Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl Perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, valstybės institucija teikianti išvadą - Viešųjų pirkimų tarnyba. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl sniego nustūmimo gatvėse ir aikštelėse maksimalaus įkainio nurodė, kad pirkimo sąlygų 5 priede „Preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai“ nustatytas maksimalus 28,00 Eur be PVM įkainis už sniego nustūmimą gatvėse ir aikštelėse (1000 m²/mėn.) yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neatitinka realių paslaugos teikimo sąnaudų. Pagal tiekėjo atliktą savikainos skaičiavimą vienam paslaugos atlikimui vien tik darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos sudaro 15,00 Eur. Mechanizmų eksploatavimo sąnaudos sudaro 7,60 Eur kuro išlaidų bei 2,97 Eur nusidėvėjimo sąnaudų. Papildomai skaičiuotinos draudimo, remonto rezervo bei administravimo sąnaudos, kurios kartu sudaro 3,42 Eur. Taip pat turi būti įtrauktas bent minimalus 2 proc. pelningumas – 0,58 Eur. Bendra tokios paslaugos savikaina sudaro 29,57 Eur be PVM. Vidutiniškai sniego nustūmimo darbų reikia atlikti po 13,5 karto per vieną mėnesį. Tai reiškia, kad mėnesio savikaina sudaro apie 29,57 x 13,5 = 399,20 Eur be PVM / mėn. Minimali ekonomiškai pagrįsta šios paslaugos kaina viršija Perkančiosios organizacijos nustatytą maksimalų įkainį. Toks įkainis reiškia, kad tiekėjas objektyviai negali suteikti paslaugos nepatirdamas nuostolio. Perkančioji organizacija neturi teisės nustatyti tokių įkainių, kurie eliminuoja ekonomiškai pagrįstą paslaugų teikimą ir verčia tiekėjus dirbti nuostolingai. Viešųjų pirkimų teisė nereikalauja iš tiekėjų teikti paslaugų žemiau savikainos. Priešingai, perkančioji organizacija privalo nustatyti proporcingas, objektyvias ir konkurencijos neribojančias pirkimo sąlygas. Tokia kainodara eliminuoja ekonominę galimybę teisėtai vykdyti sutartį ir verčia tiekėją veikti nuostolingai. Vadinasi, nustatytas maksimalus įkainis yra dirbtinis, realių sąnaudų neatspindintis ir iš esmės ribojantis konkurenciją, nes dalyvauti gali tik tiekėjai, kurie ignoruoja faktines sąnaudas arba veikia nuostolingai. Dėl nurodytų priežasčių maksimalus 28,00 Eur be PVM įkainis yra nepagrįstas ir naikintinas.

Dėl sniego surinkimo ir nuvežimo maksimalaus įkainio nurodė, kad pirkimo sąlygų 5 priede „Preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai“ nustatytas maksimalus paslaugos 60,00 Eur be PVM įkainis už sniego surinkimą ir nuvežimą (mechanizmo darbo valanda) visiškai neatitinka realių paslaugos suteikimo sąnaudų. Pagal savikainos apskaičiavimą vien kuro sąnaudos sudaro 95,00 Eur už vieną motovalandą. Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos sudaro 15,00 Eur. Mechanizmų nusidėvėjimas sudaro 0,48 Eur. Draudimo, remonto rezervo ir administravimo sąnaudos sudaro 16,01 Eur. Minimalus 2 proc. pelnas sudaro 2,53 Eur. Bendra vienos mechanizmo darbo valandos savikaina sudaro 129,02 Eur be PVM. Perkančiosios organizacijos nustatytas maksimalus 60,00 Eur įkainis yra daugiau nei du kartus mažesnis už realią paslaugos savikainą. Toks įkainis yra nepagrįstas ir objektyviai neleidžia teisėtai bei kokybiškai vykdyti sutarties. Dėl nurodytų priežasčių maksimalus 60,00 Eur be PVM įkainis yra nepagrįstas ir naikintinas.

Dėl dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga maksimalaus įkainio nurodė, kad pirkimo sąlygų 5 priede „Preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai“ nustatytas maksimalus paslaugos įkainis30,00 Eur be PVM už dangų barstymą slydimą mažinančia medžiaga (1000 m²/mėn.) neatitinka realių šios paslaugos sąnaudų. Pagal atliktą skaičiavimą vienkartiniam darbui atlikti darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos sudaro 7,49 Eur. Vien slydimą mažinančios medžiagos sudaro 2,80 Eur. Mechanizmų eksploatavimo ir nusidėvėjimo sąnaudos sudaro 10,57 Eur. Draudimo, remonto rezervo ir administravimo sąnaudos sudaro 5,88 Eur. Minimalus pelnas sudaro 1,04 Eur. Bendra paslaugos savikaina sudaro 27,79 Eur be PVM. Pagal turimus duomenis vidutiniškai barstymo darbus reikia atlikti po 13,5 karto per mėnesį. Tai reiškia, kad mėnesio savikaina sudaro apie 27,79 x 13,5 = 375,17 Eur be PVM / mėn. Pirkimo sąlygose numatyti įkainiai akivaizdžiai neatitinka ekonominės logikos bei realios rinkos situacijos ir suponuoja, kad perkančioji organizacija maksimalų įkainį nustatė ne pagal objektyvius rinkos duomenis, o dirbtinai. Nustatytas maksimalus įkainis yra dirbtinis, realių sąnaudų neatspindintis ir iš esmės ribojantis konkurenciją, nes dalyvauti gali tik tiekėjai, kurie ignoruoja faktines sąnaudas arba veikia nuostolingai. Dėl nurodytų priežasčių maksimalus 30,00 Eur be PVM įkainis yra nepagrįstas ir naikintinas.

Dėl vienkartinio dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga maksimalaus įkainio nurodė, kad pirkimo sąlygų 5 priede „Preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai“ nustatytas maksimalus paslaugos įkainis 12,00 Eur be PVM už vienkartinį dangų barstymą slydimą mažinančia medžiaga (1000 m²/vienkartinis) yra akivaizdžiai nepakankamas. Pagal savikainos apskaičiavimą šios paslaugos savikaina sudaro 22,03 Eur be PVM, įskaitant darbo užmokestį, slydimą mažinančių medžiagų įsigijimą, kuro, mechanizmų nusidėvėjimo, administravimo, draudimo bei kitas būtinas sąnaudas. Perkančiosios organizacijos nustatytas maksimalus 12,00 Eur įkainis yra gerokai mažesnis už realią paslaugos savikainą. Tokia kainos riba paneigia pačią galimybę pateikti ekonomiškai pagrįstą pasiūlymą. Tokiu būdu perkančioji organizacija ne užtikrina racionalų lėšų naudojimą, o priešingai – nustato objektyviai neįvykdomas sąlygas, kurios riboja konkurenciją ir eliminuoja tiekėjus, veikiančius teisėtai bei ekonomiškai pagrįstai. Dėl nurodytų priežasčių maksimalus 12,00 Eur be PVM įkainis yra nepagrįstas ir naikintinas.

Dėl sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymo maksimalaus įkainio nurodė, kad pirkimo sąlygų 5 priede „Preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai“ nustatytas maksimalus 2,00 Eur be PVM įkainis už sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymą (100 m²) neatitinka realių šios paslaugos suteikimo sąnaudų. Pagal savikainos apskaičiavimą dviejų darbuotojų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos sudaro 7,94 Eur. Mechanizmų eksploatavimo bei nusidėvėjimo sąnaudos sudaro 10,57 Eur. Draudimo, remonto rezervo ir administravimo sąnaudos sudaro 2,57 Eur. Minimalus pelnas sudaro 0,42 Eur. Bendra paslaugos savikaina sudaro 21,50 Eur be PVM. Perkančiosios organizacijos nustatytas maksimalus 2,00 Eur įkainis yra daugiau nei dešimt kartų mažesnis už realią savikainą. Nustatytas maksimalus įkainis yra dirbtinis, realių sąnaudų neatspindintis ir iš esmės ribojantis konkurenciją, nes dalyvauti gali tik tiekėjai, kurie ignoruoja faktines sąnaudas arba veikia nuostolingai. Dėl nurodytų priežasčių maksimalus 2,00 Eur be PVM įkainis yra nepagrįstas ir naikintinas.

Dėl šaligatvių, takų ir laiptų priežiūros nesant sniego dangos maksimalaus įkainio nurodė, kad pirkimo sąlygų 5 priede „Preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai“ nustatytas maksimalus paslaugos 0,80 Eur be PVM įkainis už šaligatvių, takų ir laiptų priežiūrą nesant sniego dangos (100 m²) taip pat yra nepagrįstas. Pagal savikainos apskaičiavimą darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos sudaro 1,58 Eur. Medžiagų sąnaudos sudaro 0,14 Eur. Mechanizmų eksploatavimo ir nusidėvėjimo sąnaudos sudaro 0,50 Eur. Draudimo, remonto rezervo ir administravimo sąnaudos sudaro 1,16 Eur. Minimalus pelnas sudaro 0,07 Eur. Bendra paslaugos savikaina sudaro 3,72 Eur be PVM. Perkančiosios organizacijos nustatytas maksimalus įkainis yra beveik penkis kartus mažesnis už realią šios paslaugos savikainą. Todėl toks įkainis neatitinka objektyvių rinkos sąlygų, yra dirbtinai sumažintas ir nepagrįstai riboja tiekėjų galimybes pateikti ekonomiškai pagrįstus pasiūlymus. Nustatytas maksimalus įkainis yra dirbtinis, realių sąnaudų neatspindintis ir iš esmės ribojantis konkurenciją, nes dalyvauti gali tik tiekėjai, kurie ignoruoja faktines sąnaudas arba veikia nuostolingai. Dėl nurodytų priežasčių maksimalus 0,80 Eur be PVM įkainis yra nepagrįstas ir naikintinas.

Maksimali pirkimo vertė ir maksimalūs įkainiai atlieka skirtingas funkcijas. Maksimali pirkimo vertė nustato bendrą finansinę ribą, kurios perkančioji organizacija negali viršyti vykdydama Sutartį, tuo tarpu maksimalūs įkainiai reguliuoja atskirų paslaugų kainodarą ir užtikrina, kad atskiros paslaugos nebūtų įkainojamos neproporcingai ar ekonomiškai nepagrįstai. Todėl vien aplinkybė, kad pirkimo dokumentuose buvo nustatyta maksimali pirkimo vertė, savaime nepaneigia perkančiosios organizacijos teisės nustatyti ir maksimalius įkainius. Maksimalių įkainių nustatymas konkrečioms paslaugoms yra teisėta ir objektyviai pagrįsta priemonė, skirta užtikrinti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą racionalaus lėšų naudojimo principą. Maksimalūs įkainiai pirkime nustatyti ne paslaugų grupėms ar visam pirkimo objektui, bet kiekvienai konkrečiai paslaugai atskirai. Vien maksimalios pirkimo vertės nustatymas savaime neužtikrina apsaugos nuo kainodaros iškraipymų. Maksimali pirkimo vertė pati savaime neužkerta kelio situacijoms, kai tiekėjai atskirų paslaugų kainodarą paskirsto netolygiai – vienų paslaugų įkainius dirbtinai sumažina, o kitų nepagrįstai padidina. Perkančioji organizacija neprivalo pritaikyti pirkimo sąlygų prie individualių konkrečių tiekėjų veiklos modelių, gamybinių pajėgumų ar kainodaros sprendimų. Todėl vien tai, kad skirtingi tiekėjai turi nevienodą sąnaudų struktūrą ar taiko skirtingus kainodaros modelius, nereiškia, kad perkančioji organizacija netenka teisės nustatyti tam tikrų ekonominių ribų ar kainodaros reikalavimų. Priešingu atveju būtų paneigta pati perkančiosios organizacijos teisė nustatyti pirkimo sąlygas, nes praktiškai kiekviename pirkime egzistuoja tiekėjų, kurių veiklos organizavimas, kaštų struktūra ir pelningumo lūkesčiai skiriasi.

Nesutinka, kad pirkime nustatyti maksimalūs įkainiai yra nepagrįsti. Maksimalūs įkainiai buvo nustatyti vertinant perkančiosios organizacijos turimus duomenis apie ankstesnės sutarties vykdymą, faktiškai taikytus įkainius bei rinkoje egzistuojančias kainas. Atsakovė vertino 2023 m. vykdyto analogiško viešojo pirkimo rezultatus. Šio pirkimo pagrindu 2023-08-22 su ieškove UAB „Raguvilė“ buvo sudaryta Plungės miesto gatvių, šaligatvių, aikščių, skverų, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių, laiptų ir žaliųjų plotų (neapimant žolės pjovimo) priežiūros sutartis (toliau – Sutartis). Pagal šią Sutartį analogiškos paslaugos buvo teikiamos nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2026 m. birželio mėn. (Pirkimas paskelbtas 2026 m. gegužės mėn.), todėl nustatydama naujo pirkimo maksimalius įkainius atsakovė disponavo ne tik pirkimo procedūros metu pateiktais pasiūlymais, bet ir beveik trejų metų faktine šių paslaugų vykdymo praktika. Vertinant Sutarties pagrindu susiformavusius įkainius reikšminga ir tai, kad 2023 m. pirkime dalyvavo keturi tiekėjai – UAB „Raguvilė“, UAB „Ecoservice“, UAB „Vakarų švara“ ir UAB „Šilutės komunalininkas“. Todėl Sutartyje taikyti įkainiai buvo nustatyti konkurencijos sąlygomis ir atspindėjo rinkos dalyvių pasiūlytas analogiškų paslaugų kainas. 2023 m. pirkimo metu tiekėjų pasiūlyti kai kurių šioje byloje ginčijamų paslaugų įkainiai buvo iš esmės vienodi arba skyrėsi nežymiai. Tai patvirtina, kad atsakovė, nustatydama naujo Pirkimo maksimalius įkainius, rėmėsi ne vieno tiekėjo individualia kainodara, bet konkurencijos sąlygomis susiformavusiu rinkos kainų lygiu. Be to, dėl atskirų paslaugų buvo atliekamas papildomas rinkos vertinimas. Nustatant sniego surinkimo ir nuvežimo (vienkartinio) paslaugos maksimalų įkainį 2026 m. sausio–vasario mėn. buvo surinkti kelių rinkos dalyvių komerciniai pasiūlymai, įskaitant ir pačios ieškovės pateiktą pasiūlymą. Šie duomenys buvo naudojami nustatant atitinkamos paslaugos maksimalią kainos ribą. UAB „Vakarų švara“, kuri dalyvavo pirkime ir 2023 m., pateikė pasiūlymą ir šiame pirkime. Atitinkamai jos įkainiai arba nepasikeitė, arba netgi yra mažesni nei siūlyti 2023 m. Ši aplinkybė patvirtina, kad pirkime nustatyti maksimalūs įkainiai atitinka rinkos sąlygas ir nepaneigia tiekėjų galimybės pateikti ekonomiškai pagrįstus bei konkurencingus pasiūlymus.

Tiekėjas, ginčydamas perkančiosios organizacijos nustatytus ekonominius parametrus, privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti, kad konkrečiu atveju buvo akivaizdžiai pažeisti viešųjų pirkimų principai ar nustatytos ekonomiškai nepagrįstos pirkimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė. Teiginius apie tariamai nepagrįstai mažus maksimalius įkainius ji grindžia išimtinai savo pačios sudarytais savikainos skaičiavimais, paremtais individualiomis prielaidomis dėl darbo organizavimo, technikos naudojimo, kuro sąnaudų, administracinių išlaidų ir kitų kaštų paskirstymo. Tačiau ieškovė nepateikė jokių objektyvių rinkos tyrimų, ekonominių analizių, ekspertinių vertinimų ar kitų nepriklausomų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pirkime nustatyti maksimalūs įkainiai neatitinka rinkos sąlygų. Vien tiekėjo vidiniai skaičiavimai savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis.

Dėl sniego nustūmimo gatvėse ir aikštelėse maksimalaus įkainio nurodė, kad ieškovės argumentai, kad 28 Eur įkainis yra per mažas, nes neva paslaugos savikaina yra 29,57 Eur, prieštarauja tiek faktinei ankstesnės sutarties vykdymo praktikai, tiek pačios ieškovės veiksmams šiame Pirkime. Pagal 2023-08-22 su ieškove sudarytą Plungės miesto gatvių, šaligatvių, aikščių, skverų, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių, laiptų ir žaliųjų plotų (neapimant žolės pjovimo) priežiūros viešojo pirkimo sutartį 2023–2026 m. laikotarpiu sniego nustūmimo gatvėse ir mašinų stovėjimo aikštelėse paslauga buvo teikiama už 25 Eur/1000 m²/mėn. be PVM įkainį. Tuo tarpu nagrinėjamame pirkime nustatytas maksimalus šios paslaugos įkainis sudaro 28 Eur/1000 m²/mėn. be PVM, t. y. yra daugiau kaip 12 proc. didesnis už anksčiau taikytą įkainį. Perkančioji organizacija įvertino galimą paslaugų teikimo sąnaudų augimą ir nustatė didesnį įkainį nei buvo taikomas ankstesnės sutarties vykdymo metu. Tai, kad pati ieškovė šiame pirkime pasiūlė būtent (duomenys neskelbtini) įkainį, o kitas pirkime dalyvavęs tiekėjas – UAB „Vakarų švara“ – pasiūlė (duomenys neskelbtini) įkainį, šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas įkainis neužkirto kelio tiekėjams dalyvauti pirkime ir pateikti konkurencingus pasiūlymus. Be to, ieškovė savo skaičiavimus grindžia vidutiniu išvažiavimų skaičiumi (13,5), tačiau nei pirkimo dokumentuose, nei pagal sutartį išvažiavimas nėra apibrėžtas kaip paslaugos matavimo ar apmokėjimo vienetas. Atsiskaitymas už paslaugas siejamas su pirkime nustatytais paslaugų vienetais (1000 m² per mėnesį arba 1000 m² vienkartinės paslaugos), o ne su tiekėjo vidinėje apskaitoje naudojamu išvažiavimų skaičiumi. Todėl vien nurodytas vidutinis išvažiavimų skaičius savaime neleidžia nustatyti vieno paslaugos vieneto savikainos. Be to, ieškovė nepateikia duomenų apie faktiškai kiekvieno išvažiavimo metu suteiktų paslaugų apimtį. Iš pateiktų skaičiavimų nėra galimybės nustatyti, kokie plotai buvo valomi kiekvieno išvažiavimo metu, kiek paslaugos vienetų buvo faktiškai suteikta ir kokiu pagrindu nurodytos sąnaudos priskirtos būtent vienam 1000 m²/mėn. paslaugos vienetui. Todėl nėra galimybės patikrinti, ar ieškovės nurodoma 29,57 Eur savikaina iš tiesų tenka pirkime nustatytam paslaugos vienetui. Taip pat ieškovės skaičiavimuose neatsižvelgiama į faktinį paslaugų teikimo modelį. Gatvių priežiūros technika daugeliu atvejų tuo pačiu išvažiavimu atlieka ne tik sniego nustūmimo, bet ir dangų barstymo slydimą mažinančiomis medžiagomis darbus, už kuriuos numatytas atskiras įkainis. Vadinasi, vieno išvažiavimo metu teikiamos kelios paslaugos, todėl nėra pagrindo visas tokio išvažiavimo sąnaudas priskirti vien tik sniego nustūmimo paslaugai. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neįrodė, kad pirkime nustatytas 28 Eur/1000 m²/mėn. be PVM maksimalus įkainis neatitinka realių paslaugos teikimo sąnaudų ar riboja konkurenciją.

Dėl sniego surinkimo ir nuvežimo (vienkartinio) maksimalaus įkainio nurodė, kad ieškovės argumentai, kad pirkime nustatytas maksimalus 60,00 Eur be PVM įkainis už sniego surinkimo ir nuvežimo paslaugą (mechanizmo darbo valanda) yra nepagrįstas, nes pagal jos pačios atliktą skaičiavimą šios paslaugos savikaina neva sudaro 129,02 Eur be PVM už valandą nepagrįsti. Atsakovė 2026 m. sausio – vasario mėn. vykdė rinkos apklausas ir rinko duomenis apie analogiškų paslaugų kainas. Duomenys buvo renkami ir paslaugos perkamos įvykus ekstremaliam įvykiui dėl snygio. Tarp apklaustų ūkio subjektų buvo ir pati ieškovė. 2026 m. sausio mėn. vykdytos rinkos apklausos metu ieškovė UAB „Raguvilė“ pateikė pasiūlymą analogiškas paslaugas teikti šiais įkainiais (40–60 Eur/val. be PVM). Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė jau teigia, kad reali šių paslaugų savikaina sudaro net 129,02 Eur/val. be PVM ir kad už mažesnę kainą šių paslaugų teikimas esą yra ekonomiškai neįmanomas. Tačiau analogiškus įkainius pateikė ir kiti rinkos dalyviai, kas papildomai patvirtina, kad tokios kainos atitinka rinkoje susiklosčiusį kainų lygį. Visų apklaustų ūkio subjektų pasiūlytos kainos pateko į 35–65 Eur/val. be PVM intervalą, todėl rinkos tyrimo rezultatai nuosekliai patvirtino, kad pirkime nustatytas 60 Eur/val. maksimalus įkainis atitiko rinkos sąlygas. Atsižvelgus į tai, ieškovės pozicija grindžiama ne objektyviais rinkos duomenimis, o jos pačios sudarytais teoriniais skaičiavimais, kurie prieštarauja tiek jos pačios komerciniam pasiūlymui, tiek kitų rinkos dalyvių pasiūlytoms kainoms. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas įkainis yra nepagrįstas, neatitinkantis rinkos sąlygų ar ribojantis tiekėjų konkurenciją.

Dėl dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga maksimalaus įkainio nurodė, kad nepagrįsti ieškovės argumentai dėl nustatyto maksimalaus 30,00 Eur be PVM įkainio, nes pagal jos atliktus skaičiavimus vienkartinio paslaugos atlikimo savikaina sudaro 27,79 Eur be PVM, o vidutiniškai per mėnesį šiuos darbus neva reikia atlikti 13,5 karto, todėl reali šios paslaugos savikaina siekia 375,17 Eur be PVM per mėnesį. Ieškovės skaičiavimas paremtas klaidinga prielaida, kad kiekvienam dangų barstymo atvejui tenka visos su technikos išvažiavimu susijusios sąnaudos. Toks skaičiavimo būdas neatitinka faktinio paslaugų teikimo modelio ir neišvengiamai lemia dirbtinį savikainos padidinimą, nes tos pačios darbo, kuro, technikos eksploatavimo ir administravimo sąnaudos skirtingoms žiemos priežiūros paslaugoms priskiriamos pakartotinai. Todėl ieškovės pateikti skaičiavimai negali būti laikomi patikimu pagrindu vertinti ginčijamo įkainio pagrįstumą. Įprastai didžioji dalis dangų barstymo darbų atliekama kartu su sniego valymo darbais, t. y. tuo pačiu technikos vienetu ir tuo pačiu išvažiavimu vykdomas tiek sniego valymas, tiek dangų barstymas slydimą mažinančia medžiaga. Todėl nėra pagrindo kiekvienam barstymo atvejui papildomai priskirti visas išvažiavimo sąnaudas. Kitaip tariant, tais atvejais, kai dangų barstymas atliekamas kartu su sniego valymu, pagrindinės darbo užmokesčio, kuro, technikos eksploatavimo, nusidėvėjimo ir administravimo sąnaudos jau yra patiriamos vykdant sniego valymo darbus. Dėl šios priežasties ieškovės pasirinkta metodika dirbtinai padidina deklaruojamą paslaugos savikainą, nes tos pačios sąnaudos faktiškai apskaitomos antrą kartą. Pati ieškovė pateikusi pasiūlymą už dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga paslaugą nurodė būtent (duomenys neskelbtini) įkainį, tuo patvirtino esanti pasirengusi vykdyti sutartį būtent tokiomis kainodaros sąlygomis. Analogišką poziciją patvirtina ir kito pirkime dalyvavusio tiekėjo – UAB „Vakarų švara“ – pasiūlymas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas įkainis ne tik yra priimtinas rinkos dalyviams, bet ir leidžia pateikti konkurencingus pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad ginčijamas įkainis neatitinka rinkos sąlygų, neleidžia ekonomiškai pagrįstai teikti paslaugų ar riboja konkurenciją, yra paneigiami tiek faktine paslaugų teikimo praktika, tiek pačios ieškovės ankstesne komercine veikla, tiek jos pateiktu pasiūlymu šiame pirkime, tiek kitų rinkos dalyvių elgesiu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas įkainis yra nepagrįstas, neatitinkantis rinkos sąlygų ar ribojantis konkurenciją.

Dėl vienkartinio dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga maksimalaus įkainio nurodė, kad ieškovės argumentai, kad pirkime nustatytas maksimalus 12,00 Eur be PVM įkainis už vienkartinį dangų barstymą slydimą mažinančia medžiaga yra nepagrįstas, nes pagal jos atliktą skaičiavimą šios paslaugos savikaina neva sudaro 22,03 Eur be PVM, nepagrįsti. Ieškovės argumentai grindžiami išimtinai jos pačios atliktu savikainos skaičiavimu. Tačiau vien tiekėjo pateiktas vidinis sąnaudų vertinimas savaime neįrodo, kad pirkime nustatytas maksimalus įkainis neatitinka rinkos sąlygų, yra ekonomiškai nepagrįstas ar riboja konkurenciją. Priešingai, objektyvūs duomenys rodo, kad pati ieškovė analogišką paslaugą teikė už reikšmingai mažesnį įkainį. Pagal ankstesnę Sutartį vienkartinio dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga paslaugos įkainis sudarė 9,20 Eur/1000 m² be PVM. Vykdant minėtą pirkimą maksimalus leistinas šios paslaugos įkainis buvo nustatytas 15 Eur/1000 m² be PVM, tačiau pati ieškovė pasiūlė paslaugas teikti už 9,20 Eur/1000 m² be PVM įkainį ir šia kaina iki 2026 m. birželio mėn. vykdė sutartį. Ieškovė analogiškas paslaugas teikė už daugiau nei du kartus mažesnį įkainį nei jos dabar deklaruojama tariama savikaina. Ieškovė nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie paaiškintų tokį esminį neatitikimą tarp jos pačios anksčiau pasiūlytų įkainių ir šioje byloje pateikiamų skaičiavimų. Nepaisant dabar reiškiamų teiginių apie tariamą įkainio nepakankamumą, ieškovė siekė dalyvauti pirkime ir būti pripažinta jo laimėtoja. Ginčijamas maksimalus įkainis nėra dirbtinis, neatitinkantis rinkos sąlygų ar ribojantis konkurenciją. Priešingai, faktiniai pirkimo duomenys rodo, kad rinkoje egzistuoja tiekėjai, kurie ne tik sutinka vykdyti sutartį laikydamiesi ginčijamų reikalavimų, bet ir siūlo reikšmingai mažesnius įkainius nei nustatyta maksimali riba.

Dėl sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymo maksimalaus įkainio nurodė, kad ieškovės argumentai, kad pirkime nustatytas maksimalus 2,00 Eur be PVM įkainis už sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymą (100 m²) nepagrįstas, nes pagal jos atliktą skaičiavimą šios paslaugos savikaina sudaro 21,50 Eur be PVM už 100 m², nepagrįsti. Pagal 2023-08-22 su ieškove sudarytą Sutartį analogiška paslauga buvo teikiama už 0,80 Eur/100 m² be PVM įkainį. Tuo tarpu nagrinėjamame pirkime maksimalus šios paslaugos įkainis nustatytas 2,00 Eur/100 m² be PVM, t. y. daugiau kaip du kartus didesnis nei buvo taikomas pagal Sutartį. Nepaisant to, ieškovė šioje byloje teigia, kad tos pačios paslaugos savikaina sudaro net 21,50 Eur/100 m² be PVM. Tai reikštų, kad pagal Sutartį analogiškos paslaugos buvo teikiamos už daugiau nei 26 kartus mažesnį įkainį nei dabar ieškovės deklaruojama tariama savikaina. Ieškovė nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie paaiškintų tokį esminį neatitikimą tarp jos pačios anksčiau taikytų įkainių ir šioje byloje pateikiamų skaičiavimų. Ieškovės pateiktas savikainos skaičiavimas taip pat grindžiamas akivaizdžiai nepagrįstomis prielaidomis. Darbo sąnaudų dalyje nurodoma, kad 100 m² ploto nuvalymui reikalingi du darbuotojai. Pažymi, jog sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymas yra mechanizuota paslauga, atliekama naudojant tam skirtą techniką, todėl tam užtenka vieno darbuotojo, kas reiškia, jog ieškovės pateikti skaičiavimai nėra teisingi. Nepagrįstos ir ieškovės nurodytos kuro sąnaudos. Ieškovė kuro sąnaudas apskaičiuoja taikydama 20 l/100 km kuro normą ir 1,90 Eur/l kuro kainą, tačiau vieno 100 m² ploto nuvalymui priskiria 7,60 Eur kuro sąnaudų. Tai reiškia, kad vienam 100 m² ploto vienetui nuvalyti priskiriamas maždaug 4 litrų kuro sunaudojimas. Vertinant vidutinį 1,5 m pločio šaligatvį, 100 m² plotui nuvalyti reikia įveikti apie 66,7 m atstumą. Taikant pačios ieškovės naudojamą 20 l/100 km kuro normą, tokiam atstumui tenkantis kuro kiekis sudarytų apie 0,013 litro kuro, kurio vertė, taikant 1,90 Eur/l kuro kainą, sudarytų apie 0,03 Eur.

Dėl šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymo slidumui mažinti maksimalaus įkainio nurodė, kad ieškovės argumentai, kad pirkime nustatytas maksimalus 2,00 Eur be PVM įkainis už šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymą slidumui mažinti yra nepagrįstas, nes pagal jos atliktą skaičiavimą šios paslaugos savikaina neva sudaro 23,10 Eur be PVM už 100 m², nepagrįsti. Ankstesnės Sutarties dėl tų pačių paslaugų vykdymo metu ieškovė šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymo slidumui mažinti paslaugą teikė už 1,00 Eur/100 m² be PVM įkainį. Tuo tarpu šiame pirkime maksimalus šios paslaugos įkainis nustatytas 2,00 Eur/100 m² be PVM, t. y. dvigubai didesnis nei ieškovės anksčiau taikytas įkainis. Nepaisant to, ieškovė šioje byloje teigia, kad tos pačios paslaugos savikaina sudaro net 23,10 Eur/100 m² be PVM. Ieškovės deklaruojama savikaina yra daugiau kaip 23 kartus didesnė už jos pačios anksčiau taikytą įkainį, nors ieškovė nepateikia jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokį esminį savikainos padidėjimą. Ieškovės skaičiavimai nepagrįsti ir dėl darbo sąnaudų. Šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymui slidumą mažinančia medžiaga pakanka vieno darbuotojo, kuris valdo barstymo mechanizmą. Todėl ieškovės skaičiavime 100 m² ploto pabarstymui priskirtos dviejų darbuotojų darbo sąnaudos yra nepagrįstos. Ieškovė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių mechanizuotam tokios apimties darbui atlikti būtų būtinas antras darbuotojas. Dėl šios priežasties ieškovės nurodyta 7,94 Eur darbo sąnaudų suma yra dirbtinai padidinta. Nepagrįstos ir ieškovės nurodytos kuro sąnaudos. Ieškovė 100 m² šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymui priskiria 7,60 Eur kuro sąnaudų. Kadangi pati ieškovė kuro kainą skaičiuoja taikydama 1,90 Eur/l kainą, tai reiškia, kad vien 100 m² ploto pabarstymui priskiriamas 4 litrų kuro sunaudojimas. Toks skaičiavimas nesuderinamas su pačios ieškovės nurodyta kuro norma. Ieškovė kuro sąnaudas grindžia 20 l/100 km norma. Vertinant vidutinį 1,5 m pločio šaligatvį, 100 m² plotui pabarstyti reikia įveikti apie 66 m atstumą. Taikant pačios ieškovės nurodytą 20 l/100 km kuro normą, tokiam atstumui tenkantis kuro kiekis sudarytų apie 0,013 l kuro. Šio kuro vertė, taikant ieškovės nurodytą 1,90 Eur/l kainą, sudarytų apie 0,03 Eur. Nepaisant to, ieškovė tam pačiam 100 m² plotui priskiria ne 0,013 l, o 4 l kuro sunaudojimą, kurio vertė sudaro 7,60 Eur. Ieškovės skaičiavimuose tam pačiam darbui priskirtas kuro kiekis daugiau kaip 300 kartų viršija kuro kiekį, kuris susidarytų taikant pačios ieškovės nurodytą 20 l/100 km kuro normą. Ieškovė nepateikia jokio paaiškinimo, kaip atsirado šis akivaizdus neatitikimas, todėl jos pateiktas kuro sąnaudų skaičiavimas negali būti laikomas patikimu ar pagrįstu. Ieškovės skaičiavimai iškreipia realų paslaugų teikimo modelį. Šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymo darbai praktikoje dažnai atliekami kartu su sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymo darbais, naudojant tą pačią techniką, tą patį darbuotojų išvažiavimą ir tas pačias organizacines sąnaudas. Todėl ieškovės pasirinktas skaičiavimo būdas, kai darbo užmokesčio, kuro, technikos eksploatavimo, nusidėvėjimo ir kitos bendrosios sąnaudos priskiriamos išimtinai pabarstymo paslaugai, dirbtinai padidina deklaruojamą šios paslaugos savikainą ir neatspindi faktinio paslaugų vykdymo. Be to, ieškovė pateikusi pasiūlymą šiame pirkime ir už šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymo slidumui mažinti paslaugą nurodė (duomenys neskelbtini) įkainį. Be to, pirkime pasiūlymą pateikė ir kitas tiekėjas. Ieškovė neįrodė savo teiginio, kad pirkime nustatytas 2,00 Eur/100 m² be PVM įkainis neatitinka rinkos sąlygų, objektyviai neleidžia teikti paslaugų ar riboja konkurenciją.

Dėl šaligatvių, takų ir laiptų priežiūros nesant sniego dangos maksimalaus įkainio nurodė, kad su ieškovės teiginiais, kad pirkime nustatytas maksimalus 0,80 Eur/100 m² be PVM įkainis už šaligatvių, takų ir laiptų priežiūrą nesant sniego dangos yra nepagrįstas, nes pagal jos pateiktą skaičiavimą šios paslaugos savikaina sudaro 3,72 Eur/100 m² be PVM, nesutinka. Visų pirma, pagal 2023–2026 m. laikotarpiu ieškovės vykdytą Sutartį šios paslaugos įkainis buvo 0,80 Eur/100 m² be PVM, ir ieškovė už šį įkainį paslaugą faktiškai teikė. Ieškovės pateikti skaičiavimai grindžiami prielaida, kad kiekvienam 100 m² plotui prižiūrėti tenka 10 minučių vieno darbuotojo darbo laiko. Būtent šios prielaidos pagrindu ieškovė darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudas apskaičiuoja 1,58 Eur/100 m². Tačiau ši prielaida neatitinka faktinių paslaugos vykdymo duomenų. 2026 m. sausio–balandžio mėnesiais ieškovė, teikdama šią paslaugą, prižiūrėjo 18 918,97 vnt. po 100 m² šaligatvių, takų ir laiptų plotų. Jeigu kiekvienam tokiam vienetui iš tiesų būtų reikėję po 10 minučių darbuotojo darbo laiko, bendra darbo laiko apimtis sudarytų 189 189,70 min., arba 3 153,16 val. Per keturių mėnesių laikotarpį tai sudarytų 788,29 val. per mėnesį. Skaičiuojant pagal 160 val. mėnesinę darbo laiko normą, tokiai darbo apimčiai reikėtų apie 4,9 darbuotojo vien šiai paslaugai teikti. Toks rezultatas nesuderinamas su faktiniu paslaugos organizavimu, nes ankstesnės sutarties vykdymo metu šiai paslaugai iš esmės buvo pasitelktas vienas darbuotojas. Taigi faktiniai paslaugos vykdymo duomenys paneigia ieškovės taikomą 10 min./100 m² darbo laiko prielaidą. Net vertinant, kad vienas darbuotojas keturis mėnesius visą darbo laiką būtų skyręs tik šiai paslaugai, vienam 100 m² plotui tektų apie 2,03 minutės darbo laiko. Šis dydis gaunamas 640 val. keturių mėnesių darbo laiką, t. y. 38 400 min., padalijus iš faktiškai prižiūrėtų 18 918,97 vnt. po 100 m². Taikant pačios ieškovės nurodytą darbo sąnaudų dydį, kai 10 minučių darbo laiko vertė sudaro 1,58 Eur, 2,03 minutės darbo laiko vertė sudarytų apie 0,32 Eur/100 m². Ieškovės skaičiavimas nepagrįstas ir dėl kitų sąnaudų priskyrimo. Ieškovė kiekvienam 100 m² vienetui priskiria 0,14 Eur šiukšlių maišo sąnaudų, 0,48 Eur mechanizmų nusidėvėjimo sąnaudų, 0,90 Eur privalomojo draudimo sąnaudų, 0,26 Eur remonto rezervo, 0,27 Eur administravimo sąnaudų ir 0,07 Eur pelno. Tačiau ieškovė nepagrindžia, kad šios sąnaudos kiekvienam 100 m² plotui faktiškai patiriamos būtent tokia apimtimi. Ieškovės skaičiavimo nepagrįstumą patvirtina ir ieškovės nurodomos privalomojo draudimo išlaidos. Ieškovė nurodo, kad 0,90 Eur yra vienos dienos privalomojo draudimo sąnauda, tačiau visą šią sumą priskiria vienam 100 m² plotui. Vienos dienos draudimo sąnauda nėra patiriama kiekvienam 100 m² plotui atskirai. Ji turi būti paskirstoma visai per atitinkamą dieną suteiktų paslaugų apimčiai. Be to, ieškovės skaičiavimas neatitinka faktinio paslaugos pobūdžio. Šaligatvių, takų ir laiptų priežiūra nesant sniego dangos nėra pavienis kiekvieno 100 m² ploto tvarkymas, kuriam kiekvieną kartą savarankiškai patiriamos visos darbo, technikos, draudimo, remonto ir administravimo sąnaudos. Tai yra maršrutu vykdoma miesto teritorijų priežiūros paslauga, kai per tą patį darbo laiką, tą patį išvažiavimą ir naudojant tuos pačius resursus prižiūrimi didesni plotai. Todėl ieškovės pasirinktas skaičiavimo metodas iškreipia realią paslaugos savikainą: vietoje sąnaudų paskirstymo pagal faktinę paslaugų teikimo apimtį, jos mechaniškai priskiriamos kiekvienam 100 m² vienetui. Toks skaičiavimas negali būti laikomas objektyviu ir patikimu paslaugos savikainos pagrindimu. Ginčijamas įkainis neužkirto kelio tiekėjams dalyvauti pirkime ir pateikti pasiūlymus.

Dėl sniego surinkimo ir nuvežimo maksimalaus įkainio nurodė, kad perkančioji organizacija nepateikė nė vieno ekonominio skaičiavimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kokiu būdu buvo apskaičiuotas pirkimo dokumentuose nustatytas 60,00 Eur be PVM maksimalus įkainis. Byloje nėra jokių duomenų apie šio įkainio sąnaudų struktūrą, jį sudarančius elementus, taikytas ekonomines prielaidas ar skaičiavimo metodiką. Perkančioji organizacija taip pat nepaaiškino, kaip jos nustatytas įkainis turėtų padengti objektyviai būtinas paslaugos teikimo sąnaudas. Perkančioji organizacija nepaneigė ieškovės pateiktų savikainos skaičiavimų. Atsiliepime nenurodyta, kurie konkretūs ieškovės apskaičiavimo elementai yra neteisingi, nepagrįsti ar pertekliniai, nepateikta jokių alternatyvių kuro, darbo užmokesčio, technikos eksploatavimo, administravimo ar kitų sąnaudų skaičiavimų. Ieškovės pateikti ekonominiai duomenys liko nepaneigti. Perkančiosios organizacijos argumentai dėl rinkos apklausų, kitų tiekėjų pasiūlymų ar galimų darbų organizavimo ypatumų nepakeičia šios išvados, nes jie nėra pagrįsti ekonominiais skaičiavimais ir neatsako į esminį klausimą – kokiu objektyviu pagrindu buvo nustatytas būtent 60,00 Eur be PVM maksimalus įkainis. Vien bendro pobūdžio teiginiai negali paneigti detalių savikainos apskaičiavimų.

Dėl dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga maksimalaus 30 Eur įkainio nurodė, kad perkančiosios organizacijos argumentas, kad didžioji dalis dangų barstymo darbų atliekama kartu su sniego valymo darbais, nepaneigia ieškovės pateikto šios paslaugos savikainos apskaičiavimo. Ieškovė byloje pateikė būtent dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga paslaugos savikainos skaičiavimus, kuriuose įvertintos šiai paslaugai tenkančios darbo užmokesčio, medžiagų, technikos eksploatavimo, nusidėvėjimo, draudimo, remonto rezervo, administravimo ir minimalaus pelno sąnaudos. Šių skaičiavimų perkančioji organizacija nepaneigė, nenurodė konkrečių jų trūkumų ir nepateikė jokių alternatyvių ekonominių skaičiavimų. Vien aplinkybė, kad tam tikrais atvejais barstymo darbai atliekami kartu su sniego valymo darbais, savaime nereiškia, kad barstymo paslaugos savikaina sumažėja iki pirkimo dokumentuose nustatyto maksimalaus įkainio. Tiek barstymo medžiagos, tiek darbo jėgos, technikos eksploatavimo, administravimo ir kitos sąnaudos dėl to neišnyksta – jos vis tiek yra patiriamos ir turi būti ekonomiškai pagrįstai priskirtos konkrečioms paslaugoms. Perkančioji organizacija nepateikė jokių ekonominių skaičiavimų, kurie pagrįstų jos teiginį, jog darbų atlikimas vieno išvažiavimo metu lemia tokį sąnaudų sumažėjimą, kad maksimalus 30,00 Eur be PVM įkainis tampa pakankamas. Atsiliepime nenurodyta, kokios konkrečios sąnaudos sumažėja, kokia apimtimi jos sumažėja ir kokiu skaičiavimo metodu remiantis padaryta tokia išvada. Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė pateikė pasiūlymą nurodė, kad ieškovė pasiūlymą pirkime pateikė, kad pagrįstų bei savo veiksmais patvirtintų savo suinteresuotumą pirkimu, nes ieškinius teikti gali tik suinteresuoti asmenys. Vien toks ieškovės veiksmas jokiu būdu nereiškia, jog ieškovė pripažįsta pirkimo sąlygų tariamą teisėtumą, taip pat tai nereiškia, jog ginčijamos pirkimo sąlygos iš neteisėtų tampa teisėtomis. Be to nurodymas, kad pirkime pasiūlymus pateikė ir kiti rinkos dalyviai, nereiškia, jog pirkimo sąlygos iš neteisėtų tampa teisėtomis.

Dėl vienkartinio dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga maksimalaus įkainio nurodė, kad vien aplinkybė, kad ieškovė ankstesniame pirkime analogišką paslaugą teikė už mažesnį įkainį, savaime neįrodo, jog pirkimo dokumentuose nustatytas maksimalus 12,00 Eur be PVM įkainis yra ekonomiškai pagrįstas. Ankstesnis pasiūlymas buvo rengiamas pagal tuo metu turėtą informaciją ir prognozuotas vykdymo sąlygas, tuo tarpu faktinė sutarties vykdymo praktika atskleidė aplinkybes, kurių objektyviai nebuvo galima įvertinti pasiūlymo pateikimo metu. Dėl perkančiosios organizacijos darbų organizavimo darbai buvo atliekami gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis, reikalavo didesnių darbo laiko, degalų, technikos ir slydimą mažinančių medžiagų sąnaudų, o siekiant pasiekti techninėje specifikacijoje nustatytus kokybės reikalavimus neretai buvo būtini pakartotiniai pravažiavimai bei papildomi darbai. Rangovas neturi galimybės pasirinkti nei darbų pradžios momento, nei jų intensyvumo, nes užsakymo laiką nustato perkančioji organizacija. Dėl šių priežasčių vienkartinės dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga paslaugos savikaina turi būti vertinama ne pagal teorines prielaidas ar ankstesnius pasiūlymus, bet pagal faktines sutarties vykdymo sąlygas ir realiai patiriamas sąnaudas. Būtent šiomis aplinkybėmis grindžiamas ieškovės pateiktas savikainos apskaičiavimas. Perkančioji organizacija šių skaičiavimų nepaneigė, nepagrindė, kokiais ekonominiais skaičiavimais buvo nustatytas maksimalus 12,00 Eur be PVM įkainis. Nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pirkimo dokumentuose nustatytas maksimalus įkainis yra ekonomiškai pagrįstas, o vien bendro pobūdžio teiginiai ar nuorodos į kitų tiekėjų dalyvavimą pirkime negali paneigti byloje esančių detalių ieškovės savikainos apskaičiavimų.

Dėl sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymo maksimalaus įkainio nurodė, kad vien aplinkybė, kad pagal ankstesnę sutartį ieškovė analogišką paslaugą teikė už 0,80 Eur/100 m² įkainį, savaime neįrodo, jog pirkimo dokumentuose nustatytas maksimalus 2,00 Eur be PVM įkainis yra ekonomiškai pagrįstas. 2026 m. Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatyti gerokai aukštesni paslaugos kokybės reikalavimai. Rangovas privalo užtikrinti, kad šaligatviai, takai ir laiptai būtų nuvalyti iki kietosios dangos, o tai reikalauja gerokai didesnių darbo sąnaudų nei paprastas sniego pašalinimas. Be to, techninėje specifikacijoje aiškiai nustatyta, kad rangovas pats parenka technologinius sprendimus ir prisiima visą atsakomybę už galutinį rezultatą, todėl visa technologinė ir ekonominė rizika tenka rangovui. 2026 m. techninėje specifikacijoje rangovui nustatyti papildomi darbai, įskaitant pareigą perkelti ar pernešti sniegą iki 50 metrų atstumu. Ankstesnėje sutartyje 2023 m. sniego išvežimas buvo apmokamas kaip atskira paslauga, o nagrinėjamo pirkimo sąlygose už tokius papildomus darbus atskiras atlygis nebėra numatytas. Vadinasi, dalis darbų, už kuriuos anksčiau buvo atlyginama papildomai, dabar turi būti atliekami to paties maksimalaus įkainio ribose, o tai neišvengiamai didina rangovo patiriamas sąnaudas ir finansinę naštą. Todėl lyginti ankstesnį 0,80 Eur/100 m² įkainį su šiuo metu ginčijamu maksimaliu įkainiu nėra pagrindo, nes pasikeitė ne tik ekonominės aplinkybės, bet ir pati paslaugos apimtis, sudėtingumas bei rangovui tenkančių pareigų apimtis. Dėl šių priežasčių ankstesnis įkainis negali būti laikomas objektyviu kriterijumi vertinant dabartinio maksimalaus įkainio ekonominį pagrįstumą. Atsiliepime nepaaiškinta, kokiu būdu buvo apskaičiuotas ginčijamas maksimalus įkainis, neįvertintos darbo užmokesčio, technikos eksploatavimo, nusidėvėjimo, administravimo ir kitos būtinos sąnaudos. Todėl vien teorinis kuro sąnaudų apskaičiavimas negali paneigti ieškovės pateikto detalaus savikainos apskaičiavimo, kuriame įvertintos visos išlaidos, būtinos tinkamai įvykdyti pirkimo techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus.

Dėl šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymo slidumui mažinti maksimalaus įkainio nurodė, kad vien aplinkybė, kad pagal ankstesnę sutartį ieškovė šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymo slidumui mažinti paslaugą teikė už 1,00 Eur/100 m² be PVM įkainį, savaime neįrodo, jog pirkimo dokumentuose nustatytas maksimalus 2,00 Eur be PVM įkainis yra ekonomiškai pagrįstas. Ankstesnis įkainis buvo apskaičiuotas pagal tuo metu galiojusias sutarties sąlygas, turėtą informaciją ir prognozuotas vykdymo aplinkybes. Tuo tarpu faktinis sutarties vykdymas atskleidė aplinkybes bei realias sąnaudas, kurių objektyviai nebuvo galima įvertinti pasiūlymo pateikimo metu. Perkančioji organizacija nepaneigė ieškovės pateikto šios paslaugos savikainos apskaičiavimo. Atsiliepime nenurodyta, kurie konkretūs ieškovės apskaičiuoti darbo užmokesčio, medžiagų, technikos eksploatavimo, nusidėvėjimo, administravimo ar kitų sąnaudų elementai yra neteisingi ar nepagrįsti. Vertinant paslaugos savikainą negalima apsiriboti vien kuro sąnaudomis. Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatyta pareiga užtikrinti konkretų rezultatą, o ne vien nuvažiuoti tam tikrą atstumą. Todėl apskaičiuojant įkainį buvo vertinamos visos šios paslaugos suteikimui būtinos sąnaudos, įskaitant darbuotojų darbo laiką, slydimą mažinančių medžiagų sunaudojimą, technikos eksploatavimą ir nusidėvėjimą, administravimo išlaidas, draudimą, remonto rezervą bei kitas išlaidas, kurios neišvengiamai patiriamos tinkamai vykdant pirkimo techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Todėl net ir pakoregavus kuro sąnaudų skaičiavimą, perkančioji organizacija neįrodė, kad visas ieškovės pateiktas savikainos apskaičiavimas yra neteisingas. Atsiliepime nėra pateikta jokio alternatyvaus šios paslaugos savikainos apskaičiavimo, neįvertintos kitos paslaugos suteikimui būtinos sąnaudos ir nepaaiškinta, kokiu būdu buvo apskaičiuotas pirkimo dokumentuose nustatytas maksimalus 2,00 Eur be PVM įkainis. Todėl vieno tarpinio skaičiavimo elemento kritika nepaneigia ieškovės pateikto savikainos apskaičiavimo kaip visumos.

Dėl šaligatvių, takų ir laiptų priežiūros nesant sniego dangos maksimalaus įkainio nurodė, kad vien aplinkybė, kad ankstesnės sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovė šią paslaugą teikė už 0,80 Eur/100 m² įkainį, savaime neįrodo, jog toks įkainis atitiko realią paslaugos savikainą ar kad pirkimo dokumentuose nustatytas maksimalus 0,80 Eur be PVM įkainis yra ekonomiškai pagrįstas. Būtent ankstesnės sutarties vykdymo metu ieškovė įgijo praktinę patirtį apie faktines šios paslaugos vykdymo sąnaudas. Todėl dabar pateiktas savikainos apskaičiavimas grindžiamas ne teorinėmis prielaidomis, o realia sutarties vykdymo praktika, faktiškai patirtomis sąnaudomis ir faktiniu perkančiosios organizacijos taikomu darbų organizavimo modeliu. Svarbiausia tai, kad perkančioji organizacija nepaneigė ieškovės pateikto šios paslaugos savikainos apskaičiavimo. Ieškovė neginčija perkančiosios organizacijos pateiktų aritmetinių veiksmų. Tačiau perkančioji organizacija klaidingai interpretuoja pačią skaičiavimo prielaidą. Ieškovės nurodytas 10 minučių darbo laikas nėra skirtas vien tiesioginiam 100 m² ploto nuvalymui ar priežiūrai. Šis laikas apskaičiuotas įvertinus visus veiksmus, kuriuos rangovas privalo atlikti pagal pirkimo techninę specifikaciją, siekdamas tinkamai suteikti paslaugą. Į šį laiką įeina ne tik pats valymas ar priežiūra, bet ir darbuotojo bei technikos persikėlimas tarp atskirų objektų, manevravimas, technikai neprieinamų vietų ir laiptų priežiūra, atliekų surinkimas, pakrovimas bei kiti darbai, kurie yra būtini tinkamai įvykdyti pirkimo techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Todėl perkančiosios organizacijos prielaida, kad visas 10 minučių laikotarpis reiškia nepertraukiamą vieno darbuotojo darbą vienalyčiame 100 m² plote, neatitinka nei faktinio darbų organizavimo, nei pirkimo sąlygų. perkančiosios organizacijos vartojama formuluotė, jog paslaugai „iš esmės buvo pasitelktas vienas darbuotojas“, yra abstrakti ir neleidžia nustatyti faktinių aplinkybių. Be to, ankstesnės sutarties vykdymo organizavimas galėtų būti reikšmingas tik tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija įrodytų, kad ankstesnės ir šio pirkimo techninės specifikacijos buvo tapačios, kad paslaugų apimtis, jų periodiškumas, objektų išsidėstymas, kokybės reikalavimai ir rangovui tenkančios pareigos nesiskyrė. Tačiau tokių aplinkybių perkančioji organizacija neįrodinėjo.

Dublike neteisingai nurodoma, kad atsakovė sniego nustūmimo gatvėse ir aikštelėse įkainį nustatė remdamasi išimtinai ieškovės 2023 m. pasiūlytu įkainiu. Atsakovė nesirėmė vien tuo, kad ankstesnėje sutartyje buvo taikytas 25 Eur įkainis. 2023 m. analogiškame pirkime dėl šios paslaugos iš esmės sutampančius įkainius pasiūlė keturi tiekėjai: 25,00 Eur, 25,00 Eur, 24,50 Eur ir 25,00 Eur. Todėl ieškovės atsikirtimai dėl vieno ankstesnio įkainio nepaneigia atsakovės nurodytų rinkos duomenų. Šiame pirkime pati ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) įkainį, o kitas tiekėjas – (duomenys neskelbtini) įkainį. Šios aplinkybės, vertinamos kartu su 2023 m. pirkimo duomenimis, neleidžia teigti, kad ginčijamas maksimalus įkainis objektyviai riboja konkurenciją ar neatitinka rinkos sąlygų. Ieškovė dublike nepagrįstai teigia, kad 60,00 Eur/val. be PVM maksimalus įkainis neatitinka realių paslaugos sąnaudų, jis neva turėtų būti daugiau kaip du kartus didesnis – 129,02 Eur/val. Ši pozicija grindžiama tik pačios ieškovės parengtu savikainos skaičiavimu, kuris prieštarauja byloje esantiems rinkos duomenims ir pačios ieškovės ankstesniam komerciniam elgesiui. Dėl dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga maksimalių įkainių dublike pateikti argumentai nepaneigia nei 30 Eur/1000 m²/mėn., nei 12 Eur/1000 m² vienkartinio maksimalaus įkainio pagrįstumo. Priešingai, dėl mėnesinio įkainio pačios ieškovės apskaičiuota 1000 m² savikaina patenka į atsakovės nustatyto įkainio ribas, o dėl vienkartinio įkainio atsakovės nustatytas maksimalus įkainis atitinka ankstesnio analogiško pirkimo rinkos duomenis. Nurodė, kad dėl sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymo maksimalaus įkainio ieškovė neatsako į esminius atsakovės atsiliepime nurodytus prieštaravimus dėl jos pateikto 21,50 Eur/100 m² savikainos skaičiavimo. Vietoje to ieškovė siekia ginčą perkelti į tariamai iš esmės pasikeitusių techninės specifikacijos reikalavimų vertinimą, nors toks teiginys neatitinka objektyvaus ankstesnio ir šio pirkimo techninių specifikacijų palyginimo. Abiem atvejais perkama ta pati pagal savo pobūdį paslauga – sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymas, užtikrinant nustatytą rezultatą ir naudojant tam tinkamas technines bei organizacines priemones. Atsakovė iš esmės nesutinka su ieškovės argumentais.

Dėl šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymo slidumui mažinti maksimalaus įkainio, atsakovės vertinimu dublike ieškovė nepagrįstai teigia, kad ankstesnio pirkimo duomenys neturi reikšmės dėl esą iš esmės pasikeitusių paslaugos teikimo sąlygų. Objektyvus abiejų techninių specifikacijų palyginimas tokios išvados nepatvirtina. Abiem atvejais buvo perkama ta pati pagal savo pobūdį paslauga, nustatant iš esmės analogišką jos teikimo tvarką, darbų eiliškumą ir atlikimo terminus. Pirkimo techninėje specifikacijoje paslaugos vykdymo reikalavimai yra išsamiau ir aiškiau reglamentuoti, tačiau ieškovė nepaaiškina, kaip toks reikalavimų detalizavimas galėtų lemti jos deklaruojamą paslaugos savikainos padidėjimą iki 23,10 Eur/100 m². Dubliko teiginiai apie tariamai išaugusį paslaugos teikimo intensyvumą neatitinka ir pirkimo dokumentuose nustatytų preliminarių paslaugos kiekių. Bendro pobūdžio nuorodos į didesnį darbų intensyvumą nepagrindžia ieškovės deklaruojamo daugiau kaip dvidešimt trijų kartų savikainos skirtumo, palyginti su jos pačios ankstesniu įkainiu. Nustatydama įkainį, atsakovė rėmėsi 2023 m. analogiško pirkimo rezultatais, kuriame keturi nepriklausomi tiekėjai šiai paslaugai pasiūlė iš esmės tapačius įkainius – 1 Eur, 1 Eur, 0,95 Eur ir 1 Eur/100 m². Taigi ankstesnis įkainis buvo ne pavienė ieškovės kainodaros klaida, kaip bandoma teigti dublike, o konkurencijos sąlygomis susiformavęs kelių tiekėjų kainų lygis. Šiame pirkime maksimalus įkainis padidintas iki 2 Eur/100 m². Nepagrįstas ir ieškovės teiginys, kad atsakovė nepaneigė jos savikainos skaičiavimo, nes esą pateikė tik pastabas dėl pavienių jo elementų. Vien darbo užmokesčio ir kuro sąnaudos ieškovės skaičiavime sudaro 15,54 Eur iš deklaruojamos 23,10 Eur savikainos, t. y. daugiau kaip du trečdalius visos apskaičiuotos sumos. Todėl atsakovės nurodyti esminiai šių sąnaudų apskaičiavimo neatitikimai tiesiogiai paneigia viso ieškovės pateikto skaičiavimo patikimumą.

Dėl šaligatvių, takų ir laiptų priežiūros nesant sniego dangos maksimalaus įkainio, dublike nepagrįstai teigiama, kad ankstesnės sutarties vykdymo duomenys nėra reikšmingi dėl tariamai pasikeitusios paslaugos apimties ir vykdymo sąlygų. Abiejų techninių specifikacijų palyginimas nepatvirtina, kad būtų iš esmės pasikeitęs paslaugos pobūdis. Abiem atvejais paslauga apima šiukšlių ir atsitiktinių daiktų surinkimą, šiukšliadėžių ištuštinimą ir atliekų išvežimą, nustatant prioritetinių teritorijų priežiūros terminus. Pirkimo techninėje specifikacijoje šie reikalavimai iš esmės yra aiškiau ir detaliau apibrėžti. Be to, ankstesnėje specifikacijoje buvo numatytas preliminarus reguliarus paslaugos teikimo dažnumas, o šiame pirkime paslauga teikiama esant užsakymui. Todėl ieškovės teiginys apie išaugusią paslaugos apimtį ir ekonominę riziką nėra pagrįstas objektyviu abiejų specifikacijų palyginimu. Dublike taip pat iškreipiama atsakovės argumento dėl 10 min./100 m² darbo laiko prielaidos esmė. Atsakovė neteigė, kad visas ieškovės nurodomas 10 minučių laikas turi būti skirtas tik tiesioginiam 100 m² ploto tvarkymui. Pagal pačios ieškovės deklaruojamą 10 min./100 m² darbo laiko normą šiai paslaugai teikti būtų reikėję beveik penkių darbuotojų, visą darbo laiką skiriančių vien šios paslaugos teikimui, tačiau dublike nepaaiškinama, kaip toks darbuotojų poreikis dera su faktiniu ankstesnės sutarties vykdymo modeliu. Ieškovės pateiktas skaičiavimas neatitinka ir faktinio paslaugos pobūdžio. Šaligatvių, takų ir laiptų priežiūra yra maršrutiniu principu vykdoma miesto teritorijų priežiūros paslauga, kurios metu tuo pačiu išvažiavimu ir naudojant tuos pačius resursus prižiūrimi didesni plotai. Todėl bendrųjų darbo organizavimo, technikos, draudimo, remonto ir administravimo sąnaudų mechaninis priskyrimas kiekvienam 100 m² vienetui iškreipia realią paslaugos savikainą.

Ieškinys atmestinas Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija vykdo viešąjį pirkimą „Plungės miesto gatvių, šaligatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių, laiptų priežiūra“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo perkamos gatvių, šaligatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių ir laiptų priežiūros paslaugos, įskaitant valymo, šlavimo, žiemos priežiūros, sniego valymo, dangų barstymo ir kitas su viešųjų erdvių eksploatavimu susijusias paslaugas. Pasiūlymų pateikimo terminas 2026-06-02. Ieškovė pasiūlymą pirkime pateikė 2026-06-01.

2026-05-10 ieškovė pateikė pretenziją, kuria ginčijo pirkime nustatytus maksimalius paslaugų įkainius. Iš esmės nurodė, kad pirkimo sąlygose jau ir taip yra įtvirtinta maksimali pirkimui skirta lėšų suma, dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo nustatyti ir maksimalius įkainius kiekvienai atskirai paslaugų grupei. Be to, maksimalių įkainių nustatymas kiekvienai atskirai paslaugų grupei yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad kiekvienas tiekėjas turi skirtingą paslaugų teikimo metodiką, todėl kiekvieno tiekėjo teikiamų paslaugų kaina atskirose paslaugų grupėse gali skirtis ir pan. Ieškovė ginčijo pirkimo sąlygų 5 priede „Preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai“ pateiktos lentelės 1, 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 eilutėse nustatytus maksimalius paslaugų įkainius, teigdama, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti. 2026-05-27 sprendimu perkančioji organizacija pretenziją atmetė. Perkančioji organizacija iš esmės laikėsi pozicijos, kad maksimalūs įkainiai pirkime buvo nustatyti ne subjektyviai, o prieš pirkimą atlikus išsamų rinkos tyrimą ir oficialias potencialių tiekėjų apklausas. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo laikėsi pozicijos, kad tiekėjas privalo pateikti objektyvius, nešališkus ir patikimus įrodymus (pvz., nepriklausomo auditoriaus išvadas, paslaugų savikainos auditą, gamyklines technikos specifikacijas), o ne vienašališkai sudarytas teorines skaičiuokles. Nurodė, kad tiekėjas nei pretenzijoje, nei prie pretenzijos pateiktų priedų, tokių objektyvių įrodymų nepateikė.

Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423² straipsnio 1 dalis, VPĮ 101 straipsnis, kurio 3 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia elektroninėmis priemonėmis turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis, o mažos vertės pirkimų atveju – raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui <...> 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos; CPK 423² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. CPK 423³ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Straipsnio 4 dalyje numatyta, kad keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).

Ieškovė ieškiniu iš esmės ginčija pirkimo sąlygų 5 priede „Preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai“ pateiktos lentelės 1, 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 eilutėse nustatytus maksimalius paslaugų įkainius, teigdama, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti. Reikalavimai šiais aspektas atitinka pretenzijoje iškeltus klausimus ir pareikštus reikalavimus. Be minėtų reikalavimų, ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą išreikalauti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos duomenis (įrodymus), kaip buvo nustatytos ir apskaičiuotos maksimalios paslaugų kainos pirkimo sąlygų 5 priede „Preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai“ 1, 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 eil. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė konkrečius reikalavimus būtų reiškusi ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovė pirkimo procedūrų metu nesikreipė į atsakovę dėl ginčijamų maksimalių įkainių nustatymo pagrindų paaiškinimo ar papildomų duomenų pateikimo, tokį reikalavimą ieškovė suformulavo tik ieškinyje, prašydama išreikalauti iš atsakovės duomenis apie tai, kaip buvo nustatytos ir apskaičiuotos pirkimo sąlygų 5 priede nurodytos maksimalios paslaugų kainos.

Perkančiosioms organizacijoms pripažįstama plati diskrecija nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, jų nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos, formuluodamos viešojo pirkimo sąlygas, privalo siekti, kad šios būtų maksimaliai aiškios, t. y. kad tiek perkančioji organizacija, tiek bet kuris viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su konkrečia viešojo pirkimo sąlyga, ją vienodai suprastų, o tiekėjai, be kita ko, turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Dėl to, ar pirkimo dokumentai atitinka VPĮ reikalaujamą tikslumo ir aiškumo standartą, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, tačiau visais atvejais turi būti siekiama objektyviai įvertinti, ar pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai galėjo ir turėjo (objektyvusis ir subjektyvusis elementai) suprasti pirkimo dokumentų sąlygas taip, kaip jas pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 56 punktas).

Motyvuojamoji dalis

VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras pateikti pirkimo dokumentuose. VPĮ 35 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta, kas turi būti nurodyta pirkimo dokumentuose, nes jie apima ne tik viešojo pirkimo sąlygas, bet taip pat skelbimą apie pirkimą, išankstinį skelbimą apie pirkimą, techninę specifikaciją, viešojo pirkimo pardavimo sutarties projektą, pirkimo sąlygų bei kitų pirkimo dokumentų paaiškinimus, patikslinimus. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis, pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). VPĮ 37 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

Pirkimo sąlygų 77 punkte numatyta, kad teikti pasiūlymus dėl pirkimo dokumentų patikslinimų ir kreiptis dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo ar kreiptis dėl papildomos informacijos susijusios su pirkimo dokumentais į pirkimo Komisiją galima ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Ieškovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atsakovę prašydama paaiškinti konkrečias pirkimo sąlygas, kurias ginčija, nors akcentuoja ir tai, kad sąlygos dėl nustatytų įkainių yra neaiškios.

Nagrinėjamu atveju pirkimo objektas apima kompleksines miesto bendrojo naudojimo teritorijų priežiūros ir valymo paslaugas, kurios apima nuolatinę ir vienkartinę gatvių, šaligatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių bei laiptų priežiūrą. Esant poreikiui vykdomas sniego valymas, sniego surinkimas bei nuvežimas, gatvėse ir mašinų stovėjimo aikštelėse, taip pat visų tipų dangų barstymas slydimą mažinančiomis medžiagomis. Šiltuoju metų laiku vykdomas asfaltbetonio ir kitų dangų šlavimas, nuolatinė laiptų bei takų priežiūra bei nepageidaujamos augmenijos naikinimas. Paslaugos perkamos pagal fiksuotus paslaugų vienetų įkainius, derinant nuolatinę (mėnesinę) priežiūrą su operatyviomis vienkartinėmis paslaugomis bei atsiskaitant už faktiškai suteiktas paslaugas pagal nustatytus ploto arba mechanizmų darbo valandų įkainius. Išsamus paslaugų aprašymas ir kiti reikalavimai teikiamoms paslaugoms nustatyti techninėje specifikacijoje (pirkimo sąlygų 2 priedas). (14,15 punktai). Pirkimo sąlygų 18 punkte nustatyta planuojama maksimali sutarties vertė: 2 250 600,00 Eur su PVM (1 860 000,00 Eur be PVM).

Pirkimo sąlygų 59 punkte nurodoma, kad pasiūlyme nurodoma pirkimo kaina turi būti apskaičiuota ir išreikšta taip, kaip nurodyta pirkimo sąlygų 1 priede. Apskaičiuojant kainą turi būti atsižvelgta į visas perkamų paslaugų apimtis, į pasiūlymo kainos sudėtines dalis, į techninės specifikacijos (pirkimo sąlygų 2 priedas) reikalavimus, į pirkimo sutarties projekte numatytą atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminą bei į visus kitus šių pirkimo dokumentų reikalavimus. Į kainą turi būti įskaityti visi tiekėjo mokami mokesčiai ir visos tiekėjo patiriamos su pasiūlymo rengimu ir su pirkimo sutarties vykdymu susijusios, tame tarpe elektroninių sąskaitų faktūrų pateikimo išlaidos. tiekėjo pasiūlymo kaina turi apimti ir tas paslaugas bei darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, bet yra būtini sutarčiai įvykdyti, o tiekėjas turėjo ir galėjo juos numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos

Pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“ numatytos 1. Bendros paslaugų vykdymo sąlygos, 1.1. teikiamos Paslaugos:1.) Sniego valymas gatvėse ir mašinų stovėjimo aikštelėse. 2.) Sniego valymas gatvėse ir mašinų stovėjimo aikštelėse (vienkartinis). 3.) Sniego surinkimas ir nuvežimas (vienkartinis). 4.) Dangų barstymas slydimą mažinančia medžiaga. 5.) Dangų barstymas slydimą mažinančia medžiaga (vienkartinis). 6.) Sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymas. 7.) Šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymas slidumui mažinti. 8.) Asfaltbetonio ar kitos dangos važiuojamosios dalies valymas. 9.) Šaligatvių, takų ir laiptų priežiūra (nesant sniego dangos). 10.) Šaligatvių, takų ir laiptų šlavimas. 11.) Nepageidaujamos augmenijos naikinimas. 1.2. Paslaugų teikimo vieta – Plungės miesto seniūnijos prižiūrima teritorija. Pirkėjas pateikia konkrečius Plungės miesto gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, laiptų, stovėjimo aikštelių, sąrašus nurodant preliminarias paslaugų apimtis. Į gatvių, šaligatvių, autobusų stotelių, aikščių, pėsčiųjų, dviračių takų, laiptų plotą įeina ir atšakos, techniniai šaligatviai (plytelių, trinkelių, asfalto, betono), servitutiniai takai iki kitų tvarkytojų, naudotojų teritorijų. 1.3. Pirkėjas pasilieka teisę, priklausomai nuo gamtinių oro sąlygų ir paslaugos poreikio, Sutarties vykdymo metu keisti periodiškumą, keisti paslaugos apimtis pagal faktinį poreikį.

Techninėje specifikacijoje detaliai reglamentuota kiekvienos paslaugos teikimo tvarka. Pvz., Sniego valymas gatvėse ir mašinų stovėjimo aikštelėse. 2.1. Esant normalioms sąlygoms 2 priedo 3 lentelės 3.1. p. (pirmas sąrašas, taikomas mėnesinis įkainis) sniegas nuo plotų gatvėse ir mašinų stovėjimo aikštelėse turi būti nuvalytas iki 7.00 val. ryto. 2.2. Esant gausiam snygiui ar pūgai Pirkėjo žodiniu nurodymu, ar Tiekėjo iniciatyva sniegas valomas gatvėse, jų atkarpose, aikštelėse nurodytose 2 priedo 3 lentelės 3.1. p. (pirmas sąrašas), nustumiant sniegą tiek, kad būtų užtikrintas pravažumas. Pasibaigus sudėtingoms sąlygoms šiuose objektuose sniegas turi būti nuvalytas ne ilgiau kaip per 24 val. 2.3. Po gausaus snygio susiaurėjusi gatvių, kuriuose buvo nustumiamas sniegas pravažumui užtikrinti, važiuojamoji dalis turi būti išplatinta ir nuvalyta per 48 val. 2.4. Gatvėse, aikštelėse ir jų plotuose nurodytuose 2 priedo 3 lentelės 3.2. p. ir 3.3. p. (antras ir trečias sąrašas, taikomas vienkartinio įkainis) sniego valymas užsakomas esant poreikiui užtikrinti jų pravažumą, Pirkėjo užsakymu (žodžiu ar raštu (pasirinktinai) susisiekus su įgaliotu Tiekėjo darbuotoju), ar Tiekėjo iniciatyva (suderinus su Pirkėju). Pasibaigus sudėtingoms sąlygoms sniegas turi būti nuvalytas per 48 val. 2.5. Reikalavimai paslaugos kokybei: 2.5.1. po važiuojamosios dalies išplatinimo, gatvės važiuojamoji dalis negali susiaurėti daugiau kaip 30 %, ar negali būti siauresnė kaip 5,5 m. Gatvės dalis, viršijanti 5,5 m. plotį (kelkraščiai, stovėjimo juostos, žaliosios juostos, greta esančios teritorijos už gatvės ribų, aikštelėse – jų pakraščiai), prioriteto tvarka naudojama sniego masės sustūmimui, sukrovimui. 2.5.2. jei dėl gausaus snygio, dėl nedidelio gatvės pločio, ar esant ribotoms galimybėms formuoti didesnes sniego sankaupas, sniego pylimai pradeda riboti 5,5 m. plotį, tiekėjas privalo jį nuvalyti mechaniniu būdu (naudodamas rotacinius pūstuvus, krautuvus, šoninius verstuvus, sniego perkasimą (iki 50 m. atstumu nuo valymo vietos) ir kt.), ar suformuoti prasilenkimo nišas. Atskirose vietose, kai nėra galimybių (dėl vietų kaupti sniegui šalia valymo vietos nebuvimo), 2.5.3. valant gatves negali būti užverčiami sniegu takai, šaligatviai; 2.5.4. po sniego nuvalymo, operatyviai, bet ne vėliau kaip per 2 val. darbo dienomis nuo 7.00 iki 20.00 val., arba iki 7.00 val. ryto jeigu gatvė buvo valoma nakties metu, turi būti atvalomi užversti tame objekte įvažiavimai į teritorijas, sankryžos, priėjimai prie perėjų, perėjos iki 4 m pločiu, autobusų sustojimo vietos 10 m pločiu, privažiavimai prie konteinerinių atliekų aikštelių. Privažiavimai prie konteinerinių aikštelių turi būti nuvalyti mechanizuotu ar rankiniu būdu taip, kad užtikrintų transporto priemonių privažiavimą ir konteinerių ištraukimą; 2.5.5 polaidžio metu ant važiuojamosios dalies ir kelkraščių neturi telkšoti vanduo. Tam nuvalomos lietaus surinkimo grotelės, pralaidų angos, iki pavasario polaidžio kelkraščių lede turi būti išpjaunami atviri skersiniai drenažiniai kanalai; 3 p. numatyta tvarka, organizuojamas sniego surinkimas ir išvežimas; Paslauga teikiama tik esant užsakovo užsakymui raštu, iš jame užsakyme nurodytų vietų ir plotų, tokia tvarka: 3.1. esant poreikiui atliekami paruošiamieji darbai: sniegas sustumdomas į volus, sankaupas, valomas nuo šaligatvių, atkasamas nuo medžių kamienų ir kt. Paslaugų teikimo apimtys ir taikoma technologija turi būti pagal konkrečius užsakovo atstovo pateiktus reikalavimus (gali būti nurodoma išvežti atskiras sniego sankaupas, pavedama papildomai platinti gatvių važiuojamąją dalį (apie 0,5 m pločiu), padaryti prasilenkimo vietas gatvėse ir išvežti tose vietose buvusį sniegą, ir panašiai); 3.2. - Sniegas pakraunamas į savivartes transporto priemones ir išveža iki 5 km atstumu į seniūnijos nurodytus sniego sąvartynus; 3.3. - Išstumdomas į sniego sąvartyną suvežtas sniegas; 3.4. Tiekėjui užsakymas vežti sniegą bus duodamas laiku, kad kuo mažiau būtų trukdoma transporto eismui (darbo dienomis vakaro metu ar anksti ryte); 3.5.- Užsakymą pateikus iki 15.00 val., paslaugos pradedamos teikti tą pačią dieną, ne vėliau kaip 19.00 val., konkretų laiką suderinus su pirkėjo atstovu. Vietos ir plotai iš kur surenkamas ir/ar išvežamas sniegas gali būti keičiami darbo eigoje pagal poreikį; 3.6. -Naudojamos sniego išvežimui technikos rūšis ir kiekiai turi būti suderinti su Plungės miesto seniūnu ar jo paskirtu darbuotoju. Gali būti užsakomas ne tik ištisinis sniego išvežimas nuo teritorijų, bet ir nuo atskirų vietų įvairiuose miesto lokacijose, užsakomi nedidelės apimties darbai: nuvalyti atskiras sniego sankaupas, pavedama papildomai platinti gatvių važiuojamąją dalį (apie 0,5 m pločiu), padaryti prasilenkimo vietas gatvėse, perkrauti, išvežti tose vietose surinktą sniegą, ir panašiai. 3.7. -Sniego surinkimo ir išvežimo paslaugos užsakomos tik, kai: - sniego sankaupos užima daugiau 30 % šaligatvio, tako, laiptų pločio; gatvių važiuojamoji dalis tarp sniego sankaupų sumažėjau daugiau kaip 5,5 m., - sniego sankaupų (pylimų) aukštis sankryžų, pėsčiųjų perėjų zonose daugiau kaip 0,9 m., atkarpose, kur matomumas neribojamas, daugiau kaip 1,4 m. aukščio, - išnaudotos visos technologinės galimybės sniegą nustumdyti, perkrauti, išsklaidyti ar nupūsti į laisvus plotus (vejas, kelkraščius ir pn.); 3.8. -Teikdamas per dieną suteiktų paslaugų ataskaitą dėl sniego išvežimo teikėjas turi pateikti informaciją apie kiekvieną naudotą technikos vienetą, tikslius paslaugų teikimo konkrečiame objekte pradžios ir pabaigos laikus. Darbas turi būti organizuotas, kad technika dirbtų be prastovų, nes apmokama bus tik už tą laiką kai teikiamos paslaugos.

Pirkimo sąlygų 5 priede „Preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai“ lentelėje nurodyti preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai. Nurodyti ieškovės ginčijami maksimalūs paslaugų įkainiai, eil. Nr. 1. Sniego nustūmimas gatvėse, aikštelėse, mato vienetas 1000 m²/mėn., maksimalus paslaugų įkainis, Eur (be PVM) – 28 Eur; eil. Nr. 3. Sniego surinkimas ir nuvežimas (vienkartinis), 1000 m²/ vienkartinis, 8 Eur; eil. Nr. 3. Sniego surinkimas ir nuvežimas (vienkartinis), mato vienetas - mechanizmo darbo val., maksimalūs paslaugų įkainis - 60,00 Eur.; eil. Nr. 4. Dangų barstymas slydimą mažinančia medžiaga, 1000 m²/mėn., 30,00 Eur; eil. Nr. 5. Dangų barstymas slydimą mažinančia medžiaga (vienkartinis) 1000 m²/ vienkartinis, 12,00 Eur; eil. Nr. 6. Sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymas,100 m² 2,00 Eur; eil. Nr. 7. Šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymas slidumui mažinti,100 m², 2,00 Eur; eil. Nr. 9. Šaligatvių, takų ir laiptų priežiūra (nesant sniego dangos),100 m², maksimalus paslaugų įkainis - 0,80 Eur.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike nurodžiusi konkrečius argumentus iš esmės akcentuoja, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės vieno tiekėjo individualius ir subjektyvius įkainius paversti bendra, visiems kitiems tiekėjams privaloma maksimalia riba. Pirkime faktiškai buvo prisitaikyta prie konkretaus tiekėjo kainodaros modelio, tačiau tokia kainodara eliminuoja ekonominę galimybę teisėtai vykdyti sutartį ir verčia tiekėją veikti nuostolingai. Pirkimo sąlygose numatyti įkainiai akivaizdžiai neatitinka ekonominės logikos bei realios rinkos situacijos ir suponuoja, kad perkančioji organizacija maksimalų įkainį nustatė ne pagal objektyvius rinkos duomenis, o dirbtinai. Perkančioji organizacija suvaržė tiekėjų teisę pasirinkti ir nustatyti savo kainodarą, nusprendė neteisėtai primesti tiekėjams perkančiosios organizacijos pasirinktą kainodarą, nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes už tam tikrų paslaugų teikimą siūlyti didesnes kainas. Nustatyti maksimalūs įkainiai yra dirbtiniai, realių sąnaudų neatspindintys ir iš esmės ribojantis konkurenciją, nustatyta kainos riba paneigia pačią galimybę pateikti ekonomiškai pagrįstą pasiūlymą, nes dalyvauti gali tik tiekėjai, kurie ignoruoja faktines sąnaudas arba veikia nuostolingai. Ankstesniame pirkime ieškovė teikdama pasiūlymą buvo saistoma perkančiosios organizacijos nustatytų maksimalių įkainių, kurių viršyti negalėjo, nes priešingu atveju pasiūlymas būtų buvęs atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų. Teikiant pasiūlymą tiekėjas neturėjo praktinės patirties vykdant sutartį pagal konkretų perkančiosios organizacijos taikomą darbų organizavimo modelį, todėl objektyviai negalėjo tiksliai įvertinti faktinio iškvietimų dažnumo, jų intensyvumo, operatyvumo reikalavimų ir realių sąnaudų, tai paaiškėjo tik pradėjus vykdyti sutartį. Perkančioji organizacija ne užtikrina racionalų lėšų naudojimą, o priešingai – nustato objektyviai neįvykdomas sąlygas, kurios riboja konkurenciją ir eliminuoja tiekėjus, veikiančius teisėtai bei ekonomiškai pagrįstai. Be to, ieškovės vertinimu atsakovė neįrodė, kad minėti maksimalūs paslaugų įkainiai būtų teisėti, nes nė vienas byloje pateiktas dokumentas neleidžia nustatyti, kokia metodika buvo apskaičiuoti maksimalūs įkainiai. Perkančioji organizacija siekia pagrįsti savo pateiktų skaičių, kurių kilmė apskritai nėra žinoma, teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovės vertinimu ji pateikė argumentus, paskaičiavimus, kurie pagrindžia jos reikalavimų pagrįstumą. Tuo tarpu perkančioji organizacija ieškovės skaičiavimų nepaneigė iš esmės – nenurodė, kurie konkretūs skaičiavimų elementai yra neteisingi, nepateikė jokių priešingų ekonominių skaičiavimų, faktinės paslaugos savikainos ir nepateikė jokio ekonominio pagrindimo, patvirtinančio, kad jos nustatyti maksimalūs įkainiai padengia realias paslaugos teikimo sąnaudas. Kadangi būtent perkančioji organizacija nustatė ginčijamus maksimalius įkainius, todėl jai tenka pareiga pagrįsti, kokiais objektyviais ekonominiais skaičiavimais ir duomenimis konkretūs įkainiai buvo apskaičiuoti ir kodėl jie laikytini pakankamais. Tačiau vietoje tokio pagrindimo perkančioji organizacija apsiribojo teiginiais apie anksčiau taikytą kainą, atsiskaitymo tvarką, galimybę tam tikrus darbus atlikti vieno išvažiavimo metu ir kitais bendro pobūdžio teiginiais.

Pažymėtina, kad ieškovė pateikė 2024-11-27 druskos pirkimo sąskaitą-faktūrą, 2026-05-11 duomenis dėl darbų kiekio per visą sezoną, atskirais mėnesiais (sniego nustūmimas gatvėse, aikštėse, dangų barstymas slydimą mažinančia medžiaga). Iš sprendimo, kuriuo netenkinta pretenzija matyti, kad perkančioji organizacija nurodė, kad tiekėja savo pretenzijoje pateikia 2024 m. realią druskos pirkimo sąskaitą-faktūrą (70 Eur/t be PVM), teigdama, kad nustatyti įkainiai yra per maži. Perkančioji organizacija pažymėjo, kad siekdama išsamiai, objektyviai ir nešališkai patikrinti tiekėjo pretenzijoje išdėstytus teiginius, gavusi pretenziją, 2026 m. gegužės mėnesį operatyviai atliko aktualų techninės druskos kainų rinkos tyrimą. Šis tyrimas parodė, kad techninės druskos kaina rinkoje per dvejų metų laikotarpį išliko nepakitusi ir šiuo metu galima išsigyti už tą pačią kainą – 70 Eur/t be PVM. Nurodė, kad atsižvelgdama į tai, perkančioji organizacija elgėsi maksimaliai proporcingai tiekėjų naudai: esant visiškai stabilioms pagrindinės medžiagos kainoms rinkoje, šiame pirkime maksimalius plotinius įkainius padidino nuo 12 % iki 30 %, lyginant su ankstesnių metų sutartimis. Kadangi esminės žaliavos kainos nedidėjo, nurodė, kad šis nustatytas įkainių padidinimas su atsarga padengia bet kokį galimą kitų dedamųjų (darbo užmokesčio, kuro sąnaudų ar administravimo kaštų) augimą. Ieškovė su ieškiniu pateikusi druskos pirkimo sąskaitą-faktūrą, duomenis dėl darbų kiekio, papildomų įrodymų bylai neteikė.

Atsakovė nurodė ir pateikė duomenis, kad ginčijamus maksimalius įkainius nustatė remdamasi objektyvių duomenų visuma - ankstesnio analogiško pirkimo rezultatais, pagal ankstesnę sutartį faktiškai taikytais įkainiais, beveik trejų metų analogiškų paslaugų vykdymo praktika, rinkos tyrimo metu surinktais duomenimis ir kitų tiekėjų komerciniais pasiūlymais. Taip pat vadovavosi šiame pirkime kito tiekėjo pateiktais pirkimo dokumentais. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovės pateikti savikainos skaičiavimai nėra patikrinami objektyviais įrodymais, kad ieškovė tiesiog nurodo, kokios sąnaudos, jos pačios vertinimu, sudaro atitinkamų paslaugų teikimą, tačiau šių teiginių nepagrindžia pirminiais apskaitos duomenimis, rinkos analize, specialisto išvada ar kitais nepriklausomais įrodymais. Iš esmės su atsakovės argumentais sutiktina. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2023 m. iš esmės analogiško pirkimo metu panašius įkainius pasiūlė keturi skirtingi rinkos dalyviai, tai pagrįsti pateikė tiekėjų pasiūlymus, kuriuose esantys duomenys pagrindžia atsakovės argumentus. Todėl pagrįsta nuspręsti, kad atsakovė vadovavosi ne pavieniais, ankstesnės Sutarties įkainiais ir ne vienos ieškovės kainodara, o konkurencijos sąlygomis gautais rinkos pasiūlymais ir nėra pagrindo išvadai, kad ginčijami įkainiai buvo nustatyti be objektyvaus pagrindo. Atsakovė akcentuoja, kad atsižvelgė ir į beveik trejų metų analogiškų paslaugų vykdymo praktiką, rinkos duomenis ir ekonominių sąlygų pokyčius, todėl dalį įkainių naujame pirkime padidino, pvz. sniego nustūmimo gatvėse ir aikštelėse įkainį nuo 25,00 Eur iki 28,00 Eur, sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymo įkainį nuo 0,80 Eur iki 2,00 Eur, šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymo slidumui mažinti įkainį nuo 1,00 Eur iki 2,00 Eur. Atsakovė taip pat atliko papildomą rinkos vertinimą dėl sniego surinkimo ir nuvežimo paslaugos. 2026 m. sausio–vasario mėn. buvo surinkti kelių rinkos dalyvių komerciniai pasiūlymai, įskaitant ir pačios ieškovės pasiūlymą. Šie duomenys patvirtino, kad analogiškų paslaugų įkainiai rinkoje patenka į 35–65 Eur/val. be PVM intervalą, atsižvelgiant į tai pirkime nustatė 60 Eur/val. maksimalų įkainį. Atsakovė dėl kiekvienos ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos ir konkrečių argumentų pateikė argumentus, kurių ieškovė iš esmės nepaneigė, nes kaip minėta be nurodytų dokumentų bylai neteikė jos paskaičiavimus, argumentus pagrindžiančių įrodymų.

48. Teismui nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, pvz. dėl sniego nustūmimo gatvėse ir aikštelėse maksimalaus įkainio. Pagrįstai atsakovė nurodė, kad ieškovė teigdama, kad ankstesnės sutarties vykdymo praktika parodė didesnes faktines sąnaudas, turėjo pareigą tai įrodyti, tačiau tokių teiginių nepagrindė jokiais sutarties vykdymo duomenimis. Ieškovė nepateikė faktinių užsakymų, išvažiavimų, valytų plotų, darbo laiko, kuro sąnaudų ar kitų pirminių duomenų, kurie leistų patikrinti, kokia savikaina teko būtent 1000 m²/mėn. paslaugos vienetui. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrįstai sniego nustūmimo paslaugos savikainą sieja su kitų darbų organizavimu. Atsakovės vertinimu sniego surinkimas ir nuvežimas pirkime yra atskira paslauga, už kurią nustatytas atskiras įkainis, todėl su kitomis žiemos priežiūros paslaugomis susijusios sąnaudos negali būti mechaniškai priskiriamos sniego nustūmimo įkainiui. Teismui nepateikta atsakovės argumentus paneigiančių duomenų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamas maksimalus įkainis nepagrįstas, objektyviai riboja konkurenciją ar neatitinka rinkos sąlygų.

Taip pat dėl sniego surinkimo ir nuvežimo maksimalaus įkainio, ieškovė nurodydama, kad 60,00 Eur/val. be PVM maksimalus įkainis neatitinka realių paslaugos sąnaudų, turėtų būti daugiau kaip du kartus didesnis – 129,02 Eur/val., šią poziciją grindžia tik savikainos skaičiavimu. Tačiau pagal atsakovės pateiktus duomenis 2026 m. sausio–vasario mėn. pateiktus komercinius pasiūlymus, tame tarpe ir ieškovės, analogiškas paslaugas ji siūlė teikti (duomenys neskelbtini) įkainiais. Nors ieškovė nurodė argumentus dėl apklausos sąlygų, siūlytų jos įkainių, tačiau objektyvių įrodymų, kad minimali savikaina sudaro 129,02 Eur/val. be PVM, nepateikė. Ieškovė akcentuoja, kad byloje nėra jokių duomenų apie šio įkainio sąnaudų struktūrą, jį sudarančius elementus, taikytas ekonomines prielaidas ar skaičiavimo metodiką, tai, kad perkančioji organizacija nepaaiškino, kaip jos nustatytas įkainis turėtų padengti objektyviai būtinas paslaugos teikimo sąnaudas, nepaneigė ieškovės pateiktų savikainos skaičiavimų. Teismo vertinimu atsakovė neprivalėjo pateikti atskiros šio įkainio savikainos formulės ar įrodyti, kad maksimalus įkainis atitinka būtent ieškovės sąnaudų struktūrą. Ieškovės pateikta lentelė savaime neįrodo nurodytų sąnaudų. Sutiktina su atsakove, kad nesant objektyvių, patikimų duomenų, ieškovės pateikti argumentai nurodytais aspektais nesudaro pagrindo išvadai, kad 60,00 Eur/val. be PVM maksimalus įkainis neatitinka rinkos sąlygų ir buvo nustatytas nepagrįstai.

Dėl dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga maksimalių įkainių atsakovė akcentavo, kad abu dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga įkainiai, teikiamos paslaugos pirkimo dokumentuose susietos su konkrečiais prižiūrimais plotais. Mėnesinei dangų barstymo paslaugai nurodytas 364 063 m² plotas, o vienkartinei dangų barstymo paslaugai – 211 365 m² plotas. 1000 m² yra kainodaros vienetas, taikomas atitinkamam bendram prižiūrimam plotui, o ne savarankiškas objektas, kuriam savaime gali būti priskiriamos visos atskiro darbų organizavimo sąnaudos. Dėl 30 Eur/1000 m²/mėn. įkainio ieškovė nurodė, kad 1000 m² dangų barstymo savikaina sudaro 27,79 Eur be PVM, ir pagal pačios ieškovės pateiktą skaičiavimą 1000 m² paslaugos savikaina neviršija nustatyto 30 Eur be PVM maksimalaus įkainio. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė faktiškai siekia ginčijamą mėnesinį įkainį vertinti ne pagal pačios apskaičiuotą 1000 m² savikainą, o pagal papildomas prielaidas dėl paslaugos vykdymo intensyvumo. Tačiau vien tokios prielaidos, neįrodžius jų ryšio su pirkimo dokumentuose nustatytu bendru 364 063 m² prižiūrimu plotu ir 1000 m²/mėn. kainodaros vienetu, nepaneigia maksimalaus įkainio pagrįstumo. Dėl vienkartinio 12 Eur/1000 m² įkainio ieškovė taip pat nepaneigia atsakovės nurodytų argumentų, kad ši paslauga taikoma atskiram 211 365 m² plotui, kad atsakovės nustatytas 12 Eur maksimalus įkainis yra didesnis už pačios ieškovės ankstesnį pasiūlytą įkainį, o kad jis nepagrįstas, nepakankamas, ieškovė neįrodė, nes vien ieškovės savikainos perskaičiavimas nėra pakankamas paneigti pirkimo dokumentuose nustatytą kainodaros modelį, nei 30 Eur/1000 m²/mėn., nei 12 Eur/1000 m² vienkartinio maksimalaus įkainio pagrįstumą. Ieškovė teigia, kad byloje pateikti dangų barstymo slydimą mažinančia medžiaga paslaugos savikainos skaičiavimai, kuriuose įvertintos šiai paslaugai tenkančios darbo užmokesčio, medžiagų, technikos eksploatavimo, nusidėvėjimo, draudimo, remonto rezervo, administravimo ir minimalaus pelno sąnaudos ir šių skaičiavimų perkančioji organizacija nepaneigė, nenurodė konkrečių jų trūkumų ir nepateikė jokių alternatyvių ekonominių skaičiavimų ir pan. Teismo vertinimu, ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad nustatytas maksimalus įkainis nepagrįstas.

Taip pat dėl sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymo maksimalaus įkainio atsakovė atkreipia dėmesį į ankstesnio ir šio pirkimo techninių specifikacijų palyginimą. Akcentuoja, kad abiem atvejais perkama ta pati pagal savo pobūdį paslauga – sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymas, užtikrinant nustatytą rezultatą ir naudojant tam tinkamas technines bei organizacines priemones. Nėra pagrindo nesutikti su atsakove, kad ieškovės teiginys, kad pirkime nustatyta papildoma pareiga perkelti ar pernešti sniegą iki 50 m atstumu, nepagrįstas. Techninėje specifikacijoje perkrovimas iki 50 m nurodytas kaip vienas iš galimų sniego valymo būdų, greta sniego nustūmimo, nupūtimo, nušlavimo, išsklaidymo ar nukasimo rankiniu būdu. Todėl vieną iš galimų technologinių priemonių ieškovė nepagrįstai prilygina savarankiškam ir visais atvejais privalomam papildomam darbui. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad sniego surinkimas ir nuvežimas yra savarankiška pirkimo paslauga, kuriai nustatytas atskiras kainodaros vienetas ir atskiras maksimalus įkainis. Todėl šios paslaugos sąnaudų nėra pagrindo įtraukti į sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymo savikainą. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė 100 m² plotui nuvalyti automatiškai priskiria dviejų darbuotojų darbo sąnaudas, nors techninė specifikacija tokio reikalavimo nenustato, dviejų darbuotojų darbo sąnaudų priskyrimas yra pačios ieškovės pasirinkimas. Atsakovė nenurodė, kad visa paslaugos savikaina turi būti apskaičiuojama vien pagal nuvažiuotą atstumą, tik atkreipė dėmesį į konkretų ieškovės skaičiavimo neatitikimą, kad taikydama 20 l/100 km kuro normą, ieškovė vienam 100 m² paslaugos vienetui priskiria 7,60 Eur kuro sąnaudų, t. y. maždaug 4 litrus kuro. Ieškovės pateikti bendro pobūdžio argumentai apie manevravimą, apsisukimus ar pakartotinius pravažiavimus šio neatitikimo nepaaiškina ir neįrodo, kad toks kuro kiekis objektyviai tenka kiekvienam 100 m² paslaugos vienetui. Be to, atsakovė nurodė, kad ankstesniame analogiškame pirkime ši paslauga buvo teikiama už 0,80 Eur/100 m², o šiame pirkime maksimalus įkainis padidintas iki 2 Eur/100 m². Nors ieškovė teigia, kad reali paslaugos savikaina sudaro net 21,50 Eur/100 m², tačiau objektyviai nepaaiškina tokio daugiau kaip dešimties kartų skirtumo tarp pirkime nustatyto maksimalaus įkainio ir jos deklaruojamos savikainos. Ieškovės nurodyti argumentai nėra pagrįsti bylai pateiktais įrodymais. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais.

60. Dėl šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymo slidumui mažinti maksimalaus įkainio atsakovė taip pat nurodė, kad pirkimo techninėje specifikacijoje paslaugos vykdymo reikalavimai yra išsamiau ir aiškiau reglamentuoti, tačiau ieškovė nepaaiškino, kaip detalizavimas galėtų lemti jos deklaruojamą paslaugos savikainos padidėjimą iki 23,10 Eur/100 m². Atsakovės paaiškinimais, tiek ankstesnio pirkimo, tiek šio pirkimo atvejais buvo perkama ta pati pagal savo pobūdį paslauga, nustatant iš esmės analogišką jos teikimo tvarką, darbų eiliškumą ir atlikimo terminus. Pirkimo techninėje specifikacijoje paslaugos vykdymo reikalavimai yra išsamiau ir aiškiau reglamentuoti, tačiau kaip toks reikalavimų detalizavimas galėtų lemti ieškovės deklaruojamą paslaugos savikainos padidėjimą iki 23,10 Eur/100 m², nėra aišku. Be to, atsakovė nurodė, kad nustatydama įkainį, rėmėsi 2023 m. analogiško pirkimo rezultatais, kuriame keturi nepriklausomi tiekėjai šiai paslaugai pasiūlė iš esmės tapačius įkainius – 1 Eur, 1 Eur, 0,95 Eur ir 1 Eur/100 m². Todėl ankstesnis įkainis buvo ne pavienė ieškovės kainodaros klaida, kaip ieškovė nurodė dublike, o konkurencijos sąlygomis susiformavęs kelių tiekėjų kainų lygis. Šiame pirkime maksimalus įkainis padidintas iki 2 Eur/100 m². Atsakovė nurodė argumentus, kad vien darbo užmokesčio ir kuro sąnaudos ieškovės skaičiavime sudaro 15,54 Eur iš deklaruojamos 23,10 Eur savikainos, t. y. daugiau kaip du trečdalius visos apskaičiuotos sumos, todėl nurodyti esminiai šių sąnaudų apskaičiavimo neatitikimai tiesiogiai paneigia viso ieškovės pateikto skaičiavimo patikimumą, tai, kad techninė specifikacija nenustato reikalavimo kiekvienam 100 m² plotui pabarstyti skirti du darbuotojus, kad atsakovė neteigė, kad visą paslaugos savikainą sudaro tik kuro sąnaudos, reikalingos tiesiogiai įveikti barstomą atstumą. Atsakovės skaičiavimu buvo parodytas vidinis pačios ieškovės skaičiavimo neatitikimas, nes taikydama 20 l/100 km kuro normą, ieškovė vienam 100 m² paslaugos vienetui priskiria 4 litrus kuro, t. y. kuro kiekį, atitinkantį apie 20 km važiavimą. Bendro pobūdžio nuorodos į technikos manevravimą, apsisukimus ar sustojimus šio neatitikimo nepaaiškina. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė savo argumentams ir skaičiavimams konkrečių įrodymų nepateikė, iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, neturi pagrindo išvadai, kad pirkimo sąlygose nustatytas maksimalus įkainis neatitinka rinkos sąlygų ir nustatytas nepagrįstai.

61. Dėl šaligatvių, takų ir laiptų priežiūros nesant sniego dangos maksimalaus įkainio atsakovės vertinimu tiek ankstesnio pirkimo, tiek šio pirkimo techninių specifikacijų palyginimas nepatvirtina, kad būtų iš esmės pasikeitęs paslaugos pobūdis. Abiem atvejais paslauga apima šiukšlių ir atsitiktinių daiktų surinkimą, šiukšliadėžių ištuštinimą ir atliekų išvežimą, nustatant prioritetinių teritorijų priežiūros terminus. Pirkimo techninėje specifikacijoje šie reikalavimai iš esmės yra aiškiau ir detaliau apibrėžti. Ankstesnėje specifikacijoje buvo numatytas preliminarus reguliarus paslaugos teikimo dažnumas, o šiame pirkime paslauga teikiama esant užsakymui. Be to, atsakovė neteigė, kad visas ieškovės nurodomas 10 minučių laikas turi būti skirtas tik tiesioginiam 100 m² ploto tvarkymui. Atsakovė pritaikė pačios ieškovės deklaruojamą 10 min./100 m² darbo laiką faktiškai suteiktam paslaugų kiekiui. Tai, ar į šį laiką ieškovė įtraukia darbuotojo persikėlimą tarp objektų, manevravimą, atliekų surinkimą ar kitus veiksmus, nekeičia skaičiavimo rezultato. Pagal pačios ieškovės prielaidą 2026 m. sausio–balandžio mėn. paslaugai suteikti būtų reikėję 3 153,16 darbo val., arba vidutiniškai beveik penkių visą darbo laiką vien šią paslaugą teikiančių darbuotojų. Ieškovė šio neatitikimo nepaaiškino. Atsakovė nurodė, kad ieškovė vienos dienos draudimo sąnaudas priskiria kiekvienam atskiram 100 m² paslaugos vienetui, o technikos, remonto, administravimo ir kitas bendrąsias sąnaudas skaičiuoja taip, tarsi kiekvienas 100 m² plotas būtų savarankiškai aptarnaujamas objektas. Ieškovės pateiktas skaičiavimas neatitinka ir faktinio paslaugos pobūdžio. Šaligatvių, takų ir laiptų priežiūra yra maršrutiniu principu vykdoma miesto teritorijų priežiūros paslauga, kurios metu tuo pačiu išvažiavimu ir naudojant tuos pačius resursus prižiūrimi didesni plotai. Bendrųjų darbo organizavimo, technikos, draudimo, remonto ir administravimo sąnaudų mechaninis priskyrimas kiekvienam 100 m² vienetui iškreipia realią paslaugos savikainą. Todėl ieškovės teiginys apie išaugusią paslaugos apimtį ir ekonominę riziką nėra pagrįstas objektyviu abiejų specifikacijų palyginimu. Nors ieškovė nurodė, kad ankstesnės sutarties vykdymo metu ieškovė įgijo praktinę patirtį apie faktines šios paslaugos vykdymo sąnaudas, todėl pateikė savikainos paskaičiavimus, kurie pagrįsti ne teorinėmis prielaidomis, o realia sutarties vykdymo praktika, faktiškai patirtomis sąnaudomis ir faktiniu perkančiosios organizacijos taikomu darbų organizavimo modeliu, tačiau ieškovės pateikti paskaičiavimai, argumentai nėra pagrįsti bylai pateiktais objektyviais duomenimis. Be to ieškovė neteikė bylai duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog anksčiau sudaryta Sutartis nebūtų vykdoma joje nurodytais įkainiais. Teismui nėra pagrindo nuspręsti, kad atsakovė neturėjo teisės nustatyti įkainių remdamasi be kita ko ir ankstesne patirtimi analogiškame pirkime. Todėl atsižvelgus į visumą duomenų, teismas su atsakovės argumentais iš esmės sutinka.

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje akcentavo, kad maksimali planuojamos sudaryti viešojo pirkimo sutarties vertė nustato didžiausią pinigų sumą, kuri gali būti sumokėta vykdant pirkimo sutartį. Tuo tarpu maksimalus paslaugos įkainis yra kainodaros elementas, kuriuo nustatoma didžiausia leistina konkrečios paslaugos vieneto kaina. Šis dydis lemia atsiskaitymo už konkrečias suteiktas paslaugas ribas, tačiau neapibrėžia bendros pirkimo sutarties finansinės apimties, kuri nustatoma maksimalia planuojamos sudaryti pirkimo sutarties verte. Tarnybos nuomone, atsakovė pirkimo sąlygose gali nustatyti tiek maksimalią planuojamos sudaryti pirkimo sutarties vertę, tiek maksimalius paslaugų įkainius, ir tai visiškai atitinka viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką šioje srityje. Nagrinėjamu atveju vertintina ne pati atsakovės teisė nustatyti maksimalius paslaugų įkainius, o tai, ar jų dydis yra objektyviai pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Atsakovė ginčijamų įkainių pagrįstumą grindžia faktine analogiško pirkimo vykdymo praktika pagal 2023-08-22 su ieškove sudaryta Plungės miesto gatvių, šaligatvių, aikščių, skverų, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių, laiptų ir žaliųjų plotų (neapimant žolės pjovimo) priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat rinkos tyrimo metu surinktais duomenimis ir kitų tiekėjų komerciniais pasiūlymais. Atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2026-05-07 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-459-618/2026, kurioje tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjamas ginčas kitame viešajame pirkime dėl analogiškų sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtoje byloje Tarnyba, teikdama išvadą, buvo pažymėjusi, kad vien rėmimasis ankstesnės sutarties duomenimis neleidžia įvertinti maksimalių įkainių atitikties esamai rinkos situacijai. Klaipėdos apygardos teismas 2026-05-07 sprendime taip pat nurodė, kad vien ankstesnės sutarties vykdymo duomenys nėra pakankamas pagrindas maksimalių įkainių pagrįstumui įrodyti, kadangi vieno tiekėjo taikyti įkainiai neatspindi rinkos sąlygų, o kiekvieno ūkio subjekto kainodara priklauso nuo jo sąnaudų struktūros, turimų resursų, veiklos organizavimo ir kitų individualių aplinkybių. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijamų įkainių pagrįstumą grindžia ne tik ankstesnės sutarties vykdymo praktika, bet ir rinkos tyrimo metu surinktais duomenimis bei komerciniais pasiūlymais, vis dėlto, Tarnybos vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad kiekvienas konkretus maksimalus paslaugos įkainis buvo nustatytas proporcingai ir objektyviai atspindi atitinkamos paslaugos teikimo sąnaudas. Šiuo aspektu atkreipia dėmesį į Kiekių ir įkainių lentelės 4 ir 5 eilutėse nustatytus maksimalius paslaugų įkainius, pavyzdžiui, už dangų barstymą slydimą mažinančia medžiaga nustatytas 30 Eur/1000 m² per mėnesį maksimalus įkainis (4 eilutė), o už vienkartinį dangų barstymą slydimą mažinančia medžiaga – 12 Eur/1000 m² maksimalus įkainis (5 eilutė). Nors šios paslaugos nėra tapačios, nes viena jų teikiama periodiškai ir apmokama taikant mėnesinį įkainį, o kita atliekama pagal atskirą užsakymą ir apmokama taikant vienkartinį įkainį, iš atsakovės pateiktų rinkos tyrimo duomenų nėra galimybės nustatyti, ar juose nurodytos paslaugos teikiamos periodiškai, ar vienkartinai. Taip pat nėra pakankamai aišku, kokiais konkrečiais duomenimis, skaičiavimais ir kriterijais buvo grindžiamas būtent toks šių paslaugų maksimalių įkainių santykis. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, leidžiančių įvertinti, ar nustatyti įkainių skirtumai yra pagrįsti realiais paslaugų sudėtingumo, organizavimo ar sąnaudų skirtumais, Tarnybos nuomone, šių aplinkybių vertinimas laikytinas fakto klausimu, kuris turėtų būti nustatytas bylos nagrinėjimo metu.

Tarnybos nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-459-618/2026, kurioje tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjamas ginčas kitame viešajame pirkime dėl analogiškų sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos apeliacinis teismas, (civilinės bylos Nr. e2A-532-1097/2026) 2026-08-05 sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2026-05-07 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Atmetė ieškovės UAB „Raguvilė“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiomis. Nagrinėtoje byloje teisėjų kolegija dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nurodė, kad ieškovei, siekiančiai ginčijamų pirkimo sąlygų pripažinimo prieštaraujančiomis atitinkamiems viešųjų pirkimų principams, tenka pareiga įrodyti tai pagrindžiančias aplinkybes. Teisėjų kolegija sutiko su apeliante, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo įkainių pagrįstumo įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei. Nagrinėjamo ginčo kontekste būtent ieškovei, teikusiai reikalavimą dėl pirkimo sąlygose nustatytų įkainių pripažinimo negaliojančiais, teko pareiga įrodyti jų nepagrįstumą ir prieštaravimą viešųjų pirkimų principams.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nuosekliai tvirtino, kad parengė savo poreikius atitinkančius pirkimo dokumentus, kad pirkimo sąlygose galėjo nustatyti tiek maksimalią planuojamos sudaryti pirkimo sutarties vertę, tiek maksimalius paslaugų įkainius. Maksimali pirkimo vertė ir maksimalūs įkainiai atlieka skirtingas funkcijas. Maksimali pirkimo vertė nustato bendrą finansinę ribą, kurios perkančioji organizacija negali viršyti vykdydama sutartį, tuo tarpu maksimaliais įkainiais siekė sureguliuoti atskirų paslaugų kainodarą ir užtikrinti, kad atskiros paslaugos nebūtų įkainojamos neproporcingai ar ekonomiškai nepagrįstai. Todėl vien ta aplinkybė, kad pirkimo dokumentuose buvo nustatyta maksimali pirkimo vertė, savaime nepaneigia perkančiosios organizacijos teisės nustatyti ir maksimalius įkainius. Maksimalių įkainių nustatymas konkrečioms paslaugoms sutiktina, yra objektyviai pagrįsta ir teisėta priemonė, skirta užtikrinti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą racionalaus lėšų naudojimo principą. Teismo vertinimu perkančioji organizacija parengė aiškias, išsamias pirkimo sąlygas, jų pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, nurodytus argumentus bei pateiktus duomenis pripažinti neteisėtomis nėra teisinio pagrindo. Perkančioji organizacija neprivalo pritaikyti pirkimo sąlygų prie individualių konkrečių tiekėjų veiklos modelių, gamybinių pajėgumų ar kainodaros sprendimų. Atsakovė ginčijamų įkainių pagrįstumą grindė faktine analogiško pirkimo vykdymo praktika pagal 2023-08-22 su ieškove sudaryta Plungės miesto gatvių, šaligatvių, aikščių, skverų, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių, laiptų ir žaliųjų plotų (neapimant žolės pjovimo) priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat rinkos tyrimo metu surinktais duomenimis ir kitų tiekėjų komerciniais pasiūlymais. 2023 m. pirkimo metu tiekėjų pasiūlyti kai kurių šioje byloje ginčijamų paslaugų įkainiai buvo iš esmės vienodi arba skyrėsi nežymiai. Tai patvirtina, kad atsakovė, nustatydama naujo pirkimo maksimalius įkainius, rėmėsi ne vieno tiekėjo individualia kainodara, bet konkurencijos sąlygomis susiformavusiu rinkos kainų lygiu. Be to, dėl atskirų paslaugų buvo atliekamas papildomas rinkos vertinimas. Nustatant sniego surinkimo ir nuvežimo (vienkartinio) paslaugos maksimalų įkainį 2026 m. sausio–vasario mėn. buvo surinkti kelių rinkos dalyvių komerciniai pasiūlymai, įskaitant ir pačios ieškovės pateiktą pasiūlymą. Šie duomenys buvo naudojami nustatant atitinkamos paslaugos maksimalią kainos ribą. UAB „Vakarų švara“, kuri dalyvavo pirkime ir 2023 m., pateikė pasiūlymą ir šiame pirkime. Atitinkamai įkainiai arba nepasikeitė, arba netgi yra mažesni nei siūlyti 2023 m. Ši aplinkybė patvirtina, kad pirkime nustatyti maksimalūs įkainiai atitinka rinkos sąlygas ir nepaneigia tiekėjų galimybės pateikti ekonomiškai pagrįstus bei konkurencingus pasiūlymus.

Atsakovė laikėsi pozicijos, kad būtent ieškovė privalo įrodyti ginčijamų pirkimo sąlygų neteisėtumą, tačiau šios pareigos neįvykdė, ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria buvo išnagrinėta analogiška civilinė byla Nr. e2A-1069-302/2022 ir kurioje buvo vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022. Išaiškinta, kad tiekėjui tenka pareiga įrodyti perkančiosios organizacijos nustatytų ekonominių pirkimo sąlygų neteisėtumą, o tokios sąlygos laikytinos pagrįstomis, kol neįrodyta priešingai. Kasacinis teismas, vertindamas perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatytą tam tikrą pirkimui skirtų lėšų sumą, yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos diskrecija spręsti dėl konkrečių pirkimo reikalavimų, be kita ko, nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumą, nėra visiškai neribota. Atitinkamai tuo atveju, jei ieškovas įrodo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo sąlygose nustatant tam tikrą pirkimui skirtų lėšų sumą neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų ir pažeidžia ieškovo interesus, tokia pirkimo sąlyga iš principo galėtų būti pripažinta neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022).

Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-532-1097/2026 pasisakyta dėl rėmimosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022 pateiktais išaiškinimais. Akcentuota, kad nors pastarojoje kasacinėje byloje pasisakyta dėl tiekėjų teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygose nurodytą pirkimui skirtų lėšų sumą, o nagrinėjamu atveju buvo ginčijami apeliantės nustatyti maksimalūs paslaugų įkainiai, ir nors spręstas ginčas dėl pirkimui skirtų lėšų sumos, tačiau pateikti platesni išaiškinimai dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, kai ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos, kurių nustatymas priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai, nurodyti bendri įrodinėjimo taisyklių išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Tiekėjams tenka įrodinėjimo pareiga patikimai ir įtikinamai parodyti, kad konkrečiu atveju buvo akivaizdžiai nesilaikyta imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų. Tokia kasacinio teismo pozicija, inter alia, pagrįsta pagal analogiją taikytinais konstitucinėje doktrinoje suformuluotais aiškinimais, kad tik vykdomajai valdžiai priskirti įgaliojimai planuoti ir skirti viešuosius finansus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo 2.5, 6.1 papunkčius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022, 54, 57 punktai). Nagrinėjamo ginčo kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad būtent ieškovei, teikusiai reikalavimą dėl pirkimo sąlygose nustatytų įkainių pripažinimo negaliojančiais, teko pareiga įrodyti jų nepagrįstumą ir prieštaravimą viešųjų pirkimų principams.

Teismo pažymėtina, kad VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta tiekėjų, susipažinusių su viešojo pirkimo dokumentais, teisė, nesuėjus pasiūlymų pateikimo terminui, kreiptis į perkančiąją organizaciją prašant pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją. Ši tiekėjų teisė suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą tokią informaciją pateikti, paaiškinti pirkimo sąlygas, jas patikslinti. Minėta, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl konkrečių pirkimo sąlygų punktų neaiškumų.

Ieškovė, ginčydama pirkimo sąlygas, privalėjo patikimai ir įtikinamai įrodyti, kad buvo nustatytos ekonomiškai nepagrįstos pirkimo sąlygos, akivaizdžiai pažeisti viešųjų pirkimų principai, nagrinėjamu atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė. Teiginius apie tariamai nepagrįstai mažus maksimalius įkainius grindė išimtinai savo pačios sudarytais savikainos skaičiavimais, paremtais individualiais argumentais dėl darbo organizavimo, technikos naudojimo, kuro sąnaudų, administracinių išlaidų ir kitų kaštų paskirstymo. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių rinkos tyrimų, objektyvių duomenų apie rinkos kainas, įprastai daugelio subjektų patiriamų atitinkamo dydžio sąnaudų, ginčijamų įkainių nerealumą patvirtinančių įrodymų, ekonominių analizių, ekspertinių vertinimų ar kitų nepriklausomų duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad pirkime nustatyti maksimalūs įkainiai neatitinka rinkos sąlygų. Ieškovės suformuoti vidiniai, individualūs skaičiavimai nėra pakankami pagrįsti pirkime nustatytų įkainių neatitikį rinkos sąlygoms, ar viešųjų pirkimų principams, savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis. Taigi, ieškovė jai tekusios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad perkančioji organizacija nustatė neproporcingas, neobjektyvias ir konkurenciją ribojančias pirkimo sąlygas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ieškovės reikalavimai panaikinti ir pripažinti negaliojančiomis atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo „Plungės miesto gatvių, šaligatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių, laiptų priežiūra“ 5 priedo „Preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai“ sąlygas: 1 eil. „Sniego nustūmimas gatvėse, aikštelėse“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (28 Eur be PVM), 3 eil. „Sniego surinkimas ir nuvežimas (vienkartinis)“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (60 Eur be PVM), 4 eil. „Dangų barstymas slydimą mažinančia medžiaga“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (30 Eur be PVM), 5 eil. „Dangų barstymas slydimą mažinančia medžiaga (vienkartinis)“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (12 Eur be PVM), 6 eil. „Sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymas“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (2 Eur be PVM), 7 eil. „Šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymas slidumui mažinti“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (2 Eur be PVM), 9 eil. „Šaligatvių, takų ir laiptų priežiūra (nesant sniego dangos)“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (0,80 Eur be PVM), atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį pareiškė prašymą laikyti visą su pirkimu susijusią informaciją konfidencialia, nes pirkimas dar nėra baigtas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Patikslinusi, reiškė prašymą pripažinti Plungės rajono savivaldybės administracijos Klaipėdos apygardos teismui 2026-06-17 pateiktus atsiliepimo priedus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir 2026-06-12 atskirojo skundo priedus Nr. 2 ir 3 pripažinti nevieša bylos medžiaga. Nurodė, kad CPK 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Atsakovė, dėl dalies bylai pateiktos medžiagos neviešumo, pažymėjo, kad šiuo metu pirkimas „Plungės miesto gatvių, šaligatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių, laiptų priežiūra“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dar nėra baigtas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pirkime pasiūlymus yra pateikę du tarpusavyje konkuruojantys ūkio subjektai – UAB „Raguvilė“ ir UAB „Vakarų švara“. Atsižvelgus į tai, atsiliepimo prieduose Nr. 3 ir Nr. 4 bei atskirojo skundo Nr. 2 ir Nr. 3 esantys tiekėjų pasiūlymai, o taip pat atsiliepimo priede Nr. 5 esančios pasiūlymų kainos, įkainiai ir / ar jų palyginimas sudaro informaciją apie tiekėjų kainodarą, pasiūlymų struktūrą ir komercinę strategiją. Ši informacija yra susijusi su tiekėjų konkuravimu viešajame pirkime, todėl jos viešas prieinamumas tretiesiems asmenims galimai galėtų pažeisti tiekėjų teisėtus komercinius interesus. Dėl šios priežasties nurodytus priedus prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga.

CPK 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą viešame teismo posėdyje, sprendime ar procesą užbaigiančioje nutartyje turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. CPK 10 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta asmens, teikiančio teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, teisė prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Taigi teismas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek po bylos išnagrinėjimo gali apsaugoti šalies pateiktą informaciją, pripažindamas ją nevieša, taip nepaneigdamas viešo bylų nagrinėjimo principo imperatyvumo, o priklausomai nuo proceso eigos šis procesinis klausimas sprendžiamas tarpinėmis nutartimis (CPK 10 straipsnio 4 dalis) arba išnagrinėjus bylą sprendime ar procesą užbaigiančioje nutartyje (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Teismas atsižvelgęs į prašyme nurodytus argumentus, tai, kad pirkimas nėra pasibaigęs, daro išvadą, kad yra pagrindo atsakovės pateiktus atsiliepimo priedus Nr. 3 (UAB „Vakarų švara“ pasiūlymas), Nr. 4 (UAB „Raguvilė“ pasiūlymas), Nr. 5 (2026-06-02 protokolą dėl pasiūlymų atitikimo pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus) ir pateiktus atskirojo skundo priedus Nr. 2 (UAB „Raguvilė“ pasiūlymas) ir 3 (UAB „Vakarų švara“ pasiūlymas) pripažinti nevieša bylos medžiaga (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 7 080,92 Eur, pateikė duomenis dėl atliktų veiksmų ataskaitos, duomenis apie 2026-07-16 atliktą mokėjimą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimą į ieškinį taikomas 2,5 koeficientas, už tripliką – 1,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4, 8.17 punktu, už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1, vadovaujantis 8.18 punktu, už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01 ir kt. Iš 2026-06-30, suteiktas teisines paslaugas detalizuojančios pažymos matyti, kad atsakovė nurodė tokius veiksmus, kaip pvz. pasirengimas taikos deryboms, atstovavimas taikos derybose, įrodymų į bylą rinkimas, prašymo suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės parengimas paaiškinimo dėl neviešos bylos medžiagos parengimas, atsiliepimo į ieškinį rengimas, prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti parengimas, ieškovės pateiktų dokumentų analizė siekiant suformuluoti gynybos strategiją. Teismo pažymėtina, kad pvz. tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Taip pat pvz. prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės, taip pat ir prašymas pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti yra nulemti atsakovės (jos atstovo) veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-37-421/2026).

Konkrečiu atveju atsižvelgus į tai, kad 2025 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2526,8 Eur, tai, kad atsakovė byloje teikė atsiliepimą, tripliką, į kitų teiktų procesinių dokumentų turinį, keliamus klausimus, į tai, kad iš esmės prašomos priteisti 7 080,92 Eur bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų rengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismas 2026-06-02 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo atsakovę Plungės rajono savivaldybės administraciją sustabdyti pirkimo procedūras, uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdė jos vykdymą iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2026-07-23 nutartimi nutarties dalis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikta nepakeista. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais, 423¹–423⁸ straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos pateiktus atsiliepimo priedus Nr. 3 (UAB „Vakarų švara“ pasiūlymas), Nr. 4 (UAB „Raguvilė“ pasiūlymas), Nr. 5 (2026-06-02 protokolą) ir pateiktus atskirojo skundo priedus Nr. 2 (UAB „Raguvilė“ pasiūlymas) ir Nr. 3 (UAB „Vakarų švara“ pasiūlymas) nevieša bylos medžiaga.

Priteisti atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 080,92 Eur (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2026 m. birželio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.