Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2026 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui L. M. dėl teisės pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

n u s t a t ė: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2026 m. kovo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12-637/2026 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo apeliantei jos bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiamame sprendime teismas susiaurino ieškinį tik iki klausimo, ar ieškovė įrodė, kad ginčo vietoje esantis statinys yra būtent jos stoginė (duomenys neskelbtini). Tačiau toks ieškinio ribų aiškinimas neatitinka nei paties ieškinio turinio, nei negatorinio ieškinio paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės negatorinis ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Pamario dvaras“, atstovaujama direktoriaus L. M., ir R. S. 2004 m. gruodžio 14 d. sudarė sutartį, kuria UAB „Pamario dvaras“ pardavė pirkėjai R. S. (duomenys neskelbtini), pastatą - stoginę, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), paskirtis: sandėliavimo, pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 100,82 kv. m., tūris: 252 kub. m., pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 17 kv. m., tūris: 34 kub. m. Sutarties 1.5. papunktyje nurodyta, kad parduodamas daiktas yra valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas: 2.5752 ha. Pirkėja R. S. įgijo teisę naudotis žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas: 2.5752 ha, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi detaliajame plane, suderintame 2004 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriuje ir patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) (1937 kv. m.).

2005 m. lapkričio 14 d. papildomame susitarime dėl 2000 m. spalio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) papildomo susitarimo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininko, ir UAB „Pamario dvaras“ atstovaujama L. M., K. M., A. Ž., T. Č., L. Č., UAB „Plienas“, atstovaujama generalinio direktoriaus G. B., S. S., R. S., K. G., A. G., L. M., O. M. susitarė iš dalies pakeisti 2000 m. spalio 12 d. valstybės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirstyti nuomojamos žemės dalis: be kita ko, UAB „Pamario dvaras“ atstovaujama L. M. išsinuomojo 0,3651 ha ploto žemės sklypo dalį, R. S. išsinuomojo 0,1937 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

2010 m. birželio 19 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2000 m. spalio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininko, su R. S. susitarė iš dalies pakeisti 2000 m. spalio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad nuomotojas (Lietuvos Respublikos valstybė) išnuomojo, o nuomininkas (R. S.) išsinuomojo 0.1937 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras 2020 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas kadastro tvarkytojo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas, įformintas įrašais Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais buvo pakeisti pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Dėl įrodymų, susijusių su ieškovės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu, vertinimo

Apeliantė akcentuoja, kad byloje nebuvo ginčo, jog ji 2004 m. gruodžio 14 d. notarine sutartimi įsigijo pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), ir kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), o kartu įgijo ir teisę naudotis atitinkama valstybinio žemės sklypo dalimi, kuri vėliau tapo jos nuomojamu sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantės vertinimu, tai reiškia, kad ieškovės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas byloje buvo aiškus ir neginčijamas. Teismas, susidūręs su vėlesnių techninių duomenų prieštaravimais, neturėjo pagrindo iš esmės paneigti šio civilinio teisinio pagrindo vien dėl to, kad nebuvo iki galo pašalinti vėliau susiformavę techniniai netikslumai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės argumentus akcentuoja, kad byloje nėra ginčo dėl apeliantės 2004 m. gruodžio 14 d. notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šios sutarties sudarymo faktas patvirtina, kad ieškovė minimu sandoriu įsigijo pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), ir kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), o kartu įgijo ir teisę naudotis atitinkama valstybinio žemės sklypo dalimi, kuri vėliau tapo jos nuomojamu sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien pirkimo – pardavimo sandorio sudarymas savaime nesudaro pagrindo spręsti, kur konkrečiai pastatas-stoginė buvo bei tai, ar minimas pastatas-stoginė, kurio atžvilgiu, apeliantės vertinimu, atsakovas atliko statybos veiksmus, yra tas pats sutartyje nurodytas objektas.

Svarbu akcentuoti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, susijusias su pastato-stoginės (duomenys neskelbtini)registravimu: 1) iš 2020 m. kovo 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise įregistruoto pastato–stoginės (duomenys neskelbtini) būklė nurodyta kaip „sunaikintas“; 2) ieškovės 2025 m. spalio 24 d. teismui pateiktame nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše pastato-stoginės, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), būklė „sunaikintas“ nebenurodyta, tačiau žymoje apie daikto registravimą ir kadastro žymas (įrašas 10.4) nurodyta, kad nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į Kadastro informacinę sistemą, duomenis nustatė UAB „IBB“, įregistravimo pagrindas 2006 m. gruodžio 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, įrašas galioja nuo 2006 m. gruodžio 18 d. Toks įrašas buvo padarytas be savininko prašymo, bet palikta kadastro žyma „Nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą (kadastro žyma)“, kurios įregistravimo pagrindas 2006 m. gruodžio 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, duomenis nustatė minėta įmonė - UAB „IBB“; 3) VĮ Registrų centras pateikti paaiškinimai ir duomenys pateikti su atsiliepimu į ieškinį patvirtina, kad UAB ,,IBB“ 2006 m, gruodžio 14 d. nustatytais, tačiau į Nekilnojamojo turto kadastrą neįrašytais, duomenimis, pastatas-stoginė, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), yra sunaikinta; 4) 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo ekspertizės akte pateiktos išvados, kad pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: sandėliavimo, pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), R. S. įsigyta iš UAB „Pamario dvaras“ pagal 2004 m. gruodžio 13 d. sutartį, nėra ir niekada nebuvo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jo teritorijoje/ribose. Stoginė (duomenys neskelbtini) 1995-2005 metų laikotarpiu (iki ją nugriaunant) faktiškai stovėjo buvusio (istorinio) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šiuo metu esamo gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje/ribose. Atitinkamai tyrimo metu nustatyta, kad pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: sandėliavimo, pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), L. M. įsigyta iš UAB „Pamario dvaras“ pagal 2010 m. spalio 16 d. sutartį, nėra ir niekada nebuvo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jo teritorijoje/ribose. Stoginė (duomenys neskelbtini) 1995-2010 metų laikotarpiu (iki ją nugriaunant) faktiškai stovėjo buvusio (istorinio) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šiuo metu esamo gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje/ribose. <...>Faktinis vietovėje esantis ginčo statinys – garažas – nėra ir niekada nebuvo niekaip susijęs nei su Stogine (duomenys neskelbtini), nei su Stogine (duomenys neskelbtini); 2009 metais G. M. paslaugų įmonė, atlikusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, faktinį ginčo statinį – garažą – klaidingai priskyrė Stoginei (duomenys neskelbtini).

Taigi, nurodytų aplinkybių analizė pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad ieškinio reikalavime nurodytas pastatas - stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis sandėliavimo, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), yra ginčo pastatas ir neįrodė, kad ginčo pastatas yra ieškovės nuosavybė. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė aplinkybės, kad 2004 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į šioje sutartyje nurodytą stoginę (duomenys neskelbtini). Tačiau, pažymėtina, kad apeliantė atsietai vertina byloje nustatytų duomenų visumą, t. y. nuosavybės teisės į konkretų nekilnojamąjį daiktą įgijimo faktą ir aplinkybę, ar būtent šis sutartimi įgytas daiktas yra ginčo vietoje faktiškai esantis statinys.

Teisėjų kolegija nurodytų aplinkybių kontekste taip pat akcentuoja dėl apeliantės argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, užuot išsamiai ištyręs ginčo statinio tapatumo klausimą šioje civilinėje byloje, lemiamą reikšmę suteikė kitame procese atliktai ekspertize. Pažymėtina, kad iš teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos išvados dėl pastato-stoginės buvo padarytos įvertinus ne vien 2021 m. rugsėjo 13 d. ekspertizės aktą, bet išsamiai ištiriant visus byloje esančius įrodymus. Be to, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo ekspertizė buvo atlikta kito proceso metu, savaime nėra pakankamas pagrindas nevertinti ekspertizės metu nustatytų išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminę reikšmę turi tai, jog teismo ekspertizės akte užfiksuotos išvados yra susijusios su šioje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, t. y. su ginčo statinio, kurio atžvilgiu, ieškovės teigimu, atsakovas atliko ieškinyje nurodytus veiksmus, faktine buvimo vieta ir jo tapatumu ieškovei nuosavybės teise priklausančiai stoginei (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą, pareiškiant negatorinį ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas; (ii) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Taigi, tiek, kiek ieškovė savo reikalavimus grindė nuosavybės teisės į pastatą–stoginę (duomenys neskelbtini) pažeidimu, ji turėjo įrodyti, kad jos nurodomas nuosavybės teisės pažeidimas buvo padarytas būtent šio jai priklausančio objekto atžvilgiu, t. y. kad faktinis ginčo statinys, su kuriuo ieškovė sieja atsakovui priskiriamus veiksmus, yra jai nuosavybės teise priklausantis pastatas–stoginė (duomenys neskelbtini). Todėl klausimas, ar ginčo statinys yra ieškovei priklausanti stoginė (duomenys neskelbtini), šioje byloje buvo tiesiogiai susijęs su būtinosios CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygos – ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo – nustatymu. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atskirai vertinti galimą jos, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkės, teisių pažeidimą aptariami toliau šioje nutartyje.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliantė nurodo, kad teismas iš esmės susiaurino ieškinį tik iki klausimo, ar ieškovė įrodė, kad ginčo vietoje esantis statinys yra būtent jos stoginė (duomenys neskelbtini). Tačiau toks ieškinio ribų aiškinimas, apeliantės vertinimu, neatitinka nei paties ieškinio turinio, nei negatorinio ieškinio paskirties. Apeliantė akcentavo, kad ieškinyje buvo reiškiami keli reikalavimai, nes buvo prašoma ne tik nutraukti neteisėtus su ginčo pastatu susijusius veiksmus, bet ir įpareigoti L. M. pašalinti iš ieškovės teisėtai valdomo žemės sklypo (0,1937 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) statybines šiukšles ir atliekas bei L. M. į sklypą atvežtas statybines medžiagas, šiukšlių ir medžiagų išvežimui nustatant ne ilgesnį nei 10 dienų terminą. Apeliantės ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas apėmė ir ieškovės, kaip nuosavybės teisės turėtojos, ir ieškovės, kaip teisėtos valstybinės žemės nuomininkės, interesų gynimą.

Pažymėtina, kad proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai reikalauja (CPK 7 straipsnis), kad ieškinio dalykas būtų suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018, 17 punktas).

Iš ieškovės ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą L. M. nutraukti neteisėtus ieškovės pastato (pastato stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis sandėliavimo, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) griovimo bei statybos darbus, įpareigoti L. M. pašalinti iš ieškovės teisėtai valdomo žemės sklypo (0,1937 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) statybines šiukšles ir atliekas bei L. M. į sklypą atvežtas statybines medžiagas, šiukšlių ir medžiagų išvežimui nustatant ne ilgesnį nei 10 dienų terminą ir uždrausti L. M. ateityje atlikti ginčo pastato griovimo ir/arba statybos darbus ar su tuo susijusius veiksmus.

Ieškovė, nurodydama ieškinio aplinkybes, akcentavo, kad atsakovas atlikdamas neteisėtus veiksmus su ginčo pastatu, ėmėsi pastato dalių griovimo darbų, suvežė prie ginčo pastato įvairias statybines medžiagas ir ieškovės nuomojamame žemės sklype laiko įvairias statybines atliekas. Tokiu būdu, ieškovės vertinimu, yra pažeidžiamos ieškovės teisės, todėl atsakovas įpareigotinas nutraukti neteisėtus ginčo pastato griovimo bei statybos darbus, taip pat įpareigotinas pašalinti iš ieškovės teisėtai valdomo žemės sklypo statybines šiukšles ir atliekas bei jo į sklypą atvežtas statybines medžiagas, uždraudžiant atsakovui ateityje taip pažeisti ieškovės subjektinę nuosavybės teisę. Taigi, kaip matyti, ieškinyje faktiniu pagrindu nurodytas statybinių medžiagų ir atliekų buvimas žemės sklype ieškovės siejamas su ginčo statinio griovimo ir statybos darbais bei jos nuosavybės teisės į minimą statinį pažeidimu, o ne su savarankišku apeliantės kaip valstybinės žemės nuomininkės, teisės valdyti ir naudoti išsinuomotą žemės sklypą pažeidimu, t. y. ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą ir prašomą taikyti teisių gynimo būdą siejo su atsakovo veiksmais pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis sandėliavimo, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pažymėtina, kad ieškovė, nors ir nurodė, kad statybinės atliekos bei medžiagos yra jos nuomojamame valstybinės žemės sklype, ieškinyje nenurodė konkrečių aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas savarankiškas jos, kaip valstybinės žemės nuomininkės, teisių pažeidimas. Ieškovė nenurodė, kaip statybinių medžiagų ar atliekų buvimas sklype trukdė jai valdyti ar naudoti išsinuomotą žemės sklypą, kokia apimtimi toks naudojimasis buvo apribotas ar kokių kitų konkrečių neigiamų padarinių jos, kaip nuomininkės, teisėms sukėlė atsakovui priskiriami veiksmai. Priešingai, kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo, atliekų ir statybinių medžiagų buvimą sklype pati ieškovė nurodė kaip su ginčo statinio griovimo bei statybos darbais susijusias aplinkybes.

Apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino būtent tai, kokį savo teisių pažeidimą ieškovė nurodė pareikštame ieškinyje: ieškovė nurodė, kad yra reiškiamas negatorinis ieškinys, ir žyminį mokestį sumokėjo už vieną neturtinį reikalavimą. Kadangi statybinių medžiagų ir atliekų buvimą žemės sklype pati ieškovė siejo su ginčo statinio griovimo ir statybos darbais bei jos nuosavybės teisės į šį statinį pažeidimu, o savarankiško jos, kaip valstybinės žemės nuomininkės, teisių pažeidimo faktinių aplinkybių nenurodė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavime nurodytas šiukšlių ir statybinių atliekų išvežimas netraktuotinas kaip atskiras reikalavimas, o yra susijęs su ieškovės ginčytais statybos darbais.

Dėl bylos procesinės baigties

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo paruošimą patyrė 2100 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikоs teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2026 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2100 Eur (du tūkstančius šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.