Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2385Bylos Nr. eCIK-687/2026Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00486-2025-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,susipažinusi su 2026 m. liepos 1 d. paduotu atsakovės S. A. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. A., J. A., P. Š., T. O. ir V. G. ieškinį atsakovei S. A. ir tretiesiems asmenims L. Š., O. P., Klaipėdos r. 2-ojo notarų biuro notarei Neringai Bartkuvienei, Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarei Renatai Jaskutėlienei ir Kelmės rajono 3-ojo notarų biuro notarei Dovilei Stričkaitei-Aglinskienei dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir atsisakymų priimti palikimą pripažinimo negaliojančiais.Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai Kelmėje 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: ieškovų patikslintą ieškinį atsakovei S. A. dėl atsisakymų priimti palikimą pripažinimo negaliojančiais – atmesti. Atsakovei S. A. iš ieškovų priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Apeliacinės instancijos teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimus taikant pareiškimo dėl palikimo atsisakymo, kaip vienašalio sandorio nuginčijamą, reglamentuojančias įstatymines normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis, CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo palikimo atsisakymo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais bylose suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019). Teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias įstatymines normas (CK 1.131 straipsnis) bei nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taikymo ir aiškinimo praktikos (2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025, 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013) dėl ko nepagrįstai ieškinio reikalavimams atnaujino praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą.Apeliacinės instancijos teismas padarė CK 5.60 straipsnio taikymo pažeidimą, kadangi šią įstatyminę nuostatą taikė tik pareiškimo dėl palikimo atsisakymo turiniui, o ne pačiam palikimo atsisakymo veiksmui. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007 pateiktų išaiškinimų, kadangi priimtais sprendimais įteisino palikimo atsisakymą su sąlygomis ir (ar) išlygomis. Teismai padarė CK 1.90 straipsnio taikymo pažeidimą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 pateiktų išaiškinimų, kadangi ieškovų didelį neatsargumą ir rizikingą veikimą laikė esminiu suklydimu dėl pareiškimų sudarymo. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019 pateiktų išaiškinimų, kadangi spręsdami dėl CK 1.90 straipsnio taikymo ieškovams netaikė rūpestingo ir apdairaus asmens standarto. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025 pateiktų išaiškinimų, nes teismai nesiaiškino, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Toks pažeidimas nulėmė, jog teismai neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Ieškovų nepakankamą rūpestingumą, neapdairumą ir netinkamą situacijos įvertinimą teismai laikė svarbia priežastimi ieškinio senaties termino atnaujinimui ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013 suformuotos ieškinio senaties termino taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismai padarė byloje esančių įrodymų neatitinkančias, todėl nepagrįstas ir neteisingas išvadas ir tokiu būdu pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176–185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka nustatytų standartų. Sprendime pateikiami motyvai nėra teisinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas naudoja prieštaringas, neaiškias ir nerišlias formuluotes, sprendimas grindžiamas ne materialiosios teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o bylą nagrinėjusio teisėjo nuomone, menamais „papročiais“ ar „tradicijomis“.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.