojimus. Pareigūnui paklausus ar jis dėl sumušimo turi kam nors pretenzijų, D. S. atsako, jog jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo, jam neskaudėjo, pareiškimo jis nerašys. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš pareigūnės A. Č. kūno kameros, peržiūrimas vaizdo įrašas spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 06:26 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai yra atvykę prie gyvenamojo namo, bei laukia kol bus atidarytos namo durys, kurias atidaro vyriškis vilkintas melsvos spalvos džemperį su gobtuvu, kuris pristato A. vardu. Pareigūnai paprašo A. paaiškinti dėl ko įvyko konfliktas su D., į ką A. atsako, jog dieną D. iš D. gavo į nosį, vakare M. paskambino D., bet telefonu atsiliepė S., kalbėdami telefonu M. su S. apsižodžiavo, dėl ko M. supyko ir jie kartu su M. nuėjo pas S. pasikalbėti. M. ir S. pasikalbėjimas peraugo į apsistumdymą, dėl ko M. ir jis S. sudavė keletą smūgių metaliniu strypu, kurį rado kambaryje, nei jam, nei broliui M. S. smūgių nesudavė, brolis M. šiuo metu namuose, bet jis girtas, todėl miega. Pareigūnai vyrui alkoholio kiekio matuoklio pagalba patikrina neblaivumo laipsnį, po ko pareigūnai išvyksta. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Kitas apžiūrimas vaizdo įrašas įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš pareigūnės A. Č. kūno kameros, peržiūrimas vaizdo įrašas spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 07:24 min. Peržiūrimas vaizdo įrašas fiksuotas iš kartu buvusio pareigūno kolegos kūno kameros, todėl matomas vaizdas kartojasi, todėl antrą kartą šis įrašas aprašytas nebuvo. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga (1 t., b. l. 163-167).Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvadosPagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių.Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. J. kaltės pripažinimas išreikštas teik ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl savo elgesio, liudytojų M. M., D. B. ir M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 46-48, 60-62, 100-102), pranešimas prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. kovo 20 d. tarnybinis pranešimu apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 103-104), 2026 m. kovo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir priedu – Fotolentele Nr. 1 (1 t., b. l. 22-24), 2026 m. balandžio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (1 t., b. l. 51-54), 2026 m. balandžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 160-162), 2026 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 163-167), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 142-143), kuria padaryta išvada, jog nustatytas sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2026 m. kovo 13 d. apie 21.30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, tyčia metaliniu strypu smogė ne mažiau keturių kartų D. S. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą – kairiojo alkūnkaulio kūno atvirą lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiojo alkūnkaulio kūno atviro lūžio nukentėjusiajam D. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. Kaltinamasis A. J. atlikdamas smurtinius veiksmus D. S. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. J. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį D. S. pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Byloje gautas 2026 m. rugsėjo 21 d. kaltinamojo A. J. ir galimos laiduotojos R. J. prašymas, kuriuo prašo atleisti A. J., padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Perduoti A. J. R. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui. Prašyme nurodyta, kad A. J. yra laikomas neteistu, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai išgyvena dėl to ką padarė, labai nuoširdžiai gailisi, savo netinkamus veiksmus gerai apgalvojo ir padarė išvadas bei pasižadėjo daugiau nebenusikalsti. Nors praeityje jis buvo teistas, jis ilgą laiką kovojo su potraukiu alkoholiui, kas ir nulemdavo jo ankstesnius nusikaltimus. Po vaiko gimimo A. J. susitelkė į šeimą, nutraukė alkoholio vartojimą ir nuo to laiko gyvena blaiviai. Be to, už smurtinius nusikaltimus jis anksčiau niekada nebuvo teistas, į šioje byloje nagrinėtą situaciją pateko netikėtai bei nusikalstamai pasielgė instinktyviai, ko vėliau gailėjosi.Kaltinamojo A. J. gynėjas advokatas teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, vieneriems metams be užstato pagal R. J. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Laidavimas taikytinas tik tokiu atveju, jeigu nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Tai reiškia, kad teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos (bent vienos iš sąlygų), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).Kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo 2026 m. balandžio 16 d. apklausos metu (2 t., b. l. 35-38), tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Nors ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus įtarimą A. J. 2026 m. kovo 26 d. apklausos metu savo kaltės klausimo nekomentavo, nurodydamas, kad parodymus duos teisme arba su advokatu (2 t., b. l. 22-24), vertintina, jog kaltinamasis (įtariamasis) tyrimo metu naudojosi baudžiamojo proceso įstatymo jam suteikiamomis teisėmis. Šiuo atveju yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta nuostata dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Dėl kitos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė kaltininkui civilinį ieškinį dėl 210,98 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam D. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šiuo atveju, bylos duomenimis nenustatyta, kad kaltinamasis būtų atlyginęs Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos žalą visiškai ar iš dalies, ar būtų įsipareigojęs ją atlyginti, todėl vertintina, kad nėra sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga, kuriai egzistuojant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis yra dirbantis, sutinka atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą turtinę žalą, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad kaltinamasis neatlygins žalos, todėl yra pagrindo manyti, kad jis atlygins civiliniu ieškiniu reiškiamą turtinę žalą.Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018 ir kt.). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024).Nors kaltinamajam teistumas išnykęs, tačiau jis praeityje buvo teistas dešimt kartų, iš jų aštuonis kartus esant pilnamečiui, paskutinį kartą 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, už įvairias padarytas nuskalstamas veikas (vagystes, svetimo turto sugadinimą, transporto priemonių vairavimą neblaiviam, vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemones ir kt.), nuosprendžiais jam buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024). Matyti, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos iki šioje byloje nagrinėjamos veikos yra praėjęs apie trijų metų laikotarpis, kaltinamojo teistumas išnykęs, tačiau teismo vertinimu, nėra galimybės vertinti, jog jo vertybinės nuostatos teigiama linkme yra pasikeitusios taip ženkliai, jog jo atžvilgiu būtų galima taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Nors A. J. teismui ir nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, padarė išvadas ir suprato, kad reikia vengti tokių situacijų, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra pagrindo išvadai, kad jo asmenybė vis dar pasižymi polinkiu elgtis neapgalvotai, rinktis netinkamas konfliktų sprendimo priemones, todėl neleidžia teismui įsitikinti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, tačiau teisines pasekmes jo nesilaikymas asmeniui sukelia tik asmeniui padarius naują nusikalstamą veiką, todėl spręsdamas, kad kaltinamojo sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, jo gyvenimiškų vertybių sistema nėra taip tvirtai persiformavę lyginant su ankstesne, todėl nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir iš dalies nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų sąlygų, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašymas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, netenkintinas.Bausmės skyrimasBausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas bausmę A. J. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas dešimt kartų, iš jų aštuonis kartus esant pilnamečiui, teistumas išnykęs, vienerių metų laikotarpiu nebaustas administracine tvarka, dirbantis – vykdantis individualią veiklą. Apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą – duomenų nėra. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas pripažįsta, kad prokuroro prašoma skirti arešto bausmė šiuo atveju būtų pakankama ir tinkama bausmė: ji realiai apriboja laisvę, turi aiškų prevencinį ir drausminantį poveikį, tačiau kartu išlaiko proporcingą santykį su nustatytu veikų pavojingumu ir kaltininko asmenybe. Už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, A. J. paskirtina arešto bausmė, kurios terminas nustatytinas kiek didesnis nei šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis A. J. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimoBaudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris pasižymėjo pakankamai intensyviu pobūdžiu, padarytas naudojant įrankį (metalinį strypą), juo iš esmės be priežasties (ar menkavertės dingsties) pasikėsinta į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Dėl šių ir anksčiau minėtų priežasčių teismas konstatavo išlikusį A. J. polinkį elgtis neapgalvotai, netinkamai spręsti konfliktines situacijas, nepakankamai tvirtą jo besikeičiančią vertybių sistemą, dėl kurios neįžvelgė pagrindo taikyti jo atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Vis tik šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų duomenų. Aplinkybės, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmas, kad praeityje buvo teistas, buvo įvertintos jam paskiriant griežtą bausmės rūšį iš BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų galimų bausmių ir nustatant sankcijos vidurkį viršijančią laisvės atėmimo bausmės trukmę. Be to, ankstesni teistumai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nelaikytini aplinkybėmis, savaime paneigiančiomis BK 75 straipsnio taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-64495/2020 ir kt.). Pastebėtina, kad A. J. nebedaro anksčiau jam būdingų buvusių turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Teistumas yra išnykęs, vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Paties ir sutuoktinės paaiškinimais jau kelerius metus nevartoja alkoholio. Turimais duomenimis, paskutinė nusikalstama veika, kurios metu buvo neblaivus, padaryta 2022 m. antroje pusėje. Sutuoktinė R. J. teismui patvirtino, kad alkoholio sutuoktinis nevartoja, jo elgesys po vaiko gimimo pasikeitė, jis rūpinasi šeima ir vaiku. Sutuoktinei taip pat turint rimtų sveikatos problemų A. J. prisiima buities darbus, vaikų priežiūrą, šeimą išlaiko. Pastebėtina, kad ankstesniais atvejais, kai jam teismo nuosprendžiais buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (2020 m. ir 2023 m.) Probacijos tarnybos nebuvo kreiptasi į teismą teikimais dėl netinkamo įpareigojimų ar draudimų probacijos laikotarpiu laikymosi. Pastaruoju atveju (2023 m.) jo priežiūra buvo nutraukta prieš pasibaigiant priežiūros terminui dėl tinkamo elgesio. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog turi sveikatos problemų (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, osteochondrozė ir kt.). Nors esama sveikatos būklė neužkrito kelio kaltinamajam įvykdyti nusikalstamą veiką, paminėtina ir tai, kad dėl esamų sveikatos problemų planuojamas tolimesnis stebėjimas, konsultacijos. Nors anksčiau aptartas A. J. elgesys padarant nusikalstamą veiką ir vertintinas kaip netinkamas, tačiau šios ir anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas prižiūrimas probacijos pareigūnų jis iš esmės sugebės laikytis teisės aktų reikalavimų.Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog A. J. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Teismo nuomone, kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje, kurios laikas daug ilgesnis nei arešto bausmės terminas, bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, siekiant kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Prižiūrimas probacijos pareigūnų, lankydamas elgesio pataisos programą jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, siekti tvirtesnės elgesio korekcijos. Svarbu pažymėti ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens vėlesnį pasiuntimą atlikti su laisvės atėmimu susijusios bausmės.Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, taip pat tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi, savo elgesį vertina kritiškai, nurodydamas, kad padarė dėl to išvadas, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 10 mėnesių, be intensyvios priežiūros. Nustatant kaltinamajam skirtinus įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika padaryta vakaro metu išėjus iš namų. Taip pat į tai, kad dauguma anksčiau jo padarytų nusikalstamų veikų buvo padarytos jam esant neblaiviam; nors šiuo metu nurodo, kad ilgą laiką alkoholio nevartoja, teismo vertinimu, svarbu ir toliau išlaikyti kaltinamojo pasirinktą poziciją dėl alkoholio nevartojimo, ją kontroliuojant ir taip įtvirtinant bei toliau ugdant nevartojimo ar saikingo vartojimo įpročius. A. J. įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas).Dėl civilinio ieškinio BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos teisminio nagrinėjimo metu A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 210,98 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam D. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Teismo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pripažinta civiline ieškove. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad dėl kaltinamojo A. J. kaltų veiksmų, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. S. sveikata ir jam buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, D. S. gydymo išlaidas padengė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (A. J.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad D. S. gydymo išlaidos yra 210,98 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl pripažinus A. J. kaltu dėl D. S. sužalojimo, ši suma Privalomojo sveikatos draudimo fondui priteistina iš kaltinamojo.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje Nr. 2KP-75-788/2019 yra išaiškinta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškinio reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos žalos sumos (210,98 Eur), nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Kiti klausimaiKaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas,n u s p r e n d ž i a :A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 6, 7 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio);dalyvauti elgesio pataisos programoje (smurtinį elgesį keičiančioje), ją išklausant per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Kaltinamajam A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 210,98 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų 98 centų) žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamos nuo priteistos žalos sumos (210,98 Eur), nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo. Nustatyti, kad priteista žalos atlyginimo suma ir palūkanos turi būti pervestos į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini).Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.Teisėja Kristina Jurevičienė