Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1904Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15147-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 19 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daily group“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daily group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Delska Lithuania“ dėl žalos atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį atmetė.Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ne tik Lietuvos, bet ir ES materialiosios teisės normas, kai atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį susiaurino iki to, ar ši buvo aiškiai prisiėmusi sutartinę konkrečių duomenų saugojimo pareigą, ir neįvertino savarankiško įsipareigojimo: ar profesionali serverio paslaugų teikėja, faktiškai valdžiusi kliento prieigą prie jo duomenų ir pati pasirinkusi jų negrįžtamo pašalinimo momentą, turėjo pareigą iš anksto aiškiai įspėti apie prieigos panaikinimą, nurodyti duomenų ištrynimo datą ir suteikti realų terminą duomenims atsiimti. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.5, 6.38, 6.200, 6.246–6.249, 6.263 ir 6.718 straipsnius, BDAR 5 ir 28 straipsnius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bendrųjų sąžiningumo, kooperavimosi, profesionalumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų taikymo aspektu. 2. Šalių sutartinių santykių pabaiga savaime negali panaikinti bendrosios pareigos elgtis rūpestingai ir nedaryti žalos kitam asmeniui, ypač kai viena šalis faktiškai kontroliuoja prieigą prie kitai šaliai priklausančio turto bei pati sprendžia dėl jo sunaikinimo momento. Teismai nagrinėjamoje byloje nepagrįstai sutapatino sutartinės pareigos nebuvimą su deliktinės pareigos neegzistavimu ir dėl to netinkamai aiškino bei taikė CK 6.246 ir 6.263 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo. Teismai nagrinėjamu atveju nepagrįstai perkėlė visas neigiamas duomenų ištrynimo pasekmes ieškovei, motyvuodami tuo, esą ji pati nesusikūrė kopijų, nesiėmė skubių veiksmų ir nesudarė naujos sutarties. Ieškovės nepakankamai apdairus elgesys savaime nepaneigia atsakovės neteisėtų veiksmų, o galėtų būti reikšmingas tik sprendžiant dėl nukentėjusiosios prisidėjimo prie žalos ar nuostolių dydžio koregavimo. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.