Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2888 Bylos Nr. eCIK-945/2026 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02101-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 17 d. paduotu atsakovo V. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovui V. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Tauragės rajono savivaldybės administracijai, dėl nepagrįsto praturtėjimo. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. sprendimą, kuriuo Tauragės rajono savivaldybei priteista iš atsakovo 15 065,01 Eur, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas kasacinį skundą paduoda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Teismai netinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, nes nenustatė visų reikalingų šiam institutui taikyti sąlygų, tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022; 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Tai, kad nebuvo įvertintos esminės bylos aplinkybės, lemia pagrindą konstatuoti, kad teismo procesinis sprendimas yra nemotyvuotas, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Teismai pažeidė sisteminio ir loginio teisės aiškinimo principus. CK 6.237 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kartu su nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiu CK 6.242 straipsniu. Teismai motyvuotai nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju netaikomi CK 6.241, 6.242 straipsniai, nustatantys išimtis ir sąlygas, kada turtas negali būti išreikalaujamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais bylose Nr. e3K-3-25-695/2019 ir Nr. e3K-3-93-915/2019, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Teismai nepagrįstai eliminavo savivaldybės atsakomybę už tai, kad ši tinkamai nereglamentavo transporto išlaidų, nekontroliavo finansų.Apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovo argumentų dėl CK 6.242 straipsnio 3 dalies taikymo. Taigi teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas bei CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimą motyvuoti sprendimą. Tai lėmė, kad byla apeliacine tvarka liko neišnagrinėta.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-933/2026 suformavo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose, būtent – tik ieškovui įrodžius lėšų išmokėjimą atsakovui, pastarajam tenka pareiga pagrįsti šių lėšų panaudojimo teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šį išaiškinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes audito ataskaitai suteikė didesnę įrodomąją galią. Teismas nenurodė motyvų, kodėl išvestinis dokumentas – audito ataskaita pripažinta pakankamu įrodymu nepagrįsto praturtėjimo sumai pagrįsti. Teismai nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, susijusių su tarybos nario veikla. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė atsakovo paaiškinimų. Teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,