Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“, K. K. ir D. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotais asmenimis esant Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei, K. K., D. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, buvo tenkintas iš dalies pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19. Nagrinėjamu atveju atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė suinteresuoti asmenys K. K. (skolininkas) ir jo sutuoktinė D. K., taip pat pareiškėja BUAB „Kasdairas“. Iš atskirųjų skundų turinio nustatyta, jog suinteresuoti asmenys ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl ginčo esmės, t. y. nutartimi tenkintą pareiškėjos prašymą iš dalies, taip nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo tarpu pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi neatlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į kilusio ginčo dalyką, nagrinėtinus klausimus bei bylos esmę, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentų.

Dėl skolininko turto dalies nustatymo

20. Suinteresuoti asmenys iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas teigdami, jog teismas nepagrįstai pareiškėjos pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo tenkino iš dalies.

23. Antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/22/01724 pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-682-912/2022 dėl 114 669,05 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 24 d. dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 139,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 1 404,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, išieškojimo iš K. K. BUAB „Kasdairas“ naudai. Skolininkas ir D. K. yra susituokę nuo (duomenys neskelbtini). Kadangi, anot antstolės, skolininko dalis nenustatyta, vykdydama skolų išieškojimą iš skolininko, antstolė areštavo skolininko vardu ir jo sutuoktinės vardu registruotą nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą ir banko sąskaitose bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas, reikalavimo teises. Antstolė 3 kartus patvarkymais kreipėsi į sutuoktinius dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau suinteresuoti asmenys nereagavo. Atsižvelgiant į tai, antstolė 2023 m. balandžio 19 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Darytina išvada, jog pareiškėja, teikdama atitinkamą pareiškimą, įgyvendino jai įstatymo leidėjo suteiktą teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos pareiškimą iš dalies nustatydamas, kad skolininkui priklauso ½ dalis turte, esančiame bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y.: 1) ½ dalyje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) kelių transporto priemonėje „Chrysler PT Cruiser“; 4) 5 859,62 Eur dydžio piniginėse lėšose, esančiose D. K. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)AB „Swedbank“; 5) D. K. gaunamame darbo užmokestyje ir 6) nuolatinėje išmokoje; 7) skolininko turtinėje teisėje į pirmos eilės BUAB „Kasdairas“ kreditorinį reikalavimą 551,99 Eur sumai; 8) skolininko turtinėje teisėje į trečios eilės BUAB „Kasdairas“ kreditorinį reikalavimą 52 500,00 Eur sumai; 9) D. K. turtinėje teisėje į pirmos eilės BUAB „Kasdairas“ kreditorinį reikalavimą 304,95 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškimo dalies dėl: 1) turtinės teisės į trečios eilės BUAB „Kasdairas“ kreditorinį reikalavimą 51,28 Eur sumai, nes byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų siūliusi jį pasidalinti sutuoktiniams bendru sutarimu; 2) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes pagal byloje esančius rašytinius įrodymus jis yra tarp sutuoktinių atidalintas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų turinį, atkreipia dėmesį, kad pasisakydami dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, neatsižvelgdami į pirmosios instancijos teismo motyvus, suinteresuoti asmenys pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atskiruosiuose skunduose iš esmės kartojami atsiliepimuose į pareiškimą ir rašytiniuose paaiškinimuose pateikti teiginiai bei prašoma apeliacinės instancijos teismo juos pakartotinai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą bei skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, kvalifikavo ginčo pobūdį ir tinkamai sprendė skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje klausimą, o savo išvadas pagrindė visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, o tenkindamas pareiškimą iš dalies priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pasisako tik dėl esminių atskirųjų skundų argumentų.

27. Suinteresuoti asmenys atskiruosiuose skunduose dėstė poziciją, jog nagrinėjamu atveju skolininko turto dalis bendrame nekilnojamajame turte gali būti nustatyta tik tada, kai įsiskolinimams padengti neužtenka skolininko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Tuo tarpu, anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas nenustatė skolininko turto masės ir jo santykio su priteista skola. Šiai pozicijai pagrįsti skolininkas nurodė, jog antstolė yra areštavusi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą 434 572 Eur sumai.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuotų asmenų teiginius, byloje esančius rašytinius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog esamo skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka padengti esamiems įsiskolinimams. Pažymėtina, jog skolininkas nurodo dalį jo turtą sudarant 381 716 Eur vertės reikalavimo teisėmis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jos nukreiptos į bankrutavusius juridinius asmenis. Skolininkas nepateikė duomenų į bylą, kad kuri nors iš bankrutuojančių įmonių turi pakankamai turto ir ketina atsiskaityti su K. K. kaip jos kreditoriumi. Tokiu atveju darytina išvada, kad vien aplinkybė, kad skolininkas yra įgijęs nurodytas reikalavimo teises, nepakankama teigti, jog pastarojo turto, nesant byloje jokių duomenų apie jo likvidumą, pakanka skolai vykdomojoje byloje padengti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl skolininko turimo nekilnojamojo turto, pateikė savo vertinimą ir išdėstė motyvus, kuriais pagrįstai laikė skolininko nekilnojamąjį turtą esant taip pat nepakankamą išieškomai skolai padengti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu vertinimu ir pakartotinai nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriems pritaria.

31. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantai ginčija ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vykdomojoje byloje esančius įrodymus apie skolininko turimas reikalavimo teises į 4 juridinius asmenis dėl 112 020,26 Eur sumos, kurias taip pat buvo galima padalinti tarp sutuoktinių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. spalio 17 d. kreditorinių reikalavimų dovanojimo sutartimi D. K. dovanojo reikalavimo teises į 4 užsienio juridinius asmenis bendrai 112 020,26 Eur sumai. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nėra daugiau duomenų apie pastarąsias reikalavimo teises apskritai, o duomenų apie jų kaip turto likvidumą nepateikia ir suinteresuoti asmenys. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kitokia situacija susidaro dėl 52 500 Eur dydžio reikalavimo teisės į BUAB „Kasdairas“, kurioje buvo nustatyta skolininko turto dalis. Pirmiausiai sutinkant su pareiškėja pažymėtina, kad iš skolininko turto vertės išieškojus vykdomojoje byloje išieškomą skolą, bus sudaryta galimybė iš dalies atsiskaityti su trečios eilės kreditoriais, tarp kurių ir skolininkas. Tai reiškia, jog priešingai nei dėl anksčiau minėtų reikalavimo teisių, pastaroji gali būti realizuota ir laikytina turinti tam tikrą likvidumą. Tuo tarpu aplinkybė, kad BUAB „Kasdairas“ bankroto byloje buvo pakeistas kreditorius iš D. K. į skolininką nereiškia, kad pasikeitė šios reikalavimo teisės turtinis režimas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Atsižvelgiant į tai, 52 500 Eur reikalavimo teisė į BUAB „Kasdairas“ priklausė tiek skolininkui, tiek D. K., nepriklausomai nuo to, kuris sutuoktinis buvo įtrauktas į BUAB „Kasdairas“ kreditorių sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko turto dalį šioje reikalavimo teisėje. Esant šioms aplinkybėms, apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino skolininko turto masės atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti.

32. Apeliantė taip pat teigia, jog jos banko sąskaitoje esančios lėšos yra asmeninė nuosavybės turtas, gautas pardavus jai priklausančio nekilnojamojo turto dalį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės teiginiais, laiko juos nepagrįstais ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė faktinių aplinkybių seką ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su skolininko turto dalies nustatymu 5 859,62 Eur dydžio piniginėse lėšose, esančiose D. K. vardu atidarytoje sąskaitoje. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo dovanoti sutuoktiniams kiekvienam asmeninės nuosavybės teise. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2017 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo dalių dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. DJ-6999, suinteresuoti asmenys K. K. ir D. K. iš D. K. įgijo po ½ dalį anksčiau nurodytų žemės sklypų, ne bendrosios dalinės ar asmeninės nuosavybės teise, ką nurodo D. K., o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad dovanojimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog suinteresuoti asmenys turtą įgyja bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Toks daikto nuosavybės teisinis režimas įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre. Antra, 2018 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nurodytas nekilnojamas turtas, be kito turto, buvo parduotas, už 30 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ta pačia pirkimo-pardavimo sutartimi už 70 000 Eur buvo parduotas apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi atskirais mokėjimais į apeliantės banko sąskaitą pirkėjų buvo pervesta 80 117,64 Eur, bei tai, kad iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ji iš savo sąskaitos išgrynino 69 400 Eur sumą, likusios areštuotos 5 859,62 Eur sumos nėra pagrindo pripažinti asmenine apeliantės nuosavybe. Dėstomų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog 2017 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutartimi suinteresuoti asmenys gavo turtą bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu, o apeliantės banko sąskaitoje esančiai 5 859,62 Eur piniginėms lėšoms nustatė skolininko turto dalį.

33. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus skolininko dėstomus teiginius, susijusius su D. K. įtraukimu į nagrinėjamą bylą suinteresuotu asmeniu. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė įtraukti minėtą asmenį į bylą, nes skolininkas neįrodė, jog teismo procesinis sprendimas šioje byloje sukels ar gali sukelti D. K. konkrečias teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos motyvais bei atkreipia dėmesį, jog nurodytos nutarties neskundė nei skolininkas, nei D. K., kuris ir teikė atitinkamą prašymą dėl jo įtraukimo į bylą.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su skolininko atskirajame skunde dėstoma pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės sudaryti taikos sutarties su pareiškėja. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, skolininkas 2023 m. lapkričio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog D. K. planuoja teikti pareiškėjai ir teismui siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Nagrinėjamu klausimu pareiškėja atsiliepime į atskiruosius skundus nurodė, jog nėra gavusi jokio skolininko siūlymo dėl taikos sutarties sudarymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tokių duomenų nėra pateikta ir teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo iškelto klausimo dėl taikos sutarties sudarymo praėjo daugiau nei 2 mėnesiai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skolininko dėstomus teiginius dėl taikaus ginčo baigimo. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai galėjo sudaryti nepalankias sąlygas tokiai sutarčiai sudaryti. Atsižvelgiant į tai, nurodyti skolininko teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

35. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.

36. Dėl kitų suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37. Apeliantė BUAB „Kasdairas“ atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priteisti patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas motyvuodamas tuo, jog įstatymas nenustato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vykdomajame procese.

38. Pareiškimai dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjami CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

39. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą (pareiškėjos (išieškotojos) prašymas tenkintas iš dalies – nustatyta skolininko turto dalis 9 iš 12 prašytam nustatyti turtui), priešingus išieškotojos ir skolininko interesus, pareiškėjai (apeliantei) pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, tenkinus pareiškėjos skundą iš dalies, jai priteistinos iš skolininko (CPK 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pareiškimas tenkintas 75 proc., todėl pareiškėjai iš skolininko priteisiama 675 Eur (900 Eur x 0,75) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas yra tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, naikintina.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjai jos nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą tenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjai dalį jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirasis skundas buvo tenkintas. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 600 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus motyvus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vykdomajame procese, Rekomendacijų dydžius, pareiškėjos prašymą tenkina ir pareiškėjai iš skolininko priteisia 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

suinteresuotų asmenų K. K. ir D. K. atskiruosius skundus atmesti.

Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš suinteresuoto asmens K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“, juridinio asmens kodas 124085483, naudai 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“, juridinio asmens kodas 124085483 naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.