- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-22
- Bylos Nr.
- e2YT-2036-1024/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-02226-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š., Skuodo rajono savivaldybės administracija, K. Š., Valstybės įmonė Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Skuodo rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, A. Š., K. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti faktą, patvirtinantį, kad jis, J. P., įgijo nuosavybės teises į trąšų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, 11,58 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį.
Pareiškime nurodė, kad jis nuo 1976 m. lapkričio 12 d. dirbo Skuodo rajono Daukšių tarybiniame ūkyje šaltkalviu-remontininku, vėliau traktorininku. Remiantis LR įmonių įstatymu (1990-07-31 Nr. 1-448) Daukšių tarybinio ūkio pavadinimas buvo pakeistas į Skuodo rajono Daukšių žemės ūkio įmonės, kuri Skuodo rajono valdytojo 1992-12-10 potvarkiu Nr. 74-k „Dėl žemės ūkio įmonių likvidavimo ir vyr. buhalterių atleidimo“ buvo likviduota. Pagal LR žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 2 straipsnį, privatizavimo objektą sudaro žemės ūkio įmonių turtas. Privatizuojamą turtą gali įgyti įmonės darbuotojai, nariai (Įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.). Buvę Skuodo rajono Daukšių žemės ūkio įmonės darbuotojai 1992 m. rugsėjo 18 d. nutarė įsteigti Skuodo rajono Daukšių žemės ūkio bendrovę (toliau – ŽŪB), kuriai buvo perduotas Daukšių žemės ūkio įmonės turtas: gyvuliai, sėklos, chemikalai, kuras, statybinės medžiagos, žemės ūkio technika, inventorius, pastatai ir kitas turtas. Skuodo rajono Daukšių žemės ūkio bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 1992 m. rugsėjo 24 d., išregistruota 1993 m. balandžio 2 d. Jis, pareiškėjas J. P., nuo 1995 m. lapkričio 30 d. įsteigė ūkininko ūkį ir pradėjo ūkininkauti. Skuodo rajono Daukšių žemės ūkio bendrovė veiklos nevykdė. 1992 m. rugsėjo 18 d. Skuodo rajono Daukšių žemės ūkio bendrovės narių visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta ne tik įsteigti, bet ir likviduoti Daukšių žemės ūkio bendrovę, taip pat sudaryta likvidacinė komisija bendrovės turtui padalinti bendrovės nariams pagal turėtus pajus. Skuodo rajono žemės ūkio bendrovės steigimo, likvidavimo, turto padalinimo bendrovės nariams protokolai Skuodo rajono savivaldybės archyvui neperduoti saugoti. Bendrovės likvidacinė komisija jam, J. P., paskyrė trąšų sandėlį, kuris man perduotas 1992 m. rugsėjo 20 d. priėmimo-perdavimo akte padarytas rašymo apsirikimas nurodant trąšų sandėlio skyrimo jam metus: vietoj 1992 m. nurodyti 1982 m. Jo, pareiškėjo, J. P., užsakymu atlikti trąšų sandėlio ir prie jo esančio sandėlio kadastriniai matavimai ir suformuoti nekilnojamojo turto objektai: trąšų sandėlis, kurio paskirtis sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlis, 11,58 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiems pastatams Skuodo rajono savivaldybės mero potvarkiu suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini) Nurodyti statiniai yra privačiame 31,00 ha ploto žemės sklype. 2002 m. birželio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais Nr. 28-9945 ir Nr. 28-9946 nuosavybės teisės atkurtos I. K. ir R. L. V., kurios 2005 m. sausio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimis (notarinio registro Nr. 71) žemės sklypą pardavė A. Š. ir K. Š.. Taigi dabartiniai žemės sklypo savininkai A. Š. ir K. Š. pareiškime nurodomi kaip suinteresuoti asmenys. Jis, pareiškėjas, J. P., trąšų sandėlį ir sandėlį valdo atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus nuo pastatų perdavimo, taigi įgijo daiktines teises į juos ir galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimosi ir disponavimo jais teises. Įgijęs statinius, iš trąšų sandėlio išvežė chemikalus, keitė šiferio lakštus, pakeitė sandėlio duris. Trąšų sandėlyje jis laiko žemės ūkio techniką, žemės ūkio inventorių, padangas. Iki dabar jam, pareiškėjui, nei dėl trąšų sandėlio, nei dėl sandėlio įgijimo ir valdymo niekas nebuvo ir nėra pareiškęs jokių pretenzijų. Pastato valdymas visada buvo ir dabar yra atviras, sąžiningas ir teisėtas. Nei trąšų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) LR nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti kito asmens vardu. Taigi nėra LR CK 4.69 str. 3 d. nurodytų ribojimų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą byloje, nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas.
Suinteresuoti asmenys A. Š., K. Š. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu pareiškimu nesutinka, be to, mano, kad prie pareiškimo pridėti kai kurie dokumentai neatitinka tikrovės, galimai yra suklastoti, todėl teismas, ne tik turi pareiškėjo pareiškimą atmesti, bet ir pranešti prokurorui dėl galimai suklastotų dokumentų pateikimo teismui, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant išaiškinti kas, kada ir kaip galimai suklastojo, mūsų nuomone-bent du teismui pateiktus dokumentus. Pirmiausia, manome, jog tikrovės neatitinka 1992 m. rugsėjo 18 d. Protokolas (išrašas), kuriame nurodyta, jog 1992-09-18 susirinkime dalyvavo 360 ž.ū. bendrovės narių, o darbotvarkėje buvo – Skuodo r. Daukšių bendruomenės likvidavimas ir turto padalijimas. Tuo tarpu, toliau išraše rašoma, kad diskutuota dėl Daukšių žemės ūkio bendrovės ir nutarta šią bendrovę likviduoti, o „Trąšų sandėlį kurio vertė 39469 tal. Pastatyta 1964 m. perduoti pajininkui J. P. 1960-07-16 gyvenančiam Daukšių km.” Kitas pareiškėjo pateiktas dokumentas – 1992-09-20 Priėmimo-perdavimo aktas (toliau – aktas), įtariame, jog taip pat turi klastojimo požymius ne tik dėl to, kad jis tikėtina sudarytas kompiuteriu, atspausdintas spausdintuvu, kokių 1992 m. rugsėjo mėnesį nesanti Daukšių žemės ūkio įmonė negalėjo turėti (kaip sakėme – tuo metu panašaus lygio kompiuterinės technikos bei spausdintuvų tiesiog nebuvo), bet kaip žinoma, Skuodo rajono valdybos dokumentai patvirtina, kad tuo metu niekas jokios Daukšių žemės ūkio bendrovės nesteigė ir nelikvidavo, nes tokios oficialiai ir nebuvo. Dar daugiau, į aktą asmenys, kurie tikėtina šį aktą suklastojo, į jį įrašė, net logikai prieštaraujantį faktą, jog Trąšų sandėlį perduoda J. P. pagal 1982-09-18 nutarimą, t. y., kai tuo metu galimai buvo sovietinių ūkių laikai. Be to, jokia viena ūkio darbuotoja ar žemės ūkio įmonės darbuotoja (narys) neturėjo teisės nei priimti sprendimų privatizuoti ar perduoti kam nors visiems nariams ar ūkio darbuotojams bendrai priklausantį turtą. Tačiau, kaip matyti iš akto, jam ūkio (ar bendrovės) didelės vertės turtą, oficialiai niekaip juridinio asmens nepatvirtintu dokumentu, perdavė asmuo (nežinia kaip ir kieno įgaliotas, nežinia kokiu teisiniu pagrindu). Kita vertus, pareiškėjo teiginiai, apie jo tariamai teisėtai įgytą bei sąžiningai valdytą bei iki šiol valdomą nekilnojamąjį turtą, pirmiausiai, buvusį I. K. bei R.L. V. sugrąžintoje žemėje (sugrąžinta pagal išlikusios nuosavybės atkūrimo įstatymą ir tvarką), o nuo 2005-01-06 (Pirkimo pardavimo sutartis. Pardavėjai – I. K. ir R.L. V.) – jų žemės sklype, prieštarauja net elementariai logikai. Juk visiems suprantama, jeigu J. P. įsigijo pastatus 1992 m. rugsėjo 20 d., tai jis privalėjo šiuos nekilnojamus daiktus registruoti registre. Tik tokiu atveju J. P. galėtų reikšti pretenzijas į šį turtą prieš trečiuosius asmenis, o šiuo atveju prieš juos, nes jie, įsigydami žemės sklypą iš buvusių savininkų yra teisėti ir sąžiningi valdytojai (savininkai) ir visų kitų daiktų (kilnojamų, nekilnojamų), kurie buvo šiame sklype, nepaisant, jog jie nebuvo aptarti sutartyje. Pažymi, kad J. P. tik visiškai neseniai ėmė reikšti pretenzijas į minėtus statinius jų žemėje, kai pasak jo, jo sūnus nusipirko šalia žemę. Tai, juos nustebino, nes jiems tokie šalia esančios žemės pirkimo-pardavimo faktai nebuvo atskleisti galimų sandorių sudarymo metu. Sunkiai logiškai įsivaizduotina, kaip J. P. galėjo dešimt metų nepertraukiamai valdyti šiuos pastatus, žemę valdant valstybei (ar įmonei), I. K., R.L. V., o nuo 2005 m. sausio – žemę valdant jiems asmeniškai. Taigi, dar prieš juos buvę savininkai jokių pretenzijų dėl išlikusių apgriuvusių ir neeksploatuojamų statinių nebuvo gavę ne tik iš pareiškėjo, bet ir iš kitų asmenų. Parduodant jiems žemės sklypą buvo nurodyta, kad statiniai į sutarties tekstą neįtraukiami, nes jie teisiškai neregistruoti, jiems nėra išlikę statybos dokumentų ir todėl šie statiniai, kaip galimai priskirtini savavališkai statybai, turėtų būti griaunami arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, galimai įteisinami. Kadangi jis yra ūkininkas ir turi daug ir pakankamai kitų statinių, saugyklą, minėto statinio ir šalia esančios patalpos, statinių likučių, jiems nebuvo poreikio jų įteisinti.
Suinteresuotas asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą byloje, prašo pareiškimą nagrinėti savo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime byloje nurodė, kad statiniai yra privačiame suinteresuotiems asmenims A. Š. ir K. Š. priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad Žemės sklypą suinteresuoti asmenys A. ir K. Š.. įsigijo 2005 m. sausio 6 d., pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 71 pagrindu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. P. paaiškino, kad penki, keturi metai atgal jo sūnus M. P. pirko sodybą šalia A. Š. sklypo. Kartu buvo įgyti ir pastatai – trąšų sandėlis ir sandėlis. Jis davė sūnui pinigų šio turto įsigijimui ir kartu tuos pastatus įsigijo. Nuėjus pas notarą, notarė pasakė, kad statiniai – sandėliai, nėra registruoti Registrų centre, todėl patarė persirašyti visus pajus jo vardu. Tuos pastatus jis žodine sutartimi įgijo iš A. V.. Dabar A. V. yra miręs, o jam pastatai priklausė pagal pajus, visus pastatus jis buvo įgijęs už pajus, todėl jis vyko pas buvusią pirmininkę, kuri jam atnešė du dokumentus – protokolą ir priėmimo - perdavimo, jis ant jų pasirašė tą dieną kai jam pirmininkė išnešė iš savo namų tuos dokumentus, tai buvo šiais metais, kada ant jų pasirašė pirmininkė B. Š., jis nežino. Nurodė, kad pirmininkė B. Š. suklydo rašydama datą ant tų dokumentų, nes data turėtų būti 2022 metai, kai jis tuos pastatus įgijo iš A. V.. Jis tų pastatų pats dešimt metų nevaldo, jis juos turi tik keturis metus, nuo tada kai sūnus įgijo žemę kartu su pastatais. A. V. trąšų sandėlį įgijo iš žmonių.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Š. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes 2005 metais jis kartu su žmona žemės sklypą nusipirko ir šis žemės sklypas priklauso jam ir žmonai nuosavybės teise. Žemės sklypą jis tuomet pirko su neregistruotais pastatais ir tie pastatai yra jo žemėje ir priklauso jam. A. V. buvo geras jo pažįstamas, jis leido jam naudotis dalimi tų pastatų, kažkada gal ir buvo kalba apie pardavimą, bet jis niekada tų pastatų A. V. nepardavė. Tik A. V. žemės sklypą pardavus pareiškėjo sūnui prasidėjo visos problemos, pareiškėjas pradėjo reikšti pretenzijas į jo privačioje žemėje esančius pastatus, tačiau tie pastatai niekdama nepriklausė nei A. V., nei pareiškėjui ar jo sūnui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų A. Š., K. Š. atstovas advokatas Gintautas Daugėla nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, papildomai paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu dėl įgyjamosios senaties, tačiau pats teismo posėdžio metu pripažino, kad pastatų jis dešimt metų nevaldo. Pareiškėjo pateikti dokumentai – protokolas bei perdavimo – priėmimo aktas yra suklastoti, nes pats pareiškėjas teigė, kad kažkada kai jo sūnus įsigijo sodybą, notarė jam sakė nuvažiuoti susitvarkyti dokumentus ir pirmininkė B. Š. atnešė jam dokumentus ir jis tuos dokumentus pasirašė kieme pas pirmininkę. Pateikdamas šiuos dokumentus pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, jis siekia svetimo turto, todėl jam turi būti paskirta nauda. Pats pareiškėjas pripažino, kad jis dalyvavo klastojant dokumentus, pats pripažino, kad tų pastatų nevaldė, todėl prašo kreiptis į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmetamas.
Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).
Iš byloje pateikto Valstybės įmonės Registrų centro rašto matyti, kad Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos 2025-12-04 duomenimis nuosavybės teisės į trąšų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos. Iš byloje pateikto Valstybės įmonės Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus rašto pareiškėjui J. P. dėl nekilnojamojo turto registro tvarkymo teritorinio registratoriaus sprendimo matyti, kad pareiškėjo J. P. prašymas įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – trąšų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuosavybės teises į juos, buvo atmestas, kadangi nepateikti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimą pareiškėjo vardu. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjo nurodyti statiniai, nuosavybės teise priklauso A. Š. ir K. Š..
Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjo sūnus M. P. 2022 metais įsigijo žemės sklypą, kuris ribojasi su suinteresuotiems asmenims A. Š. ir K. Š. priklausančiu žemės sklypu. Pareiškėjas J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu iš A. V. įsigyjant žemės sklypą buvo įgyti ir pastatai trąšų sandėlis ir sandėlis, tačiau kadangi šie pastatai nebuvo įregistruoti, tai notarė jam liepė susitvarkyti nuosavybės dokumentus, todėl jis kreipėsi į buvusią Daukšių žemės ūkio bendrovės pirmininkę B. Š., kuri jam pateikė Daukšių žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo, įvykusio 1992 m. rugsėjo 18 d., protokolą (išrašą) bei 1992-09-20 priėmimo – perdavimo aktą. Pareiškėjas, taip pat, nurodė, kad jo manymu pirmininkė B. Š. surašydama šių dokumentų datas suklydo, data ant protokolo turėtų būti nurodyta 2022 metai. Nors pareiškėjas J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. V. tuos pastatus buvo įgijęs už pajus, tačiau iš pareiškėjo teismui pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad 2015-06-05 A. R. parduoda jam priklausančio pastato dalį, kuris randasi (duomenys neskelbtini) (buvęs trąšų sandėlys). Tą pastato dalį perka A. V., už pastato dalį sumoka 200 eurų. Pažymėtina, kad įgyjamosios senaties pagrindu negali būti įgyjama į pastatus, kurie nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dalis trąšų sandėlio priklausė A. R., kuris vėliau savo dalį pirkimo – pardavimo perleido A. V.. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtų pastatų jis dešimt metų nevaldo ir kad dėl pastatų įgijimo jis su pačiu A. V. 2022 metais susitarė žodiškai.
Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui 2026-05-29 pateikė teismui eilę dokumentų (namų valdos byla, apskrities viršininko sprendimai su priedais, žemės planas, kt. raštai), kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjam byla. Susipažinus su šiais dokumentais, teismas sprendžia, kad jie nepagrindžia pareiškėjo prašomo nustatyti įgyjamosios senaties fakto, be to, pats pareiškėjas nurodė, kad neva pastatai jam priklauso tik nuo 2022 metų, kai jo sūnus įsigijo žemę iš A. V., o kartu žodiškai jam buvo perleisti ir minėti pastatai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas taikyti įgyjamosios senaties institutą, turėjo įrodyti teisėtą pastatų įsigijimo pagrindą, taip pat įrodyti jų įsigijimo ir valdymo sąžiningumą, kuris, bet kita ko, reiškia, kad niekas kitas neturi daugiau už pareiškėją teisių į užvaldomą sandėlį, t. y. kad jokiam kitam asmeniui (asmenims) sandėliai nepriklauso ir tik pareiškėjas gali pretenduoti į pastatus įsigyti nuosavybės teise ir kad jis šiuos pastatus valdo sąžiningai ne mažiau kaip dešimt metų. Byloje paties pareiškėjo pateikti papildomai dokumentai, tiek jo paties paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas trąšų sandėlio ir sandėlio nevaldė dešimt metų ir už pajus jie jam nebuvo perduoti. Priešingai, iš byloje pareiškėjo pateikto išrašo apie pajininkus matyti, kad trąšų sandėlio pajininkais buvo 11 asmenų, tarp jų ir A. R., kuris vėliau pirkimo – pardavimo sutartimi savo nuosavybės dalį į taršų sandėlį perleido A. V.. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų teisėtą šių pastatų valdymą dešimt metų, šias aplinkybes teismo posėdžio metu paneigė ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad pastatų nevaldo nuosavybės teise dešimt metų. Be to, byloje pareiškėjas neįrodė ir teisėto pastatų įsigijimo pagrindo bei valdymo sąžiningumo, nes pretenzijas į pastatus yra pareiškę tretieji asmenys A. Š. ir K. Š., kurių žemėje tie pastatai ir stovi. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja matininkė R. M. teigė, kad atlikdama nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus tik vykdė užsakovo, t. y. pareiškėjo J. P. prašymą atlikti matavimus, kurie yra atliekami be žemės savininko. Taip pat, pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro ir kadastro byla pati savaime neturi jokios juridinės galios, ji turi būti privalomai pateikiama norint pastatus įregistruoti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 184 str. 1 d. numato, kad jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018, 34, 35 punktai). Kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į bylą pateikė Daukšių žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo, įvykusio 1992 m. rugsėjo 18 d., protokolą (išrašą) bei 1992-09-20 priėmimo – perdavimo aktą. Pareiškėjo buvo prašoma pateikti šių dokumentų originalus, tačiau dar pirmojo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad šių dokumentų originalų ji pateikti negali. Suinteresuoti asmenys prašė pateikti šių dokumentų originalus, kad būtų galima paskirti dokumentų ekspertizę, tačiau nepateikus dokumentų originalų, ekspertizė nėra atliekama pagal pateiktų dokumentų kopijas. Teismo posėdžio metu pats pareiškėjas nurodė, kad pirmininkė užrašė ne tą datą ant dokumentų. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų – protokolo (išrašo) bei priėmimo – perdavimo akto negalima pripažinti tinkamais įrodymais byloje, be to, ir pats pareiškėjas nurodė, kad pastatų nevaldo dešimt metų, o už pajus juos buvo įgijęs A. V. ir kiti asmenys.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų, siekdamas, kad jam būtų pripažinta nuosavybės teisė į trąšų sandėlį ir sandėlį įgyjamosios senaties pagrindu, t. y. pareiškėjas neįrodė, jog trąšų sandėlį, sandėlį valdė teisėtai ir sąžiningai, kadangi byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjui pastatai buvo perduoti, perleisti už turėtus pajus. Be to, pareiškėjas minėtų pastatų nevaldo dešimt metų, taip pat, pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog minėti pastatai priklauso kitiems asmenims nuosavybės teise, t. y. neįrodyta, jog trąšų sandėlis, sandėlis neturi kitų galimų savininkų. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas atmetamas (CK 4.68 straipsnis).
Dėl prašymo skirti baudą
Suinteresuoto asmens atstovas advokatas Gintautas Daugėla prašė skirti pareiškėjui baudą, nes pareiškėjas teismui pateikdamas suklastotus dokumentus siekė įgyti jam nepriklausantį turtą sau.
Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, teismas pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens atstovo teismo posėdžio metu pateikto prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu, pažymi, kad šiuo atveju nenustatyta pareiškėjo tyčios teismui pateikti procesinius dokumentus, kurie yra suklastoti. Pažymėtina, kad pareiškimą surašė, tiek visus procesinius dokumentus už pareiškėją teismui pateikė advokatė V. Pargaliauskienė, tačiau atstovavimo sutartis buvo nutraukta ir pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad atsisako turėti atstovą bei atstovaus save pats, be kita ko, nurodydamas, kad pareiškimo jis neskaitė, jis tokių dalykų nesupranta, pastatus nusipirko tik prieš keturis metus, pastatų dešimt metų jis nevaldo. Šiuo atveju teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas siekė tyčia, sąmoningai suklaidinti kitą šalį ar teismą, taip pat nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Priešingai, pareiškėjas teismo posėdžio metu atvirai ir sąžiningai nurodė visas jam žinomas aplinkybes bei prieš posėdį pateikė visus iš advokatės gautus dokumentus, nesiekdamas jų nuslėpti. Esant šioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens atstovo prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.
CPK įtvirtinta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus (CPK 299 straipsnis). Taip pat CPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti, o byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai tokią nutartį priimti teismui nėra privalomi.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmininkės B. Š. pareiškėjui pateikti dokumentai, jos veikimas ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kiekvienam asmeniui pačiam pranešti apie daromą arba padarytą nuskalstamą veiką. Vadinasi, suinteresuotas, ar kitas asmuo, manydama, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta nusikalstama veika, turi teisę pats kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Iš byloje pateikto suinteresuoto asmens A. Š. atstovo advokato Gintauto Daugėlos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitos, mokėjimo pavedimo matyti, kad suinteresuoto asmens atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 700 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos. Pareiškėjo pareiškimą atmetus, iš pareiškėjo priteisiamos suinteresuoto asmens visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas,
nutaria:
pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo J. P. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. Š..
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.