Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio PRS1 pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui SUA1 už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Estijos bendrovė Aktiva Finance Group OÜ, uždaroji akcinė bendrovė „Pro Invest Group“, uždaroji akcinė bendrovė „mT rental & finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Craftsoft“, uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. Antstolis pateikė pareiškimą, kuriuo prašo skirti skolininkui iki 500 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną už antstolio reikalavimų Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą bei susidariusių skolų nemokėjimą. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomos 22 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko SUA1 išieškotojų akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, Estijos bendrovės Aktiva Finance Group OU, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2 Impact“, UAB „Craftsoft“, UAB „GS Core“, UAB „mT rental & finance“, UAB „Pro Invest Group“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. Antstolis 2024 m. spalio 25 d. priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei išsiuntė skolininkui. Skolininkas per nurodytą terminą skolos nesumokėjo, į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo nesikreipė, neatvykimo priežasties nenurodė, todėl 2024 m. spalio 25 d. atliekami paklausimai AB Regitra, kadastras, Sodra, areštuotos sąskaitos banke, nekilnojamojo turto skolininkas neturi. 2023 m. liepos 13 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo. 2023 m. spalio 13 d. areštuota skolininko valdymo teisė, transporto priemonė BMW 530D Xdrive. Skolos nebuvo išieškota. 2024 m. balandžio 30d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš Kauno kalėjimo, atskaitymų nebuvo gauta. Skolininkui 2024 m. rugsėjo 5 d. adresu (duomenys neskelbtini),

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi nutarė atmesti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismo motyvai: Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis, kreipdamasis į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo už teisėtų antstolių reikalavimų nevykdymą, nurodė, kad vykdomojoje byloje 2024 m. spalio 25 d. buvo atliekami paklausimai AB Regitra, kadastrui, Sodrai, areštuotos sąskaitos banke, nekilnojamojo turto skolininkas neturi. Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, pagrindžiančių antstolio nurodytą aplinkybę apie skolininko duomenų patikrinimą valstybės registruose, AB Regitra, Sodroje nėra. Be to, antstolis nenurodė ir nepateikė duomenų, kad nuo vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradžios (2024 m. spalio 25 d.) ar vėliau tikrino skolininko duomenis registruose, Sodroje, teikė užklausas dėl skolininko vykdomos/nevykdomos individualios veiklos, teikė užklausas dėl skolininko pajamų deklaracijos pateikimo. Teismas atsižvelgęs į tai, nutarė, kad antstolis neišnaudojo visų galimybių patikrinti skolininko 2025 m. vasario 18 d. ir 2025 m. spalio 6 d. raštuose nurodytas aplinkybes, kad skolininkas nedirba, pajamų negauna, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skiriant skolininkui baudą už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą, būtina atsižvelgti į visas priežastis, dėl ko šie reikalavimai nebuvo vykdomi – ar buvo skolininko kaltė bei nustatyti visi kiti baudos skyrimo skolininkui teisiniai pagrindai. Teismas nurodė, kad šiuo atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų tikrinęs skolininko turtinę padėtį valstybės registruose, AB Regitra, VMI siekiant nustatyti skolininko turtinę padėtį pastarajam nurodžius, kad jis nedirba, pajamų negauna, nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Nuolatinis to paties reikalavimo skolininkui pateikti duomenis apie turtą kartojimas nepateikus argumentų, kad skolininko nurodyti duomenys neteisingi, nesudaro pagrindo spręsti, kad skolininkui turi būti paskirta bauda už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė antstolio pareiškimo netenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos paskyrimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Nurodo, kad antstolio kontoroje iki 2026 m. birželio 30 d. yra vykdomos 22 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo, kuriose antstolio reikalavimai skolininkui buvo pateikti įvairiais dokumentais. Pažymi, kad skolininkas šabloniškai antstoliui atsakydavo, kad nedirba, turto neturi, tačiau jokiu dokumentų patvirtinančių jo žodžius nepateikė. Pažymi, kad CPK numato skolininkui pareigą pateikti duomenis, tai yra ne surašyti pranešimą, kad nedirbu ir neturiu turto. Teigia, kad skolininkas iki 2026 m. birželio 30 d. informacijos apie gaunamas pajamas nepateikė, skolų nemoka, su antstoliu nebendradarbiauja. Teismas byloje nerado duomenų apie tai, kad skolininkas būtų pilnai įvykdęs antstolio reikalavimus arba nurodęs reikalavimo nevykdymo priemones, nors iš pateiktų duomenų galima matyti, kad apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus ir reikalavimą pateikti duomenis skolininkas žinojo.

Nurodo, kad prie skolininko pateiktų pranešimų nėra pridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintu skolininko informacija. 2026 m. birželio 30 d. duomenimis skolininkas yra mažosios bendrijos „Royal motors

(duomenys neskelbtini) SUA1 pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Nurodo, kad antstolio argumentai, jog skolininkas nevykdė pareigos pateikti informaciją yra nepagrįsti. Teigia, kad 2025 m. vasario mėnesį, 2026 m. spalio 26 d., antstolio kontoroje buvo gauti skolininko pranešimai, kuriuose nurodė, kad nedirba, lėšų negauna ir turto neturi. Teigia, kad jei antstolio vertinimu informacija ar jos apimtis buvo nepakankama, tai nereiškia, kad egzistuoja pagrindas taikyti baudą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į esminę aplinkybę – byloje nėra duomenų, paneigiančių skolininko pateiktą informaciją apie tai, kad tuo metu skolininkas nedirbo, pajamų negavo ir turto neturėjo, o šiuo atveju antstolis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog skolininko pateikta informacija buvo neteisinga.

Nurodo, kad antstolis akcentuoja, jog skola nėra sumokėta, tačiau tai, kad asmuo neturi galimybės sumokėti skolų, savaime neįrodo, kad jis turi nuslėptų pajamų ar turto arba kad nevykdo antstolio reikalavimo pateikti informaciją. Todėl vien aplinkybė, kad vykdomosiose bylose skolos nėra išieškotos, negali būti laikoma įrodymu, kad skolininkas turėjo turto ar pajamų, apie kuriuos antstoliui skolininkas nepateikė duomenų. Pažymi, kad skolininkas yra mažosios bendrijos „Royal motors“ narys, tačiau tai nėra pajamų gavimo ar darbo santykių faktas. Teigia, kad šioje bendrijoje nedirba, nėra įdarbintas, nėra sudaręs sutarties, kurios pagrindu gautų atlygį už paslaugas ar darbus. Pažymi, kad įsidarbino 2026 m. rugpjūčio 12 d. ir apie tai informavo antstolį sekančią dieną.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo sprendimą dėl apelianto atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra, pagal norminius teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką, atsižvelgiant į pateiktus ir ištirtus įrodymus. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Nurodo, kad atlikdamas savo funkcijas antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti. Taip pat antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Apeliantas, nesutidamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė apelianto prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui atmesti, nurodo, kad skolininko atžvilgiu vykdomos 22 vykdomosios bylos, skolininkui procesiniai dokumentai įteikti įvairiais būdais, tačiau skolininkas pateikdavo šablonišką informaciją antstoliui, jog nedirba, turto neturi, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pažymi, kad skolininkas taip pat yra mažosios bendrijos „Royal motors“ narys, kuri nėra likviduojama ar kuriai yra paskelbtas bankrotas.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 800 Eur skolos išieškojimo, išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai iš skolininko SUA1 . Antstolis PRS1 2024 m. spalio 25 d. tikrino skolininko asmens duomenis Gyventojų registre, 2024 m. lapkričio 5 d. nuvyko apžiūrėti skolininko turtą, 2024 m. lapkričio 26 d. patvarkymu informavo skolininką, kad 2024 m. gruodžio 3 d. 9.00 val. bus vykstama pas skolininką apžiūrėti skolininko turtą, skolininkas SUA1 2025 m. vasario 18 d. raštu informavo antstolį, kad antstolis reikalauja pateikti tuos pačius duomenis kaip ir 2025 m. sausio 17 d. patvarkyme, į kurio iškeltus klausimus buvo atsakyta 2025 m. sausio 24 d. rašte. Antstolis 2025 m. spalio 2 d. patvarkymu įpareigojo skolininką per septynias dienas nuo patvarkymo gavimo pateikti duomenis apie gaunamas pajamas ir turimą turtą paštu arba atvykus į antstolio kontorą; skolininkas paragintas per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti 45 571,10 Eur sumą. Skolininkas 2025 m. spalio 6 d. pateikė antstoliui raštą, kuriuo pranešė, kad šiuo metu nedirba ir jokių pajamų negauna, lėšų, indėlių, kreditų neturi, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena pas gimines; mažoji bendrija „Royal motors“ faktiškai veiklos nevykdo, neturi esamų ir mokėtinų sumą ar turto, priklausančio skolininkui, mažojoje bendrijoje nėra įdarbintas (v. b. v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 21).

Antstolis 2026 m. sausio 23 d. patvarkymu įpareigojo skolininką per septynias dienas nuo patvarkymo gavimo pateikti duomenis apie gaunamas pajamas ir turimą turtą paštu arba atvykus į antstolio kontorą; skolininkas paragintas per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti 45 571,10 Eur sumą. Antstolis 2026 m. balandžio 23 d. pakartotinai įpareigojo skolininką per septynias dienas nuo patvarkymo gavimo pateikti duomenis apie gaunamas pajamas ir turimą turtą paštu arba atvykus į antstolio kontorą; skolininkas paragintas per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti 45 571,10 Eur sumą. Antstolis 2026 m. balandžio 23 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas.

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).

Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti. CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė. Ji nurodo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti (konkrečiu atveju – įvykdyti teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021).

Taigi teisėti antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik proceso šalims, bet ir kitiems asmenims (ne tik vykdymo proceso dalyviams). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas. Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).

Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis); jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl atsakomybės taikymo pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pavyzdžiui, asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Svarbia priežastimi nelaikoma aplinkybė, kad, asmens, atsisakančio teikti informaciją, nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

Remiantis aptartomis civilinio proceso normomis ir jas aiškinant suformuota teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju skolininkas pateikė pakankamą informaciją antstoliui. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad skolininkas teikė informaciją antstoliui apie savo turtinę padėtį, tai yra, kad nedirba, pajamų negauna, turto neturi, informavo antstolį, jog yra mažosios bendrijos „Royal motors“ narys. Remiantis skolininko pateiktais duomenimis kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą nustatyta, jog skolininkas taip pat informavo antstolį apie įsidarbinimo faktą, šios informacijos pateikimo faktą elektroniniame laiške patvirtino ir antstolio padėjėja, todėl atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, jog skolininkas nevykdo antstolio įpareigojimų ir ar yra nusišalinęs nuo vykdymo proceso. Kita vertus, antstolis atskirajame skunde nurodo, kad skolininko pateikta informacija yra šabloniška, tačiau viena vertus, antstolis nepateikė konkrečių įpareigojimų skolininkui, kokio pobūdžio konkrečią informaciją skolininkas turėtų pateikti (viešųjų registrų išrašus ar pan.), kita vertus, už tinkamą vykdymo proceso organizavimą yra atsakingas antstolis, tai yra antstolis turi imtis priemonių įvertinti skolininko paaiškinimuose nurodytų aplinkybių pagrįstumą remiantis viešųjų registrų duomenimis, patikrinti ar skolininko nurodytos aplinkybės dėl (ne) įsidarbinimo skolininko paaiškinimų pateikimo metu yra teisingos.

Pažymėtina, kad apeliantas taip pat nurodo, kad vykdo 21 vykdomąją bylą skolininko atžvilgiu, vykdomosios bylos yra elektroninės, todėl atliekami užklausimai yra saugomi elektroninėse bylose, ir nėra „ištraukiami“ fiziškai, visa informacija yra saugoma elektroninėje byloje, mano, kad jeigu teismas nustatė, kad jei vykdomojoje byloje trūksta duomenų apie vykdoma išieškojimą, gali įpareigoti tuos duomenis pateikti, tačiau pažymėtina, jog būtent apeliantas pateikdamas pareiškimą turi pateikti visą reikšmingą informaciją, turinčią esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl griežtos piniginės sankcijos – baudos skolininkui skyrimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo iš apelianto reikalauti pateikti papildomus įrodymus. Kita vertus, aukščiau išdėstytos aplinkybės, kurios patvirtina, jog skolininkas teikė informaciją apeliantui apie jo įdarbinimą, turtinę padėtį, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti apelianto pareiškimo, todėl nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis anksčiau nurodytais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėja Erinija Kazlauskienė