Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2226 Nr. CIK-640/2026Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00118-2025-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. birželio 17 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Transporto centras“ prevencinį ieškinį atsakovėms Zarasų rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Zarasų būstas“ dėl uždraudimo sudaryti vidaus sandorį keleivių vežimo Zarasų rajono savivaldybės vietinio reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais.Panevėžio apygardos teismas 2026 m. vasario 25 d. sprendimu prevencinį ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 21 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimą. Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, išplėtė „skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo“ sąvoką, netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius viešuosius pirkimus, ir juos aiškinančią nacionalinių teismų bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, nepagrįstai leisdamas tiekėjui kvestionuoti tokiam sprendimui priimti reikalingus paruošiamuosius dokumentus. ESTT yra pripažinęs, kad į skundžiamų perkančiosios organizacijos sprendimų apimtį, be kita ko, įeina ir jos veiksmai, susiję su viešojo pirkimo sutarties vykdymu ir nutraukimo padariniais, taip pat dėl pirkimo laimėtojo pasiūlymo neišviešinimo, kt. Savivaldybės sprendimas, į kurio potencialiai sukuriamus padarinius ir nukreiptas ieškovės prevencinis ieškinys (rinkos konsultacija ir 2025 m. gegužės 29 d. savivaldybės sprendimas leisti tiesiogiai sudaryti viešųjų paslaugų sutartį), nelaikytinas skųstinu perkančiosios organizacijos sprendimu Direktyvos 89/665 ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų prasme. Prevencinio ieškinio pateikimo metu nebuvo sudarytas joks sandoris tarp atsakovių, o sutarties pabaigą lėmė iki bylos iškėlimo paaiškėjusi perkančiosios organizacijos valia nepratęsti paslaugų teikimo termino nepasinaudojant šalių suderėta tokio pobūdžio galimybe. Nagrinėjamu atveju ieškovės teisių pasikeitimą lėmė savivaldybės (perkančiosios organizacijos) sprendimas nepratęsti sutarties su ieškove, bet ne savivaldybės sprendimas ir jo pagrindu ketinamas sukurti naujas paslaugų teikimo teisinis režimas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje reiškė prevencinį reikalavimą sudaryti vidaus sandorį, tačiau paties sandorio neginčijo. Reikalavimai dėl su ieškove sudarytos sutarties pasikeitimo, atitinkamai ir koncesijos sutarties yra pareikšti kitoje civilinėje byloje.2. Ieškovė nepagrįstai pripažinta turinti procesinį suinteresuotumą kvestionuoti būsimus perkančiosios organizacijos veiksmus, nes siekis pašalinti iš apyvartos (ar susilpninti jo teisinę galią) viešojo administravimo subjekto aktą (savivaldybės sprendimą) yra viešąjį interesą ginančių subjektų (prokuroro, Vyriausybės atstovo, Viešųjų pirkimų tarnybos ir kt.) kompetencija. Pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjams nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ne tik dėl to, kad joks perkančiosios organizacijos „sprendimas“ plačiąja prasme nepriimtas, o jo priėmimas ateityje nėra aiškiai apibrėžtas turinio prasme ir laiko atžvilgiu, tačiau ir tais atvejais, kai tiekėjai prašo tik pripažinti teises, išplaukiančias iš VPĮ, bet neprašo panaikinti šias teises pažeidžiančius sprendimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokiu reikalavimu prašė iš anksto pripažinti jos teisę užtikrinti galimybę viešojo pirkimo būdu varžytis dėl sutarties sudarymo. Tačiau tokia jos teisė, įtvirtinta VPĮ, nėra konkrečiai pažeista, atitinkamai ji negali prašyti užtikrinti jos įgyvendinamumo. Be to, pagal teismų praktiką parengiamieji veiksmai leidžia suprasti subjektų veiksmų turinį, net nelemia sprendimo, kurį būtų galima skųsti VPĮ nustatyta tvarka. Pasirengimas priimti atitinkamą sprendimą nelaikytinas neteisėtu, kol nepriimtas pats sprendimas.3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė dėl tiekėjos galimybės prevenciniu ieškiniu iš anksto užkardyti savivaldybės sprendimo įgyvendinimo padarinius, dėl prevencinio ieškinio pobūdžio kaip vienintelės tiekėjų teisių gynybos priemonės, galinčios tokiame ginče užtikrinti efektyvų jos interesų įgyvendinimą. Teismas plačiau nepaaiškino, kodėl prevencinis ieškinys labiausiai užtikrina tiekėjo teises, nevertino, ar tokia priemonė adekvati atsakovių atžvilgiu. Teismų praktikoje CK 6.255 straipsnio 1 dalis aiškinama, kad ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo, bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė neleisti sudaryti sandorio, kuris galėtų pažeisti jos teises, bet neginčijo jau sudaryto sandorio (toks ginčijamas kitoje byloje). Atkreiptas dėmesys į tai, kad Koncesijos sutartis sudaryta po pusės metų nuo savivaldybės sprendimo leisti sudaryti sutartį. Ieškovė, vadovaudamasi socialiai atsakingo elgesio standartu, pirmiausia turėtų tiesiogiai kvestionuoti viešojo administravimo teisės aktą, o ne bandyti sabotuodama atsakovės veiklą, susilpninti galimą šio akto padarinių taikymą.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė nagrinėjamo ginčo ribas, taip legalizuodamas nesąžiningą ir nepagrįstą ieškovės teisę prevenciniu ieškiniu ginčytis dėl visko ir bet kokiais aspektais. Teismas netinkamai aiškino prevencinį ieškinį reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai preziumavo, kad dar tik ateityje atsakovių sudarytinas sandoris yra neteisėtas. Taigi susiklostė situacija, kad dar prieš vidaus sandorio sudarymą savivaldybė privalėjo pagrįsti būsimo vidaus sandorio sudarymo sąlygų egzistavimą ir tokio sandorio teisėtumą. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-916/2024) pažymima, kad procedūros yra pradinėje stadijoje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos galimai ateityje bus pažeistos. Teismas suformavo teisiškai ydingą precedentą, leidžiantis tiekėjams sabotuoti viešojo administravimo veikla. Ieškovė, reikšdama prevencinį ieškinį, iš tiesų siekė hibridinės gynybos, kai kvestionuodama savivaldybės sprendimo padarinius darė spaudimą perkančiajai organizacijai tęsti sutartį. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad prevenciniu ieškiniu sukuriamas neapibrėžtos apimties - turinio ir laiko atžvilgiu - ribojimas atsakovėms sudaryti sandorį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad prevencinis ieškinys prarado prasmę – ieškovė siekė tęsti sutartinius santykius, bet jie yra pasibaigę, taigi „žala“ de facto kilo ir dėl to kilęs kitas ginčas yra sprendžiamas kitoje byloje. Taigi neatsižvelgta į teismų praktiką, kad prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią ateityje atsirasiančiai žalai; tai reiškia, kad įrodyta, jog atsakovas gali atlikti neteisėtus veiksmus, bet ne tai, kad šiais veiksmai jau padaryta žala ir yra visos atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018; 2022-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022).Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi