- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1144-618/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05049-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- L. M.
- Ieškovas
- R. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui L. M. dėl teisės pažeidimų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą L. M. nutraukti neteisėtus ieškovės pastato (pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – sandėliavimo, pažymėjimas plane 7F1p) griovimo bei statybos darbus, įpareigoti L. M. pašalinti iš ieškovės teisėtai valdomo žemės sklypo (0,1937 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) statybines šiukšles ir atliekas bei L. M. į sklypą atvežtas statybines medžiagas, šiukšlėms ir medžiagoms išvežti nustatyti ne ilgesnį nei 10 dienų terminą ir uždrausti L. M. ateityje atlikti ginčo pastato griovimo ir (arba) statybos darbus ar su tuo susijusius veiksmus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą ar jo pasitelktus trečiuosius asmenis nutraukti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo pastato ar jo dalies griovimu, statybos ar kitokiais darbais (ginčo pastato matavimais ir kt.), taip pat uždrausti atsakovui patekti į ieškovės nuomojamą žemės sklypą, įvežti ar išvežti bet kokias medžiagas ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su ginčo pastatu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 7F1p), ar jo dalies statymu ar griovimu.
4. Teismas nustatė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti dėl to, kad atsakovas gali visiškai nugriauti pastatą arba atlikti neteisėtus statybos darbus, kuriems pašalinti reikėtų itin didelių finansinių išteklių bei laiko.
5. Teismas vertino, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui L. M. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 7F1p), ar jo dalies statymu ar griovimu.
6. Teismas nurodė, kad negali tokio įpareigojimo nustatyti tretiesiems asmenims, nes tokie duomenys teismui nėra pateikti, taip pat negali taikydamas laikinąsias apsaugos priemones uždrausti atsakovui patekti į ieškovės nuomojamą žemės sklypą, įvežti ar išvežti bet kokias medžiagas ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su ginčo pastatu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas L. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nors tokia pareiga jai kyla tiek pagal CPK 178 straipsnį, tiek pagal vienodai formuojamą teismų praktiką. Ieškovės nurodyti teiginiai visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovei priklausiusi stoginė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurios pagrindinė naudojimo paskirtis, VĮ Registrų centro duomenimis, yra sandėliavimo, neegzistuoja. Minėtas statinys yra sunaikintas. 2009 m. lapkričio 6 d. buvo fiksuojami žemės sklypo kadastriniai duomenys, iš jų matyti, kad statinys pažymėtas 7F1p, plane yra išbrauktas. Šiame 0,1937 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiančiame Lietuvos Respublikai, yra stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovui.
7.2. Laikinosios apsaugos priemonės yra išimtinai procesinio pobūdžio priemonė, kuria yra siekiama procesinio tikslo – užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą ir (ar) išvengti situacijų, kai byloje priimto sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Ieškovės nurodyti argumentai yra susiję su pasekmėmis, kurios neva gali atsirasti atsakovui vykdant pastato statybos darbus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovei priklausiusi stoginė, kurios unikalus Nr. 2191-2001-8070 ir kurios pagrindinė naudojimo paskirtis, VĮ Registrų centro duomenimis, yra sandėliavimo, tariamai neegzistuoja. Minėtas statinys tariamai sunaikintas.
8.2. Jokie įrašai oficialiuose dokumentuose, įskaitant ir minimą 2009-11-06 žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą Nr. 11-002, negali būti tiesiog išbraukiami ranka, nesant tam pagrįsto pagrindo ar tokį veiksmą atitinkamai užfiksuojančio dokumento. Atsakovo minima žemės sklypo kadastrinių duomenų byla buvo gauta iš VĮ Registrų centro. Ieškovė kreipėsi į NŽT, kad būtų pateikta kadastrinių duomenų bylos, saugomos NŽT, egzemplioriaus kopija. NŽT gautoje kadastrinių duomenų byloje ieškovei priklausantis pastatas 7Flp nėra išbrauktas.
8.3. 2009-11-16 kadastrinių duomenų byloje Nr. 11-005 konstatuota, kad atsakovo pastatas – stoginė, unikalus Nr. 2191-2001-8092 (9Flp), stovi kitame žemės sklype.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
10. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 7F1p), ar jo dalies statymu ar griovimu.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos nustačius šias sąlygas: pirma, ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, antra, netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios (viena kitą papildančios), todėl, nenustačius bent vienos iš jų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
Dėl tikėtino reikalavimų pagrįstumo
12. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2‑1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).
13. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, įrodinėja ieškovo reikalavimų prima facie nepagrįstumą.
14. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).
15. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti.
16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, jog ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovo ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovas pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas. Todėl apelianto nurodyti ieškinio nepagrįstumo argumentai yra susiję su į bylą pateiktų įrodymų įvertinimu, kuris bus atliktas išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau šie argumentai nerodo ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo. Dėl išvardytų aplinkybių matyti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
17. Kaip nurodyta anksčiau, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, būtina nustatyti ir antrąją jų taikymo sąlygą – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo, o ne teismo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet ir konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė savo prašymą pagrindė.
18. Taip pat pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Gali būti įvardyti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 20 p.).
19. Nagrinėjamu atveju, vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgta į bylos duomenis apie šalių pateiktus skirtingus kadastro duomenis bei apelianto vykdomus ginčo pastato griovimo / statybos darbus, todėl iš byloje esančių įrodymų galima daryti prielaidą, kad atsakovas galbūt buvo nesąžiningas ir gali mėginti ginčo pastatą nugriauti / perstatyti ir tokiu būdu apsunkinti ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina pažymėti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei būtina būsimo, galbūt ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kadangi tik uždrausta atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su pastato ar jo dalies statymu ar griovimu, todėl manytina, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos, išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.
22. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir antra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui – yra nustatyta ir apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.
23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylos baigties
24. Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.