Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2YT-12904-1282/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-15878-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2.; 3.4.6.1.; 3.4.6.19. (S)

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Andrius Ščevinskas,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant pareiškėjui V. B., pareiškėjo atstovui advokatui Laurynui Adomui Matuliauskui,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. prašymą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje J. B., akcinė bendrovė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė :Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti po jo tėvo – palikėjo S. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. B., po kurio mirties liko ½ dalis buto, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis įstatyminis mirusiojo S. B. įpėdinis. Pareiškėjo tėvai S. B. bei J. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje. Būdami santuokoje 1992 m. balandžio 14 d. įgijo minėtą butą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvams santuoką nutraukus Baltarusijoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamas turtas nebuvo padalintas, todėl, nepadalinus turto, ½ dalis minėto buto priklausė pareiškėjo tėvui, o jam mirus, ši dalis tapo palikimo objektu. Pareiškėjo teigimu, apie atsiradusį palikimą jam nebuvo žinoma, nes minėtas turtas viešame registre įregistruotas tik pareiškėjo motinos J. B. vardu, o apie paveldimą turtą jis sužinojo tik apsilankęs pas notarą. Pareiškėjas nurodo, kad neturi specialių teisinių žinių, todėl negalėjo teisingai įvertinti tarptautinį elementą turinčių šeimos teisinių santykių ir dėl to sąžiningai klydo dėl paveldėtino turto teisinio statuso. Mano, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, o visos nurodytos aplinkybės sutrukdė jam tinkamai sužinoti informaciją ir tinkamai bei laiku atlikti veiksmus po tėvo mirties.Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė sutikimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Turto bankas pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. B. palikimo perėjimą valstybei. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą S. B. palikimui priimti, AB Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti AB Turto bankas atstovui nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo nežinojimas apie palikimo atsiradimą (egzistavimą), remiantis teismų praktika negali būti pripažintos objektyviomis ir svarbiomis priežastimis dėl kurių pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Prašė bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.Pareiškėjas V. B. teismo posėdžio metu prašymą palaikė ir papildomai paaiškino, kad tėvas S. B. Lietuvoje negyveno daugiau kaip 20 metų. Apie tėvo mirtį (duomenys neskelbtini) sužinojo iš kart po tėvo mirties, nes palaiko ryšį su močiute. Po tėvo mirties nesikreipė dėl paveldėjimo, nes tėvas negyveno Lietuvoje, be to, mama buvo išsiskyrusi su tėvu, todėl nepagalvojo, kad butas gali būti nepadalintas. Kad po tėvo mirties liko turto, kuris nėra padalintas, sužinojo 2026 m. liepos 20 d., gavęs iš notaro elektroninį laišką. Sužinojęs, kad yra paveldėtino turto, iš karto kreipėsi teisinės konsultacijos į skirtingus notarus tam, kad gauti daugiau informacijos, kaip elgtis tokioje situacijoje. Per dvi savaites paruošė dokumentus ir nedelsdamas kreipėsi į teismą. Pareiškėjas nurodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis informacinių technologijų srityje. Patirties įgyvendinant paveldėjimo teises anksčiau nėra turėjęs. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Laurynas Adomas Matuliauskas pareiškėjo prašymą palaikė, papildomai paaiškino, kad pareiškėjo paaiškinimai ir pateiktas elektroninis laiškas iš notarų biuro aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas šioje situacijoje elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, t. y. sužinojęs, kad yra paveldėtino turto, nedelsiant, kelių savaičių laikotarpyje kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas paaiškinimų metu nurodė, kad teisinio išsilavinimo neturi, patirties iki tol tvarkant paveldėjimo formalumus nėra turėjęs, todėl vertintina, kad pareiškėjo pateiktas prašymas atitinka protingumo, sąžiningumo aspektus. Dėl VMI pateikto prieštaravimo ir jo turinio, tai iš esmės yra ydingai interpretuojamos bylos aplinkybės, todėl, kad V. B. savo procesinį prašymą grindžia praktine aplinkybe, kad apskritai protingas ir sąžiningas asmuo taip pat nebūtų kreipęsis į notarą dėl paveldėjimo procedūros pradėjimo, nes jam apskritai nebuvo žinomas turto buvimo faktas. Tuo tarpu VMI nurodytos teismų praktikos aplinkybės, nuo šios bylos aplinkybių skiriasi iš esmės. Be to, remiamasi sena ir nebeaktualia teismų praktika. Prašo VMI atsiliepimą atmesti, kaip nepagrįstą tiek fakto, tiek teisės požiūriu. Tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl termino atnaujinimo. Nurodo, kad ginčo tarp turtu suinteresuotų asmenų nėra. VMI dalyvavimas procese apskritai buvo formalus, tam kad įvertinti, ar valstybė nėra pradėjusi paveldėjimo procedūros. Įvertinus aplinkybę, kad turtas šiuo metu yra įregistruotas pareiškėjo motinos vardu, nei VMI nei AB Turto bankas nėra pradėję paveldėjimo procedūros, dėl to, vertinant bylos aplinkybes, priimant galutinį sprendimą, reikėtų vadovautis to asmens, kuris turtu faktiškai naudojasi ir jo vardu yra registruotas, procesine pozicija. Įvertinus tai, kad VMI pateiktas atsiliepimas suponavo būtinybę nagrinėti bylą žodinio proceso būdu, detaliau aiškintis aplinkybes, prašo priteisti iš suinteresuoto asmens VMI pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo J. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.Suinteresuotų asmenų VMI ir AB Turto bankas atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atstovams nedalyvaujant.Teismask o n s t a t u o j a :Prašymas tenkinamas.Dėl termino atnaujinimoRemiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 319- 695/2015).Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas S. B., gim. (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas, Gyventojų registro pažyma). Pareiškėjas V. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra palikėjo S. B. sūnus (Gimimo liudijimas). Pareiškėjo tėvų J. B. ir S. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (Santuokos sudarymo įrašas). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. balandžio 14 d., Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas nuosavybės teise priklauso J. B.. Pareiškėjo tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)Baltarusijoje, Gardino srities Varanavo rajono vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriuje (Santuokos nutraukimo įrašas). Testamentų registro duomenimis, S. B. palikimo priėmimo faktų neregistruota. Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).Pareiškėjo tėvai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini)Baltarusijoje, gardino srities Varanovo rajono vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos nutraukimo metu sutuoktinių turtas padalintas nebuvo. Kaip teigia pareiškėjas, apie pareigą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nežinojo, nes buvo sąžiningai įsitikinęs, kad po palikėjo mirties nėra jokio paveldimo turto. Minėtas butas viešame registre įregistruotas išimtinai pareiškėjo motinos J. B. vardu, kad ½ dalis šio buto priklausė palikėjui, o šiam mirus tapo paveldėjimo objektu, pareiškėjas sužinojo tik kai kreipėsi į notarą 2026 m. liepos 20 d. Pareiškėjas nurodo, kad dėl specialių teisinių žinių stokos negalėjo tinkamai įvertinti tarptautinį elementą turinčių šeimos teisinių santykių, tačiau tik gavęs informaciją iš notaro, buvo aktyvus, jo veiksmai buvo individualiai rūpestingi – jis aktyviai siekė išsiaiškinti, kokia tvarka gali priimti palikimą, per dvi savaites kreipėsi dėl pareiškimo teismui surašymo ir pareiškimą pateikė teismui, todėl mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis informacinių technologijų srityje, patirties su paveldėjimo teisiniais santykiais anksčiau neturėjo. Įvertinus pareiškėjo nurodytas priežastis, kodėl laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija laikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis tenkinti pareiškėjo pareikštą prašymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nežinojimą apie tėvo nuosavybės teises nulėmė ne vien jo pasyvus elgesys, bet konkreti šeimos ir turto teisinė situacija: ilgalaikis palikėjo gyvenimas užsienyje, santuokos nutraukimas Baltarusijoje, turto nepadalijimas nutraukiant santuoką ir faktas, kad nekilnojamasis turtas 1992 m. balandžio 14 d. įregistruotas motinos vardu. Be to, ilgai užtrukusį procesą įtakojo ir pareiškėjo teisinių žinių stoka. Nors kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017), tačiau atsižvelgiama į teisinį reglamentavimą, kad nagrinėjant ginčus, kiekvienu atveju individualiai įvertinama ne tik praleisto termino trukmė, praleidimo priežastys, bet ir terminą praleidusio įpėdinio elgesys sužinojus apie palikimą. Sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės, vertinant jas individualiai, tam tikrais atvejais gali būti priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti. Todėl laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo tenkinimo. Atsižvelgiama ir į tai, ar pareiškėjai buvo pakankamai atidūs, sąžiningi ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Tik nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą.Šioje byloje, pareiškėjo veiksmai po palikėjo mirties negali būti vertinami kaip nerūpestingi, neatidūs ar neapdairūs. Byloje nustatytos aplinkybės – pareiškėjo veiksmai iš karto po to, kai jam tapo žinoma, jog motinos vardu registruotas turtas, po pareiškėjo tėvų santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, nebuvo padalintas, kreipimasis į teisininkus, siekiant išsiaiškinti, kokius veiksmus toliau reikalinga atlikti, pareiškėjo aktyvus siekimas įgyvendinti savo, kaip įstatyminio įpėdinio, teises, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo elgesys buvo pakankamai atidus ir sąžiningas šioje situacijoje, nepaisant, jog pareiškėjo tėvas mirė prieš daugiau nei 4 metus. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki civilinės bylos dėl termino atnaujinimo iškėlimo ir nagrinėjimo metu joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujinamas.Dėl bylinėjimosi išlaidųPareiškėjas prašo priteisti iš suinteresuoto asmens VMI 586,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato teisinei pagalbai apmokėti.CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Šioje teisės normoje nustatyta išimtis, pagal kurią tais atvejais, kai dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.Nagrinėjamu atveju, VMI nesutiko su pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti ir nurodė, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintinos objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas praleido nustatytą trijų mėnesių terminą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, būtina įvertinti, koks materialusis teisinis ryšys sieja dalyvaujančius byloje asmenis su bylos dalyku ir ar teismo sprendimas turi įtakos jų materialiesiems interesams. Vien skirtinga procesinė pozicija savaime ne visais atvejais reiškia priešingus interesus CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme.Teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiamas pareiškėjo teisės į palikimo priėmimą įgyvendinimo klausimas. VMI nėra palikėjo įpėdinė ir nepretenduoja į palikimą kaip privatus paveldėjimo santykių dalyvis. Ji neturi savarankiškos materialiosios teisės į palikimą ir byloje nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl konkretaus palikėjo turto pripažinimo valstybės nuosavybe. Todėl nėra pagrindo konstatuoti tokio materialiojo teisinio interesų priešingumo, kuris sudarytų pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį.Aplinkybė, kad VMI, vykdydama jai įstatymų nustatytas funkcijas, pateikė prieštaravimus dėl pareiškėjo prašymo tenkinimo, savaime nekeičia ypatingosios teisenos bylos pobūdžio ir nesukuria pagrindo prilyginti VMI procesinę poziciją priešingos šalies interesui.CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis yra teismo diskrecijos teisė, o ne pareiga priteisti bylinėjimosi išlaidas kiekvienu atveju, kai suinteresuotas asmuo nepritaria pareiškimui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti pareiškėjo ir VMI materialiųjų interesų priešingumą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme, pareiškėjo prašymas dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais,n u t a r i a :Pareiškėjo V. B. pareiškimą patenkinti.Atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nustatant, kad šio termino pradžia yra nutarties įsiteisėjimo diena.Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.