Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2192Bylos Nr. eCIK-630/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15147-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės),susipažinusi su 2026 m. birželio 12 d. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daily group“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atrankos kolegija 2026 m. birželio 9 d. nutartimi Nr. DOK-1904 atsisakė priimti ankstesnį ieškovės paduotą kasacinį skundą nenustačiusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346, 347 straipsnių nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą ieškovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad antrą kartą paduotame kasaciniame skunde keliamas naujas teisės klausimas dėl nukrypimo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose dėl sutartinės ir deliktinės nuosavybės atribojimo ir non-cumul (asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti) principo taikymo:1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012 išaiškinta, kad sutartinė atsakomybė, nesant sutarties, negalima. Teismai nustatė, kad duomenų sunaikinimas (žalos padarymo momentas) įvyko tada, kai ginčo šalių jau nebesiejo sutartiniai santykiai, kita vertus, vis tiek taikė non-cumul principą. Tai yra esminė teismų klaida, kas įrodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, o non-cumul principas pritaikytas be pagrindo.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015 non cumul taisyklė pritaikyta, todėl, kad galiojant sutartims nusprendė ginti savo teises pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Todėl šios nutarties išaiškinimų taikymas nagrinėjamoje byloje yra visiškai nepagrįstas.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019 nurodyta tvarka kaip turi būti ginamos ieškovo pažeistos teisės tuo atveju, jeigu šalių nesieja sutartiniai santykiai. Bylą nagrinėjusių teismų procesinis veiksmas atsisakyti vadovautis šia kasacinio teismo nurodyta tvarka ir vis tiek šalims, kurių nesieja sutartiniai santykiai, taikyti sutartinės atsakomybės taisykles yra akivaizdus nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 išaiškinta, kad byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma, svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė. Teismai nukrypo nuo šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos – nesigilino į klausimą, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, formaliai pritaikė non-cumul principą tik tam, kad nereikėtų taikyti deliktinės atsakomybės.5. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2024 pateiktais išaiškinimais ir atsakovės veiksmus vertinti per deliktinės atsakomybės prizmę. To nepadaręs, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šios praktikos dėl non-cumul principo taikymo ribų.Antrą kartą ieškovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi papildyti, tačiau iš esmės tokie patys, kaip ir pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde, argumentai dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 2 dalies, 6.246 straipsnio ir 6.263 straipsnio 1 dalies, BDAR 5 ir 28 straipsnių nuostatų netinkamo taikymo.Atrankos kolegijos vertinimu, nors antrą kartą ieškovės pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti nauji ar papildyti teisiniai nesutikimo su teismo priimtu procesiniu sprendimu argumentai, tačiau jais, kaip ir ankstesniajame skunde, nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų buvimas, todėl atrankos kolegija neturi pagrindo dėl kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei pirmiau teikto kasacinio skundo atveju. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).Kadangi už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutartimi Nr. DOK-1904, pakartotinai šis klausimas nesprendžiamas.