Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašymą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys SUA2, SUA3, antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/18/02043, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-8881-1071/2018 dėl 187,31 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko SUA2 išieškotojo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai. Antstolė 2026 m. rugpjūčio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-26-5-31331 areštavo skolininkui SUA2 ir jo sutuoktinei SUA3 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – sutuoktinės SUA3 gaunamą darbo užmokestį arba ateityje gaunamą darbo užmokestį ar jam prilyginamas išmokas, bei pinigines lėšas, esančias ir (ar) patenkančias į skolininko sutuoktinės SUA3 vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). 2026 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S-26-5-31333 skolininkui pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatyto ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 2026 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. S-26-5-34644 antstolė pasiūlė išieškotojui per trisdešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas SUA2 neįgyvendino antstolės 2026 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, dėl ko antstolė 2026 m. rugsėjo 3 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, pateikdama jį išieškotojui.

Skolininkas SUA2 ir suinteresuotas asmuo SUA3 (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Teismų informacinis sistemos LITEKO II duomenimis jų santuoka bylos nagrinėjimo metu nėra nutraukta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų (povedybinės) sutarties jie nėra sudarę, todėl SUA2 ir SUA3 turtui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad skolininko SUA2 sutuoktinė SUA3 dirba ir jai yra mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat jos vardu yra atidarytos atsiskaitomosios banko sąskaitos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų nutarties 8 punkte nurodyto turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis), nustatytina, kad skolininkui SUA2 priklauso ½ dalis sutuoktinės SUA3 darbo užmokesčio ar jam prilyginamų išmokų, taip pat ½ dalis sutuoktinės SUA3 piniginių lėšų, esančių (patenkančių) ir/ar ateityje pateksiančių į sutuoktinės vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) (CPK 667 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kasacinis teismas atsižvelgdamas į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, išaiškino, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Pareiškėjas prašo priteisti iš skolininko SUA2 560 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 60 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Pažymėtina, kad už pareiškimus vykdymo procese žyminis mokestis nemokamas, kadangi tai privalomai teisme spręstini vykdymo procese kylantys klausimai, paprastai inicijuojami antstolio vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. apžvalga Nr. AC-59-1 Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese, 35 punktas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas. Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 papunktyje nustatyto dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenys teikia pagrindą spręsti, kad pareiškėjas turi skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi nei skolininkas SUA2 ir jo sutuoktinė SUA3. Pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė skolininko elgesys, kadangi jis, antstolei pasiūlius pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka, tokio sutikimo nepateikė. Taigi pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl skolininko pasyvaus elgesio. Dėl to, pareiškėjas, gindamas savo, kaip išieškotojo teises vykdymo procese, kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo. Teismui tenkinus pareiškėjo prašymą darytina išvada, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokios pozicijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu nagrinėjant pareiškimus dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo yra laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1113-777/2023; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-102-1187/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-230-1012/2024; Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-704-601/2025 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad prašymas tenkintas, pareiškėjui priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos priteisiamos tik iš skolininko SUA2, nes būtent dėl jo, kaip skolininko vykdymo procese, veiksmų bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 100, 290-291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui SUA2, asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine SUA3, asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės SUA3 darbo užmokesčio ar jam prilyginamų išmokų, taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių (patenkančių) ir/ar ateityje pateksiančių į sutuoktinės SUA3 vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“).

Priteisti pareiškėjui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, iš suinteresuoto asmens SUA2 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti pareiškėjui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymu AB „Swedbank“, mokėjimo užduoties kodas MU-6-7360-2026. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei Brigitai Tamkevičienei grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0005/18/02043.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.